Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. S. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutarties, kuria atmestas jo gynėjo prašymas dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasvalio rajono apylinkės teisme 2015-04-17 buvo gautas nuteistojo D. S. gynėjo advokato Ž. Rutkausko prašymas, atsižvelgiant į nuo 2015-03-24 įsigaliojusią naują Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 27 straipsnio 1 dalies redakciją, sušvelninti Pasvalio rajono apylinkės teisme 2013-07-05 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

D. S. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d. bei 286 str. galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarymo metu galiojusi BK 27 str. 1 d. redakcija (2000-09-26 įstatymas Nr. VIII-1968) numatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Atsižvelgiant į šias tuo metu galiojusias įstatymines nuostatas bei ankstesnį, neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą D. S. teistumą už tyčinį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pagrįstai pripažino jį recidyvistu.

Tuo tarpu nuo 2015-03-24 įsigaliojo 2015-03-19 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1554 nuostatos. Naujoji BK 27 str. 1 d. redakcija numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kadangi naujoji BK 27 str. 1 d. redakcija įvedė papildomą sąlygą recidyvisto pripažinimui ir taip sumažino recidyvo pripažinimo galimybę, ši įstatyminė norma laikytina asmens teisinę padėtį lengvinančia ir atitinkamai pagal BK 3 str. 2 d. turinčia grįžtamąją galią.

Teismo turimi duomenys patvirtina, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas D. S. padarė, būdamas anksčiau teistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005-10-29 nuosprendžiu pagal BK 180 str., 284 str. 1 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2006-04-27 nuosprendžiu pagal BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d. Šios ankstesniais nuosprendžiais padarytos nusikalstamos veikos D. S. padarytos, jam būnant nepilnamečiu. Atsižvelgiant į tai bei į naująją BK 27 str. 1 d. redakciją (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554), vadovaujantis BK 3 str. 2 d. D. S. šiuo metu nelaikytinas recidyvistu. Tačiau pažymėtina, kad vien ši aplinkybė – BK 27 str. 1 d. netaikymas nuteistojo atžvilgiu – savaime nesuponuoja bausmės švelninimo jam.

Nors Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nuosprendyje atskirai pažymėta, kad D. S. nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), ir minima BK 56 str. 1 d., numatanti, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuosprendyje taip pat išdėstyti išsamūs kiti bausmės skyrimo motyvai, dėl kurių teismas D. S. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 taip pat buvo pakeistas ir BK 56 straipsnis. Palyginus ankstesnę BK 56 str. redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija matyti, kad naujai priimtu įstatymu buvo panaikinta BK 56 str. 1 d., kuri numatė, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ši 2013-07-05 nuosprendžio priėmimo metu galiojusi norma – BK 56 str. 1 d. – net ir jos galiojimo metu buvo dispozityvinė, paliekanti laisvės atėmimo bausmės taikymo galimybę. Tai yra nebuvimas recidyvistu neeliminuoja laisvės atėmimo bausmės taikymo galimybės.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nuosprendžio turinys patvirtina, kad bausmės D. S. už atskirus nusikaltimus buvo paskirtos ne vien dėl jo pripažinimo recidyvistu, o ir atsižvelgus į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą (padarė tyčinius, baigtus, du – apysunkius ir vieną – nesunkų nusikaltimus), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat jo asmenybę (nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas, turėjo neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą). Būtent visų šių aplinkybių visuma lėmė D. S. parinktos bausmės rūšį bei dydį, ir BK 27 str. 1 d. nebetaikymas nuteistojo atžvilgiu šių aplinkybių kontekste nesudaro pakankamo teisinio pagrindo bausmės švelninimui.

Taip pat aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai dėl pagrindo taikyti nuteistojo D. S. atžvilgiu BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554) nebuvimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas priimdamas 2013-07-05 nuosprendį nenustatė BK 75 str. 1 d. taikymo pagrindų ir šios išvados dėl netaikymo nuo 2015-03-24 įsigaliojusio 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 nuostatos nekeičia.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais švelninti Pasvalio rajono apylinkės teisme 2013-07-05 nuosprendžiu D. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.