- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-263-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Advokatai
- Arvydas Penelis
Bylos Nr. 1S-263-185/2015 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.
2015 m. gegužės 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 7 klasių išsilavinimo, Panevėžio (duomenys neskelbtini) progimnazijos moksleivio, neteisto, įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., gynėjo advokato Arvydo Penelio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria įtariamajam K. K. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams, ir susipažinęs su teismui pateikta bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. įtariamas tuo, kad 2014 m. spalio 16 d. laikotarpiu nuo 8.30 val. iki 14.00 val., tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. M., įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, priklausantį D. K., esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš kur slapta pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą, bendros 9157,50 Lt (2652,19 euro) vertės, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Be to, K. K. įtariamas ir tuo, kad 2015 m. sausio mėnesio 12 d., laikotarpiu nuo 7.50 val. iki 11.15 val. Ramygalos gatvėje, Panevėžyje, grasindamas panaudoti šaunamąjį ginklą bei nusivesdamas nepilnametę P. Č. į savo butą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, grasindamas pavartoti fizinį smurtą nukentėjusiosios P. Č. atžvilgiu, užlipdamas ant nukentėjusiosios ir varpa braukydamas nukentėjusiajai P. Č. per lyties organus, pasikėsino išžaginti P. Č., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neįvyko erekcija, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d.
2014-10-23 įtariamajam K. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau 2015-01-12 jis galimai padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., dėl ko 2015-01-12 18.20 val., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str., buvo sulaikytas, o 2015-01-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2015-02-11 ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną. 2015-02-12 K. K. iš suėmimo paleistas, nesant pagrindo toliau taikyti kardomosios priemonės – suėmimo, ir jam paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti motinai bei pakeistos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos, įpareigojant įtariamąjį nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. Č. ir N. Č.. K. K. pažeidus kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas – susiradus P. Č., bandant ją įkalbėti su juo eiti į jo butą, grasinant nužudyti jos motiną, darant poveikį P. Č. per kitus asmenis, 2015-02-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės buvo pakeistos į suėmimą 3 mėnesiams, o skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi įtariamajam K. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo K. K. gynėjas advokatas A. Penelis prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-12 nutartį, kuria įtariamajam K. K. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas. Nurodo, kad teismas šiuo konkrečiu atveju sprendė ne įtariamojo suėmimo klausimą, o suėmimo pratęsimo klausimą, nors iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas iš esmės pateikia argumentus ne dėl būtinumo pratęsti suėmimą, o dėl suėmimo skyrimo. Tačiau teismas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl šiuo konkrečiu atveju būtina pratęsti suėmimą ir kodėl kitomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. nustatytų tikslų. Todėl mano, kad teismo argumentai yra tik formalūs. Teismas nutartyje nurodė, jog įtariamajam ir jo motinai buvo siūlyta psichologinė pagalba, tačiau nepilnametis jos kategoriškai atsisakė. Šios išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Įtariamasis 2015-02-20 buvo užsiregistravęs pas psichiatrą konsultacijai, tačiau nespėjo pas jį apsilankyti, nes buvo sulaikytas. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie jo elgesį per suėmimo laikotarpi nuo 2015-02-20. Todėl teismo argumentai apie K. K. charakterizuojančius duomenys, kuriais remiamasi pratęsiant suėmimą, neatitinka realios situacijos. Nurodo, kad jau vien ta aplinkybė, jog 2015-02-12 suėmimas K. K. buvo pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei atidavimą prižiūrėti motinai, leidžia pagrįstai manyti, kad griežčiausia kardomoji priemonė neatitinka BPK 121-122 str. nuostatų. Pastebi, kad K. K. ką tik sulaukė 15 metų, yra mokinys, turi gyvenamąją vietą, duomenų, kad jis ankščiau būtų vartojęs kokį nors smurtą, nėra. Teismas šių aplinkybių nevertino ir taip pažeidė BPK normas, reglamentuojančias suėmimo pratęsimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog suėmimo termino pratęsimas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms. Tačiau šios teismo išvados yra visiškai nemotyvuotos.
Teigia, kad K. K. yra suimtas ilgą laiko tarpą ir suimtas tik dėl to, kad pažeidė jam skirtus įpareigojimus. Mano, kad vienkartinis įpareigojimų pažeidimas ir dėl to asmens laisvės suvaržymas, akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo. Be to, kaip minėjo, K. K. yra itin jauno amžiaus, taip pat turi tam tikrų psichologinių problemų, kurias būtina spręsti, tačiau realiai tai galima padaryti K. K. būnant laisvėje, bendraujant su mama, kitais artimaisiais, draugais, mokantis. Todėl suėmimo pratęsimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržė K. K. teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas K. K., pobūdį (pasikėsinimas), kad K. K. bet kokiu atveju negresia realus laisvės atėmimas, bylos apimtį, tyrimo sudėtingumą bei pirmiau aptartas aplinkybes, mano, kad įtariamajam griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimas prieštarauja proporcingumo principui.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pažymėtina, kad tiek skiriant suėmimą, tiek ir pratęsiant jo terminą, atsižvelgtina į BPK 122 str. 1 d. ir 5 d. įtvirtintus suėmimo pagrindus ir sąlygas, numatytas to paties straipsnio 7 ir 8 d., kadangi įstatymas neišskiria ir nedetalizuoja kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti tik skiriant suėmimą ar tik pratęsiant jo terminą.
Taip pat kardomoji priemonė gali būti skiriama ar jos terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių duomenų, leidžiančių manyti, kad K. K. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis įtariamas, yra pakankamai, ir kadangi šie duomenys išsamiai išvardyti skundžiamoje nutartyje, jie nebekartojami.
Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai K. K., įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi K. K. suėmimo terminą pratęsė konstatavęs du suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p., t. y. kad jis būdamas laisvėje trukdys procesui ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad bylos duomenys apylinkės teismui pagrįstai leido konstatuoti egzistuojant šiuos suėmimo termino pratęsimo pagrindus.
Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, K. K., pareiškus įtarimus dėl vagystės, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau šios kardomosios priemonės paskyrimo metu suimtasis galimai padarė naują nusikalstamą veiką – pasikėsino išžaginti nepilnametę P. Č., dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, jis buvo sulaikytas ir suimtas, o vėliau ir paleistas iš suėmimo, paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę – atidavimą motinos priežiūrai. Kadangi ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną, įtariamąjį paleidus iš suėmimo, jam taip pat buvo pakeistos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos – įtariamasis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją P. Č. ir N. Č.. Tačiau byloje esantys duomenys, t. y. P. Č., G. K. apklausų protokolai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, patvirtina, kad įtariamasis, praėjus savaitei po jo paleidimo iš suėmimo, vėl pažeidė jam taikomos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, t. y. jis susitiko su nukentėjusiąja, galimai reikalavo eiti su juo į jo namus, grasino nužudyti nukentėjusiosios motiną bei per kitus asmenis darė poveikį P. Č.. Pažymėtina, kad ir pats įtariamasis neneigia pažeidęs kardomosios priemonės sąlygas, t. y. pripažįsta tą faktą, kad buvo susitikęs su P. Č., tačiau neigia grasinęs nukentėjusiajai ir jos motinai. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad K. K. būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti nukentėjusiąją, todėl suėmimo terminas jam pagrįstai pratęstas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu.
Kaip minėta, K. K. įtariamas per gana trumpą trijų mėnesių laikotarpį padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios yra įtrauktos į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Matyti, kad įtariamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkėja, o jis pats nesistengia tinkamai elgtis, t. y. jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, kuria jis buvo įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja P. Č. ir N. Č., metu kalbino nukentėjusiąją P. Č., galimai reikalavo eiti su juo į jo namus, o nukentėjusiajai atsisakius tai daryti, grasino nužudyti jos motiną. Atkreiptinas dėmesys, kad K. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., padarė galimai grasindamas nukentėjusiajai šaunamuoju ginklu bei fizinio smurto pavartojimu. Taigi tokia K. K. asmenybė, jo elgesys, veiksmai, jų tęstinumas bei sistemingumas leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali įgyvendinti savo grasinimus ar padaryti kitų BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų, todėl suėmimo terminas K. K. buvo pagrįstai pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.
Taip pat aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia, kad skundžiamoje nutartyje būtų neteisingai įvertintos bylos aplinkybės, reikšmingos nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą bei būtų pažeistos BPK numatytos griežčiausios kardomosios priemonės taikymo taisyklės. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad suėmimo pratęsimu siekiama užtikrinti suimto įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjime teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas, ir jeigu bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors K. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, jam suėmimo termino pratęsimas, atsižvelgus į bylos apimti, jos sudėtingumą, įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, jau atliktus bei dar būtinus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, įtariamajam taikomo suėmimo trukmę, patenka į pateisintiną tokio laiko tarpo sampratą ir neprieštarauja proporcingumo principui. Be to, įstatymai aukščiau iškelia visuomenės interesą būti apsaugotiems nuo nusikalstamų veikų, o ne suimtojo siekį būti laisvėje. Taigi įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad K. K. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Pažymėtina ir tai, kad įtariamajam yra paskirta ir šiuo metu atliekama stacionarinė teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, todėl, remiantis BPK 141 str., ekspertizės buvimo įstaigoje laikotarpiu K. K. būtų suimtas, o šiuo atveju jo buvimo įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką.
Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įtariamajam K. K. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, todėl tenkinti įtariamojo gynėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo K. K. gynėjo advokato Arvydo Penelio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-12 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.