Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Vilmai Marčiukaitytei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam P. B., jo gynėjai advokatei Stefanijai Bukelienei, nukentėjusiajai R. E., jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei, ekspertui Žydrūnui Mėgelaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2005-05-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., baudžiamuoju įsakymu, paskirta bauda 4 MGL, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. B. 2009-01-08, laikotarpyje tarp 17.21 val.- 18.07 val., (duomenys neskelbtini)namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. E. metu, tyčia sudavė rankų kumščiais, alkūnėmis bei spyrė kojomis mažiausiai dvylika kartų E. E. į galvą ir dešinę koją bei vieną kartą smogė peiliu į krūtinės kairiąją pusę, tuo padarė jam muštines žaizdas kaktos kairėje, nosyje, viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, dešiniame užausyje, odos nubrozdinimus kaktoje, nosyje, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, kraujosruvas veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose, nosyje, viršutinėje lūpoje, smilkiniuose, dešiniame užausyje, dešiniame momenyje, pakaušyje, kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su aortos lanko pažeidimu, kuri sukėlė vidinį nukraujavimą, dėl ko E. E. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia nužudė E. E..

Kaltinamasis P. B. kaltu prisipažino iš dalies, prisipažino sudavęs smūgius, bet nežudė. Jis parodė, kad 2009 m. sausio 8 d. nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Ten sutiko G., su juo sugalvojo nueiti į parduotuvę “(duomenys neskelbtini)” alaus, nes neužteko pinigų bare sėdėti. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko litrą alaus, kurį ten pat aikštelėje išgėrė. Vėl eidami į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ sutiko tą vyriškį, kuris paklausė, kuris alus skanesnis. Jis parodė į “Tauro” ir “Švyturio” alų. Tada tas vyras paklausė, ar jie nori eiti kartu su juo. Jie su G. sutiko. Prie kasos nuėjo trise. Po to jie nuėjo į bromą už parduotuvės atsigerti alaus. Po kokios valandos vyrui pasibaigė cigaretės, tai jis nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Su tuo žmogumi kalbėjo angliškai, lietuviškai. G. nusibodo ir jis pasiūlė eiti į barą pasėdėti. Jie patraukė link baro „(duomenys neskelbtini)“, ėjo pro viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Prie „(duomenys neskelbtini)“ tas žmogus sugalvojo nusišlapinti, bet jis jam paprieštaravo ir pasakė geriau eiti į apleistą pastatą. G. nuėjo į barą, o jie nuėjo link pastato. Butelius pastatė ant konteinerio ir vyras nuėjo nusilengvinti. Jis pamatė, kaip vyras ateina link jo neužsegtomis kelnėmis. Priėjęs pradėjo reikalauti “žolės”, apie kurią buvo kalbėję brome. Jis pamatė peilį, todėl pakėlė koją ir peilis įsmigo jam į koją. Jis atšoko ir pamatė link jo einantį smūgį. Peilis buvo dešinėje rankoje. Pamatęs patį smūgį, sugriebė vyrui už rankos. Jie nukrito. Jis nukrito ant nugaros, o vyras krito ant jo. Jis nustūmė vyrą ant žemės, pamatė ant žemės peilį ir bijodamas būti užpultas, išmetė peilį į konteinerį. Jam buvo šokas, jis alkūne sudavė jam į kūną ar galvą. Numetęs peilį, jis pasiėmė alų ir, palikęs vyrą prie apleisto pastato, nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Kad vyras būtų sužalotas, nematė. Kaip peilis susmigo, jis nepastebėjo, bet taip išeina, kad susmigo. Bare „(duomenys neskelbtini)“ išgėrė kavos ir išvažiavo namo. Namie, pajutęs kojoje karštį, pamatė, kad koja perdurta. Jis išvalė žaizdą ir susisiuvo. Į medikus nesikreipė, nes buvo vėlus vakaras. Žaizdą fotografavo telefonu, kai siuvo. Tą peilį, kurį jis nešiojosi, ekspertai apžiūrėjo, bet ant jo nieko nerado. Jis buvo išgėręs šiek tiek, bet nuo tokio kiekio alaus nesijautė girtas, o dar lauke buvo šalta. Su pareikštais civiliniais ieškiniais visiškai nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. B. dalinio prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji R. E. parodė, kad nužudytasis yra jos sūnus. Jis gyveno Olandijoje, į Lietuvą jis grįžo 2009 m. sausio 6 d., atvyko vėlai vakare, apie 22 val. Norėdama jam duoti buto raktus, ji pasilipo kopėčiomis ir nukritusi susižalojo. Dėl to ji buvo išvežta į Raudonojo kryžiaus ligoninę. Sekančios dienos vakare ji kartu su sūnumi grįžo namo. Sūnus iš namų išėjo sausio 8 d. vakarą ir negrįžo. Sausio 9 d. apie 8.30 val. prisistatė pareigūnai. Pradėjo jos klausinėti apie sūnų, paskui parodė nuotraukas, nufotografuotas mobilaus ryšio telefonu. Klausė, ar tas žmogus jos sūnus. Jo kakta buvo stipriai sužalota, tačiau jis buvo labai panašus į sūnų. Morge ji atpažino savo sūnų, jo galva buvo sudaužyta, plaukai kruvini. Pareigūnai surašė protokolą ir viskas. Sūnus su savimi jokio peilio nesinešiojo. Jis nebuvo agresyvus, į konfliktus jis nesiveldavo, nebuvo linkęs smurtauti. Sūnus su teisėsauga jokių reikalų neturėjo.

Liudytojas G. B. parodė, kad 2009-01-08 susitiko su P. B. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, išgėrė alaus. Su P. B. jis nuėjo į Donelaičio gatvėje esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti alaus. Alų išgėrė parduotuvėje. Po to sugalvojo toje pačioje parduotuvėje nusipirkti dar vieną butelį alaus. Parduotuvės gėrimų skyriuje susitiko vyriškį ilgais plaukais, išsiskiriantį iš kitų, kuris kalbėjo angliškai ir lietuviškai. Tas vyriškis užmezgė pokalbį su P. B.. Jie visi išėjo iš parduotuvės į netoliese buvusį bromą ir ten gėrė alų. Išgėręs gal butelį alaus, jis nuėjo atgal į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, o P. B. su vyriškiu paliko brome. Pas P. B. peilio nėra matęs. Neįsidėmėjo, ar parduotuvėje sutiktas vyras turėjo peilį. Negirdėjo, kad tarp to vyriškio ir P. B. būtų vykusi kalba apie “žolę”, narkotikus. Kol jis buvo su jais, jokio konflikto nebuvo.

Liudytojas A. A. parodė, kad su P. B. susipažino bare. P. B. jam yra rodęs dujinį pistoletą. Iš kalbų žinojo, kad P. B. turi peilį. Vieną kartą tą peilį P. B. yra jam rodęs. Į policiją jis nuėjo pats, nes sužinojo, kad G. B. nurodė jį. Kraujo ant P. B. rankų nematė. Buvo tik kalbos, apie tai jam sakė kavinės padavėja Birutė.

Liudytoja S. P. parodė, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ dirba 6 m. Kaltinamasis kartais į barą užeidavo. 2009 m. sausio 7 d. ji nedirbo. Po to dirbo iki sausio 11 d. Vieną dieną ant dešinės kaltinamojo rankos matė kraujo. Nežino, ar ten buvo žaizda, ar jis nuo kažko apsitaškė. Galėjo susižeisti rinkdamas butelio šukes, nes buvo sudaužęs butelį. Bare konflikto ar muštynių tą dieną nebuvo.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2009 m. sausio pradžioje vakare atėjus į barą „(duomenys neskelbtini)“ grindys buvo šlapios. Kažkas pasakojo apie sudaužytą butelį.

Liudytojas T. V. parodė, kad 2010-01-10 kaltinamasis, užvažiavęs į klubą „(duomenys neskelbtini)“, jam pasakojo, kad susimušė su vokiečiu ir tik vėliau pastebėjo, kad koja sužalota. P. B. rodė žaizdą ir sakė, kad jam dūrė peiliu, kad pats susisiuvo. Sakė, kad kažkas prisikabino prie jo draugės ir įvyko konfliktas. P. B. turėjo pistoletą. Peilį pas P. B. yra matęs gal prieš 5 m. iki įvykio.

Liudytojas T. T. parodė, kad P. B. jam pasakojo, kad su kažkuo susimušė. P. B. minėjo, kad konfliktas su vokiečiu įvyko netoli viešbučio „(duomenys neskelbtini)“. Sakė, kad jam vokietis į koją įdūrė peiliu, rodė žaizdą, kuri buvo 2-3 cm. Žaizda buvo susiūta. Sakė, kad susisiuvo pats. Sužalojimas buvo šlaunyje. Jis kalbėjo su P. B. apie kriminalinių tyrimų laidą, klausė, ar nužudytas ne tas asmuo, su kuriuo P. B. susimušė. P. B. sakė, kad nežino. Pas P. B. jis yra matęs lenktinį peilį, kurio dydis kartu su rankena buvo apie sprindį. Rankena galėjo būti sidabrinės spalvos. Taip pat pas P. B. matė dujinį pistoletą. Yra girdėjęs, kad P. B. vartojo narkotikus. Kad P. B. rūko ”žolę” žinojo iš jo paties.

Liudytoja E. K. parodė, kad ji iki 2009 m. sausio pradžios draugavo su P. B.. Iš jo pasakojimų ji suprato, kad jis mėgsta išgerti ir dažnai įsivelia į muštynes. P. B. minėjo, kad rūko žolę. 2008 m. žiemą pas P. B. ji matė atlenkiamą peilį, kurio dydis buvo per sprindį. P. B. sakė, kad peilis reikalingas savigynai ir darbui. 2009 m. žiemą P. B. jai skambino, sakė, kad įvyko konfliktas, kad susimušė. Sakė, kad prie jo kažkas „prisikabino“ prie viešbučio „Neris“, kad ir jam kliuvo.

Liudytoja M. B. parodė, kad 2009 m. sausio mėn. buvo sutikusi P. B. klube „(duomenys neskelbtini)“. Jis jai nieko nepasakojo. T. V. pasakojo, kad P. B. į koją buvo įdurta peiliu, kad P. B. rodė žaizdą, kad pats susisiuvo.

Liudytojas J. V. parodė, kad gyvena Laisvės al. 38. Maždaug prieš metus laiko apie 17.50 val., laukdamas namuose iš darbo grįžtančios žmonos, pamatė kieme tamsią dėmę. Išėjęs į kiemą pamatė, kad nejudėdamas kniūbsčias guli žmogus. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Liudytoja N. L. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) Lietuva“. Nužudytasis apie 16 val. apsipirkinėjo, prie jo pristojo du vyriškiai, siūlėsi padėti panešti alų, jis jų kompanijos nenorėjo, tačiau jie kalbėjo ne piktuoju. Po to visi išėjo. Vėliau dar sykį po kokio valandos jis sugrįžo vienas, jau buvo išgėręs, pirko alų bei cigaretes. Po valandos jį rado mirusį.

Ekspertė Sofija Makšimaitė parodė, kad ji apžiūrėjo P. B.. Paviršinė žaizda buvo susiūta. Kuo žaizda padaryta, duomenų nėra. Apžiūros metu P. B. sakė, kad žaizdą susisiuvo pats. Apžiūrėjusi pateiktą medžiagą, ekspertė paaiškino, kad žaizda lygiais kraštais, neatmetama galimybė, kad padaryta peiliu. Konstatuota paviršinė žaizda, nuotraukoje - tai pjaunamu daiktu padaryta. Tiriamasis teigė, kad susižalojo su šaka, bet nuotraukoje žaizda į tokią nepanaši. Su aštria šaka, atplaiša gal ir galima tokia žaizda.

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. M 38/09 (02) patvirtina, kad E. E. mirties priežastis- kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su aortos lanko pažeidimu, sukėlusi vidinį nukraujavimą į kairę krūtinplėvės ertmę (2500 ml. kraujo). E. E. mirė ne daugiau kaip 3 valandos iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2009-01-08 20.07 val.), tai patvirtina lavoninio raumenų sustingimo nebuvimas, besiformuojančios I stadijos lavondėmės, aplinkos ir vidinė lavono temperatūra.

E. E. lavone konstatuoti šie sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su aortos lanko pažeidimu, kuri padaryta aštriu, plokščiu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, kurio geležtės ilgis ne mažiau kaip 8 cm., vieno trauminio poveikio pasėkoje paveikus krūtinės priekinio paviršiaus kairę pusę iš priekio link užpakalio ir iš kairės dešinėn 30° kampu, ką patvirtina žaizdos ir jos kanalo pobūdis. Šis sužalojimas padarytas kelios- keliolika minučių iki mirties. Kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinėje su aortos lanko pažeidimu, sukėlusi vidinį nukraujavimą atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas), o šiuo konkrečiu atveju tai tapo E. E. mirties priežastimi, muštinės žaizdos kaktos kairėje, nosyje, viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, dešiniame užausyje; odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje; kraujosruvos veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose nosyje, viršutinėje lūpoje, smilkiniuose, dešiniame užausyje, dešiniame momenyje, pakaušyje. Šie sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, paveikus kietais bukais daiktais kaktos kairės pusės, nosies, lūpų, dešinio užausio, dešinio skruosto, smilkinių, dešinio momens, pakaušio ir dešinės blauzdos sritis 12 (dvylikos) ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Šie sužalojimai, vertinant kiekvieną atskirai ir visus kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.

Pomirtinių sužalojimų E. E. lavone nekonstatuota, sužalojimų visuma savęs žalojimui nebūdinga, kovos ir savigynos pėdsakų nėra. Neatmestina galimybė, jog po kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje su aortos pažeidimu padarymo E. E. kelias minutes galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Po kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje su aortos pažeidimu padarymo E. E. mirė staiga, t.y. per kelias- keliolika minučių, tai patvirtina skystas kraujas krūtinplėvės ertmėje, staigios mirties požymiai. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti labai artimu laiku, jų sekai nustatyti medicininių duomenų nėra. E. E. prieš mirtį vartojo alkoholį- jo lavono kraujyje rasta 2,80 %o, šlapime 2,48 %o etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumą. E. E. šlapime rasti benzodiazepinų grupės junginio, turinčio nitro grupę (nitrazepamas arba klonazepamas), pėdsakai ir diazepamo pėdsakai ( t. 1, b.l. 40- 45, 46).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-421 (09), 11-785 (09), 11-786 (09) patvirtina, kad ant tirti pateiktų P. B. striukės ir megztinio rasta po vieną šviesiai rudos spalvos vilnos pluoštą, ant striukės rastas rudos spalvos vilnos pluoštas, vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su E. E. odinės striukės kailio atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų E. E. striukės, megztinio, kelnių, pusbačių rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su P. B. tamsiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų E. E. drabužių (striukės, megztinio, bliuzono, kelnių), pusbačių rasta juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su P. B. juodos spalvos džinsinių kelnių su etikete „HIS", ir džinsinių kelnių su etikete „SVIDUS" audeklų atitinkamais pluoštais. Rasti vienodi (bendro grupinio priklausomumo) pluoštai neturi gaminį individualizuojančių požymių, leidžiančių spręsti klausimą apie jų priklausomumą konkrečiam objektui.

Ant E. E. megztinio, bliuzono, kelnių, pusbačių ir ant P. B. striukės, juodos spalvos džinsinių kelnių su etikete „HIS", tamsiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių, pilkšvai juodos spalvos džinsinių kelnių ir pusbačių rasta vienodų pašalinių dalelių - tos pačios rūšies spygliuočio medžio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) pavienių smulkių medienos dalelių (t. 1, b.l. 59- 71).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1229)-IS1-9428 patvirtina, kad ant tampono su dėmės, rastos 2009-01-08 įvykio vietos apžiūros metu ant žemės šalia lavono (duomenys neskelbtini), pavyzdžiu, E. E. striukės, džinsų, bluzono, megztinio, kairiojo bato rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant E. E. džinsų ir dešiniojo bato rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant peilio, paimto 2009-02-04 kratos metu, P. B. striukės „Century", džinsų „C-IN-C", džinsų „HIS", aulinių suvarstomų batų, batų „Colorado" žmogaus kraujo nerasta. Kraujo, rasto ant tampono su dėmės pavyzdžiu, E. E. striukės, džinsų, bluzono, megztinio, kairiojo bato, genotipas sutampa su E. E. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas E. E. atitinkamų lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000006 %. E. E. dešinės rankos panagių turinyje yra sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens tapatybę galima nustatyti tiriant DNR. Šio asmens genotipas sutampa su E. E. genotipu. E. E. kairės rankos panagių turinyje rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. (t. 1, b. l. 75-80).

MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G- 188/ 09(02) patvirtina, kad P. B. konstatuota paviršinė žaizda kairėje blauzdoje. Žaizda po susiuvimo, todėl jos pobūdžiui nustatyti ir kuo ji padaryta, duomenų nėra, sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas padarytas 1- 2 savaitės iki apžiūros (t. 2, b. l. 186).

Kaip matyti iš lavono parodymo atpažinti protokolo, nukentėjusioji R. E. atpažino savo sūnų E. E. (t. 1, b. l. 49).

Kaip matyti iš akistatos protokolo, akistatoje su įtariamuoju P. B. liudytojas G. B. savo parodymus pilnai patvirtino (t. 2, b.l. 97- 98).

Kaip matyti, iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, liudytoja S. P. atpažino P. B., kaip asmenį, kuris lankydavosi bare, ir apie kurį ji davė parodymus apklausos metu (t. 2, b.l. 26- 27).

Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, liudytoja B. P. atpažino P. B., kaip asmenį, kuris lankydavosi bare, apie kurį ji davė parodymus apklausos metu (t. 2, b.l. 30- 31).

Akistatos protokolas patvirtina, kad akistatoje su įtariamuoju P. B. liudytojas T. T. pilnai patvirtino savo parodymus apie įtariamojo papasakotas aplinkybes (t. 2, b.l. 97- 98).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kieme prie gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), ant apsnigtos žemės guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros, kojos šiek tiek sulenktos ir nulenktos į dešinę pusę, rankos ištiestos, padėtos ant žemės, atitrauktos šiek tiek toliau nuo juosmens, galva truputį pasukta į dešinę. Kelnių kišenėje rastas cigarečių pakelis „Camel“, striukės kišenėje rastas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvitas. Lavone yra muštinės žaizdos kairio antakio, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos, dešinio užausio srityse bei durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje. Įvykio vietoje rastas 0,5 l. talpos tuščias stiklinis butelis „Švyturio Baltijos“, juodos spalvos dirželis (t. 1, b. l. 5- 10, 11- 13, 14, 15, 20- 21, 22- 24).

Iš kaltinamojo P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis parodė, kur vaikščiojo, kokius veiksmus atliko jis pats, nukentėjusysis bei kiti asmenys 2009-01-08 vakare Kauno mieste, kai įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju, nurodė vietas, kur, kokie veiksmai buvo atlikti (t. 2, b.l. 105- 106).

Ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklaustas specialistas ir peržiūrėjęs kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiagą patvirtino, kad E. E. kūne nurodyti sužalojimai negalėjo būti padaryti tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodo kaltinamasis. Pagal kaltinamojo versiją E. E. griuvimo metu peilį laikė dešinėje rankoje, o konstatuota durtinė pjautinė žaizda randasi jo krūtinės kairėje pusėje, kanalas gilus, eina iš priekio link užpakalio ir iš kairės dešinėn, todėl mažai tikėtina, jog griuvimo metu taip būtų galima sulenkti E. E. dešinę ranką, kurioje, įtariamasis nurodo, buvo peilis. Visi E. E. galvoje konstatuoti sužalojimai negalėjo būti padaryti taip, kaip nurodo kaltinamasis parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Kaltinamasis nurodo, kad E. E. gulėjo ant dešiniojo šono, o jis smūgius sudavė kumščiu ir alkūne į E. E. veidą ir galvos kairę pusę, todėl tokie sužalojimai, kaip muštinė žaizda dešiniame užausyje, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose (dvi), dešiniame užausyje, dešiniame momenyje, ir pakaušio dešinėje pusėje negalėjo susidaryti suduodant smūgius, kaip nurodo kaltinamasis. Visi E. E. galvoje konstatuoti sužalojimai yra išsidėstę visose galvos pusėse, veide, pakaušyje, abiejuose galvos šonuose, todėl jie negalėjo atsirasti suduodant smūgius tokiu būdu kaip nurodo kaltinamasis ( t. 1, b.l. 47, 48).

Apklaustas įtariamuoju 2009-01-17 P. B. dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad jokiame konflikte nedalyvavo, konflikto nematė. Apie vyro nužudymą Kauno centre girdėjo tik iš žiniasklaidos. (t 2, b.l. 88-89). Papildomai apklaustas įtariamuoju 2009-01-28 P. B. įvykio aplinkybes nurodė panašiai ir teigė, kad jokio konflikto nematė ir jame nedalyvavo. Koją susižalojo sporto klube”(duomenys neskelbtini)” medžio atplaiša. Grįžęs į namus, žaizdą susisiuvo pats. (t. 2, b.l. 91-92). Analogiškas įvykio aplinkybes dėl žaizdos jo kairėje blauzdoje patvirtino ir apžiūrint specialistui (t. 2, b.l. 186). 2009-04-07 akistatos protokolas patvirtina, kad kaltinamasis liudytojui T. T. minėjo, kad su užsieniečiu buvo konfliktas lauke prie viešbučio “ (duomenys neskelbtini)”, kurio metu užsienietis jam įdūrė į koją. Minėjo, kad žaizdą kojoje susisiuvo pats. Kaip matyti iš paties P. B. laiško, rašyto tyrėjui S. M., kuris gautas Kauno apskrities VPK 2009-04-22, kaltinamasis, praėjus po įvykio daugiau nei trims mėnesiams, atsiminė įvykio aplinkybes geriau nei pirmosios bei pakartotinės apklausos metu, kuomet buvo apklaustas praėjus kelioms dienoms po įvykio, ir nurodė visiškai priešingas aplinkybes, nei pirmųjų apklausų metu. Tas pačias įvykio aplinkybes kaltinamasis nurodo ir apklaustas 2009-05-11 įtariamuoju kaip ir laiške rašytame tyrėjui. Šias aplinkybes jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. (t. 2, b.l. 104-106, 108-109). Analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamojo versija, kad sugriebus E. E. dešinę ranką, kurioje buvo peilis, ir jiems nugriuvus, E. E. užkrentant ant pastarojo ir po to nustūmus E. E. į šoną, ir jam nepastebėjus, kaip peilis įsmigo į E. E. krūtinę, yra neįtikinama ir ją paneigia specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Kaip minėta, specialistas ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo versiją vertino mažai tikėtina, nes ant lavono kovos ir savigynos pėdsakų nėra. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu medicinos specialistas savo išvadą pilnai patvirtino ir nurodė, kad sprendžiant pagal nukentėjusiajam padarytą sužalojimų dydį, lokalizaciją, žaizdos kanalo padėtį, sužalojimas, nuo kurio nukentėjusysis mirė, turėjo būti padarytas smūgio pasekoje. Sužalojimo kanalas būdingas smūgio metu padarytam sužalojimui, todėl kaltinamojo versija neįtikinama tuo, kad nukentėjusysis pats taip galėjo sulenkti ranką, kurioje buvo peilis, ir įsidurti. Specialistas taip pat nurodė, kad nukentėjusiajam taip pat padaryta durtinė-pjautinė žaizda duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Sužalojimas eina iš priekio link užpakalio, iš kairės į dešinę 30 laipsnių kampu nuo ašies. Specialistas taip pat patvirtino, kad griuvimo pasekoje tokia žaizda nukentėjusiajam galėjo būti padaryta tik esant 5 procentų tikimybei. Tuo paneigiama kaltinamojo P. B. versija apie jo nematymą jokio konflikto ir nedalyvavimą jame, ką jis teigė pirminiuose parodymuose, bei tai, kaip jis pasakojo vėliau, jog koją jam sužalojo E. E., kai jis nuo šio gynėsi. Teismas netiki, kad kaltinamasis P. B. įvykio aplinkybes vėliau prisiminė geriau nei iškart po įvykio. Medicinos specialistė S. Makšimaitė taip pat kategoriškai negalėjo patvirtinti, kokiu būdu kaltinamajam P. B. padaryta žaizda kojoje, kurią jis pats susisiuvo - ar tai aštria medžio atplaiša padaryta žaizda ar tai pjautinė žaizda. Nenuoseklus, nenuoširdus parodymų davimas, jų keitimas neįtikino teismo kaltinamojo P. B. pateikta versija, kad jis tik gynėsi nuo E. E., ko pasekoje ir grumtynių metu buvo nužudytas pastarasis. Kad E. E. neturėjo įpročio su savimi nešiotis peilio patvirtino jo motina R. E., kai tuo tarpu matę peilį nešiojantis kaltinamąjį patvirtino liudytojai A. A., T. V., T. T., E. K.. Ir nors peilis nesurastas, nes, kaip teigia pats kaltinamasis, jis jį išmetė į šiukšlių konteinerį, tačiau teismas, vertindamas įrodymų visumą, daro išvadą, kad būtent kaltinamasis P. B. nužudė E. E.. Teismas kaltinamojo parodymus vertina, kaip gynybinę poziciją, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Šiuos jo parodymus teismas vertina kaip gynybinę versiją, kuri nėra patvirtinta kitais byloje esančiais įrodymais. Šios bylos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad kaltinamasis nebuvo užpultas E. E., ir jokių įrodymų byloje apie būtinąją gintį ar jos ribų peržengimą nėra. Byloje nėra nei vieno net menkiauso įrodymo, kuris patvirtintų, kad nukentėjusysis E. E. kėsinosi į kaltinamojo asmenį ar jo nuosavybę. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog kaltinamojo sveikatai, gyvybei ar jo turtui iš nukentėjusiojo pusės grėsė koks nors realus ar akivaizdus pavojus.

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo sampratą bei susiformavusią teismų praktiką, būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, jog egzistavo būtinosios ginties situacija. Tai reiškia, kad neesant šios situacijos negali būti ir būtinosios ginties ribų peržengimo. Teismas nenustatė, kad įvykio metu E. E. būtų pavojingai kėsinęsis į kaltinamojo gyvybę ar sveikatą, todėl nesvarstytina ir kaltinamojo versija dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių taikymo. Teismas dar sykį pabrėžia, kad kaltinamasis sąmoningai, sau naudinga linkme interpretuoja konflikto priežastis ir klaidingai aiškina konflikto ir teisės į būtinąją gintį pradžią. Faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės patvirtina, kad pavojingo kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti kaltinamojo veiksmus, kaip būtinosios ginties situaciją ar jos ribų peržengimą, nes nenustačius būtinosios ginties situacijos, nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus vertinti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą. Tuo paneigiama kaltinamojo versija, kad jis nepastebėjo, kaip peilis susmigo į nukentėjusiojo krūtinę, bei kaip jis iš krūtinės iškrito. Taigi teismas daro kategorišką išvadą dėl kaltinamojo veiksmų tyčia peiliu padarytos kiauryminės durtinės-pjatinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su aortos lanko pažeidimu, sukėlusį vidinį nukraujavimą, dėl ko kilo padariniai - E. E. mirtis. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į kaltinamojo veiksmus, kuriais buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam ir nuo kurių jis mirė, teismas E. E. nužudymą laiko padarytu netiesiogine tyčia, nes, suduodamas smūgius kumščiais, alkūnėmis, kojomis bei smogdamas peiliu E. E., kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, kad jais kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę ir nors nenorėjo to, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams, kaltinamojo P. B. kaltė nužudžius E. E. įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo P. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis pats pripažino, kad buvo išgėręs, nors tvirtino, kad visiškai girtas nesijautė. Iš bylos duomenų matyti, kad pradžioje jis gėrė alų su G. B., vėliau su nužudytuoju. Todėl pripažįstama, kad P. B. nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis yra neteistas, kaltu prisipažino tik dėl smūgių sudavimo. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kitus pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas skiria kaltinamajam P. B. bausmę, ne didesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime ir laikinajame sulaikyme.

Nukentėjusiosios atstovė ir civilinė ieškovė R. E. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors teismas pripažįsta, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė dvasinius pergyvenimus ir sukrėtimą, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė išgyvenimus, tačiau teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, jo asmenybę, padėtį visuomenėje ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais neturtinę žalą mažina iki 100 000 Lt. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas dalinai. Kaip matyti iš nukentėjusiosios ieškininį pagrindžiančių priedų, jie tik iš dalies patvirtina ieškinyje nurodytą sumą. Už duobkasių paslaugas sumokėta 470 Lt, šią sumą patvirtina pinigų priėmimo kvitas. Kitos paslaugos, susijusios su laidotuvėmis sudaro 2743 Lt. Kapavietės tvarkymo išlaidų dydį 1000 Lt nukentėjusioji grindė užsakymo forma, tačiau konkrečių kapo sutvarkymo išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė, kiek būtent išlaidų turėjo kapavietės sutvarkymui, todėl ieškinio suma šioje dalyje mažintina ir priteistina 3213 Lt.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

P. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010 m. liepos 2 d. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-01-16.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Iš P. B. priteisti nukentėjusiajai R. E. 3213 Lt (tris tūkstančius du šimtus trylika Lt) turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kasos čekį, tuščią 0,5 l. butelį talpos nuo „Švyturio Baltijos“ alaus, juodos spalvos odinį dirželį, cigarečių „Camel“ pakelį, vatos tamponą su dėmės pavyzdžiu, nukentėjusiojo kraujo lyginamąjį pavyzdį, plaukų pavyzdžius, nuteistojo kraujo lyginamąjį pavyzdį, peilį, liudytojo G. B. kraujo lyginamąjį pavyzdį, asmens rankų atspaudų daktiloskopinę kortelę, liudytojos I. S. asmens rankų atspaudų daktiloskopinę kortelę, nukentėjusiosios R. E. asmens rankų atspaudų daktiloskopinę kortelę, po tyrimo likusias mikrodaleles prie specialisto išvados Nr. 11-421 (09), 11-785 (09), 11-786 (09), vatos kamštį, prastumtą pro revolverio „ME 38 Compact“ vamzdį prie specialisto išvados Nr. 20-4-(298)-IS1-211 saugomus prie bylos, sunaikinti.

Nukentėjusiojo E. E. striukę, džinsines kelnes, bliuzoną, megztinį, kelnaites, puskojinių porą, marškinėlius trumpomis rankovėmis grąžinti R. E., nuteistojo P. B. striukę, megztinį, džinsines kelnes „C-IN-C“; džinsines kelnes „HIS“, džinsines kelnes „SVIDUS“, juodos spalvos džinsines kelnes, aulinius batus, batus „Colorado“, batus „Mauros“, MRT „Sony Ericsson T630“, MRT „Sony Ericsson W200i” grąžinti nuteistojo motinai N. B., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsitesėjus - dvi CD plokšteles su vaizdo įrašais iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, penkias CD plokšteles su vaizdo įrašais iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti prekybos centrui “(duomenys neskelbtini)” ir viešbučiui “ (duomenys neskelbtini)”.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistojo P. B. pasą išsiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.