Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl Namo gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pareiškėja paaiškino, kad Namo gyventojai Civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka yra pasirinkę 2-ąįį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir ginčo dėl to su (duomenys neskelbtini) jungiančia 711-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir 711 DNSB, Bendrija) nėra. Bendrija 2010-04-19 raštu bei 2011-08-26 prašymu kreipėsi į pareiškėja su prašymu nuo 2011-09-01 taikyti antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir perimti skaičiuoti butais už šilumos energiją bei vandens pašildymą. Prie prašymų pridėti Namo bendraturčių parašai, prašymai atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Iki tol šilumos energijos tiekimas Namui vyko pagal tarp 711 DNSB ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai" 2000-11-09 sudarytą šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 20394, remiantis kuria Bendrija su šilumos tiekėja atsiskaitydavo pagal įvadinį šilumos skaitiklį. Perėmus skaičiuoti butais, ši sutartis pakeista tik dalyje, nes butų savininkai pasirašė individualias rašytines šilumos pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo atveju suvartotus pašildyto šalto vandens kubus deklaruoja Bendrija taip, kaip numato 2000-11-09 šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutarties Nr. 20394 5.3 punktas. Šilumos tiekėja (pareiškėja) šilumos energijos paskirstymo Namo viduje nevykdo, karšto vandens skaitiklių rodmenys ir skaitiklių teisinis metrologinis atitinkamumas vertinami pačios Bendrijos. Nuo tiesioginio atsiskaitymo už šilumos energiją pradžios iki šiol butų karšto vandens skaitiklių parodymus atsiunčia Bendrijos pirmininkas, o pareiškėjos vadybininkė-šilumininkė tik suveda juos į apskaitos sistemą, nes šie duomenys reikalingi Namo suvartotos šilumos energijos paskirstymui. Pareiškėja, Bendrija ir UAB „Vilniaus vandenys” Name yra įvykdę visus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės) 193 punkto reikalavimus, Bendrija yra pasirašiusi reikalaujamas sutartis tiek su šilumos tiekėja UAB „Vilniaus energija”, tiek ir su geriamojo vandens tiekėja UAB „Vilniaus vandenys“. Pareiškėjos sąskaitos Namui teikiamos tik už butų šildymą, vandens pašildymą bei cirkuliaciją. Už šaltą (geriamąjį) vandenį karšto vandens ruošimui, vadovaudamasi 2011-09-21 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi Nr. BD-2059, Bendrija atsiskaito pagal UAB „Vilniaus vandenys” remiantis įvadinio šalto vandens skaitiklio rodmenimis, išrašytą sąskaitą. UAB „Vilniaus vandenys“ nesiunčia pareiškėjai sąskaitų už geriamąjį vandenį karšto vandens ruošimui Name, kas patvirtina, kad Bendrija su UAB "Vilniaus vandenys" už visą į namą patenkantį šaltą vandenį atsiskaito pagal 2011-09-21 geriamojo vandens tikimo ir nuotekų tvarkymo sutartį.

Dėl privalomojo nurodymo atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, pareiškėja paaiškino, kad patikrinimo atlikimo metu Name nebuvo karšto vandens tiekėjo įrengtų karšto vandens skaitiklių, nes Name nėra karšto vandens tiekėjo. Teisės aktuose karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimas yra reglamentuotas tik esant Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytu 1-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdui. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d., metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams. Patikrinimo momentu 2013-12-06 Name karšto vandens tiekimo veiklos pareiškėja nevykdė, nes Namo gyventojai CK 4.85 str. nustatyta tvarka pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai karšto vandens tiekėjo nėra. Nagrinėjamu atveju sunaudoto šalto vandens kiekį (įskaitant ir šaltą vandenį karštam ruošti) bendrijos gyventojams pagal butų savininkams priklausančius karšto vandens skaitiklius paskirsto Bendrija. Pareiškėja šalto vandens skirstyme nedalyvauja, ji išdalina tik šilumos kiekį, skirtą šildymui, cirkuliacijai ir šaltam vandeniui pašildyti. Taigi pareiškėja nėra karšto vandens tiekėja ir jokio karšto vandens, kaip kompleksinio produkto, netiekia, Komisijos nustatytų karšto vandens kainų Namo gyventojams netaiko ir sąskaitų už šaltą ar karštą vandenį neišrašo, atitinkamai nevykdo ir jokių kitų su karšto vandens tiekėjo teisės aktuose numatytomis funkcijomis susijusių veiksmų. 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo atveju, yra tiesiogiai taikomas Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31, MP-001 priedo „Vandens skaitikliai” 24 p., numatantis, kad patys skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Pagal viešus Komisijos išaiškinimus, tuo atveju, jei gyventojai nusprendžia apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, patys gyventojai tampa atsakingi už apskaitos prietaisų patikimumą bei teisingą ir savalaikį deklaravimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra Namo butuose esančių karšto vandens skaitiklių, kuriuos per paskutinius 10-15 metų pagal tuometinį teisinį reglamentavimą įsigijo ir įsirengė patys vartotojai, savininkė. Vadovaujantis Taisyklių 47.3, 47.3.3, 51 p. nuostatomis, tuo atveju, kai konkrečiame name vartotojų butuose nėra įrengta karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių ar name taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo, pačių vartotojų nuosavybėje esantys karšto vandens skaitikliai yra laikomi ne atsiskaitomaisiais, tačiau paskirstomaisiais apskaitos prietaisais, kurie nepriskirtini teisinės metrologijos reguliavimo (ir atitinkamai atsakovo tikrinimo) sričiai ir pagal kuriuos tiekėjų yra tik paskirstomas (priskiriamas karšto vandens ruošimui (pašildymui) suvartotas šilumos kiekis ir atitinkamai, karšto vandens ruošimui suvartotas (šalto) geriamojo vandens kiekis, nustatytas pagal įvadinius Namo atsiskaitomuosius šilumos bei geriamojo vandens skaitiklius, o jiems priklausančiais karšto vandens skaitikliais rūpinasi patys šių skaitiklių savininkai. Šiuo gi atveju pati Bendrija pripažino butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius tinkamais naudoti suvartoto vandens kiekio matavimui/mokėjimų už karštą vandenį skaičiavimui. Privalomasis nurodymas apie nurodymų vykdymo eigą iki 2014 m. sausio 7 d. raštu informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių, atsižvelgiant į tai, kad 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiuose namuose pareiškėja karšto vandens tiekimo veiklos nevykdo ir veikdama pagal teisės aktus negali įrenginėti jai, kaip karšto vandens tiekėjai, priklausančių karšto vandens skaitiklių, taip pat yra neteisėtas.

Dėl šilumos teikėjo pareigos, esant 2-ajam šilumos tiekimo būdui, įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklius, pareiškėja paaiškino, kad pareiškėja daugiabučiuose namuose įrengia įvadinius šilumos skaitiklius. Norminiai teisės aktai neįpareigoja pareiškėjos įrengti šilumos skaitiklius karštam vandeniui ruošti. Taisyklėse nenurodoma, kad šilumos tiekėjas privalo įrengti šilumos skaitiklius karštam vandeniui, tačiau yra nustatyta, kad šilumos skaitiklius karštam vandeniui įrengia šilumos tiekėjas, jeigu to paprašo daugiabučio namo gyventojai, tačiau tokių prašymų šiuo atveju iš Namo gyventojų nebuvo gauta. Pareiškėjos teigimu, tokiai jos pozicijai neprieštarauja ir pati Inspekcija, kadangi, nors Akte konstatuota, jog Name nesumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis, tačiau minėta aplinkybė kaip pažeidimas akte nefiksuojamas ir nurodymas sumontuoti tokį skaitiklį pareiškėjai neduotas. CK 4.85 str. nustatyta tvarka priimtas sprendimas pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo (2-asis būdas) nėra tiesiogiai susijęs su atskiro šilumos skaitiklio prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengimu, tokio ryšio nebuvimą patvirtina ir Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 dalis, reglamentuojanti atvejus, kaip turi būti atsiskaitoma už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti, kai atskiro šilumos skaitiklio prieš karšto vandens ruošimo įrenginius nėra arba jis sugedęs. Kadangi Name prieš karšto vandens ruošimo įrenginius yra įrengtas geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“) įvadinis, metrologiškai patikrintas skaitiklis, kiekvienam šiuo skaitikliu apskaitytam pašildytinam geriamojo vandens kubiniam metrui pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 dalį yra priskiriamas 51 kWh šilumos normatyvas, nustatytas specialiuoju teisės aktu - Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika, patvirtinta Komisijos 2010 m. leipos 27 d. nutarimu Nr. O3-133.

Dėl Namo gyventojų sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu atsakovas paaiškino, kad patikrinimo metu nustatytą aplinkybę, jog pareiškėja faktiškai atsiskaito su Namo butų gyventojais už jų sunaudotą karštą vandenį ir šiems atsiskaitymams faktiškai naudoja metrologiškai nepatikrintus karšto vandens skaitiklius, patvirtina pačios pareiškėjos plombos ant karšto vandens skaitiklių, 2013 m. kovo 5 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktas, kuriame pati pareiškėja nurodo mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis ir pareiškėjos pagal karšto vandens skaitiklio Nr. V002032-KV-1 rodmenis 2013 m. rugsėjo 30 d. išrašyta sąskaita Nr. G309/119493. Atsakovo manymu, nustatyti faktai leidžia teigti, kad Namo butų gyventojų apsirūpinimas karštu vandeniu faktiškai vyksta 1-u karšto vandens tiekimo būdu, nes centralizuotai paruoštas karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo, t. y. pareiškėjos ir būtent su pareiškėja už sunaudotą karštą vandenį Namo gyventojai atsiskaito pagal jų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Atsakovės teigimu, nors šiuo atveju Namo gyventojai yra priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens teikimo būdu, šis gyventojų sprendimas faktiškai nėra įgyvendintas, nes patikrinimo metu nustatyta, jog Namo šilumos punkte nėra įrengto karšto Taisyklių 168.2 punkte nurodyto vandens ruošimo šilumos skaitiklio. Pareiškėjos teiginys, kad šilumos skaitiklius karštam vandeniui įrengia šilumos tiekėjas tik tuo atveju, jeigu to paprašo daugiabučio namo vartotojai, prieštarauja Taisyklių 168 punkto reikalavimams, o paaiškinimas, jog pareiškėja daugiabučiuose namuose įrengia įvadinius šilumos skaitiklius ir norminiai teisės aktai neįpareigoja jos įrengti šilumos skaitiklius karštam vandeniui ruošti, yra nesuprantamas. Nors pareiškėja teigia, kad šiuo atveju yra įvykdyti visi Taisyklių 193 punkto reikalavimai, tačiau nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, be to, vien Taisyklių 193 punkto reikalavimų įvykdymo nepakanka, jog būtų galim teigti, kad Name 2-as apsirūpinimo karštu vandeniu būdas įgyvendintas. Pagal Taisyklių 193.4 punktu šiuo atveju laikytina, jog Namo butų gyventojai karštu vandeniu apsirūpina 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu ir su pareiškėja už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis.

Dėl pareigos atlikti Namo butų karšto vandens apskaitos prietaisų patikrą, atsakovas, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 181 punkto nuostatomis ir remdamasis LVAT suformuota teismų praktika (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012), paaiškino, kad pareiškėja, kaip Namo karšto vandens tiekėja, turi pareigą prižiūrėti Namo gyventojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus ir atlikti jų patikrą. Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas. Vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalinimo proporcijoms nustatyti. Pagal Taisyklių 182, 183 punktus, pastato buto savininkui nuosavybės teise iki Taisyklių įsigaliojimo, t. y. iki 2010-11-01, priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn, o vartotojui atsisakius tai padaryti, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Taigi pareiškėja iki 2010-11-01 privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius, todėl nuo 2010-11-01 ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėja. Atsakovas, remdamasis Konstitucinio teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimuose suformuluotais konstituciniais teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principais, teigia, kad pareiškėjos nurodoma Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 (toliau - ir Reglamentas), MP-001 priedo „Vandens skaitikliai" 24 punkto nuostata, numatanti, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą, šiuo atveju negali būti taikoma, nes ši nuostata konkuruoja su aukštesnės galios teisės akte - Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje - nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį pareiga metrologiškai tikrinti matavimo priemonę yra nustatyta matavimo priemonės naudotojui, o ne savininkui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. T. teismo posėdžio metu pareiškėjos skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius, 2013-11-07 gavęs N. Č., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą, 2013 m. lapkričio 14 d. atliko patikrinimą, kaip UAB „Vilniaus energija“, tiekdama Namui (20 butų) šilumą ir karštą vandenį, laikosi teisinės metrologijos reikalavimų (I t., b. l. 78, 79-80).

Atlikęs patikrinimą, Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius 2013 m. gruodžio 6 d. surašė Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3769 (V13), kuriame nustatė, kad: 1) Namo šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis SKS-3-U2, skaitiklio patikrą 2012 m. birželio mėn. atliko AB Vilniaus metrologijos centras, patikros sertifikato Nr. 1135807, šilumos skaitiklis ir matavimo ruožas užplombuoti metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija” plombomis, plombavimas atliktas pagal teisės aktų reikalavimus; 2) Šilumos punkte sumontuotas šilumos sistemos papildymo skaitiklis ZR Rubikon ETWI Nr. 12006319, kurio patikrą 2012 m. rugpjūčio mėn. atliko AB Vilniaus metrologijos centras, patikros sertifikato Nr. 1185567, skaitiklis užplombuotas metrologinę patikrą atlikusios įstaigos 2012 m. plomba; 3) Namo šilumos punkte sumontuota matavimo ir duomenų perdavimo sistema RIS Nr. 01, įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą, kuri Namo įvadinio šilumos skaitiklio duomenis kaupia ir perduoda nuotoliniu būdu, sistemos RIS Nr. 01 patikrą 2012 m. birželio mėn. atliko AB Vilniaus metrologijos centras, sistema turi 2012 m. pirminės patikros ženklus ir užplombuota metrologinę patikrą atlikusios įstaigos plombomis; 4) Namo šilumos punkte nesumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis, todėl Namo suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti nenustatomas pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis, kaip nustatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 127-6488; 2012, Nr. 111-5655) 168.2 p.; 5) Namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai Rubikon, skaitiklių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, skaitikliai techniškai tvarkingi, UAB „Vilniaus energija” atlieka naudojamų skaitiklių kontrolę, skaitikliai užplombuoti UAB „Vilniaus energija” plombomis ir naudojami atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį, jiems išrašyti karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktai, kuriuose nurodyta mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė. Konstatavęs, kad Namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami butų sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų, Patikrinimo akte atsakovas padarė išvadą, kad tuo pažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. reikalavimai, ir tuo pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 1 p., Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 11.5 p., pareiškėjai davė nurodymus vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 d. ir 17 str. 2 d. nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra ir apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2014 m. sausio 7 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių (I t., b. l. 79-80).

Byloje ginčas kilo dėl 2013-12-06 Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-3769(V13) privalomų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nesutinka su jai skirtais Privalomaisiais nurodymais motyvuodama tuo, kad pareiškėja Name nevykdo karšto vandens tiekimo veiklos, nes šio namo gyventojai CK 4.85 str. nustatyta tvarka nuo 2011-10-01 pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjos (pareiškėjos) perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys", todėl pareiškėja neturi pareigos atlikti vandens skaitiklių patikrą.

Atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo esmę, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar Namo gyventojai yra pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, jeigu taip - ar šio būdo pasirinkimas yra įgyvendintas tinkamai, t. y., ar pareiškėja yra Namo šilumos ir karšto vandens tiekėja (esant 1-ajam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui), ar tik Namo šilumos tiekėja (esant 2-ajam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Metrologijos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, įsigaliojusios nuo 2010-11-01, ir kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Patikrinimo akto priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakcijos (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2013-07-20 iki 2013-12-31) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta apsirūpinimo karštu vandeniu būdo sąvoka, pagal kurią apsirūpinimo karštu vandeniu būdas - centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (pirmasis būdas) arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo (antrasis būdas), arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros. Tiek Bendrijos 2011-08-17 sprendimo nuo 2011-10-01 pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą priėmimo metu, tiek Akto priėmimo metu galiojusios ir šiuo metu galiojančios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

Apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo įgyvendinimą Bendrijos 2011-08-17 sprendimo priėmimo metu reglamentavo nuo 2011-07-29 iki 2011-10-29 galiojusios Taisyklių redakcijos 184 – 185.4 punktai. Minėtos redakcijos Taisyklių 184 punktas nustatė, kad tuo atveju, kai vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka karšto vandens tiekimo būdą su karšto vandens tiekėju, karšto vandens tiekėjas su vartotojais pasirašo karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo ar karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, įrengia namo butuose ir (ar) kitose patalpose karšto vandens skaitiklius, juos prižiūri ir atlieka jų patikrą bei atlieka kitus Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytus darbus. Laikinai, iki bus sudarytos tokios sutartys, karšto vandens tiekėjo ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis atitinkamų sutarčių bendrosiomis sąlygomis. Taisyklių 185.1.1-185.1.3 punktai nustatė, kad daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis, priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, vartotojai privalo per 30 kalendorinių dienų pateikti šilumos ir geriamo vandens tiekėjams šiuos dokumentus: 1.1 daugumos daugiabučio namo gyventojų – buitinių karšto vandens vartotojų teisės aktų nustatyta tvarka priimtą sprendimą dėl sutikimo pasirinkti šį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą; 1.2 juridiškai tinkama forma patvirtintą įgaliojimą asmeniui, galinčiam sudaryti sutartis su tiekėjais; 1.3 įgalioto asmens išsamią kontaktinę informaciją. Pagal Taisyklių 185.2.1-185.2.2 punktus, tuo atveju, jeigu pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginys priklauso vartotojams, 2-ojo karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo atveju turi būti atliekami ir šie veiksmai: 2.1 vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.) su šilumos tiekėju patalpų savininkų–vartotojų vardu pasirašo šilumos pirkimo-pardavimo sutartį šilumos, skirtos karštam vandeniui ruošti bei cirkuliacijai, pirkti (šiuo atveju su šilumos tiekėju atsiskaitoma pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis); 2.2 vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.) su geriamojo vandens tiekėju patalpų savininkų – vartotojų vardu pasirašo geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo sutartis (šiuo atveju su geriamojo vandens tiekėju atsiskaitoma pagal karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklio rodmenis). Minėtos redakcijos Taisyklių 185.3 punktas nustatė, kad tuo atveju, jeigu pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginys priklauso šilumos tiekėjui, šilumos tiekėjas privalo pasiūlyti vartotojui ar jį atstovaujančiam asmeniui įsigyti jo teisėtai valdomą šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginį už buhalterinę likutinę jo vertę (185.3.1 p.); vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo su šilumos tiekėju Civilinio kodekso nustatyta daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai tvarka sudaro atitinkamą sutartį dėl šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio išpirkimo pagal įrenginių likutinę vertę, įsigyjant (įsirengiant) šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu, arba įgyjant nuosavybės ar valdymo teisę kitais įstatymų nustatytais pagrindais (185.3.2 p.); iki bus išspręsti Taisyklių 185.3.1 ir 185.3.2 punktuose nurodyti klausimai, šalys privalo vadovautis Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens tiekėjo veiklą (185.3.3 p.). Taisyklių 185.4 punktas nustato, kad tol, kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 185.1 punkte nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 185.2 ir 185.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta pagal 185.3.3 punkto nuostatas.

Apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo įgyvendinimą Patikrinimo akto priėmimo metu nustatė nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios redakcijos Taisyklių 192-193 punktai, kurie analogiškai reglamentavo sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendinimą (Taisyklių 193.1-193.2 punktai), tačiau Patikrinimo akto priėmimo metu Taisyklių (2011-07-29 iki 2011-10-29 redakcijos) 185.3 punktas buvo netekęs galios, o 193.4 punktas atitinkamai nustatė, kad, kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 193.1 punkte nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 193.2 ir 193.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta pagal 193.3.3 punkto nuostatas.

Byloje nustatyta, kad Bendrija, remdamasi 2010-04-01 Bendrijos savininkų bendrijos susirinkimo sprendimu pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be papildomo tarpininko – karšto vandens tiekėjo dalyvavimo, 2010-04-19 raštu „Dėl esamo (2-ojo) apsirūpinimo karštu vandeniu būdo patvirtinimo“ ir, remdamasi 2011 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio 711 DNSB susirinkimo sprendimu dėl šilumos ūkio priežiūros ir apskaitos perdavimo UAB „Vilniaus energija“, 2011-08-26 prašymu „Dėl šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su butų (patalpų) savininkais sudarymo“, kreipėsi į pareiškėją su prašymu nuo 2011-09-01 perimti iš Bendrijos mokesčių butams už šilumos energiją ir karštą vandenį apskaičiavimą bei administravimą, sudaryti tiesiogines šilumos pirkimo – pardavimo sutartis su butų (patalpų) savininkais ir taikyti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (I t., b. l. 13, 14-15, 17, 21). Prie minėtų prašymų, kuriais iš esmės Bendrijos primininkas buvo įgaliotas pasirašyti sutartis su šilumos bei vandens tiekėjais, buvo pridėti ir Namo bendraturčių daugumos parašai (I t., b. l. 14-15, 16, 21, 22, 23). Bendrija (abonentas) su UAB „Vilniaus vandenys“ (tiekėjas) 2011-09-21 sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. BD-2059, kuri reglamentuoja tiekėjo ir abonento santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį ir tiekiant nuotekų tvarkymo paslaugas (1 p.) (I t., b. l. 187- 190). Minėta sutartimi abonentas įsipareigojo mokėti tiekėjui už Namui patiektą geriamąjį vandenį LR Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis kainomis pagal vandens apskaitos mazgo vietoje įrengto vandens skaitiklio duomenis (3, 6, 7, 14, 23 punktai).

Bylos medžiaga (I t., b. l. 24-25) taip pat patvirtina, kad šilumos energijos tiekimas Namui vyksta pagal tarp Bendrijos (vartotojas) ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (tiekėjas) 2000-11-09 sudarytą Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 20394, kuria tiekėjas įsipareigojo Namui tiekti šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui ruošti, o vartotojas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti su tiekėju už suvartotą šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis (2000-11-09 sutarties Nr. 20394 1, 2, 5.2 p.). Pareiškėja nurodo, kad ji, patenkinusi Bendrijos 2011-08-26 prašymą ir nuo 2011-09-01 perėmusi iš Bendrijos mokesčių už šilumos energiją bei karštą vandenį apskaičiavimą, sudarė individualias rašytines šilumos pirkimo – pardavimo sutartis su Namo butų savininkais, todėl šiuo atveju 2000-11-09 Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartis Nr. 20394 buvo pakeista tik dalyje, nes butų savininkai pasirašė individualias rašytines šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, o Namo suvartotus pašildyto šalto vandens kubus Bendrija deklaruoja tiekėjai minėtos sutarties 5.3 punkte nustatyta tvarka, t. y. kiekvieno mėnesio 25-31 dienomis pateikia apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitą (deklaraciją). Pažymėtina, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai" (įmonės kodas 2413558) ir UAB „Vilniaus energija“ (įmonės kodas 111760831) yra savarankiški juridiniai asmenys, o pareiškėja, teigdama, jog ji sudarė su Namo butų savininkais individualias rašytines šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, nepateikė teismui jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, be to, pati pareiškėja nurodo skirtingas 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo taikymo Name pradžios datas (2011-09-01, 2011-10-01). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pasirenkant 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą yra tinkamai įgyvendinti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios Taisyklių redakcijos 193.2.1 punkto (nuo 2011-07-29 iki 2011-10-29 galiojusios Taisyklių redakcijos 185.2.1 punkto) reikalavimai, t. y., kad Bendrija su šilumos tiekėju (pareiškėja) patalpų savininkų–vartotojų vardu pasirašė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį šilumos, skirtos karštam vandeniui ruošti bei cirkuliacijai, pirkti.

Patikrinimo akto priėmimo metu karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą ir priežiūrą pasirinkus atitinkamą karšto vandens ruošimo būdą, reglamentavo nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios redakcijos Taisyklių 3 dalies 167-168 punktai. Taisyklių 168 punktas nustatė, kad tuo atveju, kai vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka 2-ą karšto vandens tiekimo būdą, naudojami karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklis: karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklį, vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka, įrengia ir eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas (168.1 punktas); karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklį, vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka, įrengia šilumos tiekėjas (168.2 punktas). Bendrijos 2011-08-17 sprendimo priėmimo metu karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą ir priežiūrą analogiškai reglamentavo nuo 2011-07-29 iki 2011-10-29 galiojusios Taisyklių redakcijos 3 dalies 159-160 punktai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Patikrinimo akto surašymo metu Namo šilumos punkte nebuvo sumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir Namo suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti nebuvo nustatomas pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovas, Patikrinimo akte nustatęs, jog Name nesumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis, pats pripažino, kad pareiškėja neturi pareigos įrengti tokį suvartotos šilumos apskaitos prietaisą, kadangi minėta aplinkybė kaip pažeidimas Patikrinimo akte nefiksuojamas ir nurodymas sumontuoti tokį skaitiklį pareiškėjui neduodamas. Pažymėtina, kad tiek 2011 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio Bendrijos susirinkimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių nuostatos, tiek ir nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios redakcijos Taisyklių nuostatos šilumos tiekėjui nustatė imperatyvią pareigą įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklį, ši pareiga nėra sąlyginė ar siejama su tam tikrų aplinkybių egzistavimu, o Inspekcija, veikdama teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose, nėra įgaliota duoti privalomus nurodymus tinkamai įgyvendinti tam tikrą pasirinktą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Name 2-as apsirūpinimo karštu vandeniu būdas įgyvendintas netinkamai, nes pareiškėja neatliko nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios Taisyklių redakcijos 168.2 punkte (nuo 2011-07-29 iki 2011-10-29 galiojusios Taisyklių redakcijos 160.2 punkte) numatytos pareigos įrengti Name karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklį.

Byloje nėra ginčo dėl Patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių, jog Namo butų gyventojai už suvartotą karštą vandenį atsiskaito pagal jų butuose įrengtų ir jiems nuosavybės teise priklausančių techniškai tvarkingų karšto vandens skaitiklių Rubikon, kurių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, rodmenis, šių skaitiklių kontrolę atlieka UAB „Vilniaus energija“ ir jie užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad minėti skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos teiginį, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimą pagal vartotojo N. Č. prašymą, patikrino tik vieną Namo butą Nr. (duomenys neskelbtini), paneigia atsakovo paaiškinimai ir byloje esanti medžiaga (Patikrinimo aktas, Inspekcijos 2013-12-12 raštas r. 13SR-435, I t., b. l. 73-77, 79, 82, II t., b. l. 15-18), kuri patvirtina, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimą, kaip UAB „Vilniaus energija“, tiekdama Namui šilumą ir karštą vandenį, laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, patikrino visuose Namo butuose (viso – 20 butų) esančius karšto vandens skaitiklius.

Patikrinimo akto priėmimo metu galiojusios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos (aktuali nuo 2013-07-20 iki 2013-12-31) 2 straipsnio 4, 5 dalyse nustatyta, kad atsiskaitomieji karšto vandens (šilumos) apskaitos prietaisai – vartotojų sunaudoto karšto vandens (vartotojams patiektos šilumos) kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį (šilumą). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus, 1 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

Pagal Patikrinimo akto priėmimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.) 167 punkto nuostatas, tuo atveju, kai vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka karšto vandens tiekimo būdą su karšto vandens tiekėju ir karšto vandens tiekimo-vartojimo ribą bute, jame įrengiami karšto vandens skaitikliai: karšto vandens skaitiklius, vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka, įrengia karšto vandens tiekėjas (167.1 p.); karšto vandens tiekėjas už geriamąjį vandenį ir šilumą karštam vandeniui ruošti ir temperatūrai palaikyti atsiskaito su geriamojo vandens ir šilumos tiekėjais pagal atitinkamų atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, kuriuos jie įrengia prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis (167.2). Taisyklių 171 p., karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams. Karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis nustatomas teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka.