Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Silvija Jakštienė Baudž. byla Nr. 1NSA-00057-349-2009-59

NUOSPRENDIS

2009 m. vasario 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir nukentėjusiųjų N. M. ir K. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę paskiriant atlikti atviroje kolonijoje.

Priteista iš R. B. : N. M. 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti ir K. M. 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. B. nuteistas už tai, kad 2007-06-23, 2 val. 50 min., Panevėžyje Nemuno – Parko gatvių sankryžoje, neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68, 59, 174, 196 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir viršydamas leistiną greitį, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę, neįsitikino, kad tai bus saugu ir nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindine gatve važiavusio automobilio CITROEN XANTIA valst. Nr. TTT 669, ir su juo susidūrė, tuo padarydamas automobilio VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei D. M. sužalojimus, nuo kurių ji 2007-06-23, apie 05.35 val. VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninėje“ mirė, automobilio Citroen Xantia, valst. Nr. TTT 669, keleivei A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, to paties automobilio vairuotojui D. S. ir keleivei J. A. – nežymius sveikatos sutrikdymus.

Nukentėjusieji N. M. ir K. M. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : R. B. paskirtą bausmę sugriežtinti iki 7 metų laisvės atėmimo ir priteisti iš jo kiekvienam iš jų po 100000 Lt neturtinei žalai. Be to, nukentėjusieji prašo priteisti iš nuteistojo jų apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusieji nesutinka ir su jiems priteista atlyginti neturtinės žalos suma, laikydami ją per maža. Savo prašymą nukentėjusieji argumentuoja tuo, kad dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo jie, netekę dukters, patyrė skausmingus dvasinius išgyvenimus, vienišumo jausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, žymų fizinės sveikatos pablogėjimą, o K. M., dėl išsivysčiusios krūtinės anginos netekęs 60% darbingumo, pergyvena ir dėl būsimų pasekmių jo sveikatai. Nukentėjusieji mano, kad teisinga jų išgyvenimų piniginė kompensacija būtų 100000 Lt dydžio kiekvienam iš jų. Nuteistasis yra jauno amžiaus, turi vertingo nekilnojamo turto, todėl sugebės atlyginti tokio dydžio sumą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusiųjų skundą atmesti, prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė nukentėjusiųjų skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, jog jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 281 str. 6 d.

Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusio alkoholį, būsena, tiek BK 281 str. 6 d. numatytą nusikalstamą veiką – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus – kvalifikuojantis požymis. Šios faktinės bylos aplinkybės nustatymas yra tiesiogiai susijusęs su baudžiamojo įstatymo taikymu : nustačius, jog eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, metu kaltininkas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 str. 6 d.

Byloje nėra tikslių duomenų apie tai, koks buvo R. B. girtumas autoavarijos metu, tačiau tai neturi esminės reikšmės darant išvadą apie jo apsvaigimą nuo alkoholio. Asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio (BK 281 str. 8 d.). Ši įstatymo nuostata nereiškia, kad byloje turi būti nustatytas promilėmis išreikštas asmens girtumas įvykio metu. Tokiu atveju pakanka nustatyti, kad įvykio metu asmens kraujyje buvo 0,4 ar daugiau alkoholio. Asmens girtumas nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes BPK nenustato kokių nors privalomų girtumo įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ne tik ištyrus asmens kraują, bet ir kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai.

Asmens, padariusio teisės pažeidimą, girtumo ir apsvaigimo nuo alkoholio nustatymo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintos ,,Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ kurių 10 p. nurodyta, kad asmenų neblaivumas turi būti nustatomas ne vėliau kaip per 1 val. nuo eismo įvykio. Šioje byloje alkoholio kiekis R. B. kraujyje po eismo įvykio laboratoriniais metodais nebuvo nustatytas, nes nuteistasis pabėgo iš ligoninės, į kurią buvo nuvežtas, tačiau jo girtumą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Visi liudytojai, naktį iš 2007-06-22 į 2007-06-23 šventę kartu su nuteistuoju, nurodė, jog jis, atvykęs apie 23 val., šventėje vartojo alkoholinius gėrimus. Pagal liudytojos S. M. parodymus, ji, sėdėdama greta, matė, kad R. B. išgėrė 3-4 taureles brendžio, kurių talpa, kaip nustatyta teismo posėdyje, yra 30-50 ml. Ji supratusi nuteistąjį buvus girtą iš nerišlios kalbos ir sutrikusios judesių koordinacijos. Liudytoja J. K. parodė, kad R. B., ją sveikindamas, išgėrė vieną taurelę brendžio, be to, jis gėrė su A. G., T. G. ir kitais šventusiaisiais, buvo neblaivus. Nors liudytojas A. G., teisiamajame posėdyje nurodydamas matęs nuteistąjį tik laikiusį taurelę, iš dalies paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis teigė matęs nuteistąjį iki 2 val. nakties išgėrus mažiausiai 100 g brendžio, tačiau, atsižvelgus į liudytojo draugystės ryšius su nuteistuoju, jo teisme duoti parodymai vertintini kaip siekimas palengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Liudytojas A. N. teigė, kad nuteistasis su juo išgėrė 1-2 taureles brendžio, o liudytojas D. G. – kad kartu su nuteistuoju išgėrė 1 taurelę. Liudytojos J. S. ir G. Š. teigė, kad R. B. gėrė brendį ir buvo girtas, nes pasikeitė jo elgesys atvykus blaiviam ir po to – jis buvo nekoordinuotas, labai atsipalaidavęs. Atsižvelgus į tai, kad pagal liudytojos S. M. parodymus, R. B. išgėrė mažiausiai 90 g brendžio, liudytoja J. K. tiksliai nurodė vieną gėrimo atvejį, o liudytojai D. G. ir A. N. su nuteistuoju išgėrė dar mažiausiai dvi taureles, darytina išvada, kad R. B. nuo 2007-06-22 23 val. iki 2007-06-23 2 val. 50 min., t. y., prieš eismo įvykį buvo išgėręs mažiausiai 180 g brendžio. Kita vertus, šis kiekis negali būti laikomas maksimaliu nuteistojo suvartoto alkoholio kiekiu, nes liudytojai, apie 4 val. trukusios šventės metu specialiai nestebėję R. B. išgerto alkoholio kiekio, neabejotinai nurodė tik dalį jo gėrimo atvejų.

Teismo posėdyje apklausta specialistė J. I. paaiškino, kad išgėrus 100 g 40? stiprumo alkoholinių gėrimų, per 1 val. kraujyje būna nuo 0,3 iki 0,7 promilės, po 3 val. lieka 0,3-0,4 promilės. Išgėrus 150 g stipraus alkoholinio gėrimo, jis metabolizuojasi apie 24 val. Esant 0,4 promilių girtumui, vizualiai tai matosi labai nežymiai, jei promilių daugiau, tai pirmiausia matosi iš nerišlios kalbos, svyravimo, sutrikusios koordinacijos. Būtent tokius klinikinius R. B. girtumo požymius nurodė ne tik kartu su juo šventę liudytojai, bet ir iš karto po eismo įvykio bendravę medicinos darbuotojai ir policijos pareigūnai, kurie, vykdydami profesines pareigas, dažnai susiduria su neblaiviais asmenimis, todėl turi reikiamų žinių girto asmens atpažinimui. Liudytoja D. U., medicinos felčerė, parodė, kad po eismo įvykio vežant R. B. į ligoninę, ji jo girtumą nustačiusi iš elgesio, stipraus alkoholio kvapo, ir šį požymį nurodžiusi medicinos dokumentuose. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje pažymėta, kad nuteistasis, įvykio vietoje prisistatęs svetima, Vimvido, pavarde, buvo išgėręs (2 t., 169-170 b.l.). Liudytojas S. U., greitosios pagalbos automobilio vairuotojas, teigė automobilyje jautęs nuo R. B. sklidusį alkoholio kvapą. Liudytojas D. T., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio vietoje dėdamas R. B. antrankius, jutęs stiprų alkoholio kvapą, matęs sutrikusią judesių koordinaciją, neadekvatų elgesį, pagal tai sprendęs, kad nuteistojo girtumas galėjo viršyti 0,4 promiles. Liudytoja I. Š., dirbanti slaugytoja, nurodė, kad dėl po avarijos į ligoninės Priėmimo skyrių atvežto R. B. girtumo jai nekilo jokių abejonių, nes tai rodė sklindantis alkoholio kvapas, elgesys – sutrikę judesiai, įkyrumas. Liudytojos teigimu, R. B. girtumas galėjęs būti virš 1,5 promilės.

Tai, kad R. B. eismo įvykio metu žinojo buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, įrodo jo elgesys po eismo įvykio. Jis, anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, žinojo, kad po avarijos bus nustatinėjamas jo girtumas, tačiau pabėgo iš ligoninės, net nesulaukęs, kol jam bus suteikta medicininė pagalba, suprasdamas, kad jo ieškos policija, keletą dienų vengė nuvykti pas pareigūnus ir tai padarė tik 2007-06-29. Toks nuteistojo elgesys vertintinas kaip siekimas išvengti patikrinimo dėl girtumo.

Kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad R. B. 2007-06-23 apie 2 val. 50 min. sukelto eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir jo kraujyje buvo ne mažiau kaip 0,4 promilės alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms, R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 6 d., todėl jo prašymas veiką perkvalifikuoti į BK 281 str. 5 d. atmestinas.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. B. atsakomybę lengvina BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė, konstatavęs, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusieji skunde nesutinka su tokiu nuteistojo parodymų apie eismo įvykį teisiniu vertinimu ir teigia, kad jis, neprisipažindamas nusikaltęs neblaivus, nepripažino ir esminių eismo įvykio aplinkybių, be to, nuoširdžiai nesigailėjo. Šis nukentėjusiųjų skundo argumentas yra pagrįstas. Norint pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie padėjo teismui teisingai išnagrinėti bylą. Kaltininko parodymų, kuriuose nutylima apie esmines inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę bylos sprendimui, ir tuo neprisidedama prie teisingo bylos išsprendimo, negalima laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. R. B. veika kvalifikuota pagal BK 281 str. 6 d., numatančią baudžiamąją atsakomybę už KET pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, jei dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Apsvaigimas nuo alkoholio yra ta aplinkybė, pagal kurią ši veika atribojama nuo BK 281 str. 5 d. numatytos veikos, analogiškos savo pasekmėmis. Girtumo įvardijimas nereikalauja iš kaltininko jokių specialių žinių ar gebėjimo įvertinti sudėtingesnius savo veikos aspektus, nes yra nustatomas tik pagal jo paties valingą elgesį prieš nusikaltimą. R. B. viso proceso metu pripažino padaręs dalį jam inkriminuotų KET pažeidimų, tačiau jis niekuomet nepripažino vienos esminių savo veikos aplinkybių – tai, kad jis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nors tai neabejotinai žinojo, ką patvirtina ir jo pabėgimas iš ligoninės, vengimas iš karto po įvykio nuvykti į policiją. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindinės eismo įvykio aplinkybės buvo žinomos dar iki R. B. duodant parodymus, nes eismo įvykį tiesiogiai matė tuo metu gatvėje budėję policijos pareigūnai A. K. ir J. B.. Todėl viena pagrindinių ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatinėjamų aplinkybių buvo R. B. galimas girtumas eismo įvykio metu, ši aplinkybė buvo vienu svarbiausių visų kartu su nuteistuoju šventusių asmenų, medikų, policijos pareigūnų apklausos dalyku. Tuo tarpu paties R. B. pasirinkta pozicija neigti savo girtumą niekaip neprisidėjo prie teisingo bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir nuteistojo veikos teisinio įvertinimo, todėl nėra pagrindo laikyti teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. B. prisipažino padaręs nusikaltimą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Teismas, pripažindamas R. B. elgesį – didelius išgyvenimus, nukentėjusiųjų atsiprašymą – nuoširdžiu gailesčiu, neįvertino dalies teisminio nagrinėjimo metu žinomų aplinkybių apie nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo. R. B. neatlygino nei dalies žuvusiosios tėvams padarytos neturtinės žalos, be to, jis 2007-11-03 vėl sulaikytas vairuojantis neblaivus, neturintis vairuotojo pažymėjimo. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nesugebėjo nei kritiškai įvertinti savo padaryto nusikaltimo, nei realiai sušvelninti nusikaltimo pasekmių, todėl jo gailėjimasis tebuvo formalus. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. B. veiksmuose buvus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina, o nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl nuteistajam pakirtos bausmės

Nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, skirdamas nuteistajam artimą minimaliai BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo bausmę 4 metams, neįvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų, todėl jam skyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri, nukentėjusiųjų nuomone, turi būti sugriežtinta iki 7 metų. Šie nukentėjusiųjų argumentai nelaikytini pagrįstais. Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu. BK 91 str. 3 d. numato, kad skiriant nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmę, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje. BK 281 str. 6 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų, o nepilnamečiui bausmės minimumas yra 1,5 metų. Taigi R. B. paskirtos bausmės trukmė yra ne artima minimaliai, kaip teigiama skunde, bet žymiai didesnė. Nukentėjusieji skunde akcentuoja neigiamą nuteistojo asmenybę, tačiau tai yra tik viena iš BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių ir ji negali būti prioritetine, iš esmės nulemiančia bausmės dydį. Teismas privalo įvertinti visų BK 54 str. 2 d. išdėstytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžiui, o jei asmuo yra nepilnametis – ir BK 91 str. 2 d. išdėstytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi šių reikalavimų, nes atsižvelgė į visas įstatyme numatytas aplinkybes : R. B., būdamas nepilnamečiu, padarė neatsargų nusikaltimą, kuris laikomas mažiau pavojingu už tyčinį, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jis nusikalto ir teisiamas ne pirmą kartą (nuosprendyje ir nukentėjusiųjų skunde neteisingai nurodoma, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., 18-20 b.l.)), be to, tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek po jo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, charakterizuojamas neigiamai. Todėl dar kartą atsižvelgti į tuos pačius nukentėjusiųjų skunde pakartojamus motyvus apie nuteistojo asmenybę nėra pagrindo. Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad netgi pašalinus iš nuosprendžio nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesat jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytos veikos ir asmenybės pavojingumui, todėl tenkinti nukentėjusiųjų prašymą ir skirti nuteistajam griežtesnę nei sankcijos vidurkis bausmę nėra pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Nuteistasis skunde prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, prašymą motyvuodamas tuo, kad anksčiau buvo teistas tik vieną kartą, padarė reikiamas išvadas ir nebesiruošia nusikalti, o jo padarytų administracinės teisės pažeidimų kiekis negali lemti išvados, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 92 str. nustato dvi būtinas sąlygas, kurioms esant, teismas gali atidėti nepilnamečiui paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pirmoji iš šių sąlygų yra ta, kad nepilnametis yra nuteisiamas laisvės atėmimu už neatsargų nusikaltimą arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Antroji sąlyga numato, kad teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. B. nuteistas už neatsargų nusikaltimą, todėl jo padaryto nusikaltimo kaltės forma atitinka pirmąją iš įstatyme numatytų sąlygų jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Sprendžiant, ar yra antroji sąlyga, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su nuteistojo padaryta veika, tiek su jo asmenybe. M. B. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus – vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, išvažiuodamas žymiai didesniu nei leistinas greičiu iš šalutinės gatvės, nepraleido pagrindine gatve važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Nuteistojo veiksmai buvo labai rizikingi – pagal jo paties parodymus, jis maždaug dvigubai viršijo leistiną greitį, būdamas ne tik neblaivus, bet ir nežinodamas pagrindinių KET reikalavimų, nes teismo posėdyje negalėjo nurodyti mieste leistino greičio. Nuteistojo veika sukėlė daug sunkesnius nei minimalius BK 281 str. 6 d. numatytus padarinius, nes eismo įvykio metu vienas žmogus žuvo, vienam padarytas nesunkus ir dviems – nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis po nusikaltimo padarymo nepripažino visų esminių nusikaltimo aplinkybių, teigdamas buvęs blaivus ir taip stengdamasis sumažinti savo padarytų KET pažeidimų apimtį. R. B. iki šio nusikaltimo padarymo net 7 kartus baustas pagal ATPK 128 str. už automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti, nusikaltimo padarymo metu turėjo 5 galiojančias administracines nuobaudas. Nuteistojo sistemingai daryti administracinės teisės pažeidimai, susiję su KET pažeidimais, leidžia daryti išvadą, kad jo dėl KET nesilaikymo įvykdytas nusikaltimas buvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė. Tačiau netgi nusikaltimo padarymas ir itin sunkios jo pasekmės nepakeitė nuteistojo elgesio - jis 2007-11-03 sulaikytas vairuojantis automobilį, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už tai 2007-11-27 nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) str. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis nesuprato savo padaryto nusikaltimo pavojingumo, nesugebėjo padaryti reikiamų išvadų, savo veiksmais toliau kelia didelį pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo paties saugumui. Nors nuteistasis po nusikaltimo padarymo buvo įsidarbinęs, pradėjo mokytis (2 t., 170; 187 b. l.), tačiau veikos padarymo metu buvę duomenys apibūdina jį neigiamai : jis nusikaltimą padarė būdamas teistas pagal BK 178 str. 2 d., nesimokė, nedirbo, ankstesnės mokymosi įstaigos ir policijos pateiktose pažymose jis charakterizuojamas blogai (2 t., 127; 129 b. l.). Išdėstyti duomenys, susiję su nuteistojo veika ir jo asmenybe, nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad BK 41 str. išdėstyti bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti, jam realiai neatliekant nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl jo skundo prašymas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismo nuosprendžiu iš R. B. nukentėjusiajai N. M. ir K. M. priteista po 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su tokia teismo priteista suma nesutinka tiek nuteistasis – jis prašo abiems nukentėjusiems priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti, tiek abu nukentėjusieji, kiekvienas prašydamas jam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 100000 Lt.

Neturtinės žalos sąvoka pateikta CK 6.250 str. 1 d. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek dvasinio, tiek fizinio pobūdžio pasekmės turi būti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią jos įtaką turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, laikytis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, užtikrinančių, kad konkrečioje situacijoje būtų išlaikyta protinga priešingų interesų turinčių asmenų - nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Nagrinėjamoje byloje dėl R. B. nusikalstamos veikos žuvo nukentėjusiųjų N. M. ir K. M. duktė D. M.. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jiems netikėta ir staigi dukros, su kuria jie buvo glaudžiai emociškai susiję ir siejo savo ateities planus ir viltis, žūtis sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, skaudžias emocines ir dvasines kančias, kurios dėl nepataisomų nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmių yra itin didelės. Nagrinėjamoje byloje teismas teisingai įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo kaltės formą, atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį nuosprendžio priėmimo metu, tą aplinkybę, kad žuvusiosios elgesys prieš eismo įvykį pasireiškė dideliu neatsargumu. Tačiau teismas vienodai taikė neturtinės žalos atlyginimo kriterijus abiems nukentėjusiesiems, neatsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis K. M. patyrė ne tik dvasinio, bet ir fizinio pobūdžio pasekmes, todėl nepakankamai diferencijavo kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Iš byloje esančių ir apeliacinės instancijos teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad po dukters mirties nukentėjusiojo sveikata žymiai pablogėjo, jam diagnozuota koronarinė širdies liga, įtampos krūtinės angina, dėl krūtinės anginos nukentėjusiajam 2008-03-13 nustatytas 60% nedarbingumo lygis. Iš medicininės pažymos matyti, kad K. M. iki eismo įvykio nesiskundė širdies-kraujagyslių sistemos veikla, o tai rodo, kad dukters mirtis jam sukėlė ne tik psichologines, bet ir fizinio pobūdžio pasekmes, dėl kurių išliekamųjų padarinių ir jų įtakos jo tolimesnei gyvenimo kokybei nukentėjusysis turi pagrindo nerimauti. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nukentėjusiajam K. M. iš nuteistojo priteistinos atlyginti neturtinės žalos suma didintina.

Tačiau visiškai tenkinti nukentėjusiųjų pareikštus ieškinius ir priteisti jų prašomas 100000 Lt sumas nėra pagrindo. Jau minėta, kad nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į protingumo ir teisingumo kriterijus, kurie leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Nuosprendžiu nustatyta, kad R. B. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, taigi jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų. Nuteistojo turtinė padėtis nėra gera – jis nedirba, teįgijęs pagrindinį išsilavinimą, neturi jokios specialybės, o tai mažina jo galimybes darbo rinkoje gauti gerai apmokamą darbą. Dirbdamas pakirtos bausmės atlikimo vietoje, jis galėtų atlyginti tik nedidelę dalį priteistos žalos. Nors nukentėjusieji skunde teigia, kad R. B. turi vertingo nekilnojamo turto, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo turimo turto nėra pagrindo laikyti vertingu : jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pusė 1 kambario buto, kurio vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro pažymos duomenis 2001-10-02 buvo 26917 Lt (2 t., 29 b. l.). Tikslesnių duomenų apie buto vertę byloje nėra. Kita vertus, nuteistojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad jis yra jaunas ir šiuo metu neturi savo pajamų, negali būti pagrindu mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį; esminiu kriterijumi šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Be to, būtina įvertinti ne tik nuteistojo turtinę padėtį šiuo metu, bet ir kitas aplinkybes, turėsiančias įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. R. B. yra jaunas, sveikas, darbingas asmuo, kuris, atlikęs bausmę, turės realias galimybes užsidirbti pragyvenimui ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam K. M. priteistinos neturtinės žalos suma didintina iki 75000 Lt, o N. M. priteistinos neturtinės žalos suma nekeistina.

Dėl advokato padėjėjo statuso

Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. nustato, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

BPK 55 str. 2 d. nustato, kad įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams.

Teisėjų kolegija pastebi, kad tarp šių įstatymų normų yra prieštaravimai dėl galimybės advokato padėjėjui dalyvauti bylos nagrinėjime. Kita vertus, teisės normų netobulumas, negali suvaržyti proceso dalyvių teisės savo teisėtus interesus ginti per įgaliotą asmenį.

Nukentėjusioji N. M. su advokato padėjėju A. B. 2007 m. gruodžio 17 d. buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią A. B. įsipareigojo atstovauti klientę (N. M.) pirmosios instancijos teisme, advokatas Z. J. pavedė advokato padėjėjui A. B. tai daryti orderiu (2 t., 53,54 b. l.). Prieš pradedant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, 2008 m. vasario 19 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje advokato padėjėjui A. B. buvo pavesta pirmosios instancijos teisme atstovauti abiejų nukentėjusiųjų – N. M. ir K. M. – interesus (2 t., 94 b. l.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu posėdyje dalyvavusi prokurorė buvo iškėlusi klausimą dėl galimumo A. B. atstovauti nukentėjusiuosius. Šį klausimą, nukentėjusiesiems žodžiu pareiškus, jog pasirinktas atstovas juos tenkina, teigiamai išsprendė teismas protokoline nutartimi (2 t., 136 b. l.).

Kolegija mano, jog, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti advokato padėjėjo A. B. dalyvavimą procese ir teisinės pagalbos teikimą atstovaujamiesiems neteisėtu. Teismas pagrįstai nukentėjusiųjų už suteiktą teisinę pagalbą turėtas išlaidas, kurios nėra aiškiai per didelės ar neproporcingos už atliktą darbą, nutarė išieškoti iš nuteistojo.

Apeliacinės instancijos teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusioji N. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje turėjo 550 Lt, o nukentėjusysis K. M. 750 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl šios išlaidos išieškotinos iš nuteistojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Iš R. B. priteistos neturtinės žalos atlyginimą K. M. padidinti iki 75000 Lt (septyniasdešimt penkių tūkstančių litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. B. N. M. 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų), K. M. – 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) advokato paslaugoms apmokėti.

N. R. B. apeliacinį skundą atmesti.