Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1S-735-190/2014

2.5.19., 3.12.

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 59-150, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Kauno apygardos teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 5, 8 punktus, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų. 2003 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus.

Bausmės vykdymo pradžia 2011-09-04, bausmės vykdymo pabaiga 2017-12-11. Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 7 d. lygtinio paleidimo terminas 2014-03-11.

Neatliktos bausmės dalis 2014-05-29 - 3 metai 6 mėnesiai 12 dienų.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 59-150 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam G. K. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 7 dalį. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, jog nuteistojo lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, taip pat nutarime išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Teismas, anot nuteistojo, neatsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visumą, taip pat neįvertino daugelio itin didelės reikšmės turinčių aplinkybių, jo asmenybės ir teigiamų elgesio pokyčių. G. K. pabrėžia, jog dalyvauja programoje „Laisvas žmogus“, kitose programose ir socialinio švietimo užsiėmimuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ir buvo pažeidęs vieną kartą nustatyto režimo reikalavimus, tačiau nuobauda buvo panaikinta skatinimo būdu, o už pavyzdingą elgesį ir stropų darbą jis buvo skatintas 2 kartus. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi. Taip pat jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas prasmingam užimtumui, dirba pataisos įstaigoje ir planuoja dirbti po paleidimo į laisvę, neturi finansinių įsipareigojimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (18 balų).

Nuteistojo teigimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reiktų vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Skunde pažymima, jog teismas neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai, jo elgesiui ir charakterio bruožus, taip pat resocializacijos ir integracijos svarbai.

G. K. manymu, bausmės tikslai jau yra pasiekti arba sėkmingai realizuojami, pats bausmės paskyrimo faktas ir realus jos dalies atlikimas jau padarė poveikį jam visam gyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Pabrėžtina tai, kad šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Sprendžiant šį klausimą, vertinama nuteistojo asmenybė, jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, elgesys laisvės atėmimo vietoje, socialiniai ryšiai ir kitos svarbios aplinkybės.

Kaip numatyta LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 7 d., lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, gali būti teikiami lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų praėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra faktiškai atlikę šią minimalią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:

1) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;

2) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;

3) keturis penktadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Skundą nagrinėjantis apygardos teisėjas pažymi, kad, nors G. K. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko privalomą bausmės dalį – 3/4, taip pat įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairuiose programose, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad G. K. pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – 18 balų, 2 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir stropų darbą, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje laisvalaikio užimtumo programoje, teisinio bei socialinio švietimo programose, dalyvauja paskaitose priklausomybių tematika, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra motyvuotas prasmingam užimtumui – laisvės atėmimo vietoje dirba, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad atsižvelgtina į tai, jog G. K. šiuo metu nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus (LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p.) nusikaltimo padarymą. Jo padarytas nusikaltimas yra smurtinis, sukėlęs ypatingą žalą visuomenei ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarytos veikos pavojingumas visuomenei didelis. Be to, G. K. praeityje yra teistas, jo nusikalstamos veikos sunkėjo, kas leidžia spręsti apie asmens polinkį nusikalsti. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau vis tik bausmės atlikimo metu buvo 2 kartus pažeidęs nustatyto režimo reikalavimus. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad jam jau buvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis lygtinio paleidimo metu piktybiškai nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, padarė administracinius teisės pažeidimus, išvyko į užsienio valstybę ir buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį, dėl ko Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Pažymėtina, jog nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies –virš 3 metų.

Apeliacinės instancijos manymu, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis G. K. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl apeliacinės instancijos teisėjas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai buvo įvertinti apylinkės teismo ir, apygardos teismo teisėjo vertinimu, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties. Tenkinti nuteistojo G. K. skundą nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. K. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.