Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Č. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria teismas atmetė nuteistojo R. Č. skundą dėl 2023 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-7197 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Č. J. K. Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už sunkų sveikatos sutrikdymą, pagalbą neteisėtai patekti į šalį ir apsigyventi joje, prekybą žmonėmis, t. y. nusikalstamas veikas, numatytas 1861 m. Nusikaltinų įvykdytų prieš asmenį įstatymo 18 skirsnyje, 1971 m. Imigracijos įstatymo 25 (I) bei 6 skirsniuose, 2003 m. Lytinių nusikaltimų akto 52 skirsnyje ir vadovaujantis 2003 m. Baudžiamojo teisingumo įstatymo 226A skirsniu nuteistas prailginta 14 metų laisvės atėmimo bausme, kuri susideda iš 9 metų laisvės atėmimo bausmės ir prailginto 5 metų laikotarpio. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintas Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. birželio 16 d., pabaiga – 2026 m. birželio 16 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Č. skundas atmetamas

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Šiuo atveju apylinkės teismas atmetė nuteistojo R. Č. skundą dėl jam nepalankaus Komisijos nutarimo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir apygardos teismas šiam apylinkės teismo sprendimui pritaria.

9. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. R. Č. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Nuteistasis R. Č. skunde nurodė, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padaręs išvadą, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, tokiu konstatavimu parodo teismo išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu, tokiu būdu pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos papildomo protokolo Nr. 7 nuostatas. Šiuo atveju aukštesnis teismas pažymi, kad apylinkės teismo išvadą nuteistasis cituoja (ir toliau skunde plėtoja) jam palankiai ir selektyviai jam palankiame kontekste. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą padarė prieš tai nurodęs, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Tai yra apylinkės teismo konstatuojama, kad šiuo metu visgi nėra duomenų apie akivaizdžią nuteistojo pažangą, kas leistų jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Todėl su šiais skundo argumentais aukštesnis teismas nesutinka, kadangi apylinkės teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl pritaria Komisijos nutarime nurodytam sprendimui, t. y. buvo aptartos lygtinio paleidimo taikymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos ir R. Č. asmens bylos medžiagos neatitikimas šioms nuostatoms. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog šiuo metu tikėtis sėkmingos nuteistojo probacijos kol kas dar nėra pagrindo. Nuteistojo R. Č. kriminalinę praeitį sudaro 5 teistumai, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Kaltę dėl paskutiniųjų nusikalstamų veikų jis prisiima iš dalies. Jo padarytuose nusikaltimuose dominuoja smurtinės ir turtinės nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad pirmaisiais teistumais R. Č. buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jis į teismo paskirtus įpareigojimus reagavo pasyviai, juos pažeidinėjo, ko pasėkoje laisvės apribojimo bausmės buvo pakeistos arešto bausmėmis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis įvertinimo gautais duomenimis galima teigti, jog nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, apimantys impulsyvumą, savitvardos ir savikontrolės stoką, nepakankamus problemų sprendimo ir pasekmių įvertinimo įgūdžius, kategoriškumą, turi sąsajų su nuteistojo nusikalstamo elgesio stoka. Laisvės atėmimo metu buvo stebėta negatyvi nuteistojo emocinės gerovės dinamika, pasireiškė agresyvus nuteistojo elgesys – 2022 m. gegužės 18 d. jis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus patalpose persipjovė sau kairės rankos dilbį. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis psichologinių problemų neišreiškia, emocijos stabilios, yra konsultuojamas psichologų, visgi minėti duomenys rodo, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys bei nuostatos laisvėje buvo gerokai nutolę nuo visuomenėje priimtino veikimo standarto, nuteistasis taisosi, jo emocinė būsena, mąstymas ir elgesys gerėja, tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina nustatyti ne minimalius, o esminius, akivaizdžius elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šiuo atveju akivaizdūs tokie pokyčiai nėra nustatyti.

11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesniajam teismui taip pat nekyla, kadangi R. Č. laisvės atėmimo įstaigoje nuo 2023 m. gegužės 9 d. pradėjo dirbti, bausmės atlikimo metu baigė suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, mokėsi suvirintojo profesijos (tačiau neišlaikė baigiamųjų egzaminų), norėjo įsigyti kitas profesijas, bet mokslų nebaigė, nes buvo pervežtas į kitą kalėjimą, dalyvavo tiksliniuose pokalbiuose, esant poreikiui kreipėsi į psichologą, dalyvavo įvairiuose projektuose, motyvacinėje elgesio pataisos programoje, tam tikrose pozityvaus užimtumo priemonėse. Keturis kartus buvo skatintas. Kaip nurodyta skunde, du kartus buvo išleistas į namus trumpalaikei išvykai. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau visgi, aukštesnio teismo vertinimu, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Juolab, iš bylos medžiagos matyti, kad yra ir prieštaringai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis 15 kartų buvo baustas drausmine tvarka, dėl drausmės pažeidimų buvo atleistas iš tvarkinio pareigų. Nors paskirtos nuobaudos šiuo metu ir nebegalioja, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad per ganėtinai netrumpą bausmės atlikimo laiką nuobaudų skaičius beveik keturis kartus viršija paskatinimus (15:4). Darytina išvada, kad nors yra duomenys, kad nuteistasis savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme, tačiau kol kas tai nėra pakankama, kad teismui nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Juolab iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. Č. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pažymint ir tai, kad prieš tai pagal OASys metodiką atliktais nusikalstamo elgesio vertinimais (tai yra 2017 m. sausio 24 d., 2021 m. gruodžio 27 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. vasario 13 d.) dominavo aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (tik 2021 m. gruodžio 27 d. buvo nustatyta vidutinė rizika). Tai yra šiuo metu R. Č. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, be kita ko, kol kas dar tėra nustatyta neilgą laiką. Tuo tarpu norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Šių duomenų kontekste aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia ir tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Du statiniai veiksniai (kriminalinė patirtis, nusikalstamam elgesiui būdingas modelis) ir net šeši dinaminiai (stokoja stabilios ir nuoseklios darbinės patirties; lėšų tvarkymo stoka, finansinės naudos siekia neteisėtais būdais; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; turi savęs žalojimosi istoriją; savitvardos ir savikontrolės stoka; kontroliuojantis elgesys ir kategoriškas mąstymas). Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad trys apsauginiai veiksniai – sulaukia artimųjų pagalbos ir palaikymo; patvirtino galimą gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos; susirado naują draugę ir nutraukė ryšius su senąją – neatsveria minėtų kriminogeninių veiksnių. Be to, apsauginis veiksnys – gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir nusikalstamų veikų darymo metu, bet, kaip matyti, nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesulaikė. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra padengęs dvigubai daugiau iš jo išieškomos skolos, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, visgi visa skola dar nėra padengta, todėl lėšų tvarkymo klausimas dar vis išlieka aktualus.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.