- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-27
- Bylos Nr.
- 1-100-749/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09353-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- V. V. Ž.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio ligonių
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Jurgitai Rudokienei, Irmai Žemaitei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui, kaltinamajam V. Š., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, nukentėjusiojo V. V. Ž. įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, teismo medicinos ekspertei S. M., nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio ligonių kasų atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis – turintis fizinę negalią (darbingumo lygis – 20%), gyvenantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Š. buvo kaltinamas, jog jis:
1. 2021 m. kovo 15 d., apie 17.57 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė du smūgius nukentėjusiajam V. V. Ž. į dešinės rankos alkūnę, tuo sukėlė fizinį skausmą pastarajam bei padarė poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės srityje - sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą, tai yra, V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
2. 2021 m. kovo 16 d., apie 14.31 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė nukentėjusiajam V. V. Ž. vieną smūgį į dešinį sėdmenį, vieną smūgį į nugaros kairę pusę bei vieną smūgį į kairės rankos alkūnę, tuo sukėlė fizinį skausmą pastarajam bei padarė poodines kraujosruvas nugaroje ir kairiame dilbyje - sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą, tai yra, V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
3. 2021 m. kovo 21 d., apie 12.26 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. V. Ž. į dešinį šoną bei minėto smūgio sudavimu sukėlė nukentėjusiajam V. V. Ž. fizinį skausmą, tai yra, V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
4. 2021 m. kovo 26 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), namo V. V. Ž. gyvenamajame kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. V. Ž. į kairę ranką, žasto srityje, tuo sukėlė fizinį skausmą pastarajam bei padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste – sužalojimą nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą, tai yra, V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
5. 2021 m. kovo 27 d., apie 16.38 val., (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. yra vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė tris smūgius nukentėjusiajam V. V. Ž. į dešinį šoną bei minėtų smūgių sudavimu sukėlė nukentėjusiajam V. V. Ž. fizinį skausmą, tai yra, V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
6. 2021 m. kovo 27 d., laikotarpyje nuo 18.00 val., iki 19.35 val., (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tiksliai nenustatytoje gyvenamojo namo patalpoje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. V. Ž. į kairį šoną, tuo padarė pastarajam kairės pusės 10-o šonkaulio lūžį – sužalojimą nesunkiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą, tai yra, V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, jog:
1. V. Š. 2021 m. kovo 15 d., nuo 16.27.55 val. iki 16.28.22 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė du smūgius nukentėjusiajam į dešinės rankos alkūnę, tuo sukėlė fizinį skausmą pastarajam bei padarė poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės srityje – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą.
2. V. Š. 2021 m. kovo 16 d., nuo 13.51.55 val. iki 13.28.09 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinį sėdmenį, vieną smūgį į nugaros kairę pusę bei vieną smūgį į kairės rankos alkūnę, tuo sukėlė fizinį skausmą pastarajam bei padarė poodines kraujosruvas nugaroje ir kairiame dilbyje – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą.
3. V. Š. 2021 m. kovo 21 d., nuo 12.21.28 val. iki 12.22.27 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinį šoną bei minėto smūgio sudavimu sukėlė nukentėjusiajam V. V. Ž. fizinį skausmą.
4. V. Š. 2021 m. kovo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nenustatytoje vietoje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairę ranką žasto srityje, tuo sukėlė fizinį skausmą pastarajam bei padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą.
5. V. Š. 2021 m. kovo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), nenustatytoje vietoje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį šoną, tuo padarė pastarajam kairės pusės 10-o šonkaulio lūžį – sužalojimą, nesunkiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą.
6. V. Š. 2021 m. kovo 27 d., nuo 12.35.10 val. iki 12.36.29 val. (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į dešinį šoną bei minėtų smūgių sudavimu sukėlė nukentėjusiajam V. V. Ž. fizinį skausmą.
Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo.
Byloje esantys įrodymai buvo ištirti bei patikrinti teisiamojo posėdžio metu, atliekant pilną įrodymų tyrimą.
Įrodymai
Kaltinamasis V. Š. dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų parodė:
- Dėl 2021 m. kovo 15 d. epizodo savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis 2021 m. kovo 15 d. sėdėjo ant lovos, įėjo Ž. ir rusiškai keikdamasis, su lazda jam trenkė 2 kartus per galvą, o jis gindamasis su lazda jam sudavė per ranką. Nežino ir negali pasakyti, kodėl kilo konfliktas, Ž. buvo nenuspėjamas. V. Š. niekas niekur nevežė tirti dėl jam padaryto galvos sužalojimų, nes galvoje buvo gumbas. Jie iki to buvo atskiruose kambariuose, bet tame pačiame namo aukšte. Koridorius ir virtuvė bendri ir jie vis susitinka. Jis jau buvo patyręs insultą. Vaikščioti gali, tačiau sunkiai, su lazda. Ta lazda - vadinamasis trikojis. Minėtą gumbą rodė savo sutuoktinei, nes ji kirpo V. Š.. Ji turėjo matyti, nes buvo kalbama apie gumbą. Ž. jam trenkė su bambukine lazda, apie 1,5 m ilgio ir apie 1 cm storio. Nukentėjusysis atsinešė lazdą iš savo kambario. Jis nevaikšto pasiremdamas su ta lazda. Jis matyt iš anksto buvo nutaręs trenkti kaltinamajam. Kaltinamasis atgal sudavė 2 smūgius. Tačiau ir jam 2 smūgius sudavė pats nukentėjusysis.
- Dėl 2021 m. kovo 16 d. epizodo kaltinamasis savo kaltės nepripažino. Teigė, kad negali nieko pasakyti, kodėl vaizdo įrašais užfiksuoti jo atlikti smurtiniai veiksmai prieš V. V. Ž.. Jam nebuvo žinoma, kad yra filmuojama vaizdo kameromis.
- Dėl 2021 m. kovo 21 d. epizodo kaltinamasis kaltės nepripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Ž. pats nugriuvo ant kėdės, nes jam susipynė kojos. Jis dešine puses užgriuvo. Tai įvyko kaltinamojo kambaryje. Jo kambarys atskiras. Nukentėjusysis paėmė kėdę ir puolė kaltinamąjį. V. Š. pastūmė su lazda kėdę, o Ž. trenkė kėdę ant grindų ir užgriuvo ant jos. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, kodėl tokie nukentėjusiojo veiksmai, apie kuriuos kalba kaltinamasis, neužfiksuoti vaizdo kameromis.
- Dėl 2021 m. kovo 26 d. epizodo kaltinamasis kaltės nepripažino. Teigė nežinantis, iš kur atsirado sužalojimai pas nukentėjusįjį. Negalėjo niekaip paaiškinti, kodėl vaizdo kameromis užfiksuotas jo padarytas smūgis, nes jis tokių veiksmų neatliko.
- Dėl 2021 m. kovo 27 d. epizodo kaltės taip pat nepripažino. Teigė, kad tokio įvykio nebuvo. Nežino ar buvo susitikęs nukentėjusįjį, tačiau jei ir buvo – jo nemušė.
Kaltinamasis V. Š. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – tai yra, kad jis 2021 m. kovo 27 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 19.35 val. nesunkiai sužalojo V. V. Ž., kaltės nepripažino. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis galėjo šonkaulį susilaužyti, kai anksčiau užgriuvo ant kėdės. Kaltinime nurodytą dieną jie su nukentėjusiuoju nebuvo susidūrę kurioje nors patalpoje. Tokio įvykio, kuriuo kaltinamas V. Š., nebuvo. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, kaltinamasis parodė, kad kai buvo atvykusi policija, jokio pokalbio su V. V. Ž. nebuvo, nes beprasmiška su juo kalbėti, jis nieko nesupranta. Negalėjo paaiškinti, kodėl vaizdo įrašuose užfiksuotas jo pokalbis su nukentėjusiuoju.
2021 m. balandžio 8 d. apklaustas įtariamuoju pagal pirminį pranešimą apie įtarimą, V. Š. paaiškino, jog kaltę pripažįsta dalinai. Psichikos ligomis neserga, priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas. Prieš 2 metus buvo patyręs insultą, turi invalidumą. 2021 m. kovo 15 d., apie 17.57 val. į V. Š. kambarį atėjo žmonos tėvas V. Ž., kuris paklausė, kada iš darbo grįš jo (V. V. Ž.) duktė J.. V. Š. atsakius, kad pastarasis nežino, V. V. Ž. su rankoje turėta lazda sudavė įtariamajam per galvą. Tuomet V. Š. gindamasis su savo vaikščiojimo lazda sudavė V. V. Ž. per ranką. Galėjo suduoti du kartus, bet tiksliai neatsimena. Savo lazdą V. Š. laikė dešinėje rankoje, nes kairė ranka yra neįgali, jos nevaldo. Negali tiksliai pasakyti, į kurią ranką pataikė V. V. Ž.. Po to, kai sudavė smūgius, V. V. Ž. išėjo iš kambario. Su kitomis datomis nurodytų veikų padarymu nesutinka, apie tai nieko pasakyti negali. Jokio smurto daugiau prieš V. Ž. nevartojo (2 t., b. 1. 135 -137).
2021 m. rugpjūčio 2 d. apklaustas įtariamuoju, V. Š. parodė pranešimo apie įtarimą esmę suprantantis, kaltę pripažįsta dalinai. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi 2019 m. balandžio mėnesį patyrė insultą. Sutinka ir gali duoti parodymus dėl įvykusio įvykio su žmonos tėvu V. Ž.. 2021 m. kovo 15 d. buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Ten gyveno kartu su žmona J. Š. ir žmonos tėvu V. Ž., taip pat dar gyveno žmonos mama G. Ž., tačiau ji tuo metu gulėjo ant patalo, buvo visai neįgali. G. Ž. 2021 m. liepos mėnesį mirė. 2021 m. kovo 15 d. vakare, apie 17.50 vai., V. Š. buvo savo kambaryje, sėdėjo ant lovos. Tuo metu į jo kambarį atėjo žmonos tėvas V. Ž., kuris rankoje turėjo medinę lazdą. Tada V. Ž. paklausė jo, kada iš darbo grįš V. Š. žmona J.. Įtariamasis atsakė nežinantis, kada grįš J. Š. ir V. Ž. su medine lazda sudavė V. Š. du kartus į galvą. V. Š. gynėsi nuo suduotų smūgių ir su vaikščiojimui skirta metaline lazda - trikoju sudavė nukentėjusiajam du smūgius į ranką. Sudavė sėdėdamas ant lovos. Tuo judviejų konfliktas ir baigėsi, V. Ž. iš įtariamojo kambario išėjo, įžeidinėdamas V. Š. visokiausiais žodžiais. Žmonos tėvas V. sega senatvine dimensija, todėl yra neprognozuojamas. Mano, kad V. Ž. jam sudavė dėl to, kad nepatiko V. Š. atsakymas į uošvio užduotą klausimą (2 t., b. 1. 157 - 160).
2021 m. lapkričio 23 d., apklaustas pagal galutinį pranešimą apie įtarimą, įtariamasis V. Š. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltu pripažįsta dalinai. Naujų parodymų neduos, tvirtina savo 2021 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu duotus parodymus (2 t., b. l. 180-182).
Liudytoja J. Š. (kaltinamojo V. Š. buvusi sutuoktinė ir V. V. Ž. duktė) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie gyveno tėvų name. Mama sirgo ir nesikėlė iš patalo virš 10 metų, tėtis nuo 2016 m. susirgo Alzheimerio liga, o prieš 2 metus susirgo vyras V. Š. insultu, jį suparalyžiavo. Vyras tėčio nelabai mėgo. Sekė virtinė nelaimių, vyras išgyveno. Kai po insulto grįžo į namus, buvo labai sunki situacija, nes trys ligoniai vienuose namuose. Mama buvo lengviausias ligonis, o vyrai pastoviai konfliktuodavo. Saugumo dėlei įdėjo kameras, nes eina į darbą, ir kad matytų, jei kas atsitiktų dėl ligos ar dėl konfliktų. Kamerų įrašuose pamatė, kad su vyras su lazda stumdo tėvą koridoriuje. Buvo kartą, kad ji iš kažkur parėjo, neatsimena dienos ir valandų, tėčio ranka buvo mėlyna, koja mėlyna. Ir tuomet tėtis pasakė, kad jį mušė. O paklausus jo apie tą įvykį po kiek laiko, jis nebepasakytų nieko. Tada buvo mėlynė kairėje rankoje. Ji išsiplėtė. Kojoje matė mėlynių, šone. Vyko psichologinis smurtas, vyras skųsdavosi savo giminėms dėl jo nepriežiūros. Liudytojai po šių įvykių paskambino psichologė, pasakė, kad tėčiui reikalinga psichologinė pagalba, o ji pasakė, kad tėčiui nereikia, nes ir taip jo galva tuščia, o jai reikia, nes šeimoje turi rūpintis trimis ligoniais.
Kai iškvietė policiją dėl rankos sužalojimo, tai sėdėjo policijos automobilyje, kol pildė dokumentus. Kai parėjo namo, tėtis sako, kad skauda šoną. Tada vėl peržiūrėjo kameros įrašus. Juose matė, kad vyras negražiai kalbėjo prieš tėvą, kad esi toks, anoks, kam policiją kvieti, ir davė su lazda. Pasakė tėčiui dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo. Kameros nefilmuoja ištisai, rodo, kad vyras įeina pas tėvuką, o jis užlenda už lovos, o vyras su lazda. Tėtis geras žmogelis, vaikšto posunkiai. Kad pasiekti užtraukti užuolaidas, tai turi bambukinę, lengvą lazdelę, gal 1,5 ilgio, ją tėtis turi lovoje pasidėjęs. Dėl mėlynės pasiskundė tėtis kovo 26 d., tą dieną, kai kvietė policiją. O vaizdo įrašus pateikė kaip įrodymus. Skundėsi tik tą dieną. Po kiekvieno epizodo nesikreipė į policiją, kreipėsi po paskutinio atvejo kovo 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos J. Š. apklausos protokolo dalį, kad policija buvo kviesta 2021 m. kovo 27 d. (2 t., b. l. 31-34)
Liudytoja J. Š. tęsdama parodymus, nurodė, kad jai kažkodėl atrodo, jog sužalojimus pamatė tą pačią dieną, kada buvo kviesta policija. O kitos smurto dienos nustatytos iš vaizdo įrašų. Įrašai pateikti kaip įrodymas. Neatsimena, ar kovo 15 d. yra pastebėjusi mėlynę. Kai maudė tėtį, pamatė mėlynes. Daug sužalojimų nebuvo - rankoje, kojoje. Nebuvo kasdien muštynių. Įvykis kovo 21 d. nustatytas iš įrašo. Kitą kartą galėjo ir pats užsigauti. Vaizdo kamera užfiksavo stumdymus. Kitus įrašus pridėjo bendram vaizdui susidaryti, kas vyksta namuose. Ji pati tam žmogui – buvusiam sutuoktiniui V. Š. nelinki nieko blogo. Jie ir toliau bendrauja, ji važiuoja jo aplankyti. Ji turėjo apsaugoti tėtį ir save, tačiau nenori tam žmogui pakenkti.
Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, liudytoja parodė, kad filmavimo kameros buvo V. Š. kambaryje ir tėvų miegamajame. Gal virš metų laiko jos ten yra. Paskui įsirengė ir koridoriuje, nes jie koridoriuje susitikdavo. Iš tėvukų kambario vaizdo kamerą perkėlė į koridorių. Visų įrašų neperžiūri. Būdavo ir prie jos vyrai susipeša kaip maži vaikai. Vaizdo įrašus parodė pareigūnui. Tėvukas nueidavo pas V. Š. į kambarį, klausdavo „kur aš“. Jie vienas kitą nervuodavo. Tėvuko juk neužrakinsi. Vyras būdavo - užsirakina, tai tėvukas daužosi, rėkia. Anksčiau tėvukas buvo iškvietęs policiją. Nuėjęs pas kaimyną pasakė, kad į namus įlindo „bomžas“. Policijos pareigūnas skambino liudytojai į darbą ir ji paaiškino situaciją. V. Š. sakydavo, kad jį tėvukas vis su lazda baksnoja. V. Š. jai sakė, kad jis gynėsi nuo tėčio. Sakė, kad daužė jam per galvą. Nesakė, kiek kartų sudavė. Nesakė, kokius sužalojimus padarė. Sakė - daužė per galvą, jokios kalbos apie gumbą galvoje nebuvo. Lazdelė laikoma pas tėvuką kambarį, ji piršto storio. Užuolaidos sunkiai užsitraukia, tai tėvukas lazdele naudojasi, kad jas pasiekti ir užtraukti ar atitraukti.
Kai grįžo iš policijos mašinos, tėtis pasakė, kad jam skauda šoną. Iki to dėl skaudančio šono nesiskundė.
Liudytoja tėtį vežė pas medicinos ekspertą. Apie sužalojimą Š. sakė, kad gal ant kėdės nukentėjusysis užvirto. Klausė vyras apie tėvuko sužalojimą. Ji jam kalbėjo, kad gali būti skilęs šonkaulis. Teismo medicinos specialisto apžiūroje tėtis buvo vieną kartą. Liudytoja negalėjo atsakyti, kada lankėsi slaugytoja N.. Jai pačiai darbe buvo prastovos. Tai kai būdavo namie, sakydavo padėjėjai neiti. Kai N. pradėjo lankytis, tuo metu tėtis dar neturėjo sunkios negalios, darbuotoja prižiūrėjo mamą. Ji paprašė pašildyti ir tėčiui maistą. Mama mirė 2021 m. liepos mėn. Iki motinos mirties slaugytoja eidavo padėti visiems trims. Ji bendravo taip pat su V. Š., lydėjo Š. į balkoną rūkyti. Tėvui paduodavo valgyti. Dabar atvažiuoja tik pas tėvą. Vaizdo įrašas fiksuojamas su pertraukomis. Įeina į miegamąjį, vaizdas nutrūksta, po kurio laiko matosi, kad išeina su radiju. Kodėl vaizdas nutrūksta - nežino. Gal neįrašinėja, kai nėra judesio. Neužfiksuota, kad tėtis muštų kaltinamąjį. Viename įraše matyti, kad tėtį V. Š. stūmė su lazda. Tėvas pasiėmė kėdę, kad išeitų iš kambario, kad apsigintų nuo V. Š.. Tėvo smurtinių veiksmų nėra įraše. Tėtis retai tą lazdą nešiojosi. Liudytoja pati kirpdavo vyrą. Jam yra odos liga, turi pleiskanų, tai tepa tepalais. Jo oda raudona, nelabai kas matosi. Nėra mačiusi guzo V. Š. galvoje jį kerpant. Jis sakė, kad tėtis trenkė per galvą. Taip, jis sakė - pažiūrėk koks guzas, bet guzo ji nepamatė.
Liudytoja A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino dėl kokių aplinkybių išsiaiškinimo buvo pakviesta. Dirba policijoje, ne vienas toks iškvietimas yra buvęs. Kiek pamena pranešimas buvo - smurtas artimoje aplinkoje. Dirbo su G.. Norėtų, kad teismas remtųsi jos tarnybiniu pranešimu. Atvyko į (duomenys neskelbtini). Pasitiko liudytoja, kuri yra salėje, nukentėjusiojo dukra. Nepamena, ką sakė. Teko užeiti į vidų. Buvo parodytas senolis. Jis vaikščiojo, stovėjo. Atsimena, kad pranešimas - smurtas artimoje aplinkoje, tačiau pranešimo turinio neatsimena. Kiek pamena, pildė tarnybinį pranešimą, jei neklysta senolis parodė ranką. Matyt tai buvo kairė ranka. Daugiau sužalojimų nerodė. Surašė tarnybinį pranešimą, jame žmogeliukas, pažymėta ta vieta, kur galimai padarytas smurtas. Moteris pasakojo, kad įrengė vaizdo stebėjimo kameras, ir rodė įrašus per telefoną. Kiek pamena, smurtas vyko su lazdele. Nukentėjusysis sirgo, tik tarpais kalbėjo. Buvo susitikusi su įtariamuoju, jis buvo kitame kambaryje, kiek pamena, jis irgi serga. Neatsimena, ką kalbėjo, tikriausiai turėjo paklausti, kas atsitiko. Liudytoja, atsakydama į tikslinamuosius klausimus parodė, kad nežino, ar visus vaizdo įrašus žiūrėjo, bet matė, kaip su lazdele senolį stukseno. Neatsimena, ar buvo kalba apie vakarykštį įvykį. Liudytoja buvo tik pradėjusi dirbi, reagavo su patruliais. Paskui išsikvietė tyrėjus.
Liudytoja D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta Š., Ž., Ž.. Ji yra (duomenys neskelbtini) slaugytoja ir tą šeimyną lanko gal ne pilni 3 metai. Paslaugos iš klinikos buvo išpirktos Ž.. Lankė ją ir gal po metų prisidėjo ir Ž. lankymas. Lankė, slaugė Ž. ir kartu tą dieduką, o Š. gyvena visiškai kitame kambaryje. Tuo metu buvo 3 neįgalūs asmenys tame name. Liudytoja prižiūrėjo Ž. ir Ž., o Š. nereikėjo jokių paslaugų atlikti. Pasakyti, kokie tarpusavio santykiai buvo tarp Š. ir Ž. - liudytoja negalėjo. Jie susitikdavo virtuvėje, kartu valgydavo, o daugiau tai labai buvo staigmena, kai vieną sykį jai atvažiavus pamatė, jog policija stovi prie jų durų. O po to, gal po kokio pusmečio, įvyko visas šitas incidentas, dėl ko čia byla prasidėjo. Čia jau buvo antras kartas. D. N. valandos jau buvo pasibaigę, išvyko prieš 16-tą valandą, o dukra grįžo 17-tą val., kaip tik ant to proceso, kada ten vyko. O po to slaugytoja rytojaus dieną nuvažiavo paimti parašų. Kaip tik sutapimas (tai buvo penktadienio vakaras) ir jai senolio dukra parodė dieduko hematomas. Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, liudytoja parodė, kad Ž. maudydavo dukra, kartais jos abi, bet daugiausia ji, nes ten sąlygos pilnai yra visos. Pas Ž. nebuvo pastebėjusi daugiau mėlynių. Vieną sykį buvo pats Ž. labai nežymiai susižeidęs kaktą. Žmogus su stipria demencija, čia bet kuriam gali taip būti. Ž. šiuo metu nieko nepapasakotų, prieš metus jau ir tuo metu turėjo jis tą demenciją. Tuo metu (2021 metais, prieš metus) dar prisimindavo, kas vakar, prieš savaitę vyko, bet jau pradėjo ryškėti demencija, o paskui labai greitai progresavo. Šiuo metu tik apie orą kalba. Ž. būdas gan ramus ir jis tą patį Š. išvesdavo į balkoną parūkyti ir duris atidarydavo, ir uždarydavo, va tokie santykiai pas juos buvo, o kaip jiems ten tuo metu gavosi, neįsivaizduoja. Šiaip, Š. taikus žmogus. Š. visada būdavo savo kambaryje. Liudytoja buvo keletą kartų prašiusi Š., kad jis užsirakintų, jau geriau, kad jie nebendrautų, nes vienam kito žodis nepatinka, bet šiaip tai nieko pikto tarp judviejų slaugytoja nematė. Slaugytoje toje šeimoje lankėsi ištisai, išskyrus savaitgalius ir šventes. Kai dukra nedirba, tai slaugytojai nereikia šeimos lankyti. Žinojo, kad buvo įrengtos vaizdo kameros namuose. Vieną sykį nuvažiavo, kai jie vienas su lazda, kitas irgi su lazda, bet jie nebuvo tuo metu susimušę, tik prasilenkdami iš virtuvės susidūrė, o daugiau tikrai nieko nematė. Ž. šiaip ir dabar be lazdelės vaikšto. Ten jis turėjo lazdelę virš durų, jis ją turėjo rankoj, kam ji skirta, liudytoja nežinojo, eilinis pagaliukas, piršto storio. O Š. tai su lazda vaikščiodavo. Liudytojai Ž. sužalojimus parodė nukentėjusiojo dukra. Vaizdo įrašų nerodė. Parodžius, tai ten ryškiai matėsi sužalojimai. Paklausus, ar skauda, sakė, kad skauda. Sakė, kad skauda šoną. Š. lazda sudaryta iš 3 kojų, tai visos 3 ir matėsi ant alkūnės ir kūno. Matė tą patį vakarą, kai nuėjo paimti parašų. Buvo po 17-tos valandos. Tai tuo pačiu metu matė ant kojų, ant alkūnių kraujosruvas. Pasakė dukra, kad V. dieduką „pridubasino“.
Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono Policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresn. tyrėjos J. Š. 2021 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad gautas J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pranešimas. J. Š. pranešė, jog peržiūrėjusi name įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, ji pastebėjo, kad jos sutuoktinis V. Š. savo kambaryje su vaikščiojimui skirta metaline lazda, ne mažiau kaip tris kartus sudavė jos tėčiui V. V. Ž. į nugarą, šonus. Kada tai buvo, J. Š. pasakė tai nurodysianti vėliau. Nustačius minėtas aplinkybes buvo bendrauta su V. V. Ž.. V. V. Ž. į visus užduotus klausimus atsakė, kad nežino arba nepamena (1 t., b. 1. 46 - 47).
Iš 2021 m. kovo 27 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šiaurinėje miesto dalyje. Minėtu adresu esantis gyvenamasis namas - mūrinis, vieno aukšto, trijų kambarių. Į minėto gyvenamojo namo teritoriją patenkama pro metalinius vartelius. Įėjimo į gyvenamąjį namą metalinės durys randasi namo rytinėje pusėje. Įėjus į vidų patenkama į koridorių. Užlipus laiptais, pro baltos spalvos medines su stiklu duris, patenkama į gyvenamojo namo pirmą aukšto koridorių. Koridoriaus pietinėje dalyje, pagal koridoriaus pietinę sieną įrengti mediniai laiptai, vedantys į palėpę. Koridoriaus pietinės - vakarinės sienos kampe yra baltos spalvos medinės (su stiklu) durys, vedančios į kambarį. Ant sienos, kampe, virš minėtų durų yra įmontuota vaizdo stebėjimo kamera. Šalia minėtų durų, vakarinės sienos kampe, greta pietinės koridoriaus sienos yra baltos spalvos medinės durys, vedančios į kambarį. Prie minėtos sienos stovi medinė spinta, kurios lentynos tuščios. Koridoriaus šiaurinėje sienoje yra baltos spalvos durys vedančios į kambarį. Koridoriaus pietinėje sienoje įrengtos baltos spalvos medinės durys veda į V. V. Ž. kambarį. Minėto kambario langas yra į pietinę pusę. Pagal kambario šiaurinę sieną stovi oranžinės spalvos fotelis su mediniais porankiais, toliau prie minėtos sienos stovi staliukas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Prie kambario rytinės sienos, kampe, šalia lango, stovi kėdė- tualetas. Kambario viduryje, arčiau rytinės sienos, stovi dvi viengulės lovos, sustumtos viena šalia kitos. Viena lova su ratukais. Pagal kambario pietinę sieną, prie lango, stovi oranžinės spalvos lova su mediniais porankiais, ant kurios sudėti sulankstyti drabužiai. Šalia lovos stovi antras oranžinės spalvos fotelis su mediniais porankiais, priešais minėtą lovą stovi medinis stalas. Pagal kambario vakarinę sieną pastatyta tamsios spalvos medinė spinta. Gyvenamojo namo koridoriaus šiaurinėje dalyje, pro baltos spalvos duris patenkama kitą gyvenamojo namo kambarį, kuriame gyvena V. S.. Šio kambario langas yra į šiaurinę pusę. Minėto kambario vakarinėje sienoje randasi pakabintas televizorius. Minėtos sienos kampe, šalia kambario lango, stovi medinis stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Prie kambario lango yra pastatyta medinė kėdė. Pagal rytinę kambario sieną stovi medinė spinta, prie jos - viengulė lova Šalia lovos stovi katino nagų draskyklė, ant kurios sudėti įvairūs daiktai. Prie minėtos draskyklės, padėta atremta į ją metalinė trikojė lazdelė. Virš kambario durų įmontuota vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vietos apžiūros metu, tyrimui reikšmingų pėdsakų, neužfiksuota. Padarytos namo aplinkos bei vidaus patalpų fotonuotraukos, kurios pateiktos fotolentelėje Nr. 1. Fotolentelė pridėta prie protokolo (1 t., b. 1. 14 - 24).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus medicinos ekspertės S. M. 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. Ž. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės srityje, dešiniajame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant lazda ar panašiai mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje. Dėl nustatyto sužalojimo V. V. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikimybė, kad V. V. Ž. galėjo susižaloti pats griūdamas atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms aplinkybėms, nėra, Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. V. Ž. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. 1. 92).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus medicinos ekspertės S. M. 2021 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. Ž. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės srityje, dešiniajame dilbyje, susiformavo ne mažiau 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros (2021 m. kovo 30 d.), į ką nurodo žalsva poodinių kraujosruvų spalva (1 t., b. 1. 99 - 100).
Iš 2021 m. lapkričio 4 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad medicinos ekspertė S. M. nurodė savo išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatavusi poodinių kraujosruvų susiformavimą ne mažiau 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Tai motyvavo poodinių kraujosruvų spalvinės išraiškos požymiais, nustatytais 2021-03-30 dieną vykusios apžiūros metu. Kraujosruvos spalva kiekvienam žmogui yra labai individuali ir priklauso nuo sužalojimo vietos, kraujagyslės, nuo padarymo būdo ir kitų aplinkybių. Šiuo atveju žalsva poodinė kraujosruvų spalva, nurodo, jog jos buvo padarytos ne trumpesniame nei 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros, tai yra ne ankščiau 2021 m. kovo 28 d., bet galėjo būti padarytos ir ankščiau nei 2021 m. kovo 26 d. (1 t., b. 1. 102-104).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus medicinos ekspertės S. M. 2021 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. Ž. nustatytas kairės pusės 10-o šonkaulio nugarinio galo lūžis be poslinkio susiformavo ne mažiau 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros (2021 m. kovo 30 d.), į ką nurodo šonkaulio lūžiui esant be gijimo požymių. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant lazda ar panašiai. Negalima atmesti galimybės, kad V. V. Ž. nustatytas kairės pusės 10-o šonkaulio nugarinio galo lūžis galėjo būti padarytas V. Š. suduodant smūgį vaikščiojimui skirta metaline lazda - trikoju. Tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Dėl nustatyto kairės pusės 10-o šonkaulio lūžio V.V. Ž. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Tikimybė, kad V.V. Ž. galėjo susižaloti pats griūdamas - atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V.V. Ž. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. (1 t., b. 1. 99 - 100)
Teismo medicinos ekspertė S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad medicinoje vertinama ne smūgiais, o trauminiais poveikiais, tai tokio trauminio poveikio, t. y. vaizdo įraše matomo smūgio, atlikto 2021 m. kovo 16 d. tikrai užtektų padaryti šonkaulio lūžį, ypatingai dar vyresnio amžiaus žmogui. Šis smūgis suduotas kovo 16 dieną, o rentgenogramos darytos kovo 30-tą dieną. Tačiau šonkaulio lūžio gijimo požymių nenustatyta. Tai nuo kovo 16-tos iki kovo 30-tos dienos, praėjus 14-kai dienų, negalima atmesti galimybės, jog galėjo būti šonkaulio lūžis padarytas ir kovo 16 dieną, nes šiaip, ne anksčiau 10 – ties dienų pradeda atsirasti lūžių gijimo požymiai, bet vyresnio amžiaus žmonėms gali būti ir vėliau. Tai atmesti galimybės, kad kovo 16 d. trauminio poveikio pasekoje galėjo būti nustatytas kairės pusės dešiniojo šonkaulio nugarinio kaulo lūžis - negali. Kad maždaug dėl tokio smūgio senyvo amžiaus žmogui galėjo atsirasti tas lūžis, tai negalima atmesti tokios galimybės. Lūžis turėjo atsirasti ne mažiau, kaip prieš 2 - 4 dienas. Nori pasakyti, kad ir anksčiau galėjo būti padarytas minėtas lūžis. Bet kokie kaulų lūžiai gyti pradeda skirtingu metu, bet ne mažiau kaip 10 dienų, bet vyresnio amžiaus žmonėms gali būti dar ilgiau.
Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, parodžius jai nuotrauką (1 t., b. l. 61), ekspertė nurodė, kad abi nugarinės dalies kairio šono kraujosruvos gali atitikti tą 10-tąjį šonkaulį. Labiau tikėtina, kad lūžio dislokaciją atitinka viršutinė kraujosruva. Bet šonkaulis lūžti galėjo ir nesant kraujosruvai. Ji tą žmogų matė kovo 30 dieną. Išvadoje tos kraujosruvos yra surašytos, kurios yra rodomos jai. Apžiūros metu visos tos kraujosruvos aprašytos kaip netaisyklingų formų, iš nuotraukų dabar žiūrint matosi, kad kai kurios iš jų yra ovalo formos, tai negalime atmesti, kad galėjo būti padarytos kai kurios ir ta trikoje lazda. Neprieštarautų tikrai toms apvalioms žymėms trikojės lazdos kojų apačia. Nugaros su kraujosruvomis nuotrauka daryta 2021-03-29_11:31, o kaltinime pareikšta, kad šitoks sužalojimas buvo padarytas 2021-03-27 dieną, tai viskas atitinka, nes nuo antros paros kraujosruvos pradeda keisti spalvą, žalsvėti. Ekspertė liudytoją matė 30-tą dieną, tos kraujosruvos buvo aprašytos kaip violetinės su žalsvais pakraščiais, tai reiškia, kad ne mažiau kaip prieš 2 paras jos padarytos - 2, 3, 4 paros. Jos pradeda gelsvėti nuo antros paros. Ne anksčiau, kaip 2-4 paros iki apžiūros buvo padarytos kraujosruvos, gali būti padarytos ir 27, ir 26 dienomis. Šonkaulio lūžis be gijimo požymių. Šonkaulių gijimo požymis yra kaulinio rumbo susiformavimas, nustatomas radiologinio ar rentgeno tyrimo metu, jeigu jo nemato rentgenu, vadinasi jis gyti nepradėjęs, tai ir iki 10 dienų iš viso nėra jokio požymio. Arba yra kaulinis rumbas, arba nėra, pagal tai nustatoma ar šviežias, ar senas lūžis. Šiuo atveju jo nebuvo, vadinasi jis yra šviežias, mažiau kaip prieš 10 dienų iki rentgeno tyrimo padarytas, bet daugiau būti ir ilgesnis pradėjimo gyti laikotarpis senesniame amžiuje. Dar kartą pasikartoja, kad vyresniame amžiuje vėliau atsiranda gijimo požymiai, tai galėjo šonkaulio lūžimas būti padarytas ir kovo 16-tą, ir 17-tą dieną.
Kraujosruvos per 14 dienų tikrai pasikeistų ir iki tyrimo dienos jų neliktų. Jos iššviesėtų, būtų ryškiau geltonos. Kovo 30 dienos apžiūros metu, kada jos buvo žalsvais pakraščiais, tai reiškia, kad jos padarytos ne mažiau, negu 2-4 paros iki apžiūros. Pirmą parą jos nepasidarys žalsvos. Liudytoja atsimena nukentėjusį asmenį, nes pas ją jis skundėsi, o ji nurodė jam kreiptis į ligoninę. Kaltinime nurodyta, kad buvo šonkaulis sužalotas kovo 27 dieną, taip yra, 3 dienos iki apžiūros. Šonkaulio lūžiai niekaip kitaip negydomi, tik skausmo malšinimu ir ramybe, o skausmas yra kiekvienam subjektyvus dalykas, vieni gali vaikščioti, kiti guli su tuo šonkaulio lūžiu. Bet kol nepraduria pliauros ir nesukelia nei vidinio kraujavimo, nei oro susikaupimo, tai žmogus gali vaikščioti, judėti laisvai, pakenčia, paskauda arba net neskauda. Jeigu šonkaulis būtų sulaužytas kovo 16 dieną, tai ar jam skaudėtų ir kovo 30 dieną - sunku pasakyti. Skausmas su kiekviena diena turėtų mažėti. Apžiūros metu čiuopiant, nukentėjusysis sakė, kad jam skauda.
2021 m. balandžio 29 d., dalyvaujant V. V. Ž. įgaliotam atstovui - advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiojo apklausos protokole užfiksuota, jog apklausti V. V. Ž. nėra galimybės dėl jo psichinės sveikatos būklės (1 t., b. 1. 136 - 137).
2021 m. kovo 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja J. Š. pateikė laikmeną (USB atmintinę), kurioje yra 7 fotonuotraukos bei 13 filmuotų vaizdo įrašų, su skirtingomis dienomis V. S. pavartoto fizinio smurto prieš V. V. Ž. vaizdo įrašais (1 t., b. 1. 50 - 52).
Spalvotame vaizdo įraše, pavadinimu kamera (duomenys neskelbtini) užfiksuotas gyvenamosios patalpos koridorius, kurio dešinėje randasi durys. Įraše matyti, kaip pro minėtas duris išeina V. V. Ž.. Koridoriaus priekinėje pusėje yra dvejos durys, kairėje pusėje - vienos durys. Pro vienas priekinių durų išeina įtariamais V. Š., kuris dešinėje rankoje turi specialią atramos lazdą. V.V. Ž. nuėjus, pastarajam iš paskos eina ir V. Š., kuris sako: „Nu dar aiškinsi, sutriau tu?!“. V.V. Ž. atsako: „Eik tu, pirdžiau!“. V. Š. į tai atsako: „Sutrius apsišikęs! Apsišikėliau tu, šūdo gabale!“ Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 53-57, 65).
Spalvotame vaizdo įraše, pavadinimu kamera (duomenys neskelbtini) užfiksuotas V. Š. kambarys, kurioje dešinėje pusėje stovi lova, už jos spinta, priekyje balkonas, kėdė, kambario kairėje pusėje ant sienos televizorius, už jo staliukas, ant staliuko įvairūs daiktai. Per kambarį, link balkono, eina V. V. Ž.. Lovoje guli V. Š.. Prie lovos stovi speciali atramos lazda, kurio galas išsišakoja į tris dalis, kurių pabaigos dalys, uždėti juodu plastiku. V. V. Ž. einant pro V. Š. lovą, šis gulėdamas, dešine ranka suima už atramos lazdos ir du kartus lazda suduoda V. V. Ž. per dešinę ranką, virš alkūnės. Pataiko vieno iš trijų išsišakojimų galu. V. V. Ž. šaukia: „Baik, baik, joptvaimat!“, o V. Š. klausia: „Kur čia eini?“. V. V. Ž. atsako: „Kur noriu, ti ir einu! Aš savo kambary, ne tavo!“. V. Š. pagrasina: „Tuoj pažiūrėsim! Tuoj bus tau bl*t, aš savo kambary!“ ir du kartus sumoja atramos lazda link V.V. Ž., tačiau pastarojo nepasiekia. V. V. Ž. atsako: „Eik, eik, nu ko čia dabar siunti? Gaila?“. Į tai V. Š. taria: „Gaila!“. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 53-57, 65).
Spalvotame vaizdo įraše, pavadinimu kamera (duomenys neskelbtini) užfiksuotas gyvenamosios patalpos koridorius, kurio dešinėje randasi durys. Koridoriaus priekinėje pusėje yra dvejos durys, kairėje pusėje - vienos durys. Nuo priekinių durų eina įtariamasis V. Š., kuris dešinėje rankoje turi specialią atramos lazdą. V. Š. eidamas sako: „Eik, eik! Kavok! Eik už lovos! Kavok!“. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 53-57, 65).
Spalvotame vaizdo įraše, pavadinimu kamera (duomenys neskelbtini) užfiksuotas gyvenamosios patalpos koridorius, kurio dešinėje randasi durys. Koridoriaus priekinėje pusėje yra dvejos durys, kairėje pusėje - vienos durys. Pro vienas iš priekinių durų išeina įtariamasis V. Š., kuris dešinėje rankoje turi specialią atramos lazdą. V. Š. sako: „Iš Debeikių...Nach** ti tave ištraukė iš tų Debeikių!“. Girdisi kaip V. V. Ž. jam atsako; „Aš kiek metų jau čia gyvenu... atsirado čia!“. Į tai V. Š. sako: „Tuoj ir numirsi čia!“, o V. V. Ž. perklausia : „Ką? Ką?“. V. Š. pakartoja: „Tuoj ir numirsi čia! Ką? ką? Ką?!“ . V. V. Ž. atsako: „Eik tu, nach**!“. Į tai V. Š. pasako: „Glušai tu!“. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 53-57, 65).
Spalvotame vaizdo įraše, pavadinimu kamera (duomenys neskelbtini) užfiksuotas gyvenamosios patalpos koridorius, kurio dešinėje randasi durys. Koridoriaus priekinėje pusėje yra dvejos durys, kairėje pusėje - vienos durys. Matyti koridoriumi einantis įtariamasis V. Š., kuris dešinėje rankoje turi specialią atramos lazdą. V. V. Ž. pastarajam sako: „Geriau, kad tu pizdintum iš čia! Iš šio kambario!“, į ką V. Š. atsako: „Eik nach**!“. V. V. Ž. sako: „Eik tu!“. V. Š. perklausia: „Ką? Ką?“. V. V. Ž. sako: „Chuina! Smirdžius atseit...“. V. Š. perklausia: „Ką? Ką?“ (įeina į kambarį). Į koridorių įeina V. V. Ž., kuris rankoje turi lazdą. V. V. Ž. sako: „Šiukšlyne! Pizdžiau tu!“, o V. Š. vėl perklausia: „Ką? Ką? Ką?“ Po to V. V. Ž. sako: „Chuina! Raktelį ištraukei! (V. V. Ž. apžiūri kambario duris, padeda į kampą lazdą). V. Š. atsako: „Nieko netraukiau, tau palikau! Tu ištraukei!“. V. V. Ž. įeina į kambarį, kažką nesuprantamai kalba. V. Š. klausia: „Ką? A?“. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 53-57, 65).
Spalvotame vaizdo įraše, pavadinimu kamera (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kambarys, kurio dešinėje pusėje stovi lova, už jos spinta. Priekyje randasi balkonas, kėdė. Kambario kairėje pusėje ant sienos - televizorius, už jo stovi staliukas, ant staliuko padėti įvairūs daiktai. Per kambarį, link balkono, eina V. V. Ž., kuris sako: „Nei aš tau sakiau, nei ką!“. Lovoje sėdintis V. Š. jo klausia: „Klausiu, ko čia atsivilkai?“. V. V. Ž., eidamas link balkono, atsako: „Aš savo namuos, ne tavo!“, o V. Š. dešine ranka specialia atrama suduoda vieną kartą V. V. Ž., pataiko į dešinį šoną. V. V. Ž. sako: „Eik tu bl*t, svoločiau tu!“, į ką V. Š. atsako: „Da labiau parėk, nesigirdi!“. V. V. Ž. paklausus: „O tai ko čia mušeis?“, V. Š. atsako: „Kas tave prilietė?“. V. V. Ž. jam paprieštarauja: „O kas gi neprilietė? Neprileisi...aš rėksiu!“. V. Š. atsiliepia: „Nesuprasi, ko tu ti rėki?“. V. V. Ž. taria: „Mh...“, V. Š. pagarsina: „Tuoj priliesiu! ką, ką, ką?“. V. V. Ž. jam atsako: „Eik tu šikalai, smirdžiau tu! Velnias čia tavy atnešė, smirdžiau tu!“. Matyti, kaip V. V. Ž. iš kambario. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 53-57, 65).
Spalvotame vaizdo įraše, pavadinimu kamera (duomenys neskelbtini) užfiksuotas gyvenamosios patalpos koridorius, kurio dešinėje randasi durys. Koridoriaus priekinėje pusėje yra dvejos durys, kairėje pusėje - vienos durys. Matyti koridoriuje stovintis įtariamasis V. Š., kuris sako: „Nebegaliu nei žodžio ištart!“. į tai V. V. Ž. kažką nesuprantamai atsako. V. Š. jam liepia: „Eik už lovos! Už lovos eik!“, Po to V. Š. vėl pakartoja: „Už lovos, už lovos pisk!“. V. V. Ž. į tai atsako: „Nesakyk man!“. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 53-57, 65).
Spalvotame vaizdo įraše, pavadinimu kamera (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kambarys, kurio dešinėje pusėje stovi lova, už jos spinta. Priekyje randasi balkonas, kėdė. Kambario kairėje pusėje ant sienos - televizorius, už jo stovi staliukas, ant staliuko padėti įvairūs daiktai. Matyti po kambarį vaikštantis V. Š., pasiremdamas specialia atramos lazda. V. Š. prieina prie televizoriaus, pasiima cigarečių pakelį, išsitraukia vieną cigaretę ir užsikiša ją už ausies. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 53-57, 65).
Kompaktiniame diske esančiose 5 fotonuotraukose pavadinimais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užfiksuotas nukentėjusiajam V. V. Ž. 2021-03-26 padarytas kairės rankos žasto, nugaros sužalojimas (1 t., b. l. 65).
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio nurodyti padariniai, ir jų nori.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Nors kaltinamasis V. Š. iš esmės neigia įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y., kad smurtavo prieš buvusios sutuoktinės tėvą, tačiau teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos versiją.
I
Ištyręs bylos įrodymus, teismas patvirtina, kad V. Š. 2021 m. kovo 15 d., nuo 16.27.55 val. iki 16.28.22 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė du smūgius nukentėjusiajam į dešinės rankos alkūnę, tuo sukėlė fizinį skausmą pastarajam bei padarė poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės srityje – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą.
Visų pirma, patvirtinamas kitas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Kaltinime buvo nurodyta, kad veika padaryta apie 17.57 val., tačiau toks nurodytas veikos padarymo laikas yra neteisingas. Iš liudytojos J. Š. pateiktų vaizdo įrašų (1 tomas, 65 b.l.) matyti, jog teismui reikšmingas vaizdo įrašas pradedamas įrašinėti 16 val. 27 min. 55 s., vaizdo įrašo trukmė 27 s., o iš informacijos apie įrašą matyti, kad 17 val. 57 min. vaizdo įrašas perkeltas į elektroninę laikmeną, todėl laikyti, jog nusikalstama veika padaryta 17 val. 57 min., nėra teisinga.
Baigus įrodymų tyrimą, teismas pasiūlė prokurorui tikslinti kaltinimą, tačiau prokuroras jį tikslinti atsisakė.
Iš vaizdo įrašo „Kamera (duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip lovoje su rūbais, užsiklojęs antklode, guli kaltinamasis V. Š., dešinėje rankoje laiko lazdą (trikojį). Į kambarį įeina V. V. Ž. ir pro lovą eina link lango. Tada V. Š. su lazda nestipriai suduoda V. V. Ž. į dešinę ranką, paskui suduoda dar kartą stipriai. V. V. Ž. staigiai pasisuka, išvengdamas daugiau suduodamų smūgių. V. V. Ž. jam šaukia: - Baik ...tvoju matj, ko tu čia dirbi?. V. Š. atsako: -O ko tu čia lendi? Ir t.t.
V. Š. mojuoja su lazda nepasiekdamas V. V. Ž..
Akivaizdu, jog antruoju, stipresniu smūgiu V. Š. galėjo su lazda sužaloti dešinės rankos alkūnę, nes smūgis buvo suduotas į tą rankos vietą.
V. Š. dėl 2021 m. kovo 15 d. epizodo savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jis nurodė visai ne tokias aplinkybes, kurios yra užfiksuotos vaizdo įraše. Jis parodė, kad 2021 m. kovo 15 d. sėdėjo ant lovos, įėjo Ž. ir rusiškai keikdamasis, su lazda jam trenkė 2 kartus per galvą, o jis gindamasis su lazda jam sudavė per ranką. Nežino ir negali pasakyti, kodėl kilo konfliktas, Ž. buvo nenuspėjamas. Minėtą gumbą rodė savo sutuoktinei, nes ji kirpo V. Š.. Ji turėjo matyti, nes buvo kalbama apie gumbą. Ž. jam trenkė su bambukine lazda, apie 1,5 m ilgio ir apie 1 cm storio. Nukentėjusysis atsinešė lazdą iš savo kambario. Jis matyt iš anksto buvo nutaręs trenkti kaltinamajam. Kaltinamasis atgal sudavė 2 smūgius.
Neaišku, apie kokį įvykį V. Š. davė paaiškinimus, nes jo parodymai visiškai skiriasi nuo užfiksuotų faktų. Užfiksuota, kad V. V. Ž. neturėjo su savimi jokios lazdos, jis nesudavė V. Š. į galvą, nebuvo užfiksuoti ir nustatyti jokie V. Š. sužalojimai, nes ir J. Š. nepatvirtino, jog kirpdama, matė gumbą V. Š. galvoje.
II
Teismas taip pat patvirtina, kad V. Š. 2021 m. kovo 16 d., nuo 13.51.55 val. iki 13.28.09 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinį sėdmenį, vieną smūgį į nugaros kairę pusę bei vieną smūgį į kairės rankos alkūnę, tuo sukėlė fizinį skausmą pastarajam bei padarė poodines kraujosruvas nugaroje ir kairiame dilbyje – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą.
Patvirtinamas kitas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Kaltinime buvo nurodyta, kad veika padaryta apie 14.31 val., tačiau toks nurodytas veikos padarymo laikas yra neteisingas. Iš liudytojos J. Š. pateiktų vaizdo įrašų (1 tomas, 65 b.l.) matyti, jog teismui reikšmingas vaizdo įrašas pradedamas įrašinėti 13 val. 51 min. 55 s., vaizdo įrašo trukmė 1 min. 14 s., o iš informacijos apie įrašą matyti, kad 14 val. 31 min. vaizdo įrašas perkeltas į elektroninę laikmeną, todėl laikyti, jog nusikalstama veika padaryta 14 val. 31 min., nėra teisinga.
Iš vaizdo įrašo „Kamera (duomenys neskelbtini)“ matyti, jog V. V. Ž. ateina į V. Š. kambarį ir eina prie lango. Ant lovos sėdi V. Š.. Trečią įrašo sekundę V. Š. sako: -Tai tu mane dar durneliu pavadinsi?, ir su lazda (trikoju) suduoda nueinančiam prie lango V. V. Ž. į dešinės pusės sėdmenis. Paskui nuo 12 sekundės matyti, kaip V. Š. su lazda suduoda dar vieną smūgį V. V. Ž. į nugaros kairiąją pusę. V. Š. su lazda mojuojant, V. V. Ž. norėdamas praeiti atgal link kambario durų pro V. Š., pasiima ir priekyje savęs stumia kėdę, paskui ją kažkiek pakelia ir su ja dengiasi nuo smūgių. V. Š. suduoda su lazda keturis smūgius į kėdę, o paskui jau pro jį praeinančiam V. V. Ž. su lazda smarkiai stumia V. V. Ž. į kairiąją alkūnę, dilbį, šis nuo smūgio vos nenugriūna, atsiremdamas į ant sienos kabantį televizorių dešine ranka. Visą tą laiką V. Š. grasina, keikiasi.
V. Š. duodamas parodymus, tvirtino, kad V. V. Ž. jį užpuolė su kėde, todėl jis gynėsi nuo užpuoliko. Tačiau tokie parodymai visiškai paneigtini jau aprašytu vaizdo įrašu.
III
Be to, patvirtinama, jog V. Š. 2021 m. kovo 21 d., nuo 12.21.28 val. iki 12.22.27 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinį šoną bei minėto smūgio sudavimu sukėlė nukentėjusiajam V. V. Ž. fizinį skausmą.
Patvirtinamas kitas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Kaltinime buvo nurodyta, kad veika padaryta apie 12.26 val., tačiau toks nurodytas veikos padarymo laikas yra neteisingas. Iš liudytojos J. Š. pateiktų vaizdo įrašų (1 tomas, 65 b.l.) matyti, jog teismui reikšmingas vaizdo įrašas pradedamas įrašinėti 12 val. 21 min. 28 s., vaizdo įrašo trukmė 59 s., o iš informacijos apie įrašą matyti, kad 12 val. 26 min. vaizdo įrašas perkeltas į elektroninę laikmeną, todėl laikyti, jog nusikalstama veika padaryta apie 12 val. 26 min., nėra teisinga.
Iš vaizdo įrašo „Kamera (duomenys neskelbtini)“ matyti, jog sėdėdamas ant lovos, V. Š. lazda – trikoju suduoda praeinančiam pro jį link lango V. V. Ž. į dešinį sėdmenį (8 įrašo sekundė), paskui V. V. Ž., praeinančiam atgal link durų, vėl bando suduoti su lazda (45 įrašo sekundė).
IV
Be to, patvirtinama, jog V. Š. 2021 m. kovo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), nenustatytoje vietoje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairę ranką žasto srityje, tuo sukėlė fizinį skausmą pastarajam bei padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą.
Patvirtinamas kitas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nes kaltinime buvo nurodyta, jog veika padaryta apie 17.00 val., tačiau iš byloje esančių V. V. Ž. nuotraukų elektroniniame formate (1 tomas, 65 b.l.) matyti, kad viena nuotrauka yra padaryta 2021 m. kovo 26 d., 16 val. 56 min. 18 s., be to, akivaizdu, jog nuotrauka daryta po V. V. Ž. atžvilgiu atlikto smurto, todėl nustatytinas laikas – „tiksliai nenustatytu laiku“.
Taip pat, nėra žinoma kokioje patalpoje buvo atliktas smurtinis veiksmas, todėl nusikaltimo aprašyme nurodoma aplinkybė – „nenustatytoje patalpoje“.
Iš paminėtos 2021 m. kovo 26 d. 16.56.18 val. darytos nuotraukos matyti, kad V. V. Ž. kairės rankos dilbyje yra intensyvi, neseniai (iki valandos, dviejų iki fotografavimo), nes intensyvus hematomos apskritimas atitinka V. Š. turimos lazdos – trikojo apatinę dalį, aplink ir žemiau šios hematomos matyti pradedantys pamėlti audiniai, hematoma alkūnėje, žemiau jos.
Iš 2021 m. kovo 27 d. 8 val. 21 min. 9 s. darytos tos pačios V. V. Ž. rankos fotonuotraukos matyti, jog vystosi kiti potrauminiai reiškiniai – rankoje plečiasi paraudimas ir hematoma aplink intensyvią apvalią hematomą.
Iš 2021 m. kovo 27 d. 16 val. 11 min. 23 s. darytos tos pačios V. V. Ž. rankos fotonuotraukos matyti, jog buvusi intensyvi apvalios formos hematoma pradeda šviesėti („išsivaikščioti“), dilbyje hematoma plečiasi į alkūnę.
Iš 2021 m. kovo 29 d. 11 val. 31 min. 18 s. darytos tos pačios V. V. Ž. rankos fotonuotraukos matyti, jog hematomos rankoje šviesėja, gelsvėja. Tuo pačiu nufotografuota dar dvi hematomos, kurios nebuvo užfiksuotos ankstesnėse nuotraukose – kairiajame šone, nugarinėje šonkaulių srityje intensyvi hematoma apvalios formos, atitinkanti V. Š. turimos lazdos – trikojo apačią; tame pačiame šone, šiek tiek žemiau matyti intensyvi mėlynė buvusios apvalios formos, jau pradedanti gelsvėti.
Taigi, iš pateiktų teismui nuotraukų matyti, jog V. V. Ž. kairės rankos sužalojimas padarytas 2022 m. kovo 26 d. kietu daiktu, turinčiu ribotą, apvalų paviršių. Tai visiškai atitinka V. Š. turimos lazdos – trikojo apačią. Be to, iš aukščiau aptartų vaizdo įrašų matyti, kad V. Š. būtent tokiu būdu – pakėlęs viena ranka lazdą, su ją smūgiuoja durdamas V. V. Ž. į kūną, todėl visiškai pagrįstai ir logiškai nuo lazdos kojų apatinės dalies atsiradusios apvalios formos hematomos. Tas aplinkybes patvirtino ir teismo medicinos specialistas teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus.
Nors V. Š. ir neigia padaręs V. V. Ž. sužalojimus bei nėra 2021 m. kovo 26 d. vaizdo įrašo, tačiau vertinant nuotraukas, kitą rašytinę bylos medžiagą bei liudytojų, teismo medicinos specialisto paaiškinimus, daroma išvada, jog būtent V. Š. padarė V. V. Ž. nurodytą kaltinime sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.
V
Taip pat, kaltinime buvo nurodyta, jog V. Š. 2021 m. kovo 27 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 19.35 val. (duomenys neskelbtini), nenustatytoje gyvenamojo namo patalpoje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį šoną, tuo padarė pastarajam kairės pusės 10-o šonkaulio lūžį – sužalojimą, nesunkiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas patvirtina kaltinimo esmę, jog V. Š. padarė V. V. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką, nustatydamas tokias faktines aplinkybes: <V. Š. 2021 m. kovo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), nenustatytoje vietoje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį šoną, tuo padarė pastarajam kairės pusės 10-o šonkaulio lūžį – sužalojimą, nesunkiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. V. Ž. sveikatą>.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo „Kamera (duomenys neskelbtini)“ matyti, jog 22 įrašo sekundę V. Š., mojuodamas prieš V. V. Ž. lazda – trikoju, sako: „Mažai gavai dar?“ Ir suduoda su lazda nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusysis spėja pasitraukti ir uždaryti duris, todėl lazda pataiko į duris. 40 įrašo sekundę V. Š. sako V. V. Ž.: „Pakvietinėsiu aš tau policiją“.. Įrašo trukmė 1 min. 8 s.
Kaltinamasis V. Š., kaip jau minėta, kaltės nepripažino, toje kaltinimo dalyje nieko nepaaiškino.
Taigi, iš šio vaizdo įrašo negalima daryti išvados, kad V. Š. su lazda sulaužė nukentėjusiojo šonkaulį laikotarpyje, kai V. V. Ž. dukra J. Š., pamačiusi ant tėvo kūno smurto žymes ir peržiūrėjusi vaizdo įrašus, išsikvietė policijos pareigūnus ir būdama su jais lauke jų automobilyje, pildė pareiškimą bei paaiškinimą, tai yra, 2021 m. kovo 27 d., nuo 18.00 val. iki 19.35 val., kaip kad nurodyta kaltinime. Tačiau pakanka duomenų, kad šis įvykis buvo 2021 m. kovo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), nenustatytoje vietoje.
Tą įrodo aukščiau paminėti nuotraukų aprašymai, iš kurių matyti, jog pirmojoje nuotraukoje, darytoje 2021 m. kovo 26 d. 16.56.18 val. matyti V. V. Ž., apsirengusio naktiniais marškinėliais, kairės rankos dilbio ir alkūnės sužalojimai. Nematyti kairės nugarinės pusės sužalojimų. Tačiau iš 2021 m. kovo 29 d. 11 val. 31 min. 18 s. darytos tos pačios V. V. Ž. rankos fotonuotraukos matyti, jog V. V. Ž. yra nusirengęs, hematomos kairėje rankoje šviesėja, gelsvėja. Tuo pačiu nufotografuota dar dvi hematomos, kurios nebuvo užfiksuotos ankstesnėse nuotraukose – kairiajame šone, nugarinėje šonkaulių srityje intensyvi hematoma apvalios formos, atitinkanti V. Š. turimos lazdos – trikojo apačią; tame pačiame šone, šiek tiek žemiau matyti intensyvi mėlynė buvusios apvalios formos, jau pradedanti gelsvėti.
Iš spalvotų nuotraukų aiškiai matyti, kad visos apvalios formos hematomos (tiek rankoje, tiek nugaroje) padarytos panašiu laiku ir panašiu būdu – galimai lazdos – trikojo apatine dalimi. Taip pat teismo medicinos specialistė teismo posėdyje nurodė, jog hematoma, kuri yra kairėje nugarinėje pusėje aukščiau nei kita panaši hematoma, jau pradėjusi „išsivaikščioti“, atitinka būtent sulaužyto šonkaulio dislokaciją, ir hematoma, ir šonkaulio lūžis toje vietoje galėjo būti padaryti būtent tuo pačiu ar artimu laiku.
J. Š. paaiškinimai, kad ji tik atėjusi iš susitikimo su policijos pareigūnais, iš nukentėjusiojo sužinojo, kad jam skauda kairį šoną (šonkaulį), todėl galimai, kai ji nebuvo namie, V. Š. tuo metu ir padarė šį sužalojimą, neatitinka aukščiau paminėtų išvadų apie hematomas, tuo labiau, jog teismo medicinos specialistė paaiškino, jog šonkaulio lūžis pradeda gyti (kaulėti) ne anksčiau nei po 10 dienų, tačiau gali ir vėliau, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būsenos.
Esant tokiems duomenis, kaltinime veikos padarymo data ir laikas tikslinami, nes tai nekeičia paties kaltinimo esmės, jo nesunkina (vertinant, kad V. Š. smurtinius veiksmus neigia aplamai).
V. Š. užfiksuotas pasakymas, kad „ar mažai dar gavai“? neįrodo, jog kalbama būtent apie 2021 m. kovo 27 d. vakaro įvykį. Galimai jis kalbėjo ir apie 2021 m. kovo 27 d. dienos įvykį, kur vaizdo kamera užfiksuoti V. Š. nusikalstami veiksmai, ir apie 2021 m. kovo 26 d. įvykius.
Iš vaizdo įrašo „Kamera (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2021 m. kovo 27 d., 12.35 val. namo koridoriuje V. Š. sutikęs V. V. Ž., ne tik, kad prieš jį pavartoja fizinį skurtą, tačiau ir 52 įrašo sekundę girdisi, kaip V. Š. sako: -Vakar dar maža buvo? Dar nori?
Šis pasakymas tiksliai apibūdina 2021 m. kovo 26 d. įvykius, kai buvo smurtaujama prieš V. V. Ž. ir jam buvo padaryta esminė fizinė žala, apie tai kalba ir V. Š..
Kūno sužalojimo laipsnį patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuriose nurodoma: <V. V. Ž. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės srityje, dešiniajame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant lazda ar panašiai mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje. Dėl nustatyto sužalojimo V. V. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikimybė, kad V. V. Ž. galėjo susižaloti pats griūdamas atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms aplinkybėms, nėra, Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. V. Ž. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas> (1 t., b. 1. 92), taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus medicinos ekspertės S. M. 2021 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad <V. V. Ž. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės srityje, dešiniajame dilbyje, susiformavo ne mažiau 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros (2021 m. kovo 30 d.), į ką nurodo žalsva poodinių kraujosruvų spalva > (1 t., b. 1. 99 - 100).
Išvadas patvirtino teismo medicinos specialistas ikiteisminio tyrimo metu paaiškinime ir teisme pagrįsdamas išvadą ir atsakydamas įklausimus. Taip pat, tą patvirtina ir liudytoja – nukentėjusiojo dukra J. Š., kuri parodė, kad dėl mėlynės tėtis (V. V. Ž.) pasiskundė kovo 26 d., tai yra, tą dieną, kai kvietė policiją. Skundėsi tik tą dieną. Po kiekvieno epizodo ji nesikreipė į policiją, kreipėsi po paskutinio atvejo - kovo 26 d. (liudytoja suklydo, nes policija buvo kviesta kovo 27 d.), taip pat slaugytoja D. N..
VI
Be to, patvirtinama, jog V. Š. 2021 m. kovo 27 d., nuo 12.35.10 val. iki 12.36.29 val. (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės tėvą V. V. Ž., t. y. vaikščiojimui skirta metaline lazda – trikoju tyčia sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į dešinį šoną bei minėtų smūgių sudavimu sukėlė nukentėjusiajam V. V. Ž. fizinį skausmą.
Patvirtinamas kitas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Kaltinime buvo nurodyta, kad veika padaryta apie 16.38 val., tačiau toks nurodytas veikos padarymo laikas yra akivaizdžiai neteisingas. Iš liudytojos J. Š. pateiktų vaizdo įrašų (1 tomas, 65 b.l.) matyti, jog teismui reikšmingas vaizdo įrašas pradedamas įrašinėti 12 val. 35 min. 10 s., vaizdo įrašo trukmė 1 min. 19 s., o iš informacijos apie įrašą matyti, kad 16 val. 38 min. vaizdo įrašas perkeltas į elektroninę laikmeną, todėl laikyti, jog nusikalstama veika padaryta apie 16 val. 38 min., nėra teisinga.
Iš vaizdo įrašo „Kamera (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad koridoriuje susitikę V. Š. ir V. V. Ž. konfliktuoja ir 22 įrašo sekundę V. Š. suduoda V. V. Ž. tris smūgius lazda – trikoju nukentėjusiajam į dešinį šoną. 26 įrašo sekundę girdisi, kaip V. V. Ž. iš skausmo šaukia. 52 įrašo sekundę girdisi, kaip V. Š. sako: -Vakar dar maža buvo? Dar nori?
Pažymėtina, kad V. Š. kaltės dėl padaryto nusikaltimo bei veikos aplinkybių nenurodė, tvirtindamas, jog jokio smurto nebuvo.
Liudytoja J. Š. parodė, jog jos tėtis V. V. Ž. dėl mėlynių rankoje pasiskundė kovo 26 d., tai yra, tą dieną, kai kvietė policiją. Skundėsi tik tą dieną. Po kiekvieno epizodo ji nesikreipė į policiją, kreipėsi po paskutinio atvejo - kovo 26 d. (liudytoja suklydo, nes policija buvo kviesta kovo 27 d.).
Skirdamas kaltinamajam bausmes už padarytas veikas, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nustato situaciją, kai kaltinamasis, nors ir nepripažintas nepakaltinamu, tačiau turintis didelę negalią dėl patirto insulto, kurio pasekmėje dalinai paralyžiuotas kūnas, taip pat liga, atitinkami praradimai gyvenime (darbo, socializacijos, draugų) turėjo esminį poveikį į jo mąstysenai bei veiksmams. Nors tokia situacija įstatyme nėra įsakmiai apibrėžta, tačiau teismas, pasivadovaudamas BK 59 straipsnio 2 dalimi, naudodamasis savo diskrecijos teise, tokią situaciją pripažįsta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. O tai, kad kaltinamasis nepripažino kaltės, niekaip nesunkina jo procesinės padėties – tai yra jo pasirinkimo teisė, jam suteikta įstatymo. Be to, iš paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, jog iš tiesų kaltinamajam smegenų insultas ir po jo sekęs dalinis kūno paralyžius turi didelį poveikį mąstymui, suvokimui. Tuo pagrindu teismas buvo nusprendęs kaltinamajam skirti valstybės apmokamą gynėją.
Prokuroras prašė įvertinti, ar nėra kaltinamojo atsakomybės sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame kalbama, kad sunkinanti aplinkybė yra, kada nusikalstama veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės.
Teismas šią aplinkybę nustato, kaip sunkinančią kaltinamojo atsakomybę, nes nukentėjusysis V. V. Ž. serga sunkia demencija, kaltinamasis V. Š. tą žino ir supranta tokios ligos ypatumus bei geba juos vertinti. Kaltinamasis naudojosi tuo, kad nukentėjusysis serga demencija, tuoj pat užmiršta įvykius. Tą žinodamas, kaltinamasis manė, kad bus galima nuslėpti savo nusikalstamas veikas, suprato, kad jis veikė prieš asmenį, kuris serga šia liga, kuris neatsimena aplinkybių. Remiantis tuo, teismas tokią situaciją vertina kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
V. Š. padarė penkis nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 86-87), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 85). Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2021 m. balandžio 7 d. medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog minėtos gydymo įstaigos Psichikos sveikatos centro apskaitoje V. Š. neįrašytas ( 2 t., b. 1. 94). VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2021 m. balandžio 7 d. medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. registruotas minėto centro įskaitoje. Dgn.: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)),. Paskutinis apsilankymas – 2021 m. kovo 26 d. ( 2 t., b. 1. 97). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus psichiatrės ekspertės S. G. pateiktoje 2021 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad duomenų apie V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų esmę reikšmę ir juos valdyti, nėra, todėl V. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), padarymą paskiriant BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą arešto bausmę, nes laisvės apribojimo skirti nėra prasmės dėl V. Š. negalios (visiškai apribotas judėjimas, jis gyvena (duomenys neskelbtini)), taip pat skirti pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą asmeniui laisvės atėmimo bausmę taip pat nėra pagrindo.
Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą įstatymas įpareigoja teismą skirti tiktai laisvės atėmimo bausmę. Kita bausmės rūšis nenumatyta. Tačiau šioje situacijoje teismas daro išvadą, jog privaloma pasivadovauti BK 54 straipsnio 3 dalimi, kurioje sakoma, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Šioje situacijoje nustatyta, jog V. Š. padarė 6 iš esmės analogiškas veikas. Veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą iš esmės yra tapati veikoms pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurias jis padarė prieš tą patį nukentėjusįjį ir tuo pačiu būdu. Tik aptariama veika kvalifikuojama kaip sunkesnis (apysunkis) nusikaltimas pagal pasekmes, nes kaltinamasis atlikdamas tokius pat veiksmus, kaip ir epizoduose pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, sudavė smūgį lazdą į tokią vietą, kad šis smūgis sukėlė šonkaulio galo lūžį. Iš vaizdo įrašų matyti, jog V. Š. lazdą valdo tik viena ranka, lazda turi tris kojas, nėra lengva. V. Š. lazda suduoda smūgius V. V. Ž. nesitaikydamas į konkrečią kūno dalį, tai yra bet kur. Kitais atvejais sužalojimai buvo nežymūs, o vieną kartą lazdos galas atsitrenkė į nugaros kairią pusę, padarant išviršines hematomas, taip pat ir vidinę traumą – šonkaulio lūžį. Todėl teismas, vertindamas ir paties sužalojimo aplinkybes, ir paties kaltinamojo psichikos sveikatos, fizinės sveikatos būseną (turintis didelę negalią dėl insulto, dalinai paralyžiuotas), daro išvadą, jog skirti laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam nebūtų teisinga. Todėl skirtina kita bausmės rūšis - areštas.
Arešto bausmių trukmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nustatytinos artimos vidutinei šios bausmės rūšies trukmei, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 54 straipsnio 3 dalį – artimą ilgiausiam terminui (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, skirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą sudedamos dalinio sudėjimo būdu, tačiau galutinė bausmė neturi viršyti maksimalaus BK 49 str. 3 dalyje numatyto dydžio.
Yra pagrindas pasivadovauti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, nes šiame įstatymo straipsnyje yra nurodyta, kad teismas pirmą kartą nuteistam arešto bausme asmeniui gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali (tačiau neprivalo) nuteistajam paskirti vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnyje nustatytas pareigas.
Kaltinamasis neįgalus, labai mažai judantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis fizinių galimybių išvykti iš savo gyvenamosios vietos ar pažeisti nustatytą tvarką. Jam apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Jis yra neteistas, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas iš visų bylos duomenų daro išvadą, jog bausmės paskirtis bus įvykdyta, arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant įpareigojimą 6 mėnesius būti gyvenamojoje vietoje nuo 20.00 val. iki 10.00 val. (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
Kaltinamajam V. Š. neskirtina intensyvi priežiūra dėl aukščiau paminėtų priežasčių, kurios tokią priemonę daro visiškai beprasmę (neįgalumas, visiškas priklausymas nuo socialinių darbuotojų, neterminuotas gyvenimas socialinės globos namuose).
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį regreso tvarka dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 57,18 eurų žalos už V. V. Ž. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 67-68). Žala padaryta kaltinamojo V. Š. veiksmais, todėl ieškinys yra visiškai pagrįstas, tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo.
V. Š. yra taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 183-186, 195-197), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Šioje byloje valstybė patyrė 35,84 eurų dydžio išlaidas už teismo procesinių dokumentų, šaukimų siuntimą, įteikimą. Minėtinos proceso išvados nepriteistinos iš kaltinamojo V. Š. remiantis jo negalia.
Teismui yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 11 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai nukentėjusiojo atstovo (advokato) dalyvavimas yra būtinas. Pažymoje prašoma valstybės naudai priteisti 294,50 eurus už nukentėjusiajam V. V. Ž. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (3 t., b. l. 111-114).
Teismas, remdamasis bylos duomenimis apie kaltinamojo V. Š. negalią, netenkina prašymo ir nepriteisia valstybei jos patirtų išlaidų, atleisdamas V. Š. nuo išlaidų valstybei.
Daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 313 str.,
nusprendžia:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo 15 d., nuo 16.27.55 val. iki 16.28.22 val. epizodas) ir jam skirti bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo 16 d., nuo 13.51.55 val. iki 13.28.09 val. epizodas) ir jam skirti bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo 21 d., nuo 12.21.28 val. iki 12.22.27 val. epizodas) ir jam skirti bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo 26 d. epizodas) ir jam skirti bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2021 m. kovo 26 d. epizodas) ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam skirti bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo 27 d., nuo 12.35.10 val. iki 12.36.29 val. epizodas) ir jam skirti bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, skirtas V. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sudėti dalinio jų sudėjimo būdu ir skirti V. Š. galutinę bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, V. Š. skirtą arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius būti gyvenamojoje vietoje nuo 20.00 val. iki 10.00 val.
V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 57,18 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti Panevėžio teritorinei ligonių kasai iš V. Š. 57,18 eurų, įpareigojant V. Š. šią žalą atlyginti tokiu būdu – ją pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 191351679.
Nepriteisti valstybei iš V. Š. 294,50 eurų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam.
Nepriteisti valstybei iš V. Š. 35,84 eurų už teismo procesinių dokumentų, šaukimų siuntimą, įteikimą.
Nuosprendžio nuorašus tuoj po nuosprendžio paskelbimo išsiųsti prokuratūrai, nuteistajam ir jo gynėjui, nukentėjusiajam ir jo įgaliotam atstovui, civiliniam ieškovui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.