Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-06-25 · Administracinė byla Nr. I-9756-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
I-9756-643/2015
Teisminio proceso Nr.
2-61-3-03377-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Kategorijos
  • 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9756-643/2015Proceso Nr. 2-61-3-03377-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 55.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, spręsdama R. M. skundo dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (6.16)A2-618 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu prašydamas: panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau - ir Departamentas) 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-618 ir įpareigoti Departamentą iš naujo iš esmės išnagrinėti skundus dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ veiksmų (neveikimo).

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 2 str. 14 ir 15 d. teisės aktus apibrėžia kaip individualius teisės aktus ir administracinius aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams.

Reikalavimas administraciniam teismui turi būti suformuluotas atsižvelgiant į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 str. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis paminėtomis ABTĮ nuostatomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia spręsti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Iš prie skundo pridėtų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 30 d. skundu ir 2015 m. balandžio 13 d. patikslintu skundu kreipėsi į Departamentą, kad būtų atliktas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, administruojančio BUAB „HELES GROUP“, veiklos patikrinimas ir administratoriui skirta nuobauda, o esant jau galiojančiai nuobaudai – kreiptasi į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestacijos komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Ginčijamu 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (6.16)A2-618 Departamentas informavo pareiškėją, kad atlikus patikrinimą jo pateiktų skundų pagrindu, nenustatyta, jog administratorius (UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“), administruodamas įmonės bankroto procedūrą, netinkamai vykdė savo pareigas ir pažeidė įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Pagal Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299, 46 punktą už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta viena iš Įmonių bankroto įstatyme nurodytų nuobaudų. Tų pačių taisyklių 50 punkte nustatyta, kad Departamento direktoriaus sprendimas skirti nuobaudą įforminamas Departamento direktoriaus įsakymu, o sprendimas neskirti nuobaudos – Departamento atsakomuoju raštu administratoriui ir, prireikus, kitiems susijusiems asmenims.

Pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo užtikrina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Šiuo atveju remiantis VAĮ 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalių, kuriose apibūdinamos skirtingos asmenų kreipimosi į viešojo administravimo institucijas formos ir būdai, laikytina, kad pareiškėjas Departamentui pateikė ne prašymą (skundą) dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą (informaciją) apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Todėl institucija sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo ir turi pareigą tik informuoti apie galimą nusižengimą pranešusį asmenį, kaip reaguota į jo pranešimą. Toks institucijos pranešimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, t.y. nėra suteikiamos jam jokios naujos teisės ir(ar) sukuriamos pareigos.

Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tarnybinio/drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos; šiais teisės pažeidimas nėra pažeidžiami privataus asmens interesai. Tai reiškia, jog pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-379/2013).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis anksčiau išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo reikalauti nuobaudos paskyrimo bankroto administratoriui, todėl skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu grąžintinas skundą paduodant sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 149 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Grąžinti V. J. 2015 m. birželio 19 d. vietiniu lėšų pervedimu (DNB bankas) už R. M. sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį

Nutarčiai įsiteisėjus skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė