- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- 1-20-434/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00374-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Nukentėjusysis
- E. I., G. J.
- Kaltinamasis
- T. S.
- Advokatai
- Steponas Bietkis, Nijolė Petkrevičienė
- Kategorijos
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjui advokatui Steponui Bietkiui, nukentėjusiajam E. I. ir jo atstovei advokatei Nijolei Petkrevičienei, nukentėjusiajam G. J., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. 1986-06-11 d. Panevėžio m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Biržų m., teistas 2002-01-22 d. Ukmergės r.ap. teismo pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 2008-07-28 d. Biržų r. apyl. teismo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 178 str. 2 d. atleistas; teistumas išnykęs,
Kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d. ir BK 144 str.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Kaltinamasis T. S. 2010 m. rugsėjo 12 d. apie 00 val. 05 min. Biržų m., Kalno gatvėje ties namu Nr. 2, vairuodamas I. G. priklausančią transporto priemonę - automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 99 punkto reikalavimus, nes tamsiu paros metu neįjungė automobilio žibintų šviesų, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, nes prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, nes nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus, nes atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, nesustabdė transporto priemonės, gatvėje apsisukęs ir važiuodamas pirmyn partrenkė ir užvažiuodamas automobiliu sužalojo gatvėje stovėjusią nukentėjusiąją J. I., padarydamas jai galvos sumušimą, dešinės pusės 2,3,4,5,6,7-to šonkaulio ir krūtinkaulio lūžius, odos nubrozdinimus pilvo kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kraujosruvas nugaros kairės pusės ir kairės blauzdos minkštuosiuose audiniuose, nuo kurių ji 2010-09-13 d. ligoninėje mirė.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Taip pat jis toje pačioje vietoje 2010 m. rugsėjo 12 d. apie 00 val. 05 min. Biržų m. Kalno gatvėje ties namu Nr.2, vairuodamas I. G. priklausančią transporto priemonę - automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas pažeidęs kelių eismo taisykles, tuo sukėlęs pavojų eismui ir žmonių gyvybei, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sužalota nukentėjusioji J. I., nesirūpino nukentėjusiąja, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba nukentėjusiajai J. I., jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą ir iš įvykio vietos pasišalino.
Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 144 str.
Kaltu kaltinamasis prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tą vakarą susipyko su sugyventine ir jos automobiliu VW Golf nuvažiavo į Kalno g. esantį alaus barą. Ten sėdėjo prie baro, užsisakė bokalą alaus, tačiau jo teišgėrė tris gurkšnius. Apie 24 val. sėdo į automobilį važiuoti, galėjo būti, kad automobilio šviesos nebuvo įjungtos, apsisukinėdamas galėjo kliudyti G. J., pavažiavęs į priekį apsisuko ir važiavo link Kilučių g. Prie baro gatvėje buvo daug žmonių, ties baru pajuto, kad kažką gatvėje pervažiavo, todėl pavažiavo apie 8-10 metrų atbulomis, apsidairė, tačiau iš automobilio išlipęs nebuvo, tačiau kadangi nieko nepamatė, vėl važiavo į priekį ir taip parvažiavo į namus. Kad gatvėje galėjo suvažinėti žmogų, nepagalvojo, jei būtų matęs, kad tai žmogus, būtų nepalikęs. Ryte pamatė, kad automobiliui įskilęs žibinto stiklas, sparnas įlektas, apibraižytas variklio dangtis. Kadangi dar buvo vairo kolonėlės šlanga nutraukta, pirmadienį nuvarė automobilį remontuoti. Įvykio metu buvo blaivus. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, o neturtinei žalai atlyginti sutinka sumokėti 10000 Lt. Gailisi dėl to, kad suvažinėjo žmogų.
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Nuk. E. I. parodymais, tą vakarą buvo gamtoje su draugais, kai jam pranešė apie tai, kad jo motina pateko į avariją. Mamą pamatė ligoninėje, tačiau ji nuo sužalojimų mirė. Kadangi turėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, prašo jas iš kaltinamojo priteisti. Iš valstybės gavo apie 1000 Lt laidojimo pašalpos. Kadangi dėl motinos mirties patyrė didelius išgyvenimus ir stresą, sugriuvo jų planai su mama kartu ūkininkauti, prašo iš kaltinamojo priteisti 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kurią gali sumažinti iki 60000 Lt.
Nuk. G. J. parodymais, pernai metų rugsėjo 11 d. vakarą kartu su seserimi nuvyko į Kalno g. esantį alaus barą, kur susipažino su mergina. Po 23 val. jie kartu išėjo į lauką, nes mergina norėjo parūkyti. Kelkraštyje stovėjo tamsios spalvos automobilis VW Golf, į kurį jie stovėjo nugara. Besikalbant pajuto, kad mašina ėmė važiuoti ir trenkėsi į juos. Nuo smūgio jis persirito per automobilio variklio gaubtą ir nukrito šalia automobilio, o mergina parkrito prieš automobilį. Jis pašokęs ėmė trankyti per automobilį šaukdamas, ką vairuotojas daro, kodėl važiuoja ant žmonių. Vairuotojas išlipęs ėmė šaukti ant jo, kodėl jis jo automobilį daužo. Tai buvo kaltinamasis, kuris vos nepuolė muštis, tačiau jis jį nustūmė ir ištraukė merginą iš po automobilio ratų į šalį bei jos klausė, ar jai nieko neatsitiko. Mergina pasakė, kad viskas gerai. Tada kaltinamasis, pavažiavęs automobiliu apsisuko ir važiavo pirmyn. Ties baru ant kelio važiuojamosios dalies stovėjo grupelė žmonių. Tuo momentu užgirdo ratų cypimą ir nesmarkų smūgį, o atsisukęs pamatė, kad automobilis sustojo, o prieš jį ant kelio klūpi moteris. Matė, kaip žmonės puolė į šalis, kažkas rėkė „ką darai, kur važiuoji?“. Tačiau automobilis, pavažiavęs atbulomis, vėl ėmė važiuoti į priekį ir antrą kartą trenkėsi į klūpančią moterį, nuo ko ši nugriūvo aukštielninka. Tada jis apvažiavo kliūtį ir nesustodamas nuvažiavo, nors žmonės šaukė ir rėkė, kažkas, dar bandydamas jį stabdyti, spyrė į automobilio sparną. Automobilis važiavo su neįjungtais žibintais. Kaltinamasis neatrodė neblaivus. Jam automobiliu sutrenkė kojos kelį, kuris skaudėjo kelias dienas. Jis kaltinamajam pretensijų neturi.
Liud. E. A. parodymais, tą vakarą su broliu nuvyko į Kalno g. esantį barą, kur ir buvo. Vakare į barą įbėgęs vyriškis pasakė, kad partrenkė žmogų, todėl, kadangi jos brolis tuo metu buvo lauke, ji išbėgo žiūrėti, kas atsitiko. Gatvėje buvo daug žmonių, ji pamatė ant kelio gulinčią moterį, kurią laikė brolis. Brolis ėmė skambinti greitajai, todėl sužalotos moters galvą laikė jinai ir bandė kalbinti, kad ji neprarastų sąmones, tačiau ji kažką tik nerišliai kalbėjo. Brolis jai sakė, jog automobilis tą moterį pervažiavo du kartus ir iš įvykio vietos išvažiavo.
Liud. D. R. parodymais, tą vakarą jis su draugu nuėjo į bare vykstančius šokius. Į barą atėjo ir jo teta J. I.. Į šokių pabaigą kažkas, įbėgęs į barą pasakė, jog partrenkė žmogų. Gatvėje šviesos nedegė, buvo daug žmonių, o šviesa sklido tik nuo baro. Žmonės sakė, kad tamsios spalvos VW Golf automobilis važiavo ir bandė pervažiuoti tetą, tačiau negalėjo, atsistūmė atbulomis, apvažiavo ir nesustodamas išvažiavo. Kadangi pasakė, jog partrenkė jo tetą, jis nebėjo žiūrėti arčiau, nes negali.
Liud. J. P. parodymais, tą vakarą su draugėmis nuėjo į alaus bare vykstančius šokius. Bare jos draugė Ligita pamatė prie baro kaltinamąjį ir nuėjo prie jo. Jie kartu šoko. Po kurio laiko kažkas pasakė, jog gatvėje partrenkė moterį. Žmonės sakė, kad partrenkė moterį tas, kuris šoko su jos drauge Ligita. Kieme degė lempa, todėl gatvėje buvo šviesiau tik nuo smuklės sklindančios šviesos.
Liud. L. D. parodymais, su draugėmis nuėjo į alaus bare vykstančius šokius. Prie baro matė stovintį kaltinamąjį, prie kurio priėjo ir jį kalbino. Kad jis būtų gėręs, nematė. Ji pati buvo smarkiai išgėrusi ir kad būtų su juo šokusi – nepamena. Baigiantis šokiams kažkas pasakė, kad gatvėje partrenkė žmogų, išėjusi matė nutrenktą žmogų gatvėje. Šviesa sklido tik nuo smuklės.
Liud. V. M. parodymais, alaus bare šeštadieniais vyksta šokiai. Baigiantis šokiams yra tradicija apie 23.30 val. visiems išeiti į lauką parūkyti. Visiems išėjus į lauką po kelių minučių kažkas atėjęs pasakė, kad nutrenkė žmogų. Iš pradžių ji pagalvojo, kad tik taip kažkas apsistumdė, tačiau greitai atbėgęs jaunas vyras liepė išjungti muziką sakydamas, jog suvažinėjo žmogų. Tuomet išbėgusi į lauką pamatė gatvėje gulinčią moterį, kuri buvo partrenkta, aplinkui buvo daug žmonių. Gatvėje šviesos nebedegė, tik sklido šviesa nuo baro. Kaltinamasis į barą atvažiavo tamsios spalvos automobiliu apie 21.30-22 val. ir jį pasistatė po baro langais. Jis buvo prie baro, tačiau negėrė, buvo užsisakęs vieną bokalą alaus 0,5 ltr. talpos, bet per visą laiką nugėrė mažiau nei pusę.
Liud. A. B. parodymais, vieną dieną kaltinamasis, kurio tuo metu nepažinojo, pas jį atvarė remontuoti automobilį VW Golf juodos spalvos. Buvo numušęs vairo stiprintuvo šlangą, nes ant kažko buvo užvažiavęs. Be to, automobiliui buvo išdaužta lempa, sulankstytas sparnas, tačiau jis tvarkė tik vairo stiprintuvo šlangą, nes kitokiais automobilio remonto darbais neužsiima. Buvo su mašinos šeimininku sutarę, kad jis automobilio atvažiuos pasiimti vakare, tačiau jis nebeatvažiavo, tačiau po kelių dienų atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad su šiuo automobiliu galėjo būti suvažinėtas žmogus ir jį paėmė. Dar prieš išvarant automobilį jis jį buvo užkėlęs ant keltuvo, o policijos pareigūnai jį apžiūrėjo, nes ieškojo pėdsakų. Policijoje atpažino asmenį iš nuotraukų, kuris jam atvarė remontuoti tą automobilį.
Liud. I. G. parodymais, jai priklauso automobilis VW Golf, kuriuo naudojasi ir jos sugyventinis T. S.. Kad tą vakarą tuo automobiliu jis išvažiavo į barą, ji nežinojo. Apie tai, kas tą vakarą atsitiko, jai sugyventinis iš pradžių nieko nesakė. Kad apgadintas jai priklausantis automobilis, ji nematė. Apie tai, kas atsitiko, ji iš pradžių sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie ieškojo T. Kadangi jo tuo metu kelias dienas nebuvo namuose, kalbėdama telefonu su juo apie tai, kad jo ieško policija, ji jam pasakė. Po to T. detalių, kaip jis suvažinėjo moterį, jai taip pat nepasakojo.
Kaltinamojo kaltę dėl padarytų nusikaltimų patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai duomenys: tarnybinis pranešimas (b.l.1, 1 t.), kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog Biržų m., Kalno g. automobilis partrenkė pėsčiąją kelio važiuojamoje dalyje ir iš įvykio vietos pasišalino; įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.9-11, 1 t.), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Kalno g. ties namu Nr.2, ant važiuojamosios žvyruotos kelio dangos rasta raudonos spalvos dėmė ir plaukų, tai pažymėta schemoje, nukentėjusioji pėsčioji J. I., o transporto priemonė pasišalinusi; specialisto išvada (b.l.14, 1 t.), iš kurios matyti, kad J. I. buvo nustatytas 3,18 promilės girtumas; pažyma ir specialisto išvada (b.l.16-19, 1 t.), iš kurių matyti, kad J. I. mirė nuo galvos sumušimo, lūžus kaukolės pagrindo kaulams, išsiliejus kraujui po galvos smegenų kietuoju, minkštaisiais dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Jai nustatyta ir eilė kitų sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti autoįvykio metu, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu judančio automobilio dalimis; daiktų pateikimo protokolas (b.l.21, 1 t.), iš kurio matyti, kad liudytojas A. B. pateikė juodos spalvos automobilį VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) transporto priemonės apžiūros protokolas (b.l.22-31, 1 t.), kuriame užfiksuoti šio automobilio apgadinimai bei ant vairuotojo pusės priekinio rato posparnio ir amortizatoriaus rastos dėmės, panašios į kraują, nuo kurių paimti biologiniai bandiniai; specialisto išvada, iš kurios matyti, jog tamponuose nuo a/m kairės pusės posparnio yra J. I. kraujas; šis automobilis perduotas saugoti Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK (b.l.36, 1 t.); iš Biržų meteorologijos stoties pažymos (b.l.38, 1 t.) matyti, kad įvykio metu buvo apsiniaukę, tačiau sausi, be kritulių ir ramūs orai, buvo tamsu, tačiau kitų matomumą prastinančių atmosferos reiškinių neužfiksuota; iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų (b.l.98-99,102-103,107-108, 1 t.), matyti, kad liud. E. A. atpažino kaltinamąjį T. S., kaip galimai eismo įvykį padariusį ir iš jo pasišalinusį asmenį, liud. A. B. atpažino T. S. kaip asmenį, atvariusį jam remontuoti a/m VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), liud. J. P. atpažino T. S. kaip asmenį, tą vakarą buvusį alaus bare ir šokusį su jos drauge Ligita. Nukentėjęs G. J. savo parodymus patvirtino vietoje (b.l.88-95, 1 t.), kaltinamasis savo parodymus patvirtino vietoje (b.l.131-135, 1 t.).
Visų šių įrodymų visumos pakanka T. S. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 281 str. 5 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo J. I..
Iš šio kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad kaltinamasis eismo įvyko metu partrenkė ir sužalojo nukentėjusįjį G. J., taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei nurodyti KET 231 str. 4 ir 5 p. pažeidimai, nes šie veiksmai neįeina į kaltinamajam inkriminuoto LR BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Šie padaryti nurodyti KET pažeidimai eismo įvykio nesąlygojo, o juose numatytų veiksmų kaltinamasis privalėjo imtis jau po to, kai įvyko eismo įvykis.
Jo veiksmai pagal LR BK 144 str. taip pat kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, sukėlęs eismo įvykį ir partrenkęs J. I. taip ją sužalodamas ir taip sukėlęs jai pavojų bei turėdamas pareigą pasirūpinti nukentėjusiaja, ką numato KET, jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą.
Nors kaltinamasis teigia supratęs, jog suvažinėjo žmogų tik tuomet, kai susipažino su baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, o iki tol manė, kad užvažiavo ant akmens ar plytos, nes sustojęs apsidairė, o aplinkui buvę žmonės nieko jam nesakė, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos nepasirūpinęs nukentėjusiaja, tačiau tokia jo iškelta gynybos versija atmetama, kadangi ją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad jam stovint lauke su mergina nugara į ten prie baro šalikelėje stovėjusį automobilį VW Golf, užgirdo, kad automobilis pradėjo važiuoti ir partrenkė tiek jį, tiek kartu stovėjusią merginą, tačiau jam pašokus ir ėmus daužyti kumščiu per variklio gaubtą bei šaukiant vairuotojui „kur važiuoja ant žmonių?“, kaltinamasis išlipęs iš automobilio ir ėmęs ant jo rėkti, jog šis daužo jo automobilį, tačiau jis su juo į konfliktą toliau nesivėlė, todėl kaltinamasis, įsėdęs į automobilį ir pavažiavęs gatve toliau apsisuko bei važiuodamas pirmyn ties alaus baru trenkėsi į gatvėje grupėje žmonių stovėjusią moterį, kuri suklupo. Kiti žmonės metėsi į šonus šaukdami vairuotojui, ką jis daro, kur važiuoja, tačiau vairuotojas pavažiavo šiek tiek atbulas ir vėl važiuodamas pirmyn bandė pervažiuoti moterį, kuri nugriuvo aukštielnika. Tuomet vairuotojas apvažiavo kliūtį ir nesustodamas išvažiavo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti tokiais G. J. parodymais, kurie esmėje buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kad ant kliūties užvažiavo du kartus, teismo posėdyje pripažino ir kaltinamasis. Šio nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad važiuojamojoje kelio dalyje, be nukentėjusiosios J. I., stovėjo ir daugiau žmonių, patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai E. A., D. R., V. M.. Nors jie tiesiogiai įvykio ir nematė, tačiau liud. E. A. patvirtino, kad brolis jai sakė, jog vairuotojas nukentėjusiąją pervažiavo dukart, o gatvėje buvo daug žmonių. Liud. D. R. taip pat parodė, kad gatvėje buvę žmonės tuoj po įvykio jam sakė, jog automobilis VW Golf bandė pervažiuoti jo tetą J. I., tačiau negalėjo, todėl apvažiavęs nuvažiavo tolyn. Liud. V. M. patvirtino, kad bare vykstančių šokių metu jau susiformavo tradicija, jog šokių pabaigoje visi išeina į lauką parūkyti, todėl ir tą vakarą apie 23.30 val. beveik visi išėjo į lauką, o kai kažkas atbėgęs pasakė, kad suvažinėjo žmogų, išėjusi į lauką matė daug žmonių. Nors byloje ir nustatyta, jog tuo metu gatvės apšvietimas jau nebedegė, o kaltinamasis vairavo transporto priemonę be įjungtų žibintų, tačiau tiek nukentėjusiojo G. J., tiek visų byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad tuo metu nors ir buvo naktis, tačiau gatvėje stovintys žmonės buvo matomi, nes nebuvo ypatingai tamsu, o dar ir nuo baro langų ir prie pat baro durų esančio apšvietimo sklido šviesa. Kad tą naktį be to, jog buvo naktis, nebuvo kitų matomumą prastinančių atmosferos reiškinių, nurodyta ir Biržų meterologijos stoties pažymoje. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis, pats išėjęs iš baro kartu su visais kitais jame buvusiais asmenimis būtų nematęs, jog prie baro gatvėje yra žmonės, nes du iš kelkraštyje stovėjusių žmonių jis partrenkė tik pajudėjęs automobiliu iš vietos, o išlipęs iš jo dar apšaukė G. J., nors šis jau tuomet jo klausė, ką jis daro ir kodėl važiuoja ant žmonių. Kad gatvėje buvę žmonės šaukė ir rėkė vairuotojui, klausdami kur jis važiuoja ant žmonių, o vienas iš jų dar bandė sustabdyti automobilį bei įspyrė į jo sparną, patvirtino apklaustas G. J.. Visais šiais byloje surinktais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo abejoti.
Taigi visi šie virš išdėstyti ir aptarti įrodymai paneigia kaltinamojo iškeltą gynybos versiją apie tai, kad jis neva nematė ir nesuprato, jog važiuodamas pirmyn į gatvėje prie baro stovinčius žmones, partrenkė ir sužalojo žmogų. Tuo būdu, visi šie įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius ir nusikaltimą, numatytą LR BK 144 str. Tai, kad eismo įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, kurie galėjo pasirūpinti nukentėjusiąja, kaltinamojo padarytos veikos kvalifikacijos nekeičia, nes ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu, t.y. kai asmuo, kuris pats sukėlė pavojų nukentėjusiajam ir turėjo pareigą juo pasirūpinti, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę.
Padarytas nusikaltimas pagal LR BK 281 str. 5 d. yra neatsargus (LR BK 11 str. 2 d., 16 str.), o pagal LR BK 144 str. – nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.).
T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad jis atlygino dalį padarytos turtinės žalos.
T. S. praeityje teistas 1 kartą, tačiau teistumas išnykęs, 2008 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d. susitaikius su nukentėjusiuoju. Jis metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, tačiau praeityje tris kartus baustas už KET pažeidimus dėl vairavimo be teisių ir greičio viršijimo, šiuo metu yra bedarbis, su sugyventine augina du mažamečius vaikus.
Skiriant jam bausmes, taip pat atsižvelgiama ir į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į jo elgesį tuoj po nusikaltimų padarymo, taip pat ir į tai, kad visų, kuriems padarė žalą, jis atsiprašė. Kadangi kaltinamasis praeityje buvo baustas už KET pažeidimus, įvykio vakarą vairuodamas automobilį vėl pažeidė KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, todėl jam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones (LR BK 67 str. 3 d., BK 68 str.).
Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis dėl padaryto eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, yra jauno amžiaus, šeimoje augina du mažamečius vaikus, paskutiniuosius kelerius metus nebuvo baustas administracine tvarka, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Byloje nukentėjusysis E. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8427,12 Lt turtinės ir 70000 Lt neturtinės, kurią teismo posėdyje sutiko mažinti iki 60000 Lt, žalos priteisimo iš kaltinamojo. Jo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindžia byloje pateikti įrodymai, jį pripažįsta ir kaltinamasis, todėl jis tenkinamas LR CK 6.263 str. pagrindu, nes pagrindo teigti, jog pateiktos laidojimo išlaidos yra aiškiai per didelės ar neprotingos, nėra. Teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, jog iš valstybės gavo apie 1000 Lt laidojimo išlaidoms padengti, o iki teismo posėdžio kaltinamasis atlygino 2580 Lt, todėl ieškinys šioje dalyje mažinamas nurodytai sumai, priteisiant iš kaltinamojo likusią sumą - 4847,12 Lt.
Taip pat nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį teismo posėdyje sutiko mažinti iki 60000 Lt nurodydamas, jog dėl motinos mirties jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, sužlugo jų planai kartu su motina ūkininkauti.
LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija.
Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje atsižvelgiama į paties įvykio aplinkybes, atsakovo kaltę dėl šio įvykio, kilusias neatitaisomas ir labai skaudžias pasekmes, nes avarijoje žuvo darbinga ir tik 46 m. amžiaus sulaukusi moteris, į tai, kad nukentėjusysis dėl motinos tragiškos mirties patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų, į tai, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas, nors šiuo metu ir registruotas darbo biržoje, tačiau teismo posėdyje patvirtino, jog iki kardomųjų priemonių jam paskyrimo važinėjo į užsienį užsidirbti, į jo turtinę padėtį, kad neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, augina du mažamečius vaikus, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, į realias kaltinamojo galimybes atlyginti priteistą sumą, į protingumo ir teisingumo kriterijus.
Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, nustatant jo dydį 60000 Lt (LR CK 6.250 str.).
Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 103 str. 1 p., 104 str. 1 d., 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas
Nusprendė:
T. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. ir nubausti laisvės atėmimu ketveriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą teisės vairuoti transporto priemones tris metus laiko; pripažinti kaltu pagal LR BK 144 str. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams. LR BK 63 str. 1,4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę ją nustatyti laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą teisės vairuoti transporto priemones tris metus laiko.
LR BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti trejiems metams laiko, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą iki 2012-04-01 d.
Į atliktą bausmę jam įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2010-09-14 d. iki 2010-09-24 d.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinius įrodymus – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Panevėžio AVPK Biržų PK ir šio automobilio užvedimo raktelį, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. G..
Priteisti iš T. S. E. I. 4847,12 Lt turtinei ir 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš T. S. 98,40 Lt proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.