Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-11 · Administracinė byla Nr. A-525-2587-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-3274-437/2010Sprendimas · 2010-12-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-07-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-11
Bylos Nr.
A-525-2587-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02427-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Transinesta“
Atsakovas
Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
  • 7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-2587/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02427-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 7.8; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Žygimantui Pacevičiui,atsakovo atstovui Dainiui Lipsevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transinesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transinesta“ skundą atsakovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Transinesta“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 16-20), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovas) viršininko 1999 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 286 (toliau – ir Įsakymas) bei juo patvirtintus konkurso aptarnauti reguliaraus tolimojo susisiekimo kelių transporto maršrutus nuostatus;

2) panaikinti Inspekcijos viršininko 2010 m. liepos 8 d. sprendimą ir juo patvirtintas konkurso parinkti vežėją vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Marijampolė - Zarasai sąlygas;

3) panaikinti Inspekcijos viršininko 2010 m. liepos 8 d. sprendimą ir juo patvirtintas konkurso parinkti vežėją vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Marijampolė - Palanga sąlygas.

Nurodė, kad 2010 m. liepos 8 d. Inspekcijos viršininko sprendimais buvo patvirtintos konkurso parinkti vežėją vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Marijampolė - Zarasai sąlygos (toliau – ir Sąlygos Nr. 1) ir konkurso parinkti vežėją vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Marijampolė – Palanga sąlygos (toliau – ir Sąlygos Nr. 2). Teigė, kad pareiškėjas, pateikęs paraišką dėl dalyvavimo šiuose konkursuose, gavo iš konkursų organizatoriaus konkursų sąlygas, tarp kurių, be minėtų dokumentų, buvo ir Inspekcijos viršininko Įsakymu patvirtinti konkurso aptarnauti reguliaraus tolimojo susisiekimo kelių transporto maršrutus nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nurodė, kad tiek Nuostatai, esantys daugkartinio taikymo dokumentu, tiek Sąlygos Nr. 1 ir Sąlygos Nr. 2, kurios skirtos konkrečiam atvejui, yra konkursų, kuriuose dalyvauja pareiškėjas, sąlygos. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra kompetentinga ir patikima įmonė, galinti teikti keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusu maršrutais Marijampolė – Zarasai ir Marijampolė – Palanga paslaugas. Pareiškėjas turi galimybes šias paslaugas teikti efektyviai, kokybiškai ir kvalifikuotai, panaudojant geriausią savo turimą patirtį ir tokioms paslaugoms teikti reikalingą techniką. Nurodė, kad Nuostatai, Sąlygos Nr. 1 ir Sąlygos Nr. 2, kaip minėtų konkursų sąlygos, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi diskriminuoja pareiškėją ir apriboja jo galimybes laimėti šiuos konkursus – paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas dar neturėjo reikiamų transporto priemonių, todėl negalėjo pateikti duomenų apie visas maršrutui aptarnauti numatomas transporto priemones, kaip to reikalauja Nuostatų 7.4 punktas. Nurodė, kad konkursų sąlygos parengtos teisės akto, prieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktui, pagrindu, o Inspekcijos viršininko Įsakymas bei juo patvirtinti Nuostatai iki šios dienos nėra viešai paskelbti. Pažymėjo, kad Nuostatų 7.4 punktas reikalauja, kad konkurse nusprendę dalyvauti vežėjai pateiktų duomenis apie visas maršrutui aptarnauti numatomas transporto priemones. Kadangi Nuostatai yra norminis teisės aktas, darė išvadą, kad remiantis Nuostatais, visuose konkursuose aptarnauti reguliaraus tolimojo susisekimo kelių transporto maršrutus gali dalyvauti tik tos įmonės, kurios paraiškos pateikimo dieną jau turi atitinkamas transporto pramones, nes pateikti duomenis galima tik apie turimas transporto priemones. Manė, kad toks reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.4 punktui, numatančiam, kad dalyvauti konkurse gali būti leista ir tiems vežėjams, kurie reikiamų transporto priemonių neturi, bet planuoja jas įsigyti. Nurodė, kad Nuostatai, Sąlygos Nr. 1 ir Sąlygos Nr. 2 iškraipo konkurenciją ir tuo sukelia palankesnes sąlygas dalyvauti konkursuose toms įmonėms, kurios paraiškų pateikimo dieną jau turi transporto priemones, o kitas įmones, kurios jas tik planuoja įsigyti, automatiškai išstumia iš atitinkamos rinkos. Imperatyvus reikalavimas vežėjams, pageidaujantiems vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, turėti reikalingą skaičių nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių transporto priemonių, buvo numatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių 3.1 punkte. Teigė, kad Inspekcijos Įsakymas, juo patvirtinti Nuostatai, taip pat Sąlygos Nr. 1 ir Sąlygos Nr. 2 buvo priimti negaliojančio teisės akto pagrindu, tačiau, jam pasikeitus, pakeisti nebuvo. Manė, kad Nuostatų 7.4 punktas yra ekonomiškai nepagrįsta nuostata, kurios vienintelis tikslas ir efektas – didesnių įmonių protegavimas mažesnių įmonių sąskaita. Pažymėjo, kad Nuostatų 23 punkte įtvirtinti vertinimo kriterijai yra abstraktūs ir todėl leidžia vertinimo komisijai priimti sprendimą, pagrįstą ne objektyviomis konkurso dalyvių savybėmis, bet išimtinai vertinimo komisijos subjektyviomis preferencijomis vieno arba kito konkurso dalyvio naudai. Vertino, kad tokiu būdu Nuostatų 23 punktas atveria duris tam tikrų ūkio subjektų protegavimui bei sąžiningos konkurencijos iškraipymui.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 25-27) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad vadovaudamasi Taisyklėmis vykdė konkursą parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo susisiekimo autobusų maršrutais Marijampolė-Palanga, Marijampolė-Zarasai ir Vilnius - Visaginas (toliau – ir Konkursas). Konkursas buvo vykdomas vadovaujantis Konkurso Nuostatais. Teigė, kad sistemiškai analizuojant Nuostatus, jie neturi norminio teisės akto požymių, kadangi nenustato jokių elgesio taisyklių, skirtų individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o reglamentuoja tik bendruosius Konkurso organizavimo ir vykdymo principus (Nuostatų 1 punktas) bei didžiąja dalimi nustato Konkursą organizuojančios ir vykdančios komisijos darbo principus bei Konkurso vykdymo procedūras, todėl teigė, kad Nuostatai skirti apibrėžtam individualiais požymiais subjektui. Pažymėjo, kad su individualiais požymiais neapibrėžtais subjektais ir jų elgesio taisyklių nustatymu hipotetiškai gali būti siejamas tik vienas Nuostatų skyrius „Konkursinių pasiūlymu pateikimas“. Nurodė, kad konkursinių pasiūlymų pateikimas šiuo metu yra reglamentuotas aukštesniu teisės aktu, būtent Taisyklių 17 punktu, o Taisyklės paskelbtos kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas, todėl jų galiojimo teisėtumas yra nediskutuotinas. Teigė, kad Nuostatai skelbti atsakovo interneto svetainėje, skelbimuose spaudoje nurodyta kur galima su jais susipažinti, bei jie įteikti visiems Konkurso dalyviams. Nurodė, kad Nuostatų 7.4 punktas reikalauja pateikti duomenis ne apie turimas paraiškos padavimo metu transporto priemones, o apie numatomas maršrutui aptarnauti skirtas transporto priemones, todėl jokio imperatyvaus reikalavimo turėti paraiškos padavimo metu transporto priemones ir pateikti apie jas duomenis Nuostatuose nėra. Pabrėžė, kad Taisyklių 17.4 punktas aiškiai nurodo, kad ir neturintiems transporto priemonių vežėjams gali būti leista dalyvauti konkurse, jei vežėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad vežėjas turės nustatytus reikalavimus atitinkančias transporto priemones. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo paraiška ir pasiūlymas yra priimti, jis dalyvauja Konkurse ir jokie sprendimai, šalinantys pareiškėją iš Konkurso, nėra priimti. Nurodė, kad Konkurso Nuostatų diskriminacinis pobūdis ir didesnių įmonių protegavimas yra tik pareiškėjo niekuo nepagrįsta subjektyvi nuomonė. Pažymėjo, kad Nuostatų 7.4 punktas, vertinant jį sistemiškai su Taisyklių 17.4 punkto nuostatomis, visiškai neriboja Konkurso dalyvių rato, netgi atvirkščiai, sudaro sąlygas visiems norintiems vežėjams šiuose konkursuose dalyvauti bei sudaro vienodas konkurencines sąlygas. Teigė, kad Konkurso maršrutų Marijampolė - Palanga ir Marijampolė - Zarasai sąlygos savo esme nėra norminio pobūdžio, tai tik reikalavimai maršrutui: pavadinimas, jo trasa, eismo dažnis, sezoniškumas, tvarkaraštis, jos patvirtintos ne Nuostatų pagrindu, todėl manė, kad neturėtų būti naikinamos net jeigu Nuostatai būtų pripažinti negaliojančiais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 59-64) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Nuostatai nėra viešai paskelbti. Nurodė, kad Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad jie reglamentuoja bendruosius konkurso aptarnauti reguliaraus tolimojo susisiekimo kelių transporto maršrutus organizavimo ir vykdymo principus. Nuostatuose nustatyta konkurso organizavimo, konkursinių pasiūlymų pateikimo, konkurso vykdymo tvarka, vertinimo kriterijai, konkurso rezultatų įforminimas. Vertino, kad pareiškėjo skundžiami atsakovo Įsakymu patvirtinti Nuostatai yra norminis teisės aktas. Pažymėjo, kad jis yra nuolatinio pobūdžio, taikomas individualiais požymiais neapibrėžtai subjektų grupei. Nurodė, kad atsakovas pripažįsta, kad Įsakymas ir juo patvirtinti Nuostatai neskelbti leidinyje „Valstybės žinios“. Konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 11 straipsnio 2 dalį, atsakovo Įsakymas ir Nuostatai negalioja. Teigė, kad pareiškėjo prašymu kreiptis dėl negaliojančio akto į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl jo teisėtumo ištyrimo nėra teisinio pagrindo. Aktas nėra individualus, be to, negaliojantis, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo skundą dėl akto panaikinimo pagrindo tenkinti taip pat nėra.

Teismas vertino, kad konkursų sąlygos nėra norminio pobūdžio aktai. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašė jas panaikinti tuo motyvu, kad aktai priimti vadovaujantis neteisėtais Nuostatais, tačiau neįvardijo, kokios, jo vertinimu, sąlygų nuostatos yra neteisėtos. Teigė, kad ištyrus minėtas sąlygas, nustatyta, kad jose nėra reikalavimų vežėjui pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus, techninių apžiūrų talonus (Nuostatų 7.4 p.), nėra Nuostatų 23 punkte įtvirtintų vežėjų vertinimo kriterijų. Pažymėjo, kad pareiškėjas Nuostatų neteisėtumą grindė būtent jų 7.4 ir 23 punktų neteisėtumu. Nurodė, kad Taisyklėse įtvirtintos nuostatos dėl konkurso vežti keleivius, todėl pareiškėjas yra neteisus, teigdamas, kad priimant sprendimus dėl sąlygų patvirtinimo buvo remiamasi vien Nuostatais.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis bei pažymėjo, kad Nuostatų 7.4 punkte buvo įtvirtinta antikonkurencinė norma, reikalaujanti iš konkurse norinčių dalyvauti vežėjų pateikti transporto priemonių registracijos liudijimų, transporto priemonių techninių apžiūrų talonų kopijas. Faktiškai, tokia norma daliai vežėjų, neturinčių reikiamų transporto priemonių, be pagrindo buvo užkertamas kelias dalyvauti konkurse, net neįvertinant tos aplinkybės, kad jie, laimėję konkursus, jeigu nebūtų tokių suvaržymų, galėtų transporto priemones įsigyti nuosavybėn, lizingo, nuomos, panaudos ir kitais legaliais būdais keleivių vežimo verslui vystyti. Nurodė, jog pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teisingai pastebėjo, kad esant dabartinei ekonominei situacijai, pareiškėjui įsigyti keleivių pervežimui transporto priemones vien tam, kad jų registracijos liudijimus galėtų pateikti konkurso komisijai ir objektyviai nežinant ar konkurso rezultatai jam bus palankūs, būtų ekonomiškai nepagrįsta. Pažymėjo, kad tai, jog Taisyklių 17.4 punkte nustatyta, kad kompetentinga įstaiga gali nuspręsti leisti (apie tai nurodydama konkurso dokumentuose) dalyvauti konkurse vežėjams, dar neturintiems reikiamų transporto priemonių, problemos pilnai nesprendžia, nes nenustatyti kriterijai, kokiais atvejais komisija gali leisti dalyvauti, kokiais neleisti. Bet kuriuo atveju, paliekama komisijai nuspręsti. Pabrėžė, kad neleidimas bet kuriuo atveju ribotų vežėjų konkurenciją ir galėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai skirtingų konkurencijos sąlygų negalima išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymus (Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d.). Nurodė, kad neleidimas neturintiems transporto priemonių vežėjams dalyvauti keleivių vežimo konkurse galėtų būti motyvuojamas tik Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 66-69), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas iš esmės sutiko su pagrindiniais pareiškėjo skundo argumentais, kuriais buvo grindžiamas atsakovo Įsakymo ir juo patvirtintų Nuostatų neteisėtumas, tačiau vietoje to, kad pripažintų Nuostatus neteisėtais ir juos panaikintų, teismas nurodė, jog pareiškėjo skundą dėl akto panaikinimo pagrindo tenkinti taip pat nėra. Toks teismo sprendimas sudaro sąlygas toliau vykdyti konkursus Nuostatų pagrindu bei prielaidas naujiems ginčams kilti.

2. Pažymi, jog iš teismo sprendimo suprato, kad teismas nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė konkursų sąlygų neteisėtumo pagrindų. Mano, kad neteisėtumą gali sudaryti ne tik atskirų nuostatų įtvirtinimas (buvimas), bet ir jų nenumatytas (šiuo atveju – tam tikros teisės nesuteikimas).

3. Inspekcijos viršininko sprendimai ir jais patvirtintos konkursų sąlygos, kurios nenumatė leidimo pateikti įrodymus, kad vežėjas transporto priemones turės vėliau, yra neteisėtos. Sprendimų ir jais patvirtintų konkursų sąlygų neteisėtumą sudarė skunde aptariamos teisės – leidimo nenumatymas juose. Teismas savo sprendime neteisėtai nepasisakė, kodėl atmeta šiuos pareiškėjo argumentus dėl atsakovo vykdomų konkursų dokumentų neteisėtumo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų imperatyvų nesilaikymo aspektu.

4. Aplinkybė, kad priimant konkursų sąlygas buvo remiamais ne tik Nuostatais, bet ir Taisyklėmis, negali paneigti ir nepaneigia pareiškėjo argumentacijos dėl atsakovo sprendimų ir jais patvirtintų konkursų sąlygų neteisėtumo. Be to, jeigu atsakovas ir vadovavosi minėtomis Taisyklėmis, tai jis darė netinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 77-79) prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teigti, kad Nuostatai apriboja pareiškėjo teises nėra visiškai jokio pagrindo, o Konkurso sąlygų skelbimo principai, kurie pilnai pripažįstami ir atitinka viešuosiuose pirkimuose galiojančius principus ir būdus, yra priimtini ir tinkami.

2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nuostatai yra norminis teisės aktas. Teigia, kad analizuojant jį sistemiškai darytina išvada, kad jie nenustato jokių elgesio taisyklių individualiais požymiais neapibrėžtai subjektų grupei. Konkurso organizavimo, vykdymo tvarka, vertinimo kriterijai, konkurso rezultatų įforminimas, ką akcentavo teismas savo sprendime, reglamentuoja konkurso komisijos darbą ir nieko kito.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, ginčydamas konkurso parinkti vežėją vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais (Marijampolė – Zarasai ir Marijampolė – Palanga) sąlygas bei prašydamas panaikinti Nuostatus. Nagrinėjant apeliacinį skundą, tikslinga dėl šių dviejų aspektų pasisakyti atskirai.

Dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą ir juo patvirtintus Nuostatus

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Nuostatai yra norminis teisės aktas, kuris nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas, todėl negalioja, netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Nuostatų panaikinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis norminį teisės aktą apibrėžia kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A5-63/2003, AS438-763/2009), norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį).

Inspekcijos viršininko 1999 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 286 patvirtinti Konkurso aptarnauti reguliaraus tolimojo susisiekimo kelių transporto maršrutus nuostatai. Tokie Nuostatai skirti reglamentuoti bendruosius konkurso aptarnauti reguliaraus tolimojo susisiekimo kelių transporto maršrutus organizavimo ir vykdymo principus (Nuostatų 1 p.). Nuostatuose įtvirtinta konkurso organizavimo, konkursinių pasiūlymų pateikimo, konkurso vykdymo tvarka, vertinimo kriterijai, konkurso rezultatų įforminimas. Nustatomi ir reikalavimai vežėjams, t. y. kokius dokumentus pastarieji turi pateikti, nusprendę dalyvauti konkurse (Nuostatų 7 p.).

Sprendžiant ar tam tikras aktas yra norminis teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, turi būti nustatoma, įvertinus paties akto turinį, jo tikslus. Įvertinus Nuostatų turinį, jų tikslus, matyti, jog jais taip pat įtvirtinamos ir bendro pobūdžio elgesio taisyklės, skirtos asmenims, apibūdintiems rūšiniais požymiais. Todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nuostatai yra norminis teisės aktas. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, jog Nuostatai reglamentuoja tik konkurso komisijos darbą. Kaip jau minėta, Nuostatuose įtvirtinti ir tam tikri reikalavimai vežėjams, jais reglamentuojama konkurso tvarka, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, vienareikšmiškai susiję ne tik su komisijos veikla, bet ir atitinkamai su elgesio taisyklių asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ratui nustatymu.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Tokių valstybės institucijų vadovų bei kolegialių institucijų norminiai teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti „Valstybės žiniose“ (11 str. 2 d.). Pažymėtina, jog iš esmės tokios pačios nuostatos minėtame įstatyme buvo įtvirtintos ir Įsakymo priėmimo metu (tuo metu galiojusios įstatymo redakcijos 10 str. 1 ir 2 d.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad Įsakymas ir juo patvirtinti Nuostatai yra norminis teisės aktas, jie nustatyta tvarka nebuvo paskelbti, todėl negalioja, o pirmosios instancijos teismas atitinkamai neturėjo pagrindo Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 ir 112 straipsnių pagrindu inicijuoti atitinkamą tyrimą.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl Nuostatų panaikinimo, tokia teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl konkursų parinkti vežėją vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais sąlygų panaikinimo

Pareiškėjas taip pat ginčijo Sąlygas Nr. 1 ir Sąlygas Nr. 2, iš esmės tokį reikalavimą siedamas su Nuostatų neteisėtumu, teigdamas, jog tokios sąlygos pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kadangi diskriminuoja jį ir apriboja jo galimybes laimėti konkursus, nes paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas dar neturėjo reikiamų transporto priemonių, todėl negalėjo pateikti duomenų apie visas maršrutui aptarnauti numatomas transporto priemones, kaip to reikalauja Nuostatų 7.4 punktas.

Įvertinus ginčijamas Sąlygas Nr. 1 ir Sąlygas Nr. 2, darytina išvada, jog jos negali būti vertinamos kaip individualūs administraciniai aktai, kurių pagrindu pareiškėjui atsirado tam tikros teisės ir pareigos. Šios sąlygos pačios savaime pareiškėjo nurodytais argumentais negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios jo interesus. Tuo tarpu siekiant, jog būtų pripažinta, kad nustatytos sąlygos yra neteisėtos ir nepagrįstos, galėtų būti ginčijami patys atitinkamo konkurso rezultatai, o ne viešojo administravimo subjekto aktais nelaikytinos konkurso sąlygos.

Be to, net ir tuo atveju, jeigu nurodytos sąlygos būtų vertinamos kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies prasme, įvertinus ginčijamas sąlygas, darytina išvada, jog jos negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų jo nurodytu būdu. Pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų, susijusių su tuo, kad pačiomis Sąlygomis Nr. 1 ir Sąlygomis Nr. 2 būtų buvę nustatyti tokio pobūdžio reikalavimai, kurių pagrindu pareiškėjui atsirado tokios pareigos arba jo teisės buvo apribotos tokiu būdu, kad buvo pažeisti jo teisėti interesai ar teisės.

Pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, kad atsakovas, organizuodamas konkursus parinkti vežėją vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, turėjo teisę nustatyti atitinkamas konkurso sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui tokia teisė yra suteikta ir jis ją tinkamai įgyvendino.

Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas Sąlygų Nr. 1 ir Sąlygų Nr. 2 neteisėtumą aiškina, siedamas jį iš esmės su Nuostatų neteisėtumu, tačiau nagrinėjamu atveju jau konstatuota, kad Nuostatai yra negaliojantys. Tuo tarpu byloje nėra pagrindo išvadai, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad minėtos sąlygos patvirtintos vadovaujantis išimtinai Nuostatų normomis, pažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimus.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktais argumentais nėra pagrindo naikinti Sąlygas Nr. 1 ir Sąlygas Nr. 2, tokias sąlygas patvirtino subjektas, turintis teisę atlikti tokius veiksmus, byloje nenustatyti pagrindai pripažinti tokias sąlygas neteisėtomis, sąlygos paliktinos galioti. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino sąlygų nuostatas, jas siedamas su Nuostatų normomis. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes ir ginčijamų sąlygų pobūdį, toks išaiškinimas pateiktas nepagrįstai, tai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė teisės aktus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transinesta“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisLaimutis AlechnavičiusRomanas Klišauskas