Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskintos transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskintos transportas“ ieškinį atsakovui A. A. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių yra kilęs darbo ginčas, kuris buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 13 d. sprendimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, ką šiuo atveju ir padarė ieškovė.

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, kad pateiktas ieškinys yra su trūkumais, todėl nustatė terminą jiems pašalinti. Ieškovei pateikus papildomus duomenis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nepašalino visų nustatytų ieškinio trūkumų, todėl laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienu iš darbo ginčų nagrinėjimo ypatumų, įtvirtintų CPK XX skyriuje, yra draudimas teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą tuo atveju, jeigu trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, net jeigu ieškinys teismui pateikiamas su trūkumais, skirtingai nei kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, teismas turi įvertinti trūkumo pobūdį bei galimybes jį pašalinti proceso eigoje, o ne formaliai taikyti trūkumų šalinimo procedūrą.

12. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pozicijos akivaizdu, kad ieškovė nesutinka su darbo ginčų komisijos išvada dėl egzistuojančio iš darbo santykių kylančio ieškovės įsiskolinimo atsakovui. Su ieškiniu ieškovė pateikė darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentus, nurodė nesutinkanti su darbo ginčų komisijos atsakovo skundo pagrindu atliktais mokėtinų sumų skaičiavimais. Iš to akivaizdu, kad ieškovė nepripažįsta įsiskolinimo atsakovui fakto ir siekia ginčą perkelti į teismą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nepateikė darbo sutarties, įrodančios keliamo ginčo realumą ir apsprendžiančios ginčo teismingumo klausimą. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas jau buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas yra buvęs ieškovės darbuotojas, todėl ieškinio grąžinimas ieškovei vien dėl darbo sutarties nepateikimo, esant galimybei ją pateikti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, yra nesuderinamas su CPK 413 straipsnio 2 dalies reikalavimais.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo netinkamą žyminio mokesčio sumokėjimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartyje yra nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje už ieškinį mokėtinas 217 Eur žyminis mokestis, ieškovė pateikė teismui įrodymus apie 146 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl privalo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (71 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė yra sumokėjusi 146 Eur žyminį mokestį. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartyje išdėstyti pastebėjimai dėl ieškovės netinkamai nurodyto įmokos kodo, ankstesnėje pastraipoje konstatavus, kad ieškovė yra sumokėjusi 146 Eur žyminį mokestį ir įpareigojus primokėti 71 Eur žyminį mokestį, nurodymai pateikti įrodymus apie tinkamai nurodytą įmokos kodą, yra neaiškūs ir klaidinantys. Jeigu tam tikra suma sumokėta ne įmokos kodu „5660“, nėra pagrindo jos laikyti žyminiu mokesčiu, t. y. jeigu ieškovė 146 Eur sumą sumokėjo nurodydama kodą „5662“, o ne „5660“, pirmosios instancijos teismas ieškovei galėjo aiškiai nurodyti, kad žyminio mokesčio ji apskritai nėra sumokėjusi (jeigu ieškovė 146 Eur sumą įmokos kodu „5662“ sumokėjo per klaidą, pirmosios instancijos teismas galėjo išaiškinti ieškovei teisę prašyti grąžinti šią be pagrindo sumokėtą sumą). Visgi pirmosios instancijos teismas ieškovės sumokėtą 146 Eur sumą laikė žyminiu mokesčiu ir ieškovę įpareigojo sumokėti trūkstamą 71 Eur žyminio mokesčio dalį, ką ieškovė ir padarė. Pirmosios instancijos teismas privalo aiškiai ir tiksliai įvardinti ieškinio trūkumus, kad ieškovė galėtų juos pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismui to nepadarius, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų. Be to, paaiškėjus neaiškiai nustatyto ieškinio trūkumo nepašalinimo faktui, pirmosios instancijos teismas gali pakartotinai spręsti klausimą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo, aiškiai įvardijant nepašalintą ieškinio trūkumą, dėl kurio negalimas ieškinio priėmimas. Iš ieškovės atskirojo skundo matyti, kad ji net nesuprato nepašalinusi šio ieškinio trūkumo, kadangi, kaip nurodo ieškovė atskirajame skunde, ji įvykdė pirmosios instancijos teismo reikalavimą sumokėti trūkstamą 71 Eur žyminį mokestį.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad ieškinio pareiškimas yra vientisas dokumentas, o šiuo atveju reikalavimo faktinis pagrindas (ir ne tik) išskirstytas į du procesinius dokumentus – pradinį ieškinį ir pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, o prašymas dėl trūkumų šalinimo nėra išverstas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo yra nurodyta tik tai, kad ieškovė teikia teismui išverstus į atsakovui suprantamą kalbą bylos procesinius dokumentus, prideda pervedimo išrašą apie sumokėtą žyminį mokestį, taip pat nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Dėl to, priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti, kad prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodytų duomenų neįrašymas į patį ieškinį reiškia reikalavimo faktinio pagrindo (ir ne tik) išskirstymą į du procesinius dokumentus ir dėl to atsisakyti priimti ieškovės pareikštą ieškinį. Be to, ieškovės pozicijos patikslinimas, papildomų aplinkybių nurodymas, ieškinio reikalavimo aiškus suformulavimas galimas ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, todėl vien formalūs ieškinio trūkumai nėra teisėtas pagrindas atsisakyti jį priimti.

15. Taip pat apeliacinis instancijos teismas pagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad perteklinis procesinių dokumentų išvertimas į rusų kalbą nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas procesinius dokumentus išversti į atsakovui suprantamą kalbą yra įvykdytas netinkamai.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirąjį skundą tenkina, o skundžiamą teismo nutartį panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.