Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 40 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2025 m. sausio 18 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), kavinėje (duomenys neskelbtini) iš ant kabyklos kabėjusio nukentėjusiajam M. T. priklausančio palto kišenės paėmęs piniginę, iš jos ištraukęs 200 Eur, pagrobė svetimą – M. T. priklausantį nedidelės vertės turtą, taip pat paėmęs piniginėje buvusią (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. T., neteisėtai įgijo svetimą M. T. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, tuo nukentėjusiajam M. T. padarydamas 200 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

R. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. sausio 19 d. 12.40 val. 8 s. ir 2025 m. sausio 19 d. 12.40 val. 30 s., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“ pasikėsino neteisėtai inicijuoti finansines operacijas, t. y. pateikęs kasininkei 2025 m. sausio 18 d. pagrobtą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. T., bandė atsiskaityti už 42,45 Eur vertės prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini) banko kortelė buvo užblokuota.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. M. savo kaltės dėl 200 Eur vagystės nepripažino, o dėl banko kortelės turėjimo ir panaudojimo pripažino. Parodė, kad 2025 m. sausio 18 d. apie 18.00 val. su drauge A. N. nuvyko į įtarime nurodytą kavinę (duomenys neskelbtini), kokiu adresu, nežino, tačiau tai gali būti įtarime nurodytas adresas. Į kavinę nuvyko, nes ten vyko jo draugės A. dukterėčios A. P. gimtadienis. Kavinėje buvo labai daug žmonių, buvo keletas atskirų kompanijų, kurios taip pat šventė. Visą vakarą kavinėje leido laiką su draugės A. dukterėčios vaikinu K. J. Su K. J. jie vartojo alkoholinius gėrimus, išeidavo į lauką parūkyti. Per vakarą buvo tokių momentų, kai K. J. ne visada būdavo su juo. Kavinėje visos kompanijos vartojo alkoholį saikingai, tarpusavio konfliktų nebuvo. 2025 m. sausio 19 d. kažkur apie 00.30 val. iš kavinės jis, K. J., jo draugė ir jos dukterėčia išėjo namo pas jo draugės dukterėčią, adreso nepamena, nes Vilniaus miestą prastai žino ir todėl, kad buvo stipriai išgėręs. Išėjęs iš kavinės, eidamas namo, jis rado įtarime paminėtą kortelę, ją pasiėmė, iš pradžių nežinojo, ką su ja daryti, kur kreiptis, kam pranešti, nes buvo naktis. Ryte su K. J. nusprendė nueiti į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti alkoholinių gėrimų savijautai pataisyti. Nuėjęs prie kasos, jis bandė atsiskaityti, kaip tuo metu manė, savo banko kortele, tačiau du kartus bandant, nepavyko, pagalvojo, kad jo kortelėje per mažas pinigų likutis arba kažkas su ja negerai, kas atsiskaitė tuo metu – ar jis, ar K. J. – nepamena. Išėjęs iš parduotuvės ir apžiūrėjęs kortelę pamatė, kad tai ne jo vardu išduota kortelė, o kito žmogaus, ir tada prisiminė, kad tai ta pati kortelė, kurią buvo radęs. Banko kortelę išmetė eidamas iš parduotuvės link jo draugės dukterėčios buto. Įtarime nurodytų 200 Eur nevogė, ar juos galėjo pavogti K. J., nežino, nes jo taip gerai nepažįsta. Taip pat banko kortelės iš palto kišenės nevogė, o jis ją rado.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pergalvojo savo veiksmus ir nori duoti teisingus parodymus bei prisipažinti, kad jis paėmė ne jam priklausančius 200 Eur ir ne jam priklausančią banko mokėjimo kortelę bei vėliau bandė ja atsiskaityti. 2025 m. sausio 18 d. vakarą jis sumaišęs apsivilko ne savo, tačiau labai į jo panašų paltą, kurio vidinėje kišenėje buvo (duomenys neskelbtini) spalvos piniginė, kuri taip pat buvo panaši į jo piniginę, nes jo piniginė taip pat (duomenys neskelbtini) spalvos. Kuriuo momentu jis patikrino ne savo piniginės turinį ir paėmė grynuosius pinigus bei ne jam priklausančią banko kortelę, jis nepamena, tačiau pamena, kad grynuosius ir banko kortelę paėmė jis. Piniginėje buvo apie 200 Eur ir banko mokėjimo kortelė (kokios spalvos, nepamena). Ar daugiau kažkas buvo piniginėje, jis nepamena, nes viskas vyko seniai ir jis buvo neblaivus. Kada ir kaip grynuosius pinigus ir banko mokėjimo kortelę jis paėmė, nepamena. Iš pradžių galvojo, kad kito asmens paltas yra jo, tačiau vėliau vakaro eigoje suprato, kad tai ne jo paltas. Nuėjo prie kabyklos, pamatė savo paltą ir svetimą paltą pakabino ant kabyklos. Tą vakarą buvo stipriai išgėręs, niekam nematant dar ėjo į netoliese esančią naktinę parduotuvę pirkti alkoholio, nes kavinėje buvusio alkoholio jam neužteko. Ar eidamas į naktinę parduotuvę jis vilkėjo savo paltą ir leido savo grynuosius pinigus, nežino. Naktinėje parduotuvėje išleido apie 20 Eur. Kavinėje tą vakarą su savimi turėjo pasiėmęs grynaisiais pinigais apie 100 Eur. Taip pat šventės metu jis užsakė ir porą dainų, kiek tiksliai, nepamena, kiek viena daina kainavo, taip pat nepamena. Jo asmeninė banko kortelė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, tuo metu jo banko kortelėje turėjo būti apie 50 Eur, tačiau kortele atsiskaito retai, daugiausiai atsiskaito grynaisiais. A. gimtadienyje dalyvavo ir jos tėvai bei ankstesnėje apklausoje išvardinti asmenys. 2025 m. sausio 19 d. ryte, kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, nuėjo į parduotuvę „Maxima“ ir ten bandė atsiskaityti paimta ne savo kortele, tačiau jam nepavyko, nes kortelė buvo užblokuota. Tik išėjęs į lauką suprato, kad tai ne jo kortelė, todėl jam nepavyko atsiskaityti. Taip pat kažkiek pamena bei jo draugė O. jam pasakojo, kad ir naktiniame klube, kurį minėjo ankstesnėje apklausoje, jis pirko ir užkandžių, ir išgerti, kiek ten išleido, nepamena. Tačiau mano, kad tą vakarą visus paimtus ne savo grynuosius pinigus jis galėjo ir išleisti. Pavartojęs alkoholinių gėrimų, jis nejaučia saiko ir daro veiksmus, kurių būdamas blaivus niekada nedarytų. Dėl savo padarytų veiksmų jis labai gailisi ir įsipareigoja nukentėjusiajam atlyginti padarytą turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas <...> neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių <...>.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių <...>.

Be R. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo M. T. ir įtariamojo K. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymais, 2025 m. sausio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2025 m. sausio 19 d. daiktų apžiūros protokolu, 2025 m. vasario 11 d. ir 2025 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis, t. y. kad R. M. 2025 m. sausio 18 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), kavinėje (duomenys neskelbtini) iš ant kabyklos kabėjusio nukentėjusiajam M. T. priklausančio palto kišenės paėmęs piniginę, iš jos ištraukęs 200 Eur, pagrobė svetimą – M. T. priklausantį nedidelės vertės turtą, taip pat paėmęs piniginėje buvusią (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. T., neteisėtai įgijo svetimą M. T. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, tuo nukentėjusiajam M. T. padarydamas 200 Eur turtinę žalą. Po ko R. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. sausio 19 d. 12.40 val. 8 s. ir 2025 m. sausio 19 d. 12.40 val. 30 s., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“ pasikėsino neteisėtai inicijuoti finansines operacijas, t. y. pateikęs kasininkei 2025 m. sausio 18 d. pagrobtą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. T., bandė atsiskaityti už 42,45 Eur vertės prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini) banko kortelė buvo užblokuota. Atsižvelgiant į tai, R. M. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus R. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skiriant bausmę R. M., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, vienas baigtas apysunkis nusikaltimas finansų sistemai ir pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiajam padaryta reali turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. M. – 1 kartą teistas, per paskutinius 5 metus 6 kartus baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino sąlygų nesilaikymą, paskirtos baudos sumokėtos, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas laisvės apribojimo bausmes, jos dydį už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą nustatant artimą minimaliam, o už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus – artimus vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant R. M. visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, R. M. skirtinos bausmės subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, griežtesne bausme, skirtina už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo įvykdymą, apimant švelnesnę bausmę, skirtiną už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo įvykdymą, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį, po ko prie šios apėmimo būdu subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, skirtinos už pasikėsinimą įvykdyti BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, pridėtinos bausmės dalį nustatant atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. T. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patirtos 200 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodyta nukentėjusiojo patirta ir prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo R. M. veiksmų, kurie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinti nusikalstamais, be to, pastebėtina, kad ir kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, t. y. iš esmės dėl to nėra ginčo, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš R. M. M. T. naudai priteisiant 200 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo įrašai, paliktini saugoti byloje (Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS)).

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pripažinti R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pripažinti R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. M. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš R. M. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo įrašus, palikti saugoti byloje (Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS)).

Išaiškinti R. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.