Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) vyriausiosios tyrėjos 2024-03-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) O. J. buvo nubaustas 550 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens MB „(Duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. spalio 28 d., 17.37 val., valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) MB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas, t. y. pakartotinai padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad O. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Be to, apeliantas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą skunde nurodytoms aplinkybėms įvertinti.

6. Skundo nagrinėjimo kontekste pastebėtina, jog ANK 645 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis procesas (dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų) vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Apygardos teismas, įvertinęs skunde išdėstytus argumentus dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo skunde nurodytoms aplinkybėms įvertinti ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). ANK 651 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Apeliantas O. J. apeliaciniame skunde išdėstė motyvus, kodėl nesutinka su apylinkės teismo nutartimi. Iš bylos duomenų matyti, jog jis dalyvavo nagrinėjant jo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo apylinkės teisme, yra susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Apeliantas skunde nenurodo naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie nebūtų buvę žinomi ir įvertinti priimant skundžiamą nutartį, taip pat nenustatyta bylos išnagrinėjimo apylinkės teisme trūkumų. Kitų priežasčių dėl kurių būtų tikslinga atlikti įrodymų tyrimą ir šią bylą nagrinėti žodiniame posėdyje apeliaciniame skunde nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atlikti įrodymų tyrimą ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, vertintini byloje esantys duomenys.

7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taipogi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teisme nagrinėjant O. J. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Be to, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje buvo išnagrinėti visi administracinio nusižengimo bylai reikšmingi duomenys, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, o apeliacinio skundo motyvai, kurių dauguma – keliamos abejonės ir pateikiamos savos interpretacijos, savaip vertinant byloje esančius duomenis, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

9. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Taigi, remiantis EŽTT praktika, teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus. Tuo labiau, kad apylinkės teismas išsamiai atsakė į visus O. J. skundo dėl Institucijos nutarimo, argumentus, kurie yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams. Apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams.

10. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nurodytų reikalavimų nevykdymą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tokio pat pobūdžio administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Taigi šios teisės normos dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą – SEAKĮ, todėl jos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nagrinėjamu atveju O. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį patrauktas už tai, kad pakartotinai nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų.

13. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais: kai, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn.

14. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad apeliantas O. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris galimo administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023-10-28, 17.37 val., adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo metu nuosavybės teise priklausė MB „(Duomenys neskelbtini)“. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad MB „(Duomenys neskelbtini)“ vadovas nusižengimo padarymo metu buvo O. J. (b .l. 23). Apeliantas, būdamas juridinio asmens MB „(Duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų, t. y. Institucijai nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2023-10-28 naudojosi MB „(Duomenys neskelbtini)“ valdoma transporto priemone, o už šios pareigos nevykdymą O. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėm pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

15. Nagrinėjamu atveju O. J. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutinka. Nurodo, kad byloje nėra pašto siuntos šaknelės, kuri patvirtintų dokumento įteikimą konkrečiam asmeniui, todėl šios aplinkybės nepatvirtina, kad siunta būtų buvusi įteikta konkrečiam asmeniui. Nesant šio tiesioginio įrodymo apie siuntos įteikimą, neatmestina tikimybė, kad elektroninėje sekimo sistemoje galėjo būti per klaidą pažymėtas įteikimas, todėl siuntos įteikimo faktas jam (O. J.) arba jo mamai yra neįrodytas. Tai reiškia, kad apylinkės teismas preziumavo jo kaltę, nors neįrodytas faktas, kad jis pranešimą gavo ir tai žinodamas per 5 dienas nepateikė institucijos prašomų duomenų be pateisinamos priežasties. Apygardos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos kelių policijos tarnyba 2023-11-03, 2023-11-06 ir 2023-11-14 kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų protokolą su užfiksuotais pažeidimo duomenimis bei pranešimus transporto priemonės savininkui ar valdytojui siuntė el. paštu – (duomenys neskelbtini), tačiau prie žymos „Papildoma informacija“ matyti, jog pašto dėžutė egzistuoja, tačiau yra neaktyvi (b. l. 29). Dėl šios priežasties minėti procesiniai dokumentai (kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų protokolas bei trys pranešimai transporto priemonės savininkui ar valdytojui) buvo išsiųsti registruotosiomis pašto siuntomis, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės MB „(Duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių minėtų siuntų sekimo duomenų išrašo matyti, jog siuntos buvo įteiktos gavėjui, atitinkamai 2023-11-07, 2023-12-11 bei 2023-12-18 (b. l. 25-27, 30-35). Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog MB „(Duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Šis adresas nurodytas ir įmonės internetiniame puslapyje.

17. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

18. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai besiformuojančioje praktikoje, gramatiškai aiškinant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, per darbovietę, mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 2AT-24-719/2024). Apeliacinės instancijos teismas, nepritardamas apelianto skundo argumentams, pažymi, kad Institucija, siųsdama aptariamą reikalavimą, registruotąja pašto siunta administracinėn atsakomybėn patraukto O. J. vadovaujamo juridinio asmens buveinės adresu, šioje byloje nagrinėjamu atveju tinkamai laikėsi ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.

19. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo Institucijai išnaudoti visų galimų procesinio dokumento siuntimo būdų, juo labiau asmens informavimo telefonu, todėl Institucija pagrįstai pasirinko tuos dokumentų pristatymo būdus ir tokiu adresu, kurie buvo nustatyti pagal bylos tyrimo metu išsiaiškintas aplinkybes, t. y. juridinio asmens buveinės adresu. Kaip jau minėta šios nutarties 16 punkte, jog iš byloje esančių minėtų siuntų sekimo duomenų išrašo matyti, jog registruotos pašto siuntos buvo įteiktos gavėjui, t. y. buvo įteiktos tinkamai. Atsižvelgiant į tai, O. J. skundo argumentai, kad siuntos, kuri buvo išsiųsta registruotu paštu juridinio asmens buveinės adresu ir buvo įteikta, įteikimo faktas jam (O. J.) arba jo mamai yra neįrodytas, atmestini kaip O. J. gynybinė versija, kuri nėra pagrįsta jokiais kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis. Apylinkės teismas pagrįstai O. J. teiginius, jog juridinio asmens buveinės adresas yra jo mamos gyvenamosios vietos adresas, todėl nurodytu adresu gali gyventi ir kiti šeimos nariai. Kažkas galėjo paimti laišką ir pasirašyti. Jis nebuvo informuotas apie tą laišką ir nežino, kas tą dieną galėjo paimti laišką, vertino kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

20. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Lietuvos pašto siuntų sekimo duomenų išrašu, kuriame nurodyta, kad siuntos įteiktos gavėjui. Skunde nurodyta, jog siuntos įteikimo faktas jam (O. J.) ar jo mamai neįrodytas. Aplinkybė, jog siunta galimai buvo įteikta kitam asmeniui, o ne pačiam O. J., kaip teigia pats apeliantas, neduoda pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamoje nutartyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena (ANK 573 straipsnio 1 dalis). Taigi, ne kas kitas, o įmonės atstovas turi pasirūpinti, jog adresu, kurį įmonė viešai yra deklaravusi, gaunama korespondencija pasiektų įmonę, jos vadovą. Šiuo atveju, nėra pagrindo manyti, kad O. J. nebuvo tinkamai informuotas.

21. Apelianto teiginiai apie tai, kad jis apylinkės teismui pateikė rašytinius įrodymus, t. y. įvairius pranešimus, kuriais anksčiau Institucijas informavo apie asmenis, padariusius KET pažeidimus, todėl nėra pagrindo net tikėtinai, konstatuoti nebendradarbiavimo ar duomenų nepateikimo fakto, o tuo pačiu ir jo (O. J.) kaltės, atmestini kaip nepagrįsti. O. J. pateikti pranešimai, kuriais jis anksčiau informavo Institucijas apie asmenis, padariusius KET pažeidimus, nagrinėjamu atveju nepatvirtina fakto, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį bei fakto, kad jam nebuvo tinkamai įteikta registruota pašto siunta. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį O. J. jau buvo baustas (b. l. 36-51).

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, turi būti aktyvūs ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, nei ši nuostata, nei apelianto akcentuojamas nekaltumo prezumpcijos principas (ANK 566 straipsnio 1 dalis) bei ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis draudžiama perkelti įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti.

23. Apeliaciniame skunde taip pat buvo išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Aptariamo straipsnio pirma dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju O. J. apeliacinis skundas netenkintas, todėl prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestinas.

24. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą O. J. atžvilgiu nutraukti, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.