- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-97-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- valstybės įmonės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ž.Judickienei, atsakovui G. S., jo atstovei advokatei K.Račkauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0387-485/2007 pagal ieškovo valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. S. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ (duomenys neskelbtini) ieškiniu (1t., b.l.2-8) prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 16 d. tarp šalių sudarytą automobilio „KIA Carnival“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra; priteisti iš atsakovo 8670,56 Lt nuostolių už šio automobilio remontą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad 2006 m. sausio 16 d. atsakovas už 24700 Lt pardavė darbdaviui automobilį „Kia Carnival“, kuris 2006 m. vasario 4 d. sugedo dėl atsakovo važiavimo, užsidegus tepalo indikatoriaus lemputei. Autoservise nustatyta, kad automobilio gedimas atsirado dėl netinkamo (aplaidaus) jo eksploatavimo. Remontas kainavo 8670,56 Lt, todėl 2006 m. vasario 4 d. ne darbo reikalais šią transporto priemonę naudojęs atsakovas privalo remonto išlaidas atlyginti (CK 6.246-6.249 straipsniai). Atliekant remontą pastebėta, jog tikroji automobilio rida yra ne 120015 km, o apie 200000 km, spidometro skydelis ne kartą ardytas. Dėl to prašė pripažinti negaliojančia atsakovo apgaulės įtakoje sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (1t., b.l.88-91) ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 8670,56 Lt nuostolių, 260 Lt žyminio mokesčio, 951,04 Lt už advokato paslaugas bei 28,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ieškinio reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė, nenustatęs apgaulingų atsakovo veiksmų laužant prietaisų skydelį ar atsukant transporto priemonės spidometro parodymus. Teismas nuostolius priteisė dėl to, kad 2006 m. vasario 4 d. atsakovas automobiliu naudojosi neatsakingai, degant raudonai indikatoriaus lemputei, įspėjančiai apie galimai atsiradusį variklio gedimą, o remonto išlaidos pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais (1t., b.l.19-22).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. S. (1t, b.l.92-93) prašė teismo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-0387-485/2007 dalyje, kuria ieškinys tenkintas iš dalies. Apeliantas nurodė, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria yra patenkintas ieškinys, neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Pagal Kelių eismo taisyklių 282 punktą nėra draudžiama eksploatuoti transporto priemonę, degant kontrolinei lemputei. Atsargumo priemonių taip pat buvo imtasi (įsitikinta, kad variklyje yra reikiamas tepalo kiekis; degalinėje jis papildytas; toliau degant kontrolinei lemputei automobilis nuvarytas iki remonto vietos). Dėl šių priežasčių atsakovo veiksmai atitiko Kelių eismo taisyklių 283 punkto reikalavimus. Be to, nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad variklio gedimai atsirado dėl automobilio eksploatacijos, degant kontrolinei lemputei, todėl neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (važiavimo automobiliu, degant indikatoriaus lemputei) ir atsiradusios žalos (transporto priemonės gedimo). UAB „KIA AUTO“ pažyma Nr.0706/13, kurioje nurodoma, jog ieškovo nurodytos automobilio sugedimo priežastys galėjo atsirasti dėl netinkamo jo naudojimo, yra informacinio pobūdžio. Joje išreikšta tik garantijų vadybininko nuomonė. Automobilis nebuvo apžiūrėtas, nepateikti pažymą surašiusio asmens kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai. Apie transporto priemonės gedimus ieškovas sužinojo 2006 m. vasario 4 d., kai atsakovas apie tai informavo. Darbo sutartis su juo nutraukta 2006 m. balandžio 4 d. Pretenzijų iki darbo santykių pabaigos atsakovui nepareikšta. Remontas atliktas ieškovo įmonės nuožiūra. Jo kainos ir darbų apimtys su atsakovu nederintos. Apeliantas nurodė, kad neteisingai pritaikyta CPK 93 straipsnio antroji dalis. Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui nepagrįstai nepriteista dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2001 m. gruodžio 10 d. ieškovas valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) ir atsakovas G. S. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vadybininku (1t., b.l.13-14). Tą pačią dieną su atsakovu buvo sudaryta visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis (1t., b.l.38-39). 2006 m. sausio 16 d. sutartimi atsakovas pardavė ieškovui 2000 metų gamybos automobilį KIA Carnival, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. sausio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktu Nr. 1 (1t., b.l.16) šis automobilis buvo įvestas į eksploataciją ir perduotas atsakovo materialinėn atsakomybėn.
Kaip matyti iš atsakovo G. S. rašytinio paaiškinimo (1t., b.l.17), 2006 m. vasario 4 d. atsakovas vairavo jo atsakomybėn perduotą automobilį KIA Carnival, važiavimo metu užsidegė tepalo kontrolinė lemputė, ir dėl šios priežasties atsakovas automobilį pristatė į G. V. personalinės įmonės autoservisą (duomenys neskelbtini). Šiame autoservise atlikus variklio apžiūrą, buvo nustatyta, kad variklis netinkamas tolesnei eksploatacijai (G. V. personalinės įmonės savininko G. V. raštas, 1t., b.l.18). Taip pat buvo nustatyta, jog nusisukus tepalo siurblio dantračiui, automobilis negalėjo toliau būti eksploatuojamas, ir kad variklis buvo sugadintas dėl tos priežasties, jog vairuotojas važiavo degant kontrolinei lemputei. Ieškovas už automobilio remontą sumokėjo G. V. personalinei įmonei 8670,56 Lt (1t., b.l.21-22) pagal G. V. personalinės įmonės pateiktą 2006 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (1t., b.l.19-20).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje, nurodė, kad darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Kolegija nurodė, kad ginčo atveju iš atsakovo darbo sutartyje nurodyto vadybininko pareigų apibūdinimo (produkcijos realizavimas, rinkos paieška, reklama, kt.) aišku, kad jo darbas buvo išvažiuojamojo pobūdžio, taigi atsakovui ginčo transporto priemonė buvo perduota tiesiogiai darbo pareigoms vykdyti. Kolegija pažymėjo, kad 2006 m. sausio 16 d. transporto priemonės įvedimo į eksploataciją aktu atsakovui darbo funkcijoms vykdyti buvo perduotas automobilis „KIA Carnival“, kurį atsakovas priėmė materialinėn atsakomybėn. Kolegija nurodė, kad sistemiškai aiškinant ginčo šalių sudarytos 2002 m. gruodžio 10 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo visiškai atsakyti už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, ir 2006 m. sausio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktą, pagal kurį atsakovas priėmė materialinėn atsakomybėn automobilį „KIA Carnival“, darytina išvada, kad automobilis taip pat buvo visiškos materialinės atsakomybės objektas, t. y. pateko į 2002 m. gruodžio 10 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties reguliavimo sritį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nepakankamą atsakovo apdairumą, priteisė iš jo 8670,56 Lt automobilio remonto išlaidų, nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsdamas priteisiamų nuostolių dydžio. Kolegija pažymėjo, jog DK 257 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta darbo ginčą nagrinėjančio organo, šiuo atveju – teismo, teisė sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį. Kolegija nurodė, jog bylą nagrinėję teismai neanalizavo aplinkybių, lėmusių žalos atsiradimą, nevertino atsakovo veiksmų, siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti, neatsižvelgė į objekto, kuriam padaryta žala, t. y. automobilio, ypatybes. Dėl nurodytų aplinkybių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
CPK 362 straipsnio 2 dalis numato, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 6 d. nutartyje padarė išvadą, kad automobilis buvo visiškos materialinės atsakomybės objektas ir nurodė, kad nustatant priteistinos žalos dydį, būtina jį teisiškai pagrįsti, o taip pat būtina analizuoti atsakovo turtinę padėtį, atsakovo veiksmus, siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti, atsižvelgti į objekto, kuriam padaryta žala, t. y. automobilio, ypatybes.
Atsakovas apeliacinės instancijos teisme neigė, kad variklis buvo sugadintas dėl jo kaltės. Atsakovas pateikė teismui UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. sausio 31 d. atsakymą į paklausimą (2 t., b.l.10). Šiame atsakyme nėra konkrečių duomenų, paneigiančių G. V. personalinės įmonės savininko G. V. rašte (1t., b.l.18) nurodytą variklio gedimo priežastį. Pažymėtina, kad pats atsakovas nugabeno automobilį į G. V. personalinės įmonės autoservisą (duomenys neskelbtini), kuriame automobilis buvo apžiūrėtas ir remontuojamas. Ieškovas už automobilio remontą sumokėjo G. V. personalinei įmonei 8670,56 Lt (1t., b.l.21-22) pagal G. V. personalinės įmonės pateiktą 2006 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (1t., b.l.19-20). Šioje PVM sąskaitoje faktūroje yra detaliai išvardintos pakeistos detalės ir atlikti darbai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko 8670,56 Lt suma, kurią ieškovas sumokėjo už automobilio remontą, ir yra ieškovo patirti nuostoliai.
Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pažymas (2t., b.l.11-13), iš kurių matyti, kad atsakovo priskaičiuotas darbo užmokestis šioje įmonėje sudaro 1000 Lt. Tačiau asmens turtinę padėtį parodo ne tik gaunamas darbo užmokestis, bet ir turimas nekilnojamasis ir kilnojamais turtas, piniginės lėšos ir kt. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo turtą. Vien tik pažyma apie gaunamą darbo užmokestį neleidžia daryti išvados, kad atsakovo turtinę padėtis yra sunki. Atsakovas savo rašytiniame paaiškinime (1t., b.l.17) pripažino, kad degant kontrolinei tepalo lemputei, jis nuvažiavo apie 35-40 km, apeliacinės instancijos teisme teigė nuvažiavęs apie 25-30 km (teismo posėdžio protokolas, 2 t., b.l.15). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas turėjo suprasti, jog važiavimas degant kontrolinei lemputei gali padaryti žalą vairuojamai transporto priemonei, todėl tokio atstumo nuvažiavimas vertintinas kaip didelis atsakovo neapdairumas. Iš kitos pusės, nustatant priteistinos žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas neįvertino situacijos, kuri kilo dėl automobilio techninio gedimo. Atsakovo tyčios dėl atsiradusios žalos nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi žalos dydį, visas aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovo tyčios nėra, laiko jog yra pagrindas taikyti DK 257 straipsnio 5 dalį ir sumažinti atlygintinos žalos dydį 50 procentų, t.y. nustatyti, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui 4335,28 Lt nuostolių.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimas pakeičiamas, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistą sumą nuostoliams atlyginti iki 4335,28 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sumažina pirmosios instancijos teismo priteistą nuostolių sumą 50 procentų, todėl 50 procentų sumažintinas iš atsakovo ieškovui priteistas žyminis mokestis bei išlaidos už advokato pagalbą, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš abiejų šalių priteistinos lygiomis dalimis.
Skaičiuojant nuo ginčijamos sumos, apeliacinės instancijos teismas patenkina ir atmeta šalių reikalavimus lygiomis dalimis, todėl apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose šalių turėtos bylinėjimosi išlaidų iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Likusi Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, todėl ji nėra apeliacijos dalykas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui valstybės įmonei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. S. 4335,28 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt penkis litus, 28 ct) nuostoliams atlyginti, 130,06 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų, 6 ct) žyminio mokesčio ir 475,52 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt penkis litus, 52 ct) išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti valstybei iš ieškovo valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) 14,28 Lt (keturiolika litų, 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. S. 14,28 Lt (keturiolika litų, 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.