Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M. L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, netekėjusi, moksleivė, neteista, 2019 m. rugsėjo 17 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. L. C., 2019 m. liepos 13 d., apie 13.45 val. gatvėje prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą A. T. atžvilgiu, o būtent: tyčia rankomis pastūmė sėdėjusią ant šaligatvio bortelio nukentėjusiąją A. T., nukentėjusiajai A. T. atsistojus, sugriebė rankomis jai už galvos, ją palenkė ir kojos keliu spyrė ne mažiau kaip du kartus į nukentėjusiosios A. T. galvos sritį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. T. sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji K. M. L. C. iš dalies prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, neigė spyrusi gulinčiai nukentėjusiajai į pilvo sritį. Parodė, kad įvykis galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte, 2019 m. liepos 13 d. prie (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji A. T. taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Pas ją atėjo S. O. ir pasakė, kad A. T. pavogė jos rūbus. Ji dėl S. rūbų vagystės supyko ant A.. Įvykio metu nukentėjusioji A. T. sėdėjo ant šaligatvio bortelio su A. A.. Ji priėjusi prie A., su ja susiginčijo, tarp jų kilo konfliktas. Paties konflikto gerai nepamena, nes tai buvo labai seniai, be to, buvo labai susinervinusi. Ji priėjusi prie A. T., kuri sėdėjo ant šaligatvio bortelio, pastūmė ją ir trenkė delnu. Nuo pastūmimo A. palinko į priekį ir nenukrito. Ji gerai atsimena, kad A. tikrai negulėjo ant žemės ir ji, kaip nurodyta kaltinime, jos gulinčios ant žemės tikrai nespardė, nespyrė du kartus nukentėjusiajai į pilvo sritį. A. atsistojus, ji sugriebė rankomis jai už galvos, ją palenkė, ir kojos keliu spyrė į galvą, keliu sudavė tris smūgius: į pilvą, į galvą ir į nugarą. Po to jos abi dar pasiginčijo, mano, kad A. ji dar trenkė delnu, ir A. apsiverkusi nuėjo į (duomenys neskelbtini). Į kurią kūno vietą A. trenkė delnu, nepamena. Kraujo ant A. nematė, po to jai sakė, kad A. iš nosies bėgo kraujas. Iki to laiko daug kartų buvo konfliktų su A., kurį laiką jų santykiai buvo įtempti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l.12-18), jog vieną kartą delnu trenkė A. per veidą ar per galvą, kaltinamoji patvirtino, kad jos perskaityti parodymai teisingi, galėjo taip būti. Tęsdama parodymus kaltinamoji nurodė, kad po to įvykio su A. T. kalbėjosi, atsiprašė jos susitaikė, sveikino A. su gimtadieniu. Ji pasakė A., kad gailisi taip pasielgusi, nukentėjusioji jai atleido. Blogai vertina tokį savo elgesį, blogai pasielgė, kad nukentėjusiąją užsipuolė. Smurto protrūkiai nebūna dažni, tą kartą ji taip pasielgė gindama S.. Anksčiau yra vartojusi fizinį smurtą prieš A.. Situacijos, dėl kurios 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo nutrauktas jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, nepamena. Būdavo, kad jos susistumdydavo. Jos gyveno vienoje šeimynoje ir ne jai vienai nepatiko, kad A. T. nesitvarkydavo. Su kitais (duomenys neskelbtini) jos santykiai geri. Ketvirti metai ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip ir kiekvienam ten gyvenančiam, jai trūksta šeimos. Pas mamą nueina, mama gyvena (duomenys neskelbtini) dar turi jaunesnį 12 metų brolį. Draugių nelabai turi. Turi svajonę baigti kosmetologiją. Jai mokslai kaip ir gerai sekasi, dėl karantino mokosi nuotoliniu būdu. Tą pačią dieną po įvykio ji su A. bendravo, susitaikė, viskas buvo gerai, manė, kad ji iš policijos atsiėmė pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamosios K. M. L. C. kaltė be jos pačios parodymų įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Nukentėjusiosios A. T. atstovė pagal įstatymą E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. M. L. C. (duomenys neskelbtini) apgyvendinta 2016 m. rugsėjo 5 d., tai antras jos apgyvendinimas. Prieš tai ji buvo apgyvendinta 2014 m. Pagyvenus pusę metų, mama ją pasiėmė, po to į (duomenys neskelbtini) grąžino K. su broliu. K. brolį pasiėmė tėtis, o ji liko gyventi pas juos. K. turi labai daug pykčio aplinkai. Didžiausią pyktį laiko ant mamos, o jį išlieja ant (duomenys neskelbtini) darbuotojų. K.turi ir labai gerų savybių, ypač jos pasireiškia, kai ji nori naudos. K., jei tik norėtų, galėtų elgtis geriau. Šis konfliktas tarp K. ir A. kilo dėl rūbų. Ir K. ir A. mėgsta paimti kitų vaikų rūbus. Fakto, kad buvo pavogti rūbai, ji nežino, nebuvo pranešta, gal vaikų tarpe ir buvo kokios kalbos, tačiau administracijos nepasiekė. Kiek jai žinoma, šis konfliktas buvo suplanuotas. A. buvo šeimoje ir buvo pakviesta į lauką. Nuėjusios už pastato merginos sukonfliktavo. Po 15 min. atlėkė A. sutaršytais plaukais, jai iš nosies bėgo kraujas, papasakojo apie įvykį, darbuotoja suteikė pirmą pagalbą. K. elgesį sudėtinga vertinti. Kai jai yra patogu, ji elgiasi gerai, bet kai būna agresyviai nusiteikusi, provokuoja darbuotojas, kad prie jos prisiliestų, o jų fizinį prisilietimą apkaltina fiziniu smurtu. Į medikus dėl K. M. atminties sutrikimų nesikreipė, nes ji, kas jai yra nepatogu, neprisimena. Nukentėjusioji A. T. yra konfliktiška, savo elgesiu mėgsta išprovokuoti. Su A. po šio įvykio kalbėjosi. K. antrą kartą panaudojo fizinį smurtą prieš A.. Vyko ikiteisminis tyrimas dėl ankstesnio konflikto, K. ir A. buvo susipykusios, susitaikius, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. A. T. sakė neėmusi jokių rūbų, nurodė, kad ją skriaudžia ir sakė, kad šįkart neatleis. K. M. L. C. labai dažnai laužo jų (duomenys neskelbtini) taisykles, vidaus tvarkas, dažnai po savaitę negrįžta į (duomenys neskelbtini). Grįžusi įžūliai elgiasi, niekam nepasakoja kur buvo. Nukentėjusiajai po įvykio (duomenys neskelbtini) buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba ir emocinė pagalba.

Nukentėjusioji A. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad šiuo metu santykiai su kaltinamąja neutralūs. 2019 m. liepos 13 d. ji buvo (duomenys neskelbtini). A. A. A. ją pasikvietė išeiti į lauką. Ji sutiko. Jos buvo apie 100 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini). A. sėdėjo, o ji stovėjo. A. vis rašė kažką telefone, todėl jai pasidarė neramu. Staiga prie jos pribėgo K. M. L. C. ir ėmė mušti. Kiek kartų jai sudavė, tiksliai pasakyti negali, nepamena.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi įrodymams patikrinti perskaito nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b. l. 33, 46), jog K. pribėgusi prie jos pradėjo ją mušti, nuvertė ją nuo bordiūro ant žemės ir spyrė kelis, du ar tris kartus į pilvą, nukentėjusioji nurodė, kad gal sėdėjo ant bordiūro, tiksliai nepamena. Tęsdama parodymus aiškino, kad kai M. ją pastūmė, ji nenukrito, bet staigiai atsistojo. Atsistojusi bėgo, tada K. suėmė ją už plaukų ir timptelėjo, išsilaisvinusi bėgo į (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepamena aplinkybių dėl sužalojimo keliu, seniai viskas buvo, nepamena įvykių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi įrodymams patikrinti perskaito nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b. l. 33, 46), jog K. paėmė ją už pečių, tada paėmusi už plaukų keliu spyrė du - tris kartus į galvą, nukentėjusioji patvirtino perskaitytus jos parodymus, nurodė, kad taip buvo. Tęsdama parodymus nurodė, kad mėginant išsilaisvinti, K. vieną kartą spyrė iš kojos į pilvą, ir ji neišlaikiusi pusiausvyros nukrito. Mėginant stotis ir bėgti į (duomenys neskelbtini), K. ją sulaikė už rankos, paėmė už plaukų, ir sakė, kad jei pasiskųs, bus blogiau. Po sužalojimų grįžusi į (duomenys neskelbtini) nuėjo pas L. D.. Po sumušimo buvo guzas ir mėlynė kairėje kaktos srityje. Buvo patinusi dešinė ranka ir apdraskytas kaklas, juto skausmą. Prieš tai kaltinamoji yra naudojusi prieš ją fizinį smurtą. Jeigu K. kas nepatinka, ji nelaukia ir dažniausiai naudoja smurtą. Įvykio metu jai buvo sumušta nosis, negausiai, bet bėgo kraujas, kreipėsi į slaugytoją. M. jos atsiprašė, ji dėl bendravimo jai atleido. Galėjo ir ji iš reflekso suduoti .. Daugiau po šio įvykio su K. nesipyko. Neatsimena, ar buvo baudžiamoji byla 2019 m., kada ji nukentėjo nuo K. M. L. C., gal ir buvo. Kaltinamoji yra žemesnė už ją, tačiau ji nesugeba savęs apsiginti, kelti ranką prieš kitą žmogų jai yra baisu. Kaltinamoji yra agresyvaus būdo, ar ji naudoja smurtą tik prieš ją, ar ir prieš kitus, negali pasakyti.

Liudytoja K. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. 2019 m. liepos 15 d. atėjusi į darbą sužinojo, kad 2019 m. liepos 13 d. prieš (duomenys neskelbtini) rūpinamąsį vaiką, A. T., buvo smurtaujama. Ji A. T. suteikė individualią psichologo konsultaciją, kurios metu ji papasakojo, kad ją mušė K. M. L. C.. Kiek pamena iš A. pasakojimų, A. A. pasikvietė ją parūkyti, jos nuėjo už kaimynų namo prie malkų. Tada greitai atėjo K. su S. O.. K. A. trenkė, buvo smūgiai. Matėsi sužalojimai kakle, matėsi gumbas, patinusi ranka, sužalojimus nufotografavo. Aptarė, kaip saugotis, kokią tolimesnę pagalbą A. organizuoti. Po to su direktore, pažiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kad savaitgalį apie pietus A. išeina su A.. Per kitą kamerą buvo matyti kaip K. eina su S. O. iš kitos pusės. Kas toliau vyko nesimatė, nes viskas vyko už malkų. Priežasčių, dėl ko kilo konfliktas, negali pasakyti, konkrečios priežasties neįvardijo nei kaltinamoji, nei nukentėjusioji. Kiek jai žinoma, tai ne pirmas kartas, kai K. smurtauja prieš nukentėjusiąją. Su kaltinamąja teko kalbėtis, ji pasakė, kad naudojo smurtą prieš A.. K. ir pyko, ir gailėjosi, bet pripažino, kad smurtavo. K. M. L. C. reikia nuosekliai priimti psichologinę pagalbą, kuri jai yra siūloma. Sulaukę 18 metų vaikai, jeigu jie mokosi, turi galimybę gyventi (duomenys neskelbtini) ir iki 21 metų.

Liudytoja L. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge ir yra A. T. auklėtoja. 2019 m. liepos 13 d. apie 14.00 val. A. A. ir A. T. išėjo kartu iš šeimynos į lauką. Už kokių 10-15 min. A., atbėgo prie atsarginio įėjimo, skambino į duris. Ji per langą pamatė verkiančią A.. Jos plaukai buvo išsitaršę. Verkdama pasakė, kad ją užsipuolė K.. Kai A. aprimo, apžiūrėjus kaktą matėsi guzas, buvo patinusi sumušta ranka, gal nagais apibraižytas kaklas, nosies šnervė buvo kraujuota. Traumą sutvarkė vietoje, yra medicinos darbuotoja, kuri A. apžiūrėjo ir nustatė, kad nereikia kviesti greitosios pagalbos. A. jai papasakojo, kad jai išėjus su A. už (duomenys neskelbtini), A. rašė žinutes, po kurio laiko per tvorą peršoko K. su S., ir K. puolė A.. A. šviesus megztukas buvo aplipęs lapais ir šakomis. Su A. T. visko būna, ir gerumų ir piktumų, kartais ji būna aikštinga.

Liudytoja V. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) slaugytoja. 2019 m. liepos 15 d. jai atėjus į darbą, budinti socialinė darbuotoja pranešė, kad A. T. savaitgalį susimušė su kita centro mergaite, sakė, kad A. jautėsi blogai, turėjo temperatūros, skaudėjo galvą, kaktą. Ryte A. atėjo pas ją į kabinetą, ji A. apžiūrėjo, pamatavo temperatūrą, temperatūra buvo normali, sakė, kad jaučiasi neblogai. Apžiūros metu ji pastebėjo, kad dešinėje kaklo pusėje buvo nubrozdinimas, kairėje patinimas, kaktos srityje matėsi nedidelis gumbas, kairės rankos plaštaka buvo sumušta ir patinusi. Į gydytojus kreiptis nereikėjo.

2019 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), einant (duomenys neskelbtini) ir pasukus į kairę, ir paėjus apie 50 m už namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti gatvės posūkis į kairę pusę, įvykio vieta yra ant minėto posūkio, šalia augančio klevo. Šalia įvykio vietos nėra jokių vaizdo stebėjimo kamerų, pėdsakų, tinkančių identifikacijai nerasta, apžiūros metu fotografuota (I tomas, b. l. 22).

2019 m. rugsėjo 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad K. V. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31704-19 pateikė CD laikmena, kurioje yra nuotraukos (I tomas b. l. 90). Apžiūrėjus laikmenoje įrašytas nuotraukas nustatyta, kad nuotraukoje pavadinimu „Foto 1“, yra A. T.. Nuotraukoje matosi veidas nuo nosies galiuko iki pakaušio. Apatinė veido dalis (lūpos, smakras) nėra matoma, matoma viena ausis. Žiūrint į nuotrauką kompiuterio ekrane, dešinėje pusėje matomas gelsvos spalvos dėmę kaktos srityje prie plaukų augimo linijos. Apžiūrint nuotrauką pavadinimu „Foto 2“, matoma A. T.. Nuotraukoje žiūrint į kompiuterio ekraną, dešinėje pusėje matoma kaktos srityje su gelsvos spalvos dėmė kaktos srityje prie plaukų augimo linijos. Apžiūrint nuotrauką pavadinimu „Foto 3“, matoma A. T.. Žiūrint į nuotrauką kompiuterio ekrane, matoma iš dešinės pusės šonu fotografuotą kaklo bei veido dalies vaizdas. Apžiūrint nuotrauką pavadinimu „Foto 4“, matoma A. T.. Žiūrint į nuotrauką kompiuterio ekrane matoma iš kairės pusės šonu fotografuotą kaklo bei veido dalies vaizdą. Ant kaklo matoma raudonos spalvos dėmė Apžiūrint nuotrauką pavadinimu „Foto 5“, matomos dvi plaštakos sudėtas viena šalia kitos. Nagai nulakuoti rožine ir žalia spalvomis. Žiūrint į nuotrauką kompiuterio ekrane dešinės plaštakos viršutinėje dalyje matoma gelsvos spalvos dėmę. Apžiūrint nuotrauką pavadinimu „Foto 6“, matoma kairės rankos plaštaka. Nagai nulakuoti rožine ir žalia spalvomis. Viršutinėje plaštakos dalyje matoma gelsvos spalvos dėmė (2 tomas, b. l. 89-96).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

K. M. L. C. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nukentėjusiąją, sėdinčią ant šaligatvio bortelio pastūmė, po pastūmimo nukentėjusioji staigiai atsistojo, A. atsistojus, ji delnu trenkė ar tai per veidą, ar per galvą, po to sugriebusi rankomis nukentėjusiajai už galvos, ją palenkė, ir kojos keliu spyrė į galvą, keliu sudavė tris smūgius: į pilvą, į galvą ir į nugarą, bei kategoriškai neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusioji nuo jos pastūmimo nukrito ir ji nukritusiai ant žemės nukentėjusiajai spyrė ne mažiau kaip du kartus į pilvo sritį. Nukentėjusioji A. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. nuvertė ją nuo bordiūro ant žemės ir spyrė 2-3 kartus į pilvą, atsistojusi norėjo pabėgti, tačiau K. sugriebė ją už pečių ir paėmusi už plaukų su keliu spyrė apie 2-3 kartus į galvą. Tuo tarpu apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė jau kitokias įvykio aplinkybes, ji nenurodė, kad nuo kaltinamosios pastūmimo buvo nukritusi ant žemės ir nukritusiai buvo suduoti smūgiai koja į pilvo sritį. Nukentėjusioji posėdžio metu teigė, kad po K. pastūmimo ji staigiai atsistojo, tada K. porą kartų jai trenkė, paėmusi už pečių iš kelio spyrė į galvą, mėginant išsilaisvinti, spyrė iš kojos į pilvą, ir ji neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo, atsikėlusi bėgo į (duomenys neskelbtini). Šių nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių neneigė ir kaltinamoji.

Teismas įvertinęs nukentėjusiosios parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai nėra visiškai nuoseklūs, taip pat įvertinęs kaltinamosios parodymus, tai, jog kaltinamoji, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiama teisme, nepripažino pastūmusi ir nugriovusi nukentėjusiąją nuo šaligatvio bortelio ir spyrusi gulinčiai nukentėjusiajai į pilvą, bei neesant byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamosios veiksmus – ne mažiau dviejų smūgių sudavimą koja į pilvo sritį, nuo pastūmimo nukritusiai ir gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad K. M. L. C. 2019 m. liepos 13 d., apie 13.45 val. gatvėje prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmė sėdėjusią ant šaligatvio bortelio nukentėjusiąją A. T., nukentėjusiajai A. T. atsistojus, sugriebė rankomis jai už galvos, ją palenkė ir kojos keliu spyrė ne mažiau kaip du kartus į nukentėjusiosios A. T. galvos sritį, tokiu būdu sukeldama jai fizinį skausmą.

Teismo vertinimu, K. M. L. C. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes (išskyrus pašalintas iš kaltinimo) patvirtina ne tik kaltinamosios K. M. L. C. prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – nukentėjusiosios A. T., jos įstatyminės atstovės E. M., liudytojų L. D., V. R., K. V. parodymai teisiamojo posėdžio metu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos CD laikmenos, kuriose įrašytos nuotraukos, ir kuriose užfiksuoti nukentėjusiosios patirti sužalojimai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Faktiniai kaltinamosios veiksmai, padarytų sužalojimų pobūdis, neabejotinai įrodo, kad ji sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neigiamai vertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji jai atleido, todėl K. M. L. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajai K. M. L. C., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį - padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas kito asmens sveikatai, nusikaltimas baigtas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytas ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes – tai, kad ji mokosi, (duomenys neskelbtini) charakterizuojama neigiamai, kaip konfliktuojanti su centro darbuotojais ir kitais vaikais, gyvenančiais šeimynoje, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė, (duomenys neskelbtini) amžiaus, neteista, tačiau nusikaltimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui, po analogiškos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo 2019 m. rugsėjo 17 d. teisėjo patvirtinta nutartimi ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio tvarka, eilę kartų bausta administracine tvarka (II tomas, b. l. 40-66), baudos nesumokėtos, paskutinį kartą 2019 m. lapkričio 27 d. bausta pagal administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 2 dalį, paskirta 22 Eur bauda, Psichiatro, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta, nesilankė, nesigydė (II tomas, b. l. 75), su motina palaiko ryšį, turi jaunesnį brolį, gyvenantį su tėvu. K. M. L. C. amžius atitinka socialinę brandą. Teismas atsižvelgdamas į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamoji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius), siekiant įgyvendinti BK 80 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslai už jauno žmogaus padaryta? nusikalstama? veika? turi būti orientuojami ne vien į nubaudima?, bet ir į teigiama? poveiki? jo asmenybei, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai sutinkant, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai nustatant šios bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

K. M. L. C. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės pradėjimo vykdyti dienos, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina (II tomas, b. l. 21).

Prie bylos pridėtas vokas Nr. 1, kuriame nepilnametės A. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 13 d. apklausos vaizdo ir garso įrašas, vokas Nr. 2, kuriame 2019 m. rugsėjo 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta CD laikmena, kurioje nuotraukos, vokas Nr. 3, kuriame nepilnametės A. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 16 d. apklausos vaizdo ir garso įrašas, vokas Nr. 4, kuriame nepilnametės A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 16 d. apklausos vaizdo ir garso įrašas, paliktini saugoti prie bylos.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajai išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių, jeigu asmuo po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu ( BK 46 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. L. C. pripažinti kalta, padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Prie bylos pridėtą voką Nr. 1, kuriame nepilnametės A. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 13 d. apklausos vaizdo ir garso įrašas, voką Nr. 2, kuriame 2019 m. rugsėjo 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta CD laikmena, kurioje nuotraukos, voką Nr. 3, kuriame nepilnametės A. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 16 d. apklausos vaizdo ir garso įrašas, voką Nr. 4, kuriame nepilnametės A. A., gim. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 16 d. apklausos vaizdo ir garso įrašas, palikti saugoti prie bylos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės pradėjimo vykdyti, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).