- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- 1-1350-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-0-00025-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Petras Prijalgauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiuo metu atliekantis bausmę Vilniaus pataisos namuose, teistas 20 kartų, paskutinius keturis kartus:
- 2015-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 dalį, 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. subendrinta galutine bausme - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu ir 8 MGL (301 eurų) bauda;
- 2015-05-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str., 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos;
- 2015-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2015-05-05 nuosprendžiu bei 2015-05-26 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 8 MGL (301 eurų) bauda (2015-11-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-31 nuosprendis pakeistas dalyje dėl bausmių bendrinimo ir nustatyta galutinė bausmė - 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 8 MGL bauda);
- 2015-10-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartimi subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-31 nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 ir 2015-05-26 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta subendrinta bausmė- 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas ir 8 MGL (301 eurų) bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-22 nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-02 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartimi paskirtos bausmės, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-CHMICA (MMB-CHMINACA, (2S)-metil-2-(1-cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3 dimetilbutanoatas), kurio masė yra 0,0002 g, kurią nuo įgijimo momento iki 2016-10-31, 10.45 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi Vilniaus pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol jo asmens kratos metu, Vilniaus pataisos namų pareigūnai šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad patalpoje, kur atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose buvo daroma krata. Jį apieškojo pareigūnas A. M., o kitas pareigūnas E. U. darė kratą kitiems asmenims - V. J. ir S. M., kurie buvo toje pačioje patalpoje. Atlikę kratą pareigūnai nieko neradę išėjo. Po penkių dienų atėjo fotografuoti patalpą ir pasakė, kad pas jį skiriamajame ženkle (vardinėje kortelėje) buvo rasti narkotikai. Tačiau jis tikrai į ženklą nieko neįdėjo, neturėjo jokios narkotinės medžiagos. Vardinė kortelė - tai plastmasinis permatomas laikiklis ir popierinis ženklas, kuriame nurodyta vardas, pavardė, būrys, yra nuotrauka. Kartu su juo buvę nuteistieji, kurie buvo kratos metu gyvenamojoje patalpoje, gali paliudyti, kad pas jį nieko nebuvo rasta kratos metu. Įprastai, kai vyksta krata, po kratos duoda pasirašyti orderį, kas dalyvavo, ar turi pretenzijų. Šiuo atveju nebuvo tokio orderio, nebuvo iškviesti KŽS (Kriminalinės žvalgybos skyriaus) darbuotojai, nebuvo fotografuota. Kiekvienas tada gali pasakyti, kad kažką rado. Pareigūnai per kratą neturėjo vaizdo registratoriaus. Jo kratą darė tik pareigūnas A. M., o kitas pareigūnas fiziškai negalėjo matyti, kaip jį apieškojo, tačiau sakė, kad matė, kaip nuo jo nuėmė ženklą. Skiriamajame ženkle nėra kur įdėti, tai tik dėklas ir kortelė. Ženklą – kortelę nešiojo ant savęs, nes yra toks reikalavimas. Pagal taisykles nebūtina nešiotis sekcijoje, gyvenamojoje patalpoje, o iš jos išeinant privalo turėti ženklą. Po kratos duoda pasirašyti ir reikia rašyti pasiaiškinimą, jei nerašo 24 valandoms uždaro, kol vyksta tyrimas. Jis kreipėsi raštiškai į Kalėjimų departamentą, kad duotų filmuotą medžiagą. Taip pat klausė ar pareigūnai kratos metu privalo turėti vaizdo registratorių. Jam atsakė, kad pareigūnai gali turėti. Po to visi turėjo vaizdo registratorius. Kratos metu nebuvo filmuojama, tik po 5 dienų atėjo fotografuoti. Pareigūnas A. M. bandė jį palenkti, kad jis praneštų apie kitus kalinius, kurie turi telefonus. Vykstant kratai prie jo apžiūrėjo, išėmė ženklą iš laikiklio ir nieko nerado. Anksčiau vartojo narkotines medžiagas, praeitais metais rugsėjo ir spalio mėnesiais, yra priklausomas nuo opiatų. Šiais metais irgi vartojo ir už tai buvo nubaustas. Dabar narkotikų nevartoja, neužsakinėja ir jų nereikia, gydosi reabilitacijos skyriuje pataisos namuose, vyksta užsiėmimai, paskaitos. Pataisos namuose pilna narkotikų. Toje pačioje patalpoje gali ir kiti asmenys paimti vardinę kortelę, nėra rakinamų spintelių. Jis po sekcijas nevaikšto, skundus rašė į teismą, kitas institucijas, vieną laimėjo, kai patalpoje buvo per daug žmonių. Iš pataisos pareigūnų parodymų matyti, kad jie gali daryti viską. Kodėl jie taip padarė, nežino, niekas nesidomi kas darosi pataisos įstaigoje. Kaliniai serga diabetu, bet negauna jokių vaistų. Nors jį charakterizuoja neigiamai, bet praeitis tokia, nereikia tuo grįsti visų parodymų. Niekas nepaklausė jo šeimos, gal jis geras tėvas. Iš pareigūnų neišgirdo nei vieno faktinio įrodymo, kas normaliai padaryta per kratą. Taip galima nuteisti ir iki gyvos galvos. Prašo teismo nutraukti baudžiamąją bylą.
Liudytojas V. J. parodė, kad buvo atlikta krata, ieškota nebūto telefono, kurio pareigūnai nerado. Tik vėliau pasakė, kad neva buvo rasti narkotikai. Kratos metu vaizdo registratorių neturėjo, tačiau po šio įvykio pareigūnai pradėjo vaikščioti su registratoriais. Kratą atliko du pareigūnai A. M. ir E. U.. A. M. tikrino A. G., apžiūrėjo jo ženklą, tačiau nieko nerado. Jį (liudytoją) tikrino E. U.. Kas vyko toliau nežino. Būna, kad kiti kaliniai prikiša narkotikų į svetimus daiktus, daug tokių atvejų buvo. Jų patalpą fotografavo po savaitės laiko. Jo tada sekcijoje nebuvo, jam liepė išeiti. A. G. sakė, kad fotografavo jo ženklą. Jis matė, kaip A. G. tikrino. Jis nebuvo patalpoje iki kratos pabaigos. Dėl ženklo nieko nesakė. Ženkle padaryti slėptuvę negalima, jis permatomas. Ten būna įdėta nuotrauka, nieko neįkiši, slėptuvės neįrengsi. Toje patalpoje, kur darė kratą, buvo jis, S. M. ir A. G., jie gyveno trise. Kiti gali užeiti, kas yra tame pačiame būryje, niekas nerakinama. Nematė, kad A. G. vartotų, kad slėptų narkotikus. A. G. jam nedavė savo kortelės, kiekvienas kortelę, paprastai nešioja ant kaklo. Kai miega, padeda ženklą į savo spintelę, kuri neužsirakina.
Liudytojas S. M. parodė, kad atėjo pareigūnai ir pasakė, kad bus atliekama gyvenamosios patalpos krata. Buvo trise, atliko asmens kratą jiems visiems. Jis nematė, kad kažką rastų, išimtų. A. G. apieškojo prieš jį, neatsimena, kas liko patalpoje, jį paskutinį patikrino. Matė, kaip tikrino A. G., jo kišenes. Neatsimena, kad būtų ką radę. Pareigūnai nieko nesakė, nieko nedavė pasirašyti, susipažinti, neliepė rašyti pasiaiškinimą. Kratos metu nebuvo filmuojama, fotografuojama. Buvo A. M. ir kitas pareigūnas, kurio pavardės nežino, buvo 2 ar 3 žmonės. Jis nematė, kad A. G. vartotų narkotines medžiagas ir negirdėjo, kad konfliktuotų su pareigūnais. Kortelę - ženklą laiko ant kaklo, ant virvutės, kartais kortelę prisega prie drabužių. Kai nueina į sporto sale ar eina maudytis, nusiima kortelę. Būna aplinkybių, kai reikia nusiimti ženklą, kai jis trukdo. Žino, kad A. G. pastoviai sportuoja.
Liudytojas A. M. parodė, kad dirba Vilniaus pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtoju. 2016 m. spalio 31 d. buvo daroma krata, tikrinio (duomenys neskelbtini) patalpą, nusprendė atlikti dalinę kratą. Apžiūros metu vardinėje kortelėje pas A. G. rado lankstinuką su tabaku, susuktą laikraščio skiautėje. Įtarė, kad tai galimai narkotinės medžiagos. Paėmė šį lankstinuką, įformino ir perdavė Kriminalinės žvalgybos skyriui, kuris atlieka tyrimą. Kortelėje, kurią nuteistiesiems išduoda administracija, yra nuotrauka, užrašytas vardas, pavardė ir gyvenamoji patalpa, kur kalinys gyvena. Nuteistasis turi nešiotis kortelę. Vardinė kortelė įdedama į plastmasinį dėklą. Tai laikiklis su virvute, dedamas ant kaklo. Jis nėra visiškai permatomas, jei įdėta vardinė kortelė. Tuo atveju nesimatė, buvo už kažko paslėpta. Suradęs lankstinuką, paklausė kaltinamojo, kas tai yra, šis atsakė, kad tai paprastas rūkomasis tabakas. Buvo įtartina, kad slėpė, kilo įtarimų. Kai atlikinėjo kratą, su juo buvo pareigūnai E. U. ir D. Č., dar ir kiti nuteistieji atrodo buvo patalpoje. Nefilmavo kratos, nes filmavimą naudoja tik esant būtinumui, neprivalo fiksuoti kratos atlikimo eigos, gali naudoti vaizdo registratorių. Šiuo atveju atliko kratą vadovo arba apsaugos viršininko nurodymu, buvo Apsaugos ir priežiūros skyriaus inicijuota krata. Kratos protokolą jis surašė, įrašė įvykio vietą, datą, laiką, patalpą, kas dalyvavo kratoje ir pareigūnai, kas darė kratą ir kas buvo rasta. Protokolą surašė po kratos tarnybinėse patalpose. Ant protokolo nuteistieji nepasirašo. Nuteistiesiems duoda pasirašyti lapą ar turi pretenzijų dėl kratos patalpoje. Šiuo atveju turėjo būti, visada duoda pasirašyti. Vieną kratos protokolo egzempliorių atiduoda Apsaugos ir priežiūros skyriui, jei ką randa – kitą protokolo egzempliorių ir rastus daiktus perduoda Kriminalinės žvalgybos skyriui. Negali pasakyti, kodėl nėra A. G. pasiaiškinimo ir neprisimena ar jis prašė paaiškinimo. Jei randa kažką draudžiamo, pasiūlo nuteistajam parašyti pasiaiškinimą. Jei nuteistasis atsisako, surašo aktą dėl atsisakymo ir tai fiksuoja žurnaluose. Negali pasakyti, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju. Nuotraukoje matosi vardinė kortelė, jos viduje buvo laikomas lankstinukas. Kai rado lankstinuką, išpakavo ir kaltinamasis pasakė, kad tai rūkomasis tabakas. Kitų draudžiamų daiktų kratos metu nerado. Protokolą perdavė Kriminalinės žvalgybos skyriui ir Apsaugos ir priežiūros skyriui.
Liudytojas E. U. parodė, kad dirba Vilniaus pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju. Kada buvo atliekama krata, datos neatsimena. Buvo nurodymas kaliniams išeiti, paklausta ar turi draudžiamų daiktų. Vardinėje kortelėje pas A. G. buvo rasti draudžiami daiktai. Jis atliko kratą su A. M., buvo dar viršininkas. Neatsimena ar krata buvo planinė ar neplaninė, pataisos namuose būna daug kratų. A. G. apžiūrėjo A. M., pas A. G. ir rado draudžiamą medžiagą. Negali pasakyti, ką kaltinamasis tada aiškino, neprisimena, ar davė jam pasirašyti. Kratos metu nebuvo filmuojama ar fotografuojama, nes nebuvo privaloma. Dabar yra įranga ir filmuojama. Kratos metu dar buvo nuteistieji V. J., S. M., bet ką A. G. paaiškino neatsimena. Galėjo būti, kad sakė, jog tai tabakas. Suradus draudžiamus daiktus, surašo protokolą, pasiaiškinimą, tarnybinį pranešimą ir perduoda žvalgybos skyriui. Kas rašė, neatsimena. Matė lankstinuką, kuris buvo sulankstytas. Kratė sekciją, ji nėra didelė, viskas matėsi, visi buvo patikrinti. Viskas vyko patalpoje. Lankstinuką rado kolega A. M.. Atrodė, kaip tabakas, todėl paėmė radinį. Ekspertizė nustatė draudžiamas medžiagas. Asmeninių konfliktų su A. G. neturi.
Liudytojas D. Č. parodė, kad dirba Vilniaus pataisos namų priežiūros skyriaus viršininku. Jis dalyvavo kratoje su budinčiosios pamainos pareigūnais. Darė kratą gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini) patalpoje. Užėję į patalpą nuteistuosius informavo dėl atliekamos kratos. Jiems buvo nurodyta išeiti iš patalpos. Išeinant iš patalpos buvo atlikta dalinė asmens krata. Tuo metu A. G. turimoje vardinėje dėklo kortelėje rastas lankstinukas su neaiškios kilmės medžiagomis. Paklausus jo, kas tai yra, A. G. pasakė, kad tai tabakas. Įtardami, kad tai gali būti narkotinės medžiagos, perdavė ją Kriminalinės žvalgybos skyriui. Radus tas medžiagas, nuteistasis A. G. paaiškino, kad tai tabakas, tačiau tabakas nėra įtrauktas į draudžiamų daiktų sąrašą. Kilo įtarimas kodėl slepiamas, o nelaikomas cigarečių pakelyje, kišenėje. Nebuvo reikalo prašyti A. G. raštiško paaiškinimo, nes žodžiu paaiškino, kad tai tabakas. Tarnybinio pranešimo jis nerašė, tik surašė protokolą keliais egzemplioriais (vienas egzempliorius saugomas Apsaugos ir priežiūros skyriuje, kitas perduotas Kriminalinės skyriaus žvalgybos pareigūnams). Kad nėra parašo byloje esančiame protokolo egzemplioriuje (1 t., b. l. 2), tai yra techninė klaida. Pataisos namuose jų skyriuje protokolas yra su jo (liudytojo) parašu. Kratos protokolą surašė prižiūrėtojas. Nuteistieji kiekvieną kartą stebina savo išradingumu, ne kartą radę ir SIM kortelių, tarp savo dviejų kortelių paslepia kai kuriuos savo daiktus, todėl yra natūrali praktika patikrinti. Jeigu būtų daiktas, kurį laikyti draudžiama, būtų reikalavę paaiškinimo, tačiau buvo rasta medžiaga, kaip įtarta narkotinė, tačiau kol ji nebuvo ištirta, nebuvo aišku kas tai yra ar ji priskiriama prie draudžiamų. Todėl tik konstatavo faktą, kad buvo rasta neaiškios kilmės medžiaga. Kratos protokolą surašė iškart po kratos, tą pačią dieną. Atlikdami kratą gali filmuoti, bet pagal Apsaugos ir priežiūros instrukciją neprivalo naudotis techninėmis priemonėmis. A. G. skundų nėra gavęs.
Liudytojas J. D. parodė, kad dirba Vilniaus pataisos namų vyriausiuoju specialistu, tyrė 2016 m. spalio 31 d. įvykį, kuomet buvo rastas lankstinukas su augalinės kilmės tabaku ir buvo įtarimas, kad tai narkotinė medžiaga, kuri buvo pasiųsta ištirti. Gavus medžiagą, buvo surašytas pranešimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo apklaustas pats įtariamasis, protokolui pastarasis neprisipažino, tačiau žodžiu paaiškino, kad tai cheminė medžiaga. Protokolui viską neigė. Tai yra kaip skystis cheminė medžiaga, kuriuo gali apipurkšti bet ką. Tuo skysčiu buvo apipurkštas tabakas. Atsakymą gavo po kelių dienų. Įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas 2016 m. lapkričio 4 d. kartu su prižiūrėtoju, kuris rado tą medžiagą. Nuotraukas fotografavo jis (liudytojas), kratoje pats nedalyvavo. Tabakas nėra draudžiamas, todėl negalėjo žinoti, kol negavo ekspertizės atsakymo. Kažką slėpti kortelėje yra dažnas slėpimo būdas. Į teismą atnešė parodyti tokios kortelės pavyzdį (parodo salėje esantiems asmenims) ir paaiškina, kad kiekvienam nuteistajam privaloma nešioti tokią kortelę su savo vardu ir pavarde.
Iš Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo prižiūrėtojo A. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. spalio 31 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje buvo atliekama planinė bendra krata. Prieš kratą visiems patalpoje buvusiems nuteistiesiems buvo atliktos dalinės asmens kratos. Atliekant dalinę asmens kratą A. G., gim. (duomenys neskelbtini), jo vardinėje kortelėje padarytoje slėptuvėje buvo rastas suvyniotas lankstinukas. Išpakavus šį lankstinuką viduje rasta neaiškios kilmės augalinė medžiaga tabako pavidalu 0,001 gramo (įtariama narkotinė medžiaga) (1 t., b. l. 1).
Protokole dėl nuteistojo A. G. asmens kratos užfiksuota, kad 2016 m. spalio 31 d., 10.45 val. Vilniaus PN, atliekant nuteistojo A. G. asmens kratą, jo vardinėje kortelėje, padarytoje slėptuvėje buvo rastas suvyniotas lankstinukas su neaiškios kilmės augaline, galimai narkotine medžiaga, kuri perduota Kriminalinės žvalgybos skyriui (1 t., b. l. 2).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. lapkričio 4 d. apžiūrėta įvykio vieta, kurioje kratos metu rasta psichotropinė medžiaga, įvykio vieta - Vilniaus pataisos namai, (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Patalpa yra apie 3 metrų pločio ir 5 metrų ilgio, joje gyvena keturi 9-ojo būrio nuteistieji, tarp kurių ir A. G.. Apžiūra fiksuota fotolentelėse (1 t., b. l. 17-21).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 3 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiajam specialistui J. D. Vilniaus pataisos namų budintysis padėjėjas D. D. pateikė lankstinuką, kurio viduje buvo neaiškios kilmės augalinė medžiaga (tabako pavidalu). Lankstinuko bendras svoris 0,001 g (1 t., b. l. 36-39).
Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 4 d. buvo apžiūrėtas pas A. G. rastas lankstinukas su neaiškios kilmės augaline medžiaga tabako pavidalu, medžiaga suvyniota į laikraščio skiautelę (1 t., b. l. 46-47).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2354(16) konstatuota, kad tirti pateikta rudos spalvos augalinė medžiaga yra tabakas, kuriame yra pridėta psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido MDMB-CHMICA (MMB-CHMINACA, (2S)-metil-2-(1-cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3 dimetilbutanoatas). Tirti pateikto tabako masė - 0,0657 g, jame yra 0,0002 g. (0,37 proc.) gryno MDMB-CHMICA (1 t., b. l. 55-56).
2017-02-27 specialisto išvadoje Nr. 90TPK-11/2017 konstatuota, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, jog A. G. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų protiškai atsilikęs. 2000-2017 m. jam diagnozuota priklausomybė nuo opiatų bei priklausomybė nuo kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų, neturi žymesnės įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus), analizuojant šiuo metu jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra jokių duomenų, kad A. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra pagrindo A. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 50).
Vilniaus pataisos namų 2016 m. lapkričio 9 d. nuteistojo A. G. charakteristikoje jis charakterizuojamas neigiamai, nurodoma, kad nuo 2016 m. sausio 6 d. dalyvavo „Priklausomybių reabilitacijos grupėje“, baigė terapijos kursą, tačiau dalyvavimas šioje ir kitose programose rezultatų nedavė, šiuo metu jis vartoja narkotines medžiagas (1 t., b. l. 58).
Iš Vilniaus pataisos namų Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo 2015-10-01 ir 2017-04-01 aktų matyti, kad A. G. nustatyta, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas (2 t., b. l. 28, 30-31).
2017-04-06 Medicininiame pažymėjime Nr. 64 nurodyta, kad A. G. 2017 m. balandžio 1 d. vartojo morfiną, heroiną; 2015 m. spalio 1 d. vartojo marichuaną (2 t., b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. kaltė dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma, t. y. liudytojų A. M., E. U., D. Č., J. D. parodymais, A. M. tarnybiniu pranešimu, kratos ir apžiūros protokolais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Kaltinamasis teismui teigė, kad kratos metu jis narkotinių medžiagų neturėjo, nieko nebuvo pas jį rasta, narkotikų nevartoja ir neužsakinėja, gydosi reabilitacijos skyriuje pataisos namuose. Pareigūnai nori tokiu būdu su juo susidoroti, kadangi jis nesutiko bendradarbiauti ir pranešti jiems, kas iš nuteistųjų turi telefonus. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos duomenų (A. G. charakteristikos, asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktų, medicininio pažymėjimo) matyti, kad A. G. vartoja narkotines medžiagas, paskutinį kartą nustatyta, kad jis 2017 m. balandžio 1 d. buvo pavartojęs morfino, heroino, jo lankyti reabilitacijos užsiėmimai teigiamų rezultatų nedavė. Pats kaltinamasis prisipažino, kad praeitais metais jis vartojo narkotines medžiagas. Šios aplinkybės paneigia, A. G. versiją, kad 2016 m. spalio mėnesį, kuomet buvo atlikta krata, jis nevartojo narkotikų ir jie nebuvo jam reikalingi. Taigi, darytina išvada, kad A. G. turėjo motyvą laikyti ir slėpti narkotikus, skirtus savo poreikiams, nes turėjo priklausomybę. Teismo posėdyje buvo apklausti proceso veiksmus atlikę Vilniaus pataisos namų pareigūnai – liudytojai, kurių parodymai yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje ir vieni kitus papildantys, Visi šie liudytojai nurodė iš esmės tapačias aplinkybes. Trys liudytojai A. M., E. U. ir D. Č. nurodė aplinkybes, kaip buvo atlikta krata ir pas A. G. rasta medžiaga, kaip iš pradžių tik įtarė, kad narkotinė. Vėliau, atlikus paimtos medžiagos tyrimą paaiškėjo, jog tai psichotropinė medžiaga. Kaip nurodė liudytojai (pareigūnai), atlikus kratą jie neprašė A. G. rašyti paaiškinimo, nes dar nebuvo žinoma ar rasta medžiaga yra draudžiama, ar nuteistasis padarė pažeidimą. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, nes nenustatyta aplinkybių, kad jie norėtų tyčia apkalbėti, pakenkti A. G.. Jie konfliktų su juo nėra turėję, skundų iš A. G. nėra gavę. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai E. U. ir D. Č.. Kad A. G. neturi konfliktų su pareigūnais patvirtino ir liudytojas S. M.. Tai, kad krata nebuvo filmuojama ar byloje pateiktame kratos protokolo egzemplioriuje nėra D. Č. parašo nesudaro pagrindo manyti, jog krata yra neteisėta ir, kad negalima tikėti jos metu nustatytais faktais. Krata buvo įforminta, liudytojas D. Č. paaiškino, kad kratos protokolas buvo surašytas keliais egzemplioriais, kurie pateikti Apsaugos ir priežiūros skyriui bei Kriminalinės žvalgybos skyriui. Pataisos namuose esančiame kratos protokolo egzemplioriuje visų pareigūnų parašai yra. Tai, kad baudžiamosios byloje pateiktame egzemplioriuje nėra vieno pareigūno parašo nepaneigia kratos teisėtumo, tuo labiau, kad krata atlikta ne BPK pagrindu, o remiantis vidiniu įstaigos aktu – Apsaugos ir priežiūros instrukcija pagal kurią numatytos specifinės kratos atlikimo pataisos namuose taisyklės. Teismas kritiškai vertina liudytojų - nuteistųjų V. J. ir S. M. parodymus, nes jie yra A. G. draugai, kartu gyveno (duomenys neskelbtini) patalpoje, todėl galėjo būti suderinę savo parodymus, kad padėtų A. G. išvengti atsakomybės. Jų parodymai prieštarauja kitų liudytojų (pareigūnų) parodymams ir dokumentuose užfiksuotoms aplinkybėms (pvz., kad nematė ir negirdėjo, kad A. G. vartotų narkotines medžiagas (nors kartu gyvena), kad vardinės kortelės dėkle slėptuvės pasidaryti neįmanoma, nes jis permatomas, tačiau, kaip matyti, įdėjus kortelę į dėklą, kortelės viduje galima paslėpti smulkius daiktus – lankstinuką su draudžiamomis medžiagomis, SIM korteles ir pan.). Be to, liudytojas V. J. nurodė, kad jis nebuvo patalpoje iki kratos pabaigos, o liudytojas S. M. nurodė, kad matė, kaip tikrino A. G. ir jo kišenes, tačiau neatsimena, kad pareigūnai būtų kažką radę. Vertindamas bylos duomenis, teismas nemato pagrindo daryti prielaidų apie kokią nors prievartą, psichologinį spaudimą kaltinamajam neva dėl jo atsisakymo bendradarbiauti su pareigūnais. Taip pat nėra pagrindo daryti prielaidą, kad draudžiamą medžiagą į vardinę kortelę A. G. nematant galėjo įdėti kiti asmenys, tuo labiau, kad kortelę nuteistasis privalo nešioti su savimi ir pašaliniai negali laisvai ja pasinaudoti.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. kaltė dėl psichotropinės medžiagos, kurios masė 0,0002 g neteisėto įgijimo ir laikymo iki 2016 m. spalio 31 d. 10.45 val., kol kratos metu ją surado Vilniaus pataisos namų pareigūnai, yra visiškai įrodyta.
A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti.
A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas, psichotropinė medžiaga buvo skirta savo reikmėms, turint priklausomybę, anksčiau jis buvo teistas už narkotines medžiagas), į kaltinamojo asmenybę (teistas 20 kartų, Vilniaus pataisos namų charakterizuojamas neigiamai dėl galiojančių nuobaudų ir elgesio šioje įstaigoje), taip pat į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad A. G. skirtina BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios terminas nustatomas artimas tokios bausmės vidurkiui už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 49 str. 3 d., 54 str.).
A. G. laikinai sulaikytas nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė jam nepaskirta, nauja neskirtina, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė turi būti subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi nustatyta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, skaičiuojant vieną arešto parą už vieną laisvės atėmimo dieną, ir nustatyta subendrinta bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi įskaityti laikotarpiai ir bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo likusi objekto pakuotė (visa medžiaga sunaudota tyrimui), kuri grąžinta Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriui (1 t., b. l. 54-55), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad iš A. G. valstybės naudai priteistinos 133,17 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokesčio), susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylas asmenų, kurie yra suimti. Kaltinamasis A. G. buvo pataisos įstaigoje, todėl siekiant įgyvendinti jo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinės nutartys Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą, todėl šis prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – areštą 30 parų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams 20 (dvidešimt) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. birželio 15 d.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius ir bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusią objekto pakuotę, saugomą Vilniaus pataisos namuose Kriminalinės žvalgybos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. G. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam A. G. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.