- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-584-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00918-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- S. N.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. N. (S. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. N. (S. N.) dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. N., prašydama pripažinti, kad ieškovė su atsakovu (buvusiu darbuotoju) visiškai atsiskaitė.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – darbo ginčų komisija), prašydamas išieškoti iš ieškovės 800 Eur dienpinigių už komandiruotėje nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. spalio 30 d. būtas dienas. Darbo ginčų komisija 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-8038 patenkino atsakovo prašymą.
3. Nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. sudarė su atsakovu neterminuotą darbo sutartį Nr. A1-343, kuria atsakovas įdarbintas tarptautinių (tolimųjų) reisų vairuotoju, nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį, mokant 725 Eur bazinį mėnesinį atlyginimą, taikant suminę darbo laiko apskaitą, o jeigu atsakovas yra komandiruotėje ilgiau nei vieną dieną arba komandiruojamas į užsienį, mokant dienpinigius, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija.
4. Ieškovės įsakymu atsakovas nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. spalio 30 d. buvo komandiruotėje Ispanijoje. 2019 m. spalio 18 d. atsakovui buvo išmokėtas 1 000 Eur avansas pagal 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderį VIT 1 Nr. 65. 2019 m. spalio 22 d. darbuotojo prašymu pervesta dar 100 Eur.
5. Nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki lapkričio 7 d. atsakovas darbe nepasirodė, todėl ieškovė fiksavo pravaikštą. 2019 m. lapkričio 8 d. atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2019 m. lapkričio 8 d.
6. Ieškovė 2019 m. lapkričio 8 d. priėmė įsakymą Nr. VP–1/ atleisti atsakovą iš darbo. Už 2019 m. spalio mėnesį dirbtas dienas atsakovui apskaičiuota su darbo santykiais susijusių išmokų (atskaičius mokesčius): 364,40 Eur darbo užmokesčio, 29,19 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 711 Eur dienpinigių už komandiruotėje būtas dienas (15 Eur dienpinigiai už 2019 m. spalio 18 d. komandiruotės dieną Lietuvoje, atsakovui kraunant krovinį), už 12 dienų Ispanijoje (58 Eur x 12 dienų)), ir 13 Eur kelionės išlaidų), iš viso – 1 117,59 Eur.
7. Ieškovės 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu iš darbuotojui apskaičiuoto išmokėtino atlyginimo išskaičiuota 17,59 Eur padarytai žalai atlyginti pagal CPK 151 straipsnio 1dalį, 2 dalies 3 punktą, nes, 2019 m. spalio 30 d. atsakovui grįžus iš komandiruotės ir ieškovei apžiūrėjus jo vilkiką (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabą Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti apgadinimai, įrangos trūkumai. Atsakovas paaiškino, kad apgadino transporto priemones, atsitrenkdamas į atitvarus aikštelėje. Eismo įvykis nebuvo užfiksuotas, policija neiškviesta. Ieškovė žalą įvertino 1 145 Eur. Su apgadinimo aktu atsakovas supažindintas, prieštaravimų nepareiškė.
Atsiliepimas
8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti tuo pagrindu, kad nėra gavęs iš ieškovės pagal 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderį VIT 1 Nr. 65. išmokėto 1 000 Eur avanso, kasos išlaidų orderio nepasirašinėjo, parašas nėra atsakovo. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra baigęs (duomenys neskelbtini), todėl jam gerai žinomi kasos išlaidų orderio pildymo reikalavimai, kad skiltyje „gavau“ reikia įrašyti ranka gavėjo vardą ir pavardę bei gaunamą sumą. Kitų ieškovės skaičiavimų, susijusių su atsakovo darbo santykiais, atsakovas neginčijo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino: pripažino, kad ieškovė su atsakovu pagal 2019 m. spalio 17 d. darbo sutartį Nr. V-17/28 yra atsiskaičiusi.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, įrodinėdamas nevisiško atsiskaitymo su juo aplinkybę, iš esmės rėmėsi vieninteliu faktu, jog jis nepasirašė 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderio 19VIT I Nr. 65. Atsakovo prašymu byloje buvo atlikta ekspertizė, ekspertams pavedant atsakyti į klausimus:
1. Ar ant į bylą ieškovo pateikto dokumento 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderio 19VIT I Nr. 65, esančio el. bylos popierinio apyrašo 23 lape (originalas įdėtas į voką b. l. 14), ties žyma ,,Gavėjo parašas“ yra atsakovo S. N. parašas?
2. Ar 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderyje 19VIT I Nr. 65 rankraštinis tekstas skiltyje „išduoti“ S. N., skiltyje „pagrindas“: avansas komandiruotei, dienpinigiai, vienas tūkstantis, bei skaičiai lentelės skiltyje „korespondentinė sąskaita, subsąskaita“ 2435? skiltyje „suma, Eur“ 1000, skiltyje „suma.ct“ 00, surašyti vieno asmens ranka?
3. Ar 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderyje 19VIT I Nr. 65 rankraštiniu būdu lentelės skiltyje „suma, Eur“ įrašytas skaičius – 1000, yra vientisas ir rašytas vienu metu, ar minėtas skaičius 1000, yra sudarytas prie skaičiaus 100 prirašant papildomą ženklą „0“, tokiu būdu suformuojant naują skaičių 1000?
4. Ar 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderyje 19VIT I Nr. 65 rankraštiniu būdu lentelės skiltyje „suma, Eur“ įrašyto skaičiaus „1000,“ kiekvienas ženklas surašytas tuo pačiu (vienu) rašalu ir ar tuo pačiu metu?
11. Teismo ekspertizę atlikę ekspertai padarė išvadą, kad tirtame kasos išlaidų orderyje pasirašė atsakovas, jame rankraštiniu būdu esantys įrašai suformuoti vieno ir to paties asmens, tuo pačiu veiksmu ir tuo pačiu metu ir kad jie yra padaryti tos pačios rūšies (vienoda) šratinukų pasta be jokių vėlesnių prirašymų.
12. Pinigų gavimo aplinkybę patvirtino ir posėdyje apklaustas kaip liudytojas įmonės vadybininkas V. I. (V. I.), kuris patvirtino matęs, kaip direktorius V. I. (V. I.) prieš reisą į Ispaniją davė atsakovui 1 000 Eur grynais pinigais. Liudytojas paaiškino, kad būtent tokia suma prieš reisą į Ispaniją duodama ten vykstantiems vairuotojams. Liudytojas teigė matęs, kaip atsakovas pasirašė kasos išlaidų orderį ir paėmė pinigus. Girdėjo, kaip direktorius garsiai žodžiais įvardijo duodamą sumą, nes liudytojas sėdi tame pačiame kabinete. Patvirtino, kad įmonės vadovas yra jo tėvas. Teismas sprendė, kad, nepaisant aplinkybės, jog liudytojas yra įmonės vadovo sūnus, nėra pagrindo netikėti ar abejoti liudytojo parodymų pagrįstumu.
13. Teismas sprendė, kad, esant vienareikšmiškoms ekspertų išvadoms, jog atsakovas pasirašė 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderį 19VIT I Nr. 65, pripažintina, kad atsakovas gavo jame įvardintą pinigų sumą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog darbdavys darbuotojui liko skolingas 800 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Apklaustas kaip liudytojas ieškovės vadybininkas teismui melavo, nes, atsakovui is?vaz?iuojant i? komandiruote? Ispanijoje ir gaunant i?mone?je reisui bu?tinus dokumentus, liudytojo kabinete nebuvo.
14.2. Liudytojas melavo teismui ir apie tai, kad didelės pinigu? sumos (1 000 Eur) is?davimas vairuotojui vaz?iuojant i? reisa? yra i?mone?je i?prasta praktika. Apelianto teigimu, nė viena Lietuvos i?mone?, besiverčianti kroviniu? gabenimu, siunčiamam į reisą vairuotojui niekada neduoda daugiau kaip 100 ar 150 Eur, be to, pinigai visada pervedami vairuotojui i? banko sąskaitą.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl ieškovė perdavė atsakovui 1 000 Eur grynais, o po to dar 100 Eur pervedė į banko sąskaitą. Be to, apeliantas buvo naujas darbuotojas, todėl teismui turėjo sukelti abejonių tai, kad nepažįstamam žmogui ieškovė būtų sumokėjusi grynais pinigais 1 000 Eur.
14.4. Teismas turėjo vertinti vežimo kompanijose paplitusį reiškinį, kad vairuotojai dažnai pasirašo neužpildytame kasos išlaidų orderyje, kasos išlaidų orderis užpildomas grįžus iš komandiruotės ir turinys vairuotojui nežinomas.
14.5. Pries? skiriant teismo ekspertize?, apeliantas pras?e? papildomai užduoti tokius klausimus: ar tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje visi rankras?tiniai i?ras?ai ir skaic?iai uz?pildyti vienu metu; jeigu ne – kokie rankras?tiniai i?ras?ai orderyje atlikti pirmiau, o kokie – ve?liau (nustatyti i?ras?u? atsiradimo eilis?kuma?). Teismas neuz?dave? pras?omų klausimų, todėl atlikta ekspertize neis?sklaide? visų abejonių de?l dokumento (kasos orderio) suklastojimo. Neaišku, ar apeliantas pasiras?e? tus?c?ia? orderio blanka?, o visi kiti i?ras?ai orderyje atsirado ve?liau, ar visi i?ras?ai, tarp jų – apelianto paras?as, atsirado dokumente vienu metu.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Juridiniu? asmenu? kasos darbo organizavimo, kasos operaciju? atlikimo ir i?forminimo tvarka?, nustatanc?ia? grynu?ju? pinigu? prie?mima?, is?moke?jima?, ju? apskaita? ir laikyma? kasoje tvarka?, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „De?l kasos darbo organizavimo ir kasos operaciju? atlikimo taisykliu? patvirtinimo“ patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operaciju? atlikimo taisykle?s (toliau – Taisyklės). Pagal Taisykliu? 7 punkto nuostatas vienkartine? darbo uz?mokesc?io, premiju?, pas?alpu?, pensiju?, stipendiju?, tantjemu?, dividendu? ar kita is?moka asmeniui (u?kio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris ne?ra u?kio subjekto darbuotojas) turi bu?ti i?forminama kasos is?laidu? orderiu. Visos kasos operacijos i?ras?omos i? kasos knyga?. Jeigu kasos is?laidu? orderyje arba moke?jimo z?iniaras?tyje ne?ra pinigu? gave?jo paras?o, laikoma, kad pinigai neis?moke?ti.
15.2. Kasacinis teismas yra is?ais?kine?s, kad pagal Taisyklių 19 punkta?, jeigu kasos is?laidu? orderyje arba moke?jimo z?iniaras?tyje ne?ra pinigu? gave?jo paras?o, laikoma, jog pinigai neis?moke?ti. Nors pries?inga prezumpcija s?iame teise?s akte nei?tvirtinta, teise?ju? kolegijos vertinimu, pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga i?rodyti, kad ginc?ijamos sumos neis?moke?tos, tenka asmeniui, ginc?ijanc?iam ju? gavima? (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).
15.3. Byloje atliktos teismo ekspertize?s is?vados vienareiks?mis?kai patvirtino, kad kasos is?laidu? orderio eilute?je „gave?jo paras?as“ pasiras?e? atsakovas. Ekspertai taip pat nurode?, kad visi orderio i?ras?ai padaryti vieno asmens, visi z?enklai paras?yti vienu ras?ymo veiksmu (tuo pac?iu metu) ir tos pac?ios ru?s?ies s?ratinuku? pasta be jokiu? ve?lesniu? priras?ymu?.
15.4. Apeliantas ne?ra nuoseklus de?stydamas savo pozicija?: byla? nagrine?jant darbo ginc?u? komisijoje atsakovas nurode?, kad ginc?o orderio niekada ne?ra mate?s, jo nepasiras?e?. Bylos nagrine?jimo teisme metu taip pat ais?kino, kad orderio ne?ra pasiras?e?s ir paras?as dokumente yra ne jo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde teigia, kad jis gale?jo pasiras?yti tus?c?iame kasos is?laidu? orderyje.
15.5. Byloje pateikta ieškovės 2019 m. spalio me?nesio kasos knyga patvirtina, kad moke?jimai grynais pinigais buvo i?prasta praktika – ta? pac?ia? diena? 1 440 Eur gavo ir kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas.
15.6. Liudytojas paais?kino, kad, darbuotojo pras?ymu, 2019 m. spalio 22 d. moke?jimo pavedimu jam papildomai pervesta 100 Eur avanso suma, kadangi jam nepavyko atsiskaityti grynais pinigais ir reike?jo atlikti moke?jima? atsiskaitymo kortele. S?i aplinkybe? niekaip nepaneigia grynu? pinigu? is?moke?jimo atsakovui fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (apeliantas) 2019 m. spalio 17 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį A1-343 (toliau – Darbo sutartis), kurios pagrindu atsakovas (apeliantas) priimtas dirbti tarptautinių (tolimųjų) reisų vairuotoju, nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį.
19. Darbo sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad atsakovui (apeliantui) mokamas 725 Eur (bruto) bazinis mėnesinis atlyginimas. Pagal 5 punktą, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau nei darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
20. Ieškovė 2019 m. spalio 18 d. įsakymu K/19-49 komandiravo atsakovą (apeliantą) į Ispaniją nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. spalio 30 d.
21. 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderyje VIT 1 Nr. 65 įrašyta, kad atsakovui (apeliantui) išmokėtas 1 000 Eur avansas komandiruotei, dienpinigiams. Gavėjo skiltyje yra parašas.
22. Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos išrašo 2019 m. spalio 1 d. – 31 d. 10 lape įrašyta, kad atsakovui (apeliantui) išmokėta 1 000 Eur pagal 2019 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderį VIT 1 Nr. 65.
23. 2019 m. spalio 22 d. atsakovui (apeliantui) bankiniu pavedimu pervesta 100 Eur.
24. 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovė priėmė įsakymą Nr. VP–1/ atleisti atsakovą (apeliantą) iš darbo darbuotojo prašymu.
25. Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su tuo, kad ieškovė su juo visiškai atsiskaitė, kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš ieškovės (darbdavės) 800 Eur dienpinigius už komandiruotės Ispanijoje dienas.
26. Darbo ginčų komisija 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-8038 patenkino apelianto prašymą išieškoti iš ieškovės 800 Eur dienpinigius.
27. Ieškovė, nesutikdama su nurodytu darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ji su atsakovu (apeliantu) visiškai atsiskaitė.
Dėl ieškovės (darbdavės) atsiskaitymo su apeliantu (darbuotoju)
28. DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
29. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas dėl visiško atsiskaitymo kilo dėl to, kad atsakovas (buvęs darbuotojas) neigia, jog yra gavęs iš ieškovės (darbdavės) 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderyje VIT 1 Nr. 65 nurodytą 1 000 Eur avanso sumą.
30. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi apklausto kaip liudytojo ieškovės vadybininko parodymais, neva jis matė ir girdėjo direktorių perduodant 1 000 Eur avansą atsakovui (apeliantui). Apelianto teigimu, tuo metu, kai jam buvo perduodami komandiruotei reikalingi dokumentai, nurodyto liudytojo nebuvo kabinete.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekdamas nustatyti, ar atsakovui (apeliantui) buvo perduota ginčo objektu esanti 1 000 Eur avanso suma, pirmosios instancijos teismas visų pirma analizavo byloje esančius rašytinius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė atsakovo (apelianto) parašo 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderyje VIT 1 Nr. 65 tikrumui nustatyti (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 2 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1541(20) padaryta kategoriška išvada, kad kasos išlaidų orderyje pasirašė atsakovas (apeliantas), o jame esantys rankraštiniai įrašai padaryti vieno ir to paties asmens. Atlikus dar vieną teismo ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 29 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1853 (20) padaryta išvada, kad 2019 m. spalio 18 d. kasos išlaidų orderyje VIT 1 Nr. 65 lentelės skiltyje „Suma Eur“ esantis įrašas „1000,“, yra vientisas, t. y. visi jo skaitmenys ir kablelio ženklas parašyti vienu rašymo veiksmu (tuo pačiu metu) tos pačios rūšies (vienoda) šratinukų pasta. Esant tokioms teismo ekspertų išvadoms, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vertinti, jog atsakovas (apeliantas) neįrodė, kad kasos pajamų orderyje parašas yra ne jo, kad galbūt koreguota avanso suma (CPK 218 straipsnis). Liudytojo parodymai nagrinėjamu atveju vertinti kaip papildomai pagrindžiantys teismo ekspertizės išvadas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
32. Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodyta, kad, teismo ekspertams nustačius, jog kasos išlaidų orderyje esantis parašas apie 1 000 Eur avanso sumos gavimą yra atsakovo (apelianto), būtent jam teko pareiga įrodyti, kad negavo jo pasirašytame dokumente nurodytos sumos (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintu? Kasos darbo organizavimo ir kasos operaciju? atlikimo taisykliu? 19 punkta?, jeigu kasos is?laidu? orderyje arba moke?jimo z?iniaras?tyje ne?ra pinigu? gave?jo paras?o, laikoma, kad pinigai neis?moke?ti. Nors pries?inga prezumpcija s?iame teise?s akte nei?tvirtinta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga i?rodyti, kad ginc?ijamos sumos neis?moke?tos, tenka asmeniui, ginc?ijanc?iam ju? gavima? (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).
34. Apeliacinio skundo argumentai, kad nė viena Lietuvos i?mone?, besiverčianti kroviniu? gabenimu, siunc?iamam i? reisa? vairuotojui niekada neis?duoda daugiau kaip 100 ar 150 Eur, be to, pinigai visada pervedami vairuotojui i? banko sąskaitą, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl negali būti laikomi įrodytais (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1-2 dalys). Kartu pažymėtina, kad iš byloje esančio ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos 2019 m. spalio 1 d. – 31 d. 10 lapo išrašo matyti, jog ir kitam įmonės darbuotojui buvo išmokėtas 1 440 Eur avansas.
35. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl ieškovė perdavė jam 1 000 Eur grynais, o po to dar 100 Eur pervedė į banko sąskaitą, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas liudytojui V. I. uždavė klausimą, kodėl atsakovui (apeliantui) esant komandiruotėje ieškovė papildomai jam pervedė 100 Eur. Liudytojas nurodė, kad taip buvo padaryta dėl to, jog apeliantas skambino direktoriui ir pranešė, kad negali atsiskaityti grynais pinigais.
36. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo vertinti vežimo kompanijose paplitusį reiškinį, jog vairuotojai dažnai pasirašo neužpildytame kasos pajamų orderyje, kasos pajamų orderis užpildomas grįžus iš komandiruotės ir turinys vairuotojui nežinomas, taip pat pripažintini neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai). Nėra jokio pagrindo apelianto nurodytų aplinkybių pripažinti visiems žinomomis (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
37. Pabrėžtina tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas (apeliantas) nuosekliai įrodinėjo, jog kasos išlaidų orderyje esantis parašas yra ne jo. Atlikus byloje teismo ekspertizę, kuri patvirtino parašo kasos dokumente tikrumą, apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) keičia savo poziciją, teigdamas, kad atlikta teismo ekspertize neis?sklaide? visų abejonių de?l kasos pajamų orderio suklastojimo, nes neaišku, ar apeliantas nepasiras?e? neužpildyto kasos pajamų orderio, ar visi i?ras?ai, tarp jų – ir apelianto paras?as, atsirado dokumente vienu metu.
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-1853 (20) tiriamojoje dalyje teismo ekspertės nurodyta, jog nustatyti, kada atliktas įrašas „1 000“ ir dar du dokumente esantys šios sumos įrašai žodžiu (prieš gavėjui pasirašant dokumentą ar po to), negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centre įrašų amžiaus tyrimai neatliekami. Taigi ekspertai nebūtų galėję atsakyti į apelianto papildomą klausimą, ar jo parašas ir kiti i?ras?ai kasos pajamų orderyje atlikti vienu metu.
39. Kita vertus, nagrinėjamo ginčo aspektu akcentuotina tai, kad atsiliepime į ieškinį apeliantas nurodė, jog gerai išmano buhalterinių dokumentų pasirašymo reikalavimus (turi aukštąjį išsilavinimą šioje srityje), žino, kaip kasos išlaidų orderyje turi būti patvirtintas pinigų gavimo faktas. Taigi tuo atveju, jeigu apeliantas iš tiesų pasirašė neužpildytą (tuščią) kasos išlaidų orderį, jis turėjo suvokti tokio neatsakingo savo elgesio galimus padarinius, t. y. kad, kilus ginčui dėl pinigų gavimo fakto, būtent jam teks pareiga įrodyti, kad jis negavo pinigų, kurių gavimą patvirtino savo parašu kasos orderyje (CPK 12, 178 straipsniai). Be paties atsakovo, tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų (CPK 186 straipsnis), kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad, nepaisant atsakovo (apelianto) parašo kasos išlaidų orderyje apie 1 000 Eur avanso gavimą, jis šios pinigų sumos iš ieškovės negavo, nepateikta (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
40. Tuo tarpu ieškovė pateikė į bylą tinkamai užpildytą kasos išlaidų orderį, kasos knygos išrašus (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Atliktų dviejų teismo ekspertizių išvados nepatvirtino atsakovo (apelianto) iškeltų abejonių dėl dokumentų suklastojimo (CPK 218 straipsnis).
41. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas (apeliantas) nenuginčijo 1 000 Eur gavimo pagal kasos pajamų orderį fakto (CPK 12, 178 straipsniai), tuo tarpu ieškovė (darbdavė) įrodė, kad tinkamai atsiskaitė su atsakovu (darbuotoju) (CPK 12, 178 straipsniai, Kasos darbo organizavimo ir kasos operaciju? atlikimo taisyklių 4, 16, 17 punktai) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tuo tarpu ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
44. Nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ atsiliepime į apeliacinį skundą prareiškė prašymą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl to nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti atsakovo apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą.