Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-09-18 · Civilinė byla Nr. 2A-278/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-18
Bylos Nr.
2A-278/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Kazys Kailiūnas (pran.), Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Utenos statybinės medžiagos“
Atsakovas
P. Nikitino, IĮ ,,Gražuliai”, įmonės savininkui P
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė, Janina Umbrasienė
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–278/2006Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 42.11.1.; 50.1.; 124.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kazio Kailiūno (pranešėjas),

kolegijos teisėjų Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės,sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,atsakovo atstovams Pavelui Nikitinui, advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos statybinės medžiagos“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-82-280/2006 pagal atsakovo P. Nikitino individualios įmonės „Gražuliai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos statybinės medžiagos“ ieškinį atsakovui P. Nikitino individualiai įmonei „Gražuliai“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Utenos statybinės medžiagos” 2000 m. balandžio 19 d. kreipėsi su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. Nikitino IĮ ,,Gražuliai” 96 000 Lt nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad 1998 m. lapkričio 16 d. su atsakovu buvo sudaryta neterminuota gaterinės patalpų, jose esančių įrengimų ir dalies teritorijos medžiagų sandėliavimui nuomos sutartis. Kadangi nuo 1999 m. birželio mėnesio atsakovas nutraukė ūkinę veiklą, nemokėjo nuomos ir medienos saugojimo mokesčių, nuomos sutartis buvo nutraukta, tačiau atsakovas pilnai neperdavė gaterinės patalpų ir įrengimų, neatlaisvino išnuomotos teritorijos. Dėl šių priežasčių atsakovo įmonės savininkui P. Nikitinui 1999 m. lapkričio 4 d. buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri 2000 m. sausio 4 d. buvo nutraukta, nesant P. Nikitino veikloje nusikaltimo sudėties. Atsakovas sutvarkė dalį gaterio įrengimų bei grąžino trūkstamas dalis tik 2000 m. gegužės 16 d. ir tai patvirtina šalių pasirašytas priėmimo aktas. Dėl atsakovo kaltės ieškovas neturėjo galimybės naudotis nuosavomis gaterinės patalpomis bei įrengimais ir vykdyti 1999 m. birželio 1 d. su ŽŪB ,,Žvirinka” sudarytos rangos sutarties dėl medienos gaminių išpjovimo, todėl ieškovas patyrė 96 000 Lt dydžio nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2001 sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. kovo 19 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo P. Nikitino IĮ ,,Gražuliai” ieškovui UAB ,,Utenos statybinės medžiagos” 32 000 Lt nuostolių atlyginimą.

Šalies argumentai

Atsakovas P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ 2005 m. rugsėjo 16 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ieškinį atsakovui P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ dėl nuostolių atlyginimo, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad išnagrinėjus civilinę bylą dėl 1999 m. birželio 1 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ir ŽŪB „Žvirinka“ pripažinimo negaliojančia, 2005 m. rugpjūčio 23 d. paaiškėjo, kad nurodyta sutartis yra tariamas sandoris, todėl darytina išvada, kad ieškovui UAB „Utenos statybinės medžiagos“ negalėjo atsirasti nuostolių dėl negalėjimo įvykdyti šios sutarties ir 32 000 Lt nuostolių atlyginimas iš atsakovo P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ priteistas nepagrįstai. Tai vertintina kaip esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. kovo 19 d. nutartyje nuostolių ieškovui UAB „Utenos statybinės medžiagos“ atsiradimą kildino būtent iš negalimumo vykdyti 1999 m. birželio 1 d. rangos sutartį. Ši aplinkybė anksčiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovui P. Nikitino IĮ „Gražuliai“, nes atsakovas nėra šios sutarties šalis, o ši sutartis buvo pripažinta negaliojančia Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu, kuris Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2005 m. spalio 12 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą atnaujinti procesą ir atnaujino procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ieškinį atsakovui P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ dėl nuostolių atlyginimo.

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. vasario 28 d. sprendimu panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ieškinį atsakovui P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ 7200 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 102,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą, taip pat priteisė iš ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ atsakovui P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. kovo 19 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovo P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ atsakomybė kyla iš ieškovo negalėjimo vykdyti UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ir ŽŪB „Žvirinka“ 1999 m. birželio 1 d. sudarytos rangos sutarties, kurios ieškovas net nepradėjo vykdyti dėl atsakovo P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad atsakovas pažeidė šalių 1998 m. lapkričio 16 d. sudarytą gaterinės patalpų su joje esančia įranga nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai nėra paneigti ir jų niekas neginčija, tačiau 96 000 Lt nuostolių (negautų pajamų) realumas liko neįrodytas. Teismas nurodė, kad anksčiau nagrinėjant bylą teismui nebuvo pagrindo netikėti ieškovo tvirtinimu, kad 1999 m. birželio 1 d. tarp UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ir ŽŪB „Žvirinka“ buvo sudaryta rangos sutartis dėl medienos išpjovimo bei buvo nustatyta, jog ši sutartis neįvykdyta ir ieškovas negavo pajamų pagal ją ne vien dėl atsakovo P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ kaltų veiksmų dėl gaterinės patalpų ir įrengimų nuomos sutarties pažeidimo, bet ir dėl paties ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ nerūpestingumo. Teismas konstatavo aplinkybė, jog minėta rangos sutartis yra tariamas sandoris, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kadangi tokį faktą galima konstatuoti tik teismo sprendimu. Teismas nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 1999 m. birželio 1 d. rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ir ŽŪB „Žvirinka“, dėl medienos išpjovimo pripažinta negaliojančia, nustačius, kad šia sutartimi nebuvo siekiama pasekmių - medienos išpjovimo, sutarties šalys to šia sutartimi nesiekė, todėl ji ir nebuvo vykdoma, sutartimi buvo siekiama įrodyti nuostolių atsiradimą bei gauti jų atlyginimą iš P. Nikitino IĮ „Gražuliai“. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma iki 2005 m. rugpjūčio 23 d. Teismas konstatavo, kad tai yra esminė bylos aplinkybė, nes žinant tai, jog UAB „Utenos statybinės medžiagos“ net neketino pjauti ŽŪB „Žvirinka“ medienos ir to nebūtų dariusi, net jei atsakovas P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ ir nebūtų nuomos sutarties pažeidęs, negalima pripažinti, kad nuostoliai, kaip negautos pajamos, yra realūs ir dėl to priteistini. Teismas nesutiko su ieškovo nuomone, kad atsakovas pateikė pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pačiu pagrindu, kadangi prašymo faktinis pagrindas yra naujas, nes remiamasi faktu, jog nuginčyta rangos sutartis tarp ŽŪB „Žvirinka“ ir UAB „Utenos statybinės medžiagos“, ko anksčiau, paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo, nebuvo. Teismas konstatavo, kad ieškinys turėjo būti apmokėtas 4800 Lt žyminiu mokesčiu, apeliacinis skundas - 2400 Lt žyminiu mokesčiu, ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, apeliacinės instancijos teismas nutartimi iš ieškovo viso priteisė 4900 Lt žyminio mokesčio valstybei, todėl papildomai priteistina 2300 Lt (7200 - 4900) žyminio mokesčio ir viso priteistina iš ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ 7200 Lt žyminio mokesčio valstybei, 102,4 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą, 1600 Lt (1500 Lt atstovavimo ir 100 Lt žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ Teismas nurodė, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo nė viena iš šalių neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CPK 373 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Utenos statybinės medžiagos“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą ir nešališką teismą, pažeidė teismų ir teisėjų nepriklausomumo bei nešališkumo principą, taip pat CPK 65, 66 straipsnių nuostatas, kadangi teisėja R. Čeknienė turėjo nusišalinti nuo bylos prieš priimdama nutartį dėl proceso atnaujinimo, nes priimant 2005 m. spalio 12 d. nutartį, kuria atnaujintas procesas, teisėja buvo šališka ir turinti išankstinę nuomonę dėl bylos. Teismas procesą atnaujino nepagrįstai, kadangi anksčiau buvo netenkintas prašymas, kuriame buvo prašoma atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu. Aiškindamas naujai paaiškėjusios aplinkybės požymius teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tuo klausimu. Atsakovo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo procesą atnaujinti, kadangi prašyme nurodytos aplinkybės buvo žinomos dar 2000 metais civilinės bylos iškėlimo bei jos nagrinėjimo teisme metu ir tai patvirtina byloje esanti rangos sutartis bei atsakovo 2001 m. prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu. Teismas pažeidė pakopinės teismo sprendimų kontrolės principą, kadangi pirmąja instancija bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą turėjo nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančias normas ir turėjo teisę panaikinti tik savo anksčiau priimtą sprendimą, apie kurį apskritai neužsiminė ir jo nepanaikino. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovo argumentus dėl nuostolių dydžio bei byloje esančius paskaičiavimus ir nepagrįstai rėmėsi vien tik rangos sutarties nebuvimu. Sutartiniai santykiai, dėl kurių atsirado atsakovui UAB „Utenos statybinės medžiagos“ nuostoliai, yra tik tarp ieškovo bei atsakovo ir nėra susiję su trečiaisiais asmenimis, nes nuostoliai yra kildinami iš atsakovo P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ vengimo grąžinti išnuomotą turtą ieškovui UAB „Utenos statybinės medžiagos“. Tuo tarpu, teismo nuomone, UAB „Utenos statybinės medžiagos“, nesant rangos sutarties, neturi pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas ir patirtus nuostolius. Apelianto manymu, rangos sutarties buvimas ar nebuvimas lemiamos reikšmės neturi, kadangi ieškinyje paskaičiuoti nuostoliai (negautos pajamos) yra realūs. Teismas nemotyvavo žyminio mokesčio priteisimo dydžio, be to, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintos žyminio mokesčio skaičiavimo tvarkos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ nurodo, kad su ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ir atsakovas P. Nikitino IĮ „Gražuliai“ 1998 m. lapkričio 16 d. sudarė gaterinės patalpų ir jose esančios įrangos bei dalies teritorijos medžiagų sandėliavimui nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad nuomininkas už nuomą moka sutartinėmis kainomis.. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo ryšium su nurodytos sutarties nutraukimu ir nuomojamo daikto grąžinimu. UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ir ŽŪB „Žvirinka“ 1999 m. birželio 1 d. sudarė rangos sutartį, kurią Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu pripažino negaliojančia kaip tariamą sandorį. Nurodytas teismo sprendimas paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjų ir teismų nešališkumo principo, CPK 65, 66 straipsnių reikalavimų pažeidimo nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Teisėja, priėmusi 2005 m. spalio 12 d. nutartį dėl proceso atnaujinimo, 2006 m. vasario 9 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo CPK 66 straipsnio pagrindu ir bylą nagrinėjo iš esmės bei priėmė apeliaciniu skundu skundžiamą 2006 m. vasario 28 d. sprendimą kita teisėja. Kadangi teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesas, negali būti skundžiama instancine (apeliacine, kasacine) tvarka ir neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl tokia nutartis negali sąlygoti priimamą byloje teismo sprendimą bei šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad atnaujinus procesą, teismas, nagrinėdamas bylą, turi išaiškinti bei nustatyti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir išnagrinėjęs bylą, be kitų CPK 371 straipsnyje numatytų teisių turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovo pakartotinio prašymo atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu ir dėl nebuvimo pagrindo atnaujinti procesą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad nors atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas tuo pačiu teisiniu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) kaip ir ankstesnis prašymas, bet faktinis pagrindas yra naujas, nes remiamasi faktu, kad nuginčyta 1999 m. birželio 1 d. rangos sutartis tarp UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ir UAB „Žvirinka“, ko anksčiau paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo, todėl negalima išvada, kad pateiktas pakartotinis prašymas dėl proceso atnaujinimo tuo pačiu pagrindu (CPK 374 str.). Nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą patvirtina esantys byloje atsakovo 2001 m. gegužės 25 d. bei 2005 m. rugsėjo 16 d. pateikti teismui prašymai dėl proceso atnaujinimo ir kiti bylos duomenys. Nagrinėjant bylą pagal ankstesnį atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2001 m. kovo 19 d. nutartį, atsižvelgęs, visų pirma, į galiojusią ir nenuginčytą rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ir ŽŪB „Žvirinka“. Paminėta rangos sutartis pripažinta negaliojančia Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog teismo sprendimu pripažinimas nurodytos rangos sutarties negaliojančia kaip tariamo sandorio yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir kuri negalėjo būti žinoma atsakovui ankstesnio bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų apie ieškovo patirtus nuostolius įvertinimo ir nepagrįsto ieškinio atmetimo. Ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ patikslinto ieškinio (t.2, b.l.23-24), paduoto teismui 2000 m. gruodžio 27 d., turinys ir reikalavimai patvirtina, kad ieškovas 96 000 Lt nuostolių (negautų pajamų) atsiradimą grindė bei įrodinėjo tik negalėjimu vykdyti paminėtos 1999 m. birželio 1 d. rangos sutarties dėl atsakovo kaltės, nenurodė kitų konkrečių nuostolių, įskaitant kitas negautas pajamas, atsiradusių dėl atsakovo kaltės, ir nepareiškė ieškinio reikalavimo dėl kitų nuostolių atlyginimo. Šias aplinkybes patvirtina ir 1999 m. birželio 1 d. rangos sutartyje nurodyta 96 000 Lt sutarties kaina. Apeliacinio skundo argumentą, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. kovo 19 d. nutartyje, kuria pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimas ir ieškinys tenkintas iš dalies, nesirėmė 1999 m. birželio 1 d. rangos sutartimi tarp UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ir ŽŪB „Žvirinka“, paneigia paminėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad nuostolių atsiradimą ieškovas kildina iš negalėjimo vykdyti 1999 m. birželio 1 d. rangos sutarties, kad rangos sutartis buvo neįvykdyta ne tik dėl atsakovo, bet ir ieškovo kaltės ir kad skolininko atsakomybė sumažinama, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta ir dėl kreditoriaus kaltės. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. kovo 19 d. nutartimi priteisė iš atsakovo ieškovui 32 000 Lt nuostolių, kurie atsirado tik dėl ieškovo negalėjimo vykdyti 1999 m. birželio 1 d. rangos sutarties, atlyginimą. Teismo sprendimu paminėta 1999 m. birželio 1 d. rangos sutartis pripažinta negaliojančia kaip tariamasis sandoris, t.y. kaip dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl 1999 m. birželio 1 d. rangos sutarties nevykdymo ieškovas nepatyrė nuostolių ir kad ieškinys neįrodytas bei atmestinas, yra pagrįstos (1964 m. CK 176, 177, 227, 297, 314 str.; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 4 str.; CK 6.1, 6.245 str.). Pažymėtina, kad atnaujinus procesą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Civilinio proceso kodekso numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paminėtos rangos sutarties buvimas ar nebuvimas lemiamos reikšmės dėl ieškovo patirtų nuostolių neturi ir ieškinyje paskaičiuoti nuostoliai (negautos pajamos) yra realūs. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi kreditoriaus turtinė padėtis. Šios pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Dėl to būtina atsižvelgti į realias kreditoriaus galimybes gauti tokias pajamas, jo ankstesnes pajamas, taip pat pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokias pajamas. Aplinkybė, kad ieškovas UAB „Utenos statybinės medžiagos“ sudarė 1991 m. birželio 1 d. rangos sutartį, kuri yra tariamas sandoris, paneigia ieškovo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokias pajamas, taip pat paneigia ieškovo nurodomų negautų pajamų realumą. Ieškovas neįrodė jo realių galimybių gauti tokias pajamas, pasiruošimo ir priemonių, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokias pajamas. Ieškovas ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, nėra pareiškęs ieškinio reikalavimo dėl nuostolių, atsiradusių ne vien tik dėl ieškovo negalėjimo vykdyti paminėtos 1999 m. birželio 1 d. rangos sutarties dėl atsakovo kaltės, atlyginimo ir nėra pateikęs į bylą įrodymų dėl tokių nuostolių.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl žyminio mokesčio. Už ieškinį (pareiškimus, prašymus), pateiktą iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, žyminis mokestis mokamas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 1 d.). Ieškovas už ieškinį turėjo sumokėti 4800 Lt žyminio mokesčio (1964 m. CPK 104 str. 1 d. 1 p.) ir žyminis mokestis nebuvo sumokėtas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio antroji dalis taikytina žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą, kai pirmosios instancijos teismo procesas vyko pagal 1964 m. CPK taisykles, o apeliacinis skundas paduotas jau įsigaliojus naujajam CPK. Todėl ieškovas už apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimo turėjo sumokėti 2400 Lt žyminio mokesčio (1964 m. CPK 104 str. 3 d.) ir žyminis mokestis nebuvo sumokėtas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Todėl panaikinant teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, priteistina iš ieškovo valstybei 7200 Lt (4800 Lt + 2400 Lt = 7200 Lt) žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija iš dalies pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 371 straipsnio taikymo. Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai netenka teisinės galios (CPK 371 str. 3 d.). Ši nuostata reiškia, kad įsiteisėjus proceso atnaujinimo bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismo sprendimui (nutarčiai), kuriuo teismas pakeičia ar panaikina savo ankstesnį sprendimą (nutartį) ir priima naują sprendimą, pagal įstatymą netenka galios priimtas ir ankstesnis įsiteisėjęs aukštesnės instancijos – atitinkamai apeliacinės instancijos teismo ir (arba) kasacinio teismo – teismo sprendimas (nutartis). Panevėžio apygardos teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimas yra pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartimi. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, turėjo panaikinti tik Panevėžio apygardos teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimą, kuris yra pakeistas.

Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti, pakeistina ir ši sprendimo dalis suformuluotina taip: „Panevėžio apygardos teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti“, o kita Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28d. sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus priteistina iš ieškovo atsakovui 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovo valstybei 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n utaria:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria nuspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti, pakeisti ir šią sprendimo dalį suformuluoti taip: „Panevėžio apygardos teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti“. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos statybinės medžiagos“ (įmonės kodas 8368825) atsakovui P. Nikitino individualiai įmonei „Gražuliai“ (įmonės kodas 8369965) 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos statybinės medžiagos“ (įmonės kodas 8368825) valstybei 6 Lt (šešis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Kolegijos pirmininkas Kazys KailiūnasTeisėjai Vytas MiliusMarytė Mitkuvienė