- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1432/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BDIK“
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BDIK“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-2248-123/2009 pagal ieškovo A. V. prašymą dėl teismo įsakymo dėl skolos priteisimo išdavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo įsakymu prašė priteisti iš atsakovo UAB „BDIK“ (toliau – atsakovas) skolą, susidariusia negrąžinus pagal 2005 m. liepos 5 d. sudarytą paskolos sutartį, pasiskolintų pinigų, taip pat delspinigius ir palūkanas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. išdavė teismo įsakymą bei 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti suma yra didelė, be to, skolininkas vengia vykdyti savo turtinius įsipareigojimus, skolininko finansinė padėtis nėra žinoma.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skunde nurodo, kad:
1. vienintelis atsakovo nuosavybėje esantis nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įleistas hipoteka ir jau areštuotas ieškovo naudai. Teismas 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi nusprendė parduoti šį turtą iš varžytinių.
2. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pablogintų savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti galimo ieškinio patenkinimo atveju.
3. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonominės krizės sąlygomis piniginių lėšų sąskaitose areštas atsakovui turėtų itin neigiamų pasekmių, sutrikdytų atsakovo veiklą. Piniginių lėšų arešto taikymas skolininkui, esant kito įmonės turto, kurio pakanka kreditoriaus reikalavimams tenkinti, yra nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principais.
Išieškojimas iš įkeisto turto buvo sustabdytas, kadangi teisme yra nagrinėjama byla, pagal ieškovo UAB „BDIK“ ieškinį atsakovui A. V. dėl 2007 m. liepos 5 d. Hipotekos sutarties (hipotekos lakšto) pripažinimo negaliojančia. Galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas byloje dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia yra užtikrintas 2009 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto hipotekos kreditoriaus A. V. naudai.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo atskirąjį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu, jog nėra pagrindo manyti, jog nebus vengiama įvykdyti ieškovui galiamai palankų teismo sprendimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkas vengia vykdyti savo prievolę pagal paskolos sutartį. Kai atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, ieškovas kreipėsi dėl priverstinio vykdymo iš hipotekos sutartimi šių prievolių įvykdymui užtikrinti įkeisto turto, atsakovas inicijavo teisme civilinę bylą dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tai rodo atsakovo vengimą atsiskaityti su ieškovu pagal paskolos sutartį. Be to, jeigu byloje dėl hipotekos sutarties būtų priimtas ieškovui UAB „BDIK“ palankus sprendimas, A. V. reikalavimo įvykdymas nebebūtų užtikrintas. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nusprendė taikydamas laikinąsias apsaugos priemones areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises. Ši nutartis vykdyti yra pateikta antstolei ir ji pinigines lėšas areštuos tik, jeigu kitokio atsakovo turto nepakaks.
Šalies argumentai
2009 m. lapkričio 26 d. UAB „BDIK“ atstovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų (2009 m. rugsėjo 17 d. antstolės R. V. patvarkymas areštuoti skolininko lėšas AB SEB banke, 2009 m. rugsėjo 17 d. antstolės R. V. patvarkymas areštuoti skolininko lėšas AB DnB NORD banke, išrašo iš VĮ Registrų centras svetainės dėl skolininko buto vidutinės rinkos vertės) prijungimo prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš informacinėje teismų sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2009 m. spalio 26 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2009 m. spalio 25 d. ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Pareikšto ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą ir pinigines lėšas. Teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino 2009 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymą ir padidino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto mastą nuo 242 198 litų iki 247 822,40 litų. Matyti, kad 2009 m. rugsėjo 11 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo inicijuotas procesas buvo transformuotas į nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str. 5 d.). Nėra duomenų, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos procesą transformavus į nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi tik padidino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių arešto mastą.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones todėl, kad atsakovo nuosavybėje esantis nekilnojamasis turtas, yra įkeistas hipoteka ir jau areštuotas ieškovo naudai bei teismo nutartimi nuspręsta parduoti šį turtą iš varžytinių. Prievolės užtikrinimas hipoteka iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties, jeigu visas ieškinio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka ar įkeitimu, pakartotinis ieškinio reikalavimo užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų perteklinis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra pareiškęs ieškinį dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia (b.l. 4-5). Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi šioje byloje yra pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - sustabdytas išieškojimas iš hipoteka apsunkinto UAB „BDIK“ turto hipotekos kreditoriaus A. V. naudai. Hipoteka, esant tokioms bylos aplinkybėms, neatlieka įprastos savo funkcijos – užtikrinti UAB „BDIK“ įsipareigojimų pagal 2005 m. liepos 5 d. paskolos sutartį įvykdymą, todėl nepaneigia būtinybės siekiant užtikrinti galimai ieškovui A. V. palankaus teismo sprendimo dėl skolos priteisimo įvykdymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai ta apimtimi, kiek susiję su ieškovo reikalavimams pagal 2005 m. liepos 5 d. paskolos sutartį užtikrinti sudarytos hipotekos sutarties pasekmėmis, yra prieštaringi. Viena vertus, atsakovas tuo, kad pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą yra areštuotas hipotekos objektas, grindžia netikslingumą papildomai hipotekos kreditoriaus reikalavimus užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tačiau, antra vertus, atsakovas nuogąstauja dėl to, kad teismui pagal UAB „BDIK“ ieškinį pripažinus hipotekos sutartį negaliojančia, atsakovas hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti iš varžytinių parduoto įkeisto turto nebegalėtų išsireikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Toks atsakovo pozicijos nenuoseklumas nesuderinamas su ketinimais hipotekos kreditoriaus reikalavimus patenkinti iš tam įkeisto ir pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą areštuoto turto bei sustiprina teismo abejones, ar hipoteka nagrinėjamoje byloje pilnai atlieka įprastą savo funkciją.
Nors byloje, kaip atskirajame skunde teigia atsakovas, nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti, jeigu teismas priimtų ieškovui A. V. palankų sprendimą, pastebėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, rodančių, kad atsakovas imasi priemonių vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2005 m. liepos 5 d. paskolos sutartį. Klaipėdos apygardos teismui pateiktame ieškinyje dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia UAB „BDIK“ prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai iš ginčijama hipotekos sutartimi įkeisto turto motyvuodamas tuo, kad, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, jeigu teismas pripažintų hipotekos sutartį negaliojančia, UAB „BDIK“ iš varžytinių parduoto įkeisto turto nebegalėtų išsireikalauti iš sąžiningo įgijėjo (CK 4.96 str.). Tai leidžia daryti prielaidą, kad UAB „BDIK“ neketina vykdyti savo įsipareigojimų pagal 2005 m. liepos 5 d. paskolos sutartį iš šių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti įkeisto turto. Ši aplinkybė taip pat pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų skundžiama teismo nutartimi, taikymo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tuo tikslu Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nutarė pirmiausia areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises. Esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų netaikymas vien dėl to, kad ekonominės krizės sąlygomis tai sukeltų atsakovui ypač neigiamas pasekmes, būtų nesuderinamas su siekiu užtikrinti proceso šalių interesų balansą. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas, turi procesines teises, leidžiančias išvengti jam dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kylančių neigiamų pasekmių tokiais būdais, kurie nepaneigia ieškovo teisėtų interesų. Vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turtas. Atsakovas taip pat turi teisę pareikšti teismui pagrįstą prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita (CPK 146 straipsnio 1 dalis) ir taip pasirinkti atsakovui mažiausiai nepatogumų sukeliančią, bet galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą užtikrinančią laikinąją apsaugos priemonę. Galiausiai, atsakovas turi teisę pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 straipsnio 1 dalis), o jeigu ieškinį teismas atmeta, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovui padarė ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.