Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. G. ir E. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus supaprastinto proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatomis, patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kuria susitarė užbaigti šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Prašymas tenkinamas, taikos sutartis tvirtinama.

Vadovaujantis 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 punktu, sprendžiant šeimos ginčus, būtina pasinaudoti privalomąja mediacija – išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Nepasinaudojusios privalomąja mediacija ir laiku nepašalinusios procesinių trūkumų, šalys praranda teisę šeimos ginčą spręsti teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, tinkamai pasinaudoję privalomąja mediacija, iš šeimos santykių kilusį ginčą išsprendė taikiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis). Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tokiu atveju, jei tie veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjų pateiktame prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir pateiktoje taikos sutartyje yra aiškiai išreikšta pareiškėjų valia ir jų bendras prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo. Pareiškėjai patvirtino, kad jiems žinomos ir suprantamos teisinės taikos sutarties sudarymo pasekmės, pateikta taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų, jų nepilnametės dukros interesų, teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjų prašymams tenkinamas, taikos sutartis tvirtinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983, 6.985 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 – 582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų J. G. ir E. V. prašymą tenkinti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2020 m. gruodžio 8 d. tarp pareiškėjų J. G. ir E. V., kuria pareiškėjai bendradarbiaudami, mediacijos būdu tarpusavio nuolaidomis susitarė civilinį ginčą, kilusį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, užbaigti taikiai tokiomis sąlygomis:

1. Vaiko E. V., gim. 2014 m. gruodžio 12 d., gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko mama J. G. jos gyvenamojoje vietoje.

2. Dukters E. V. išlaikymui E. V. nuo susitarimo momento, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 10 d., teikia 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pinigus perveda į J. G. nurodytą sąskaitą banke iki einamo mėnesio 30 d.

3. Iki dukrai E. V. sukaks 10 m. su dukra E. V. bendrauja tokia tvarka:

3.1. E. V., būdamas Lietuvoje, bendrauja su dukra I ir III mėnesio savaitgalį, dukrai pageidaujant, pasiima šeštadienį 10 vai. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą 17 val. bei sekmadienį pasiima dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą 17 val., arba šeštadienį ir sekmadienį tuo pačiu laiku su dukra bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui tinkamoje vietoje, buvimo vietą suderinus su vaiko mama;

3.2. E. V., būdamas Lietuvoje, bendrauja su dukra kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą 19 val.;

3.3. su dukra E. V. bendrauja nepertraukiamai nuo 7 iki 14 dienų iš eilės, dukrai pageidaujant, savo vasaros atostogų metu, iš anksto prieš mėnesį suderinęs laiką su vaiko mama. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą, E. V. bendrauja su ja nepertraukiamai nuo 7 iki 14 dienų iš eilės, dukrai pageidaujant, jos vasaros atostogų metu, iš anksto prieš mėnesį suderinęs laiką su vaiko mama;

3.4. tėvams susitarus, kalendorinės šventės - Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji Metai ir Šv. Velykos gali būti sutinkamos kartu vaiko gyvenamojoje vietoje.

4. Dukrai suėjus 10 metų, E. V. bendrauja su dukra tokia tvarka:

4.1. E. V., būdamas Lietuvoje, bendrauja su dukra I ir III mėnesio savaitgalį, dukrai pageidaujant, pasiima šeštadienį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.;

4.2. E. V., būdams Lietuvoje, bendrauja su dukra kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą 20 val., atsižvelgdamas į dukters užimtumą;

4.3. su dukra E. V. bendrauja nepertraukiamai nuo 7 iki 14 dienų iš eilės dukrai pageidaujant, dukters vasaros atostogų metu, iš anksto prieš mėnesį suderinęs laiką su vaiko mama.

5. Esant galimybei vasaros atostogų metu su dukra išvykti į užsienį, tiek vaiko mama, tiek vaiko tėvas apie tai informuoja vienas kitą prieš mėnesį, bendru sutarimu priima sprendimą dėl išvykos, aptaria išvykos datą ir terminą.

6. Salys iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš mėnesį, informuoja vienas kitą apie jų planuojamas vasaros atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu.

7. Dukrai E. V. sulaukus 10 m., jos rudens, žiemos, ir pavasario atostogas tėvai dalinasi per pusę, atsižvelgdami į vaiko ugdymo procesą, dienos režimą bei vaiko pageidavimą.

8. Dukrai E. V. sulaukus 10 m., poriniais metais Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas bendrauja su mama J. G., o Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Naujųjų Metų dieną, dukrai pageidaujant. bendrauja su tėčiu E. V.

9. Dukrai E. V. sulaukus 10 m,. neporiniais metais Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, dukrai pageidaujant, bendrauja su tėčiu E. V., o Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Naujų Metų dieną dukra bendrauja su mama J. G.

10. Dukrai E. V. sulaukus 10 m., neporiniais metais per Šv. Velykas dukra bendrauja su mama J. G., poriniais metais, dukrai pageidaujant, bendrauja su tėčiu E. V.. Dukrą tėvas pasiima iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse, šeštadienį arba penktadienį ir grąžina sekmadienį 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

11. Tėvams susitarus, kalendorinės šventės - Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji Metai ir Šv. Velykos gali būti sutinkamos kartu.

12. Kiekvienais poriniais metais vaiko gimimo diena yra švenčiama su mama J. G., neporiniais metais, dukrai pageidaujant, švenčiama su tėčiu E. V., tėvams susitarus, vaiko gimtadienį gali švęsti kartu.

13. Tėvo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, E. V. turi teisę praleisti su dukra, motinos dieną vaikas praleidžia su mama J. G.

14. Šalys susitaria, kad kiekviena iš jų lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir iš kitos šalies jų nereikalauja.

15. Taikos sutartis įsigalioja nuo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

Nutartis neskundžiama.