Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. L. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 12 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. balandžio 13 d. tiksliai nenustatytomis dienomis ir laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje bei automobilyje Ford Mondeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ž.G.", ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad A. K. (gim. 2001-04-13) yra mažametė, prieš nukentėjusiosios valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, siekdamas lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su pastarąja, žadėdamas nukentėjusiajai piniginį atlygį, nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau nei 15 kartų, privertė nukentėjusiąją mažametę A. K. su juo lytiškai santykiauti bei tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Taip A. L. seksualiai prievartavo ir žagino mažametę A. K..

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 157 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 4 d., žinodamas, kad nukentėjusioji A. K. (gim. 2001-04-13) yra vaikas, užmezgęs su pastarąja artimus santykius ir įgijęs jos pasitikėjimą, turėdamas tikslą gauti turtinę naudą, pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu dėl amžiaus, užverbavo dirbti prostitute, t. y. pasiūlė jai teikti seksualines paslaugas už atlygį, nurodydamas, jog ji prostitute dirbs tik vasaros metu, per dieną aptarnaudama iki 3 klientų, už valandą gaudama 40 eurų, kuriuos abu per pusę pasidalins tarpusavyje. A. K. su pasiūlymu sutikus, t. y. užverbavus nukentėjusiąją, 2015 m. gegužės 4 d. surado jai klientą ir suderino su juo seksualinių paslaugų teikimo vietą, laiką ir kainą. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną apie 08.50 vai., telefonu susiekė su nukentėjusiąją, pranešdamas apie surastą klientą ir nuvykęs pas nukentėjusiąją, ją atsivežė į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Ten A. K. už 100 eurų suteikė seksualines paslaugas E. V., gaudama už tai iš A. L. 45 eurus. Taip A. L. pasinaudodamas A. K. pažeidžiamumu, verbavo vaiką prostitucijai bei organizavo nepilnametės A. K. prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, turėdamas 55 eurų dydžio pajamas;

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. gegužės 6 d., apie 14.48 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad E. S. (gim. 2001-07-05) yra mažametė, siekdamas tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su pastarąja, nugirdė ją alkoholiu t. y. kitaip atėmė galimybę priešintis bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiosios valią, privertė nukentėjusiąją mažametę E. S., stebint A. K., tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Taip A. L. seksualiai prievartavo mažametę E. S.;

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. gegužės mėn. 6 d., apie 14.48 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiajai A. K. (gim. 2001-04-13) yra keturiolika metų, abipusiu sutarimu, stebint nukentėjusiajai E. S., lytiškai santykiavo su A. K.. Taip A. L. lytiškai santykiavo su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, šalia (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje, siekdamas nukentėjusiąją S. P. įtraukti į prostituciją ir pelnytis iš jos prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi, pasiūlė jai gerai apmokamą prostitutės darbą, žadėdamas, jog jis pats jai suras klientus, ji dirbs tiek kiek klientų bus, seksualines paslaugas reikės teikti viešbučiuose ir automobiliuose, o už valandą seksualinių paslaugų dieną gaus 40 eurų, o už naktį - 120 eurų, kuriuos jie dalinsis tarpusavyje pusiau. S. P., paskatinta A. L. gero uždarbio pažadais dirbti prostitute sutiko ir nuo sutikimo momento iki 2015 metų gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu diena nenustatyta, kol nukentėjusioji pabėgo, jis t. y. A. L., organizavo jos prostituciją surasdamas klientus, derindamas su jais vietą, laiką, kainą už suteiktas seksualines paslaugas, nustatė darbo valandų skaičių, palydėdavo nukentėjusiąją į susitikimą su klientais, kontroliavo priimamų klientų skaičių, surinkdavo jos pinigines pajamas turėtas iš prostitucijos, kuri gaudavo iš klientų nuo 200 iki 300 eurų per dieną, o neuždirbus reikiamos sumos taikė fizines bausmes. Taip A. L. pasinaudodamas nukentėjusiosios S. P. pažeidžiamumu - panaudodamas apgaulę įtraukė ją į prostituciją, ją organizavo ir gavo iš S. P. prostitucijos nenustatyto dydžio pajamas.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 151 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d., 23:00 val., iki balandžio 13 d., 09:24 val., užrakinęs, adresu (duomenys neskelbtini), buto duris, grasindamas panaudoti smurtą nukentėjusiųjų: L. K. ir S. P. atžvilgiu, t. y. S. P. sulaužyti pirštus ir jas abi sumušti, bei pasinaudodamas S. P. materialiniu priklausomumu, privertė jas tarpusavyje atlikti seksualinius oralinio pobūdžio veiksmus. Taip A. L. privertė lytiškai santykiauti L. K. ir S. P.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d., 23:00 val., iki balandžio 13 d., 09:24 val., užrakinęs, adresu (duomenys neskelbtini), buto duris, po išsakytų grasinimų panaudoti smurtą nukentėjusiųjų: L. K. ir S. P. atžvilgiu, t. y. S. P. sulaužyti pirštus ir jas abi sumušti bei pasinaudodamas S. P. materialiniu priklausomumu, tuo privertęs nukentėjusiąsias tarpusavyje atlikti seksualinius oralinio pobūdžio veiksmus, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sudaryta baimę keliančia situacija, tokiu būdu kitaip atėmęs galimybę priešintis, privertė L. K. prieš jos valią, tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Taip A. L. seksualiai prievartavo L. K.;

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d., 23:00 val., iki balandžio 13 d., 09:24 val., užrakinęs, adresu (duomenys neskelbtini), buto duris, po išsakytų grasinimų panaudoti smurtą nukentėjusiųjų: L. K. ir S. P. atžvilgiu, t. y. S. P. sulaužyti pirštus ir jas abi sumušti bei pasinaudodamas S. P. materialiniu priklausomumu, tuo privertęs nukentėjusiąsias tarpusavyje atlikti seksualinius oralinio pobūdžio veiksmus, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sudaryta baimę keliančią situacija, tokiu būdu kitaip atėmęs galimybę priešintis, privertė S. P. prieš jos valią, tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Taip A. L. seksualiai prievartavo S. P.

Kaltinamasis A. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2015 m. gegužės 11 d., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi A. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Kaltinamojo teigimu, apygardos teismas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą konstatavo formaliai, neišnagrinėjęs šios kardomosios priemonės pratęsimo reikalingumo bei prokuroro prašymo pratęsti suėmimo terminą pagrįstumo. Kaltinamojo skunde nurodoma, kad remiantis teismų praktika bei teisės doktrina, aplinkybės, leidžiančios spręsti apie įtariamojo (kaltinamojo) galimą bėgimą (slėpimąsi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra jo šeiminė padėtis, darbo santykiai, nuolatinė gyvenamoji vieta, sveikatos būklė ir panašios aplinkybės, o Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įpareigoja kardomąją priemonę skiriančią bei jos rūšį parenkančią instituciją atsižvelgti tiek į aukščiau nurodytas, tiek į kitas Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl atitinkamos kardomosios priemonės parinkimo. Kaltinamojo manymu, žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kad jo tėvai yra senyvo amžiaus ir jiems reikalinga priežiūra, be to, neatsižvelgė ir į tai, kad suėmimas jam yra taikomas labai ilgą laiką. Kaltinamojo manymu, žemesnės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, jų neanalizavo ir neaptarė nė vienos iš jų teisinės reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo reikalingumo, o tai sąlygojo iš esmės nepagrįstos nutarties priėmimą.

Kaltinamojo manymu, apygardos teismas taip pat nepagrįstai suėmimo terminą pratęsė remdamasis ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu – kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Kaltinamojo nuomone, apygardos teismas, darydamas išvadas, kad jis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, tokias savo išvadas grindė kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumu, jų organizuotumu, tačiau tokie teismo argumentai yra netinkami. Kaltinamasis nurodo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojama praktika (Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apžvalga, patvirtinta LAT Senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 50, LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 22, P.330), įtarimas apysunkių, sunkių nusikalstamų veikų padarymu savaime dar nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus. Kaltinamasis pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų sistemingai vykdęs kokias nors nusikalstamas veikas ir (ar) kad jis būtų pelnęsis iš nusikalstamų veikų vykdymo, todėl pačią griežčiausią kardomąją priemonę skyręs teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad kaltinamasis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, o šį suėmimo pagrindą, kaip ir Lietuvos Respublikos BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytuosius, motyvavo deklaratyviai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. L. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. L. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis nenaikintina.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog A. L. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo E. V., nukentėjusiųjų (E. S., A. K., L. K., S. P.), liudytojų (V. J., T. M. ir kt.) parodymuose, kratos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialistų išvadose, ekspertizės aktuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apygardos teismas teisingai įvertino paminėtus duomenis ir, kitaip nei tvirtina kaltinamasis, Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

Kolegija nesutinka su kaltinamojo skundo argumentais, kad remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais teismas suėmimą jam pratęsė nepagrįstai. Žemesnės instancijos teismas padarė ne prielaidomis, o bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaltinamojo teigimu, žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, senyvo amžiaus tėvus, kuriems reikalinga priežiūra, o taip pat neatsižvelgė į tai, kad suėmimas jam taikomas labai ilgą laiką. Tačiau, iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų, kuriais remiantis kaltinamajam buvo pratęstas suėmimo terminas, matyti, kad visos kaltinamojo nurodytos aplinkybės apygardos teismo buvo įvertintos. Apygardos teismas kaltinamojo šeiminius bei socialinius ryšius laikė netvirtais, didinančiais tikimybę, kad kaltinamasis galėtų pasislėpti, taip pat nurodė, kad nors kaltinamasis yra suimtas ilgą laiką, tačiau byloje surinktų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma patvirtina, kad A. L. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, yra adekvati jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui ir mastui bei yra pateisinama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą dėl suėmimo termino pratęsimo, neturi pagrindo nesutikti su paminėtomis žemesnės instancijos teismo išvadomis.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. L. kaltinamas tyčinių labai sunkių (Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalis, 150 straipsnio 4 dalis, 157 straipsnio 1 dalis) bei sunkių (Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 3 dalis, 308 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymu, už kurių daugumą numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat A. L. kaltinamas padaręs du apysunkius (Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 1 dalis ir 307 straipsnio 2 dalis) ir vieną nesunkų (Lietuvos Respublikos BK 151 straipsnio 1 dalis) nusikaltimą, už kuriuos taip pat numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, įtarimas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vis dėlto, tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Iš A. L. charakterizuojančios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas, taip pat ir už sunkius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Iki suėmimo kaltinamasis nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, yra nevedęs, taigi darytina išvada, kad jo nesaisto stiprūs šeiminiai bei socialiniai ryšiai. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, senyvo amžiaus tėvus, kuriems reikalinga priežiūra, įvertinus visas suėmimo termino pratęsimui turinčias reikšmės aplinkybes nesudaro pakankamo pagrindo skirti kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo šeiminiai bei socialiniai ryšiai nėra tokie stiprūs, kad sustabdytų kaltinamąjį nuo ketinimo slėptis (bėgti) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad suėmimo terminas kaltinamajam A. L., remiantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindu pratęstas pagrįstai.

Suėmimo terminas kaltinamajam A. L. buvo pratęstas taip pat remiantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Kaltinamojo skunde nepagrįstai nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas suėmimo terminą pagal aptariamą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pagrindą pratęsė iš esmės remdamasis tik kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu ir organizuotumu, ankstesniu kaltinamojo teistumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama nutartis motyvuota tinkamai. Iš teismo nutartyje išdėstytų motyvų matyti, kad žemesnės instancijos teismas tikimybę, jog A. L. išėjęs į laisvę galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas vertino atsižvelgęs į jam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gręsiančios bausmės dydį bei rūšį, ankstesnį teistumą, kaltinamojo šeiminius bei socialinius ryšius, pajamų šaltinį bei kitas Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaip minėta, A. L. kaltinamas tyčinių labai sunkių, sunkių, apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, neturi stiprių šeiminių ir socialinių ryšių. Įvertinus jam inkriminuojamų bei anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį galima daryti išvadą, kad lėšas pragyvenimui A. L. galėjo gauti darydamas nusikalstamas veikas (pelnydamasis iš kitų asmenų prostitucijos). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam jau ne kartą skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis ir vėl yra kaltinamas padaręs naujas didelio pavojingumo nusikalstamas veikas, taigi tikėtina, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio kaltinamajam nepadarė. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. L. tardymo izoliatoriaus kameroje atlikus kratą, pas A. L. buvo rasta draudžiamų turėti daiktų – bevielio ryšio modemas su SIM kortele. Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytų bei visuomenėje susiformavusių elgesio taisyklių ir išėjęs į laisvę gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad A. L. išėjęs į laisvę galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Priešingai nei nurodoma kaltinamojo skunde, skundžiama nutartimi suėmimo terminas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltinamajam tęsiamas nebuvo. Skundžiamoje nutartyje nurodoma aplinkybė, kad kaltinamajam kitoje baudžiamojoje byloje pareikšti įtarimai dėl poveikio nukentėjusiajai, buvo vertinama kaip kaltinamąjį charakterizuojanti aplinkybė, papildomai patvirtinanti apygardos teismo nutartyje išdėstytas išvadas. Dėl šios priežasties kaltinamojo skundo argumentai, kad suėmimo terminas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltinamajam buvo pratęstas nepagrįstai, atmestini.

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo A. L. teises, tačiau jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Dėl paminėtų priežasčių skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi kaltinamajam A. L. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 12 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.