Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojas – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras G. M. pažeidė konstitucinius prokuroro tarnybos principus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d. - jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 3 d. įtvirtintą principą, jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo; sulaužė Prokuratūros įstatymo 30 str. 1 d. numatytą Lietuvos Respublikos prokuroro priesaiką, kurią Lietuvos valstybei davė (duomenys neskelbtini); pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. numatytą prokuroro pareigą užtikrinti teisėtumą; pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 str. 2 d., 3 d., 4 d. įtvirtintą prokurorų nepriklausomumo, atliekant savo funkcijas, principą ir draudimą duoti prokurorui įstatymuose nenustatytų pavedimų ir įpareigojimų ar kitaip kištis į prokurorų veiklą, be to, draudimą mėginti paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 3 p., 5 p., 6 p., 7 p. numatytas prokuroro pareigas nešališkai atlikti savo funkcijas; pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ir pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso; nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymo 3 str. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., numatytas asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.1.3.p. įtvirtintą teisingumo principą (prokuroras privalo be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis tik teisės aktų normomis priimti sprendimus, susijusius su įtariamųjų, kaltinamųjų ar nukentėjusiųjų teisėmis ir teisėtais interesais), 5.2.1 p. įtvirtintą padorumo principą (prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai), 5.3.1.p. ir 5.3.3.p. įtvirtintą nešališkumo principą (prokuroras privalo su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai; nusišalinti nuo pareigos ar sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra arba tenka vertinti artimų asmenų interesus); 5.4.1 p. ir 5.4.2. p. įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų; prokuroras privalo nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą), 5.6.1 p. įtvirtintą konfidencialumo principą (prokuroras privalo nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios), taip pat Lietuvos prokurorų etikos kodekso 9 p. (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai).

Dėl šių G. M. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta prokuroro tarnybos esmė bei turinys, apsunkintas nusikaltimus padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, buvo trukdoma normali teisėsaugos institucijų ir prokuratūros veikla, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos - Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.

Be to, šiais veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas tarnyba - (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojo – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro tarnybine padėtimi, aukštesniojo prokuroro procesiniais įgaliojimais ir teisėmis bei viršijęs (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojo – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro įgaliojimus, G. M. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei - FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjai I. B. , kuri nuo 2006-01-10 iki 2007-09-17 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko ikiteisminį tyrimą bei turėjusiai teisę 2006-07-11-2006-07-21 laikotarpiu priimti procesinius sprendimus 2006-07-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesinio sprendimo priėmimui atsiųstoje medžiagoje dėl pinigų judėjimo 2000 – 2002 m. laikotarpiu AB bankas „Snoras“ esančiose D. K. sąskaitose bei (duomenys neskelbtini) prokurorui K. G. , kuris nuo 2006-07-11 iki 2006-07-31 vadovavo ir organizavo ikiteisminį tyrimą šioje byloje bei atliko prokuroro kompetencijai priskirtus proceso veiksmus.

I nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su baudžiamosios bylos NR. (duomenys neskelbtini) tyrimu

Apklaustas kaltinamuoju D. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies ir paaiškino, kad su G. M. yra pažįstamas nuo 2002 ar 2003 metų (tiksliai neatsimena). Pradžioje artimesnių santykių nepalaikė, po to pažintis peraugo į draugystę, jų šeimos kartu leisdavo laisvalaikį, kartu atostogaudavo, dažnai susitikdavo. Šie draugiški santykiai neturėjo jokios naudos. Jis nežinojo kokias pareigas užima G. M. , jam buvo žinoma tik tiek, kad jis yra prokuroras. 2005 metais vasario mėnesį sužinojęs, kad jo brolis A. K. sulaikytas su narkotikais, jis kreipėsi į G. M. patarimo, nes, būdamas išsigandęs dėl brolio sulaikymo ir pats neturėdamas teisinių žinių, nežinojo kaip tokioje situacijoje elgtis. Į jį kreipėsi kaip į draugą, bet ne kaip į pareigūną, galintį pakreipti bylą broliui palankia linkme. Jis paskambino G., paprašė susitikti, o susitikus jiems (duomenys neskelbtini) kavinėje, pastarojo klausinėjo kokios galimos jo broliui sankcijos bei paprašė draugiškai pažiūrėti “kiek brolis yra prisidirbęs” ir “ištraukti brolį”. Taip prašydamas, jis turėjo omenyje galimybę taikyti broliui kiek įmanoma švelnesnes sankcijas, kadangi jam G. paaiškino, kad už tokį nusikaltimą yra numatyta sankcija nuo 3 iki 8 metų laisvės atėmimo. Jis taip pat klausė G. ar yra toks advokatas, kuris galėtų padėti broliui. G. sakė, kad pažįsta vieną advokatę, kuriai paskambins, gal ji ir sutiks padėti. G. M. taip pat jam pasakė, kad bylą gal bus galima pakreipti taip, jog būtų tik paprastas narkotikų įgijimas be tikslo platinti, tada ją bus galima užbaigti baudžiamuoju įsakymu. G. sakė, kad pažiūrės ką įmanoma padaryti. Jis vis klausinėjo G., kiek rimta yra brolio situacija, G. žadėjo pasižiūrėti, o kitą dieną po sulaikymo, brolis buvo paleistas. Jis suprato, kad G. pažadas pasižiūrėti bylą ir brolio paleidimas iš areštinės yra susiję. Kito susitikimo metu jam G. papasakojo, kad brolis buvo sulaikytas su kanapėmis, buvo rastos svarstyklės, dar kažkokie daiktai (dabar neatsimena kokie). Vėliau G. jam minėjo, kad broliui bus paskirta 35 MGL dydžio bauda. Susitikimų metu kavinėje (duomenys neskelbtini) jis taip pat papasakojo G. ką buvo sužinojęs iš brolio A., po to kai jis buvo paleistas iš areštinės, t.y. tai, kad tai buvo vaikiška klaida, jo draugai paprašė į vakarėlį atvežti žolės, jokio tikslo platinti narkotikų nebuvo. Byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, broliui buvo paskirta bauda. Be to, kaltinamasis D. K. parodė, kad nemano, kad jo prašymai G. yra kišimasis į brolio bylą, norint ją pakreipti reikiama linkme. Jis į G. kreipėsi tik dėl to, kad nežinojo į ką daugiau kreiptis. Jis mano, kad brolio byla baigėsi būtent baudžiamuoju įsakymu dėl G. atliktų veiksmų, bet nemano, kad ji galėjo pasibaigti kitaip. Jam nėra žinoma su kokiais konkrečiais ikiteisminio tyrimo pareigūnais G. bendravo dėl brolio bylos. Be to, neigia sukurstęs G. M. atlikti kažkokius konkrečius veiksmus. Jis nežino kokius veiksmus G. atliko jo brolio byloje, išskyrus bylos galutinį rezultatą, o jis, jo nuomone, yra būtent toks dėl to, kad paprašė G. tai padaryti.

Tais pačiais metais – 2005 (laiko neatsimena) G. jo paprašė paskolinti 50 000 litų namo įrengimui užbaigti. Jis sutiko ir juos perdavė atokioje (duomenys neskelbtini) vietoje. Jis ir anksčiau yra skolinęs G. pinigų, t.y. dar prieš brolio A. bylą, prieš jo automobilio vagystę ir prieš FNTT jo atžvilgiu pradėtą bylą. Tai nebuvo kažkokios naudos ieškojimas, pinigai buvo skolinami iš draugiškų santykių, o vėliau grąžinti. 50 000 litų jis perdavė G. automobilyje, nuošalioje vietoje už (duomenys neskelbtini) stiklo fabriko. Apie pinigų grąžinimą jo neklausė, skolos raštelio nerašė. G. jam tų pinigų negrąžino. Jis G. sakė, kad pinigus “grąžinsi kai gailėsi”. Vėliau su G. apie pinigų grąžinimą niekada nekalbėjo. Jis minėtus pinigus paskolino G. neterminuotai, tačiau tai nevertino kaip atlygio už pagalbą baudžiamosiose bylose.

Kaip ir anksčiau, iki brolio bylos ir tuo laikotarpiu, jis su G. kartu leido laisvalaikį, su šeimomis kartu ilsėjosi Nidoje, važiavo į Latvijos vandens parką. Tarp jų buvo draugiškas bendravimas, be jokios naudos. Jo supratimu, tai buvo tik draugystė. Jokiu būdu ne kažkokia nauda. Kaltinime nurodoma, kad jis G. nurodinėjo daryti kažkokius veiksmus, tačiau tai yra neteisinga. Jis nemano, kad iš draugo, kuris atvažiuoja su šeima ir pilnu krepšiu maisto, prižiūri jų vaiką, galima siekti naudos sau. Kur yra riba tarp draugų ir užimamų pareigų – nesuvokiama. Be to, kaltinime neteisingai nurodoma, kad G. su šeima atostogavo Nidoje, jo tėvų bute, nemokėdamas pinigų. Jis prisimena, kad vieną kartą po grįžimo iš Nidos, jis davė jam 500 litų už poilsį Nidoje. Be to, kaip minėta, atsiveždavo daug maisto produktų, apmokėdavo sąskaitas kavinėse, o pasiskolinęs pasinaudoti jo automobilį, jį grąžindavo, pripylęs pilną baką benzino ir dar kaip padėką palikdavo brangaus viskio butelį. Todėl visiškai neaišku kaip G. juo (D. K. ) galėjo naudotis. Teismo posėdyje kaltinamasis D. K. nepatvirtinto, jog skolindamas G. 50 000 litų, manė, kad tai yra atlygis už pastarojo veiksmus brolio byloje.

Kaltinamasis D. K. teismo posėdyje perskaitytus parodymus patvirtino iš dalies ir paaiškino, kad 50000 litų G. paskolino, sakydamas, kad “imk, kai galėsi atiduosi”. Jis dabar supranta, kad gal tai ir galėjo būti atlygis už G. pagalbą baudžiamosiose bylose, bet skolindamas pinigus taip negalvojo, skolino iš draugiškumo. Apklausos metu, prokuroras jo klausė ar jis jaučiasi dėkingas žmogui, jei šis padaro jo naudai ką nors gero, į ką jis ir atsakė teigiamai, tačiau, skolindamas G. pinigus, apie tai tikrai negalvojo ir tikslo atsilyginti jam neturėjo. Savo parodymus jis davė buitine kalba, o prokuroras juos užrašė vartodamas teisinius terminus, bet ne jo žodžiais, kaip jis kalbėjo, todėl ir galėjo atsirasti parodymuose neatikslumų.

Apklaustas kaltinamuoju G. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, mano, kad nėra padaręs nusikaltimo, tik galimai pažeidęs prokuroro etiką bei paaiškino, kad tiksliai neatsimena, be atrodo, kad D. jam paskambino ir pasakė, kad sulaikytas jo brolis, nors prieš tai ta informacija jam buvo žinoma iš D. P. , (duomenys neskelbtini) viršininko, kuris telefonu pasakė, kad “mūsų bendro pažįstamo brolį uždarė”, nes D. P. taip pat pažinojo D. K. . Vakare su D. jie susitiko kavinėje (duomenys neskelbtini). D. buvo labai susijaudinęs, verkė, sakė, kad jautė, jog brolis “parūko”, klausė kas jam dabar bus, kaip padėti. Jis pasakė, kad šioje situacijoje jam padėti yra neįmanoma, reikia žiūrėti į objektyvius dalykus, t.y. ar kiekis didelis, koks narkotikas, ar pardavinėjo, ar pirko sau ir t.t. Jeigu narkotikus pirko sau parūkyti, tai greičiausiai baigsis gerai. D. K. iš tikrųjų labai išgyveno ir tas jo pasakymas ,,ištrauk brolį“ iš tikrųjų buvo susijęs su pačia situacija, t.y ištraukti iš narkotikų liūno. Jis pasakė, kad reikia ieškoti gynėjo ir pasiūlė kreiptis pagalbos į (duomenys neskelbtini) byloje jį ginantį advokatą V. S., tačiau D. atsisakė vėlyvu laiku jam skambinti. Tada jis paskambino advokatei I. R. ir atvirai pasakė, kad įkliuvo pažįstamo brolis, paklausė ar galėtų jį ginti. Ji sutiko ir pasakė atvažiuoti sudaryti susitarimo. Daugiau jokio pokalbio su I. R. nebuvo. D. jo dar klausė ar išleis brolį, kaip areštinė, ar galima nunešti maisto, rūbų, šiuos dalykus jis D. paaiškino, ar išleis jo brolį nežino, gali jį suimti, o gali ir nesuimti. Šios bylos tyrimą, kaip ir visų kitų (duomenys neskelbtini) skyriaus bylų, organizavo ir jam vadovavo jo vadovaujamo skyriaus prokurorai. Kitą dieną prokuroras R. V. perėmė vadovavimą tyrimui, bet jis (G. M. ) buvo įsitikinęs, kad A. K. į teismą ves suimtą, nes situacija buvo neapibrėžta, nes manė, kad buvo taikytas sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Kaip nurodyta kaltinamajame akte, jis nedavė neteisėtų nurodymų neskirti A. K. suėmimo, o paskirti namų areštą. Kai buvo sprendžiamas šis klausimas, tą šeštadienį, jis buvo darbe, prokuratūroje, kadangi turėjo neužbaigtų darbų. Prokuroro R. V. kabineto durys buvo prieš jo kabineto duris, todėl jis matė, kad pastarasis su tyrėju S. G. derina kažkokius reikalus. Jis tik pasisveikino, paklausė kaip sekasi ir nuėjo į savo kabinetą. Po to, matė kaip R. V. kartu su S. G. išėjo į teismą. Todėl neturėjo jokios galimybės R. V. kažką pasakyti apie A. K. . S. G. aiškina, kad jis atėjo į kabinetą, bet tai jo sąžinės reikalas. Net užuominomis neprašė, kad A. K. būtų skiriamas namų areštas. Iš kaltinamojo akto matyti, kad D. K. jam skambino tos dienos ryte, bet jis jam skambino tomis dienomis nuolat ir klausdavo, kas bus broliui, kurį jis ramino. Po to, atrodo, kitą dieną D. K. pasakė, kad broliui paskirtas namų areštas, bet A. tada jau buvo namuose. Jis nežino ar D. jam buvo dėkingas, galbūt susidarė toks įspūdis, galbūt jis elgėsi ne visiškai pagal statutą dėl to, kad gal D. K. jo veiksmus suprato taip, kad jam kažkuo padėjo, tačiau realiai jokios pagalbos nebuvo, tuo labiau neteisėtų prašymų, reikalavimų ir panašiai. D. K. jo taip pat neprašė nei nutraukti bylą, nei ją pabaigti baudžiamuoju įsakymu. Mano, kad tokius dalykus D. K. sužinojo tik šios bylos tyrimo metu. Kaltinamajame akte neteisingai parašyta, neva D. K. žinojo kokia bus skirta bauda, nes jis to nežinojo ir negalėjo žinoti. A. K. bylą perėmė iš policijos tik “dėl statistikos”, kaip ir daugelį kitų nesudėtingų bylų, tai buvo suderinta su vyriausiuoju prokuroru J. P. . Jei būtų turėjęs tikslą piktnaudžiauti, tai D. K. brolio bylą būtų pasiėmęs pats ir atlikęs tyrimą, o ne perdavęs savo skyriaus prokurorui. Jis atsimena kaip prokuroro D. J. paklausė ar paims bylą, jis dar paklausė “ar tai ne tas pats K. iš džipo bylos”, kuriam paaiškino, kad tai jo brolis. Apie šios bylos aplinkybes, kaip ir apie kitas bylas, žinojo kiti skyriaus prokurororai, nes jie svarstė apie tolimesnę tyrimo eigą. Tuomet kai tyrimo eigoje, D. K. jam užsiminė kas būtų, jeigu su broliu sulaikytas kitas asmuo (K.) prisiimtų kaltę sau, jis apie tai įspėjo prokurorą D. J. , nes jie jau turėjo patirties kitoje byloje kai buvo sulaikyti du žmonės garaže, pakuojantys narkotikus ir teisme jie buvo išteisinti tuo pagrindu, kad kitas prisiėmė visą kaltę. Todėl D. J. atkreipė dėmesį į jo pasakymą. Tyrimo pabaigoje D. J. jam pasakė, kad K. su K., matyt, tarpusavyje suderino parodymus, todėl nėra galimybės kvalifikuoti pagal BK 260 str., bylą reikia atiduoti kol dar labiau jie nepradėjo keisti parodymų, nes objektyvių įrodymų daugiau nėra, bylą reiktų baigti baudžiamuoju įsakymu. Jis tokiam sprendimui neprieštaravo. D. J. jo dar paklausė ar jis turi K. telefono numerį, nes reikia pranešti, kad A. K. ateitų į apklausą. Jis paskambino D. ir pasakė, kad A. atvyktų į apklausą. D. J. po to jam atnešė išvadą, bylą atidavė į teismą. Teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą. Jis tikrai jokio nusikaltimo nepadarė, prisipažįsta, kad, galbūt, nusižengė prokuroro etikai. Be to, kaltinamasis G. M. teisme parodė, kad nemano, kad už kokius nors veiksmus D. K. galėjo būti dėkingas, tuo labiau, duoti jam 50 000 litų. Jam visiškai neaišku kodėl jis galėjo prašyti tų 50 000 litų, nes tuo metu jis turėjo paėmęs 400 000 litų paskolą, banko sąskaitoje galima pamatyti pingų judėjimą tuo laikotarpiu. Neigia, kad D. K. jam skolino ar perdavė 50 000 litų. Be to, nėra gavęs nei 28 000, nei 24 000 litų ir po to jam grąžinęs 10 000 litų. Jis D. pasakojo, kad ruošiasi pirkti automobilį už 24 000 litų, jis nesupranta, kodėl D. sako, jog automobilio pirkimui iš jo skolinosi pinigus. Jam pinigų nereikėjo, nes iš savo sesers už kitą automobilį buvo gavęs 15 000 litų. Su D. jis yra važiavęs į kavinę, esančią netoli valstybinės techninės apžiūros, automobilių turgaus, bet ne tikslu paiimti iš jo pinigų, o papietauti. Kaltinamasis G. M. taip pat paaiškino teismui tai, kad jis šios bylos tyrimo metu buvo susitikęs su D. K. , nors tą draudė jam paskirta kardomoji priemonė, ir jo paklausė kodėl šis jį apkalba tvirtindamas, jog skolino 50000, 24000 litų. Į tai D. K. jam paaiškino, kad prokuroras “spaudė” sakydamas, “negi už ačiū viską jis padarė”, žadėjo UAB (duomenys neskelbtini) bylą baigti baudžiamuoju įsakymu ir šioje baudžiamojoje byloje prašyti teismo švelnesnės bausmės, todėl jis (D. K. ), neturėdamas kitos galimybės, buvo įpareigotas laikytis susitarimo su prokuroru.

Be dalinio kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę patvirtina ir liudytojų parodymai bei byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Liudytoja I. R. parodė, kad 2005 metais ir šiuo metu dirba advokate (duomenys neskelbtini), Advokatų Ž. R. ir I. R. kontoroje. Pažįsta buvusį prokurorą G. M. , kitą kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. G. M. pažįsta nuo 2000-2001 metų kai kartu su juo dirbo advokatų kontoroje, po to, kaip su prokuroru susitikdavo teismo procesuose. A. K. buvo jos ginamasis, jį gynė 2005 metais baudžiamojoje byloje, kuri buvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu. Dalyvavo pirmoje įtariamojo A. K. apklausoje, taip pat dalyvavo teisme, skiriant įtariamajam kardomąją priemonę. Prisimena, kad vėliau buvo dar viena apklausa. A. K. įtarimas buvo pareikštas pagal LR BK 260 str. (neteisėtas narkotinių priemonių įgijimas tikslu platinti). Ikiteisminį tyrimą atliko prokuroras R. V. , o vėliau - prokuroras D. J. . Pirmoje jos ginamojo apklausoje dalyvavo tyrėjas S. G. , kuri vyko areštinėje. Kitą dieną – šeštadienį – vyko teismo posėdis dėl kardomosios priemonės – namų arešto paskyrimo pagal prokuroro pareiškimą, kurį teismas ir paskyrė A. K. . Vėliau, tyrimo eigoje buvo įtariamojo apklausa pas prokurorą D. J. . Apklausos pabaigoje, turbūt, jau žinojo, kad byla bus užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl prašė sušvelninti baudą. Kiek atsimena dėl A. K. gynybos jai paskambino prokuroras G. M. . Jis paskambino, turbūt, A. K. sulaikymo dieną. Prokuroras G. M. paklausė, ar ji gali užtikrinti gynybą, ji sutiko, jog žinoma, kad galiu. Vakare jai buvo pasakyta, koks tyrėjas tiria bylą ir kurią valandą ji turi nuvykti į areštinę. Tai nesukėlė jai jokio įtarimo, nes paprastai, dar 2005 metais, prokurorai skambindavo patys ir klausdavo, ar galės advokatas ateiti į apklausą. Nuvykusi į areštinę susipažino su įtariamuoju, paklausė ar jam reikalinga valstybinė gynyba ar noris sudaryti su ja sutartį. A. K. iš karto pasakė, kad jam nereikia gynėjo iš valstybės paskyrimo ir nori tuoj pat sudaryti sutarį. Tada užpildė sutartį, išrašė orderį ir tapo A. K. gynėja. Tyrimo metu ji neteikė prašymo perkvalifikuoti pareikštą įtarimą iš LR BK 260 str. į LR BK 259 str. Šeštadienį, ji eidama į teismą ginti A. K. , nežinojo dėl kokios kardomosios priemonės bus prokuroro pareiškimas. Prieš tai, penktadienį vakare, tyrėjas S. G. suderino su ja laiką dėl teismo posėdžio, bet ji neprisimena ar jis įvardino kokią kardomąją priemonę prašys teismo skirti A. K. . Ji neatsimena iš ko ir kada sužinojo, kad jos ginamasis A. K. yra prokuroro G. M. draugo brolis, tačiau mano, kad tyrimo metu tai tikrai žinojo. Jai taip pat nėra žinoma tokia aplinkybė, kad tyrimo metu būtų svarstoma pozicija, jog vienas iš įtariamųjų, o būtent A. K. , prisiimtų visą kaltę dėl rastų narkotinių medžiagų - kanapių. Ji apsidžiaugė kai jos ginamajam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, tame nieko blogo neįžvelgė, jos tai visiškai nestebino, nes tai buvo ne pirmą kartą jos advokato praktikoje.

Liudytojas D. P. parodė, kad 2005 metais dirbo (duomenys neskelbtini) viršininku. Jis pažįsta abu kaltinamuosius. Su G. M. yra pažįstamas apie 10-15 metų, nes jis kaip prokuroras kontroliuoja policijos atliekamus ikiteisminius tyrimus. Dėl narkotikų bylos, kurioje įtariamuoju buvo A. K. , liudytojas P. parodė, kad tai buvo niekuo neišsiskirianti byla - buvo sulaikyti du asmenys, įtariami narkotinių medžiagų laikymu, platinimu ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnas S. G. . Tyrimo pradžioje, paskambino (duomenys neskelbtini) prokuroras G. M. ir žodžiu paprašė šios bylos. Tokia procedūra, kai apygardos prokuratūra prašo iš policijos bylos, yra įprasta, ne vieną kartą yra buvę, kad prokuratūra jiems padėdavo tirti ar paprašydavo bylų. Kai G. M. paskambino, jie su lydraščiu išsiuntė bylą į prokuratūrą. Ar buvo raštiškas pareikalavimas tos bylos iš prokuratūros, neatsimena. Jis suprato, kad A. K. gali būti D. K. giminaitis, brolis, nes pavardė ta pati, t.y. G. M. draugo brolis. Kai paprašė perduoti bylą, tada pasitikslino ir tai suprato. Be to, liudytojas teigė, jog neatsimena ar jis pirmas G. M. pranešė apie A. K. sulaikymą.

Liudytojas S. G. parodė, kad jis 2005 metais dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju. Pažįsta abu kaltinamuosius. Kaltinamąjį G. M. pažįsta kaip tuometinį (duomenys neskelbtini) prokurorą, o kito kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, bet žino, kad tai D. K. . Su D. K. nėra susijęs jokiais asmeniniais santykiais, tačiau žino, kad D. K. yra A. K. brolis, o A. K. jo tirtoje byloje buvo įtariamasis. 2005 m. vasario mėnesio pabaigoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo. Buvo sulaikyti du įtariamieji, tarp jų A. K. ir A. K. . Jis atliko pirminius tyrimo veiksmus, šią bylą savo žinioje turėjo keletą dienų. Įteikė pranešimus apie įtarimus abiems įtariamiesiems, t.y. A. K. ir A. K. , surašė laikino sulaikymo protokolus ir apklausė įtariamuosius. Apklausų metu A. K. pripažino, kad pardavė A. K. narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis. Įtariamųjų automobilyje buvo rastos tos pačios narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys. Tai, kad jų automobilyje buvo didelis narkotinių medžiagų kiekis, kad buvo paketėliai, kad buvo svarstyklės leido įtariamuosius įtarti tuo, kad jie platino narkotines medžiagas. Įtariamiesiems buvo įteiktas pranešimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. A. K. nurodė, kad buvo įgijęs tas medžiagas iš nenustatyto asmens. Buvo atliktos kratos. Kiek atsimena, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami iki vėlaus penktadienio vakaro. Įtariamieji iš dalies pripažino savo kaltę. Todėl jis, kaip tyrėjas, matydamas, jog tie asmenys įtariami sunkaus nusikaltimo padarymo, kad nėra nustatyti visi nusikaltimo bendrininkai, o būtent nenustatytas asmuo, iš kurio A. K. įgijo narkotines medžiagas, kad nėra atlikti parodymų patikrinimai, akistata tarp įtariamųjų, t.y., kad reikia atlikti tolimesnius tyrimo veiksmus tam, kad būtų nustatytas bendrininkas ir kad pilnai būtų galima ištirti tą nusikalstamą veiką, kreipėsi telefonu į (duomenys neskelbtini) prokurorą R. V. , kuris kontroliavo tą tyrimą. Jis su R. V. derino procesinius veiksmus dėl apklausų, informavo jį apie tai, kad įtariamiesiems įteiktas pranešimas apie įtarimą, kokios pozicijos laikosi įtariamieji, nurodė, kad įtariamieji pripažįsta kaltę, bet iki galo dar nėra išaiškintas nusikaltimas, kad reikia toliau atlikti procesinius veiksmus. Vakare apie 22 val. su R. V. suderino, kad šeštadienį kreipsis į teismą dėl suėmimo, apie kitą kardomąją priemonę kalbos nebuvo. Šeštadienio rytą nuvežė bylą į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą, kur užėjęs į prokuroro R. V. kabinetą, nustebo jo kabinete pamatęs (duomenys neskelbtini) prokurorą G. M. , kadangi šeštadienį prokuratūra nedirba. G. M. , jam įėjus, staiga išėjo iš R. V. kabineto. Tada jis padavė prokurorui bylą ir pasakė patikrinti ar viskas surinkta, tačiau prokuroras R. V. tos bylos net nežiūrėjęs pasakė, kad į teismą dėl suėmimo nesikreips. Tada jis paklausė kas atsitiko, juk per naktį nieko neįvyko. R. V. pasakė, kad kreipsis į teismą dėl namų arešto. Jam prisistačiusi advokatė I. R. pasakė, kad gins A. K. , kuriai jis paaiškino, kad šeštadienį kreipsis į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo įtariamiesiems. Po to, antradienį jie gavo raštą iš (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro dėl šios bylos pateikimo, todėl kitą dieną bylą pateikė (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorams, raštas buvo adresuotas konkrečiai prokurorui G. M. . Vėliau, tą patį mėnesį, jis važiavo darbiniais reikalais į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą, ir sutiko G. M. , kuris pasakė, kad pažįsta to įtariamojo A. K. brolį, sakė, kad su juo kalbėjo, jog tas narkotines medžiagas jie vežė į vakarėlį, kad D. K. paauklėjo savo jaunesnį brolį ir leido suprasti, kad daugiau tai nepasikartos. Jį nustebino tai, kad jis teisinasi, nes G. M. buvo didelis viršininkas, (duomenys neskelbtini) skyriaus vadas, o jis – tik tyrėjas.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis 2005 metais dirbo (duomenys neskelbtini) prokuroru. Pažįsta G. M. kaip savo viršininką, o kito kaltinamojo nėra matęs, jo nepažįsta. Jam ir prokurorui R. P. buvo pavesta kontroliuoti Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybą, policijos atliekamus ikiteisminius tyrimus. Kokiu laiku neatsimena jam paskambino tyrėjas S. G. ir pasakė, kad yra sulaikyti du asmenys su narkotikais ir, kad reikia juos suimti, sutarė, kad kitą dieną, t.y. šeštadienį, eis į teismą dėl suėmimo, jis pats suderino su teisėju laiką. Šeštadienį tyrėjas S. G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą ir atvežė bylą. Kadangi nebuvo suėmimo skyrimo pagrindų, jis į teismą kreipėsi dėl kardomosios priemdonės - namų arešto paskyrimo įtariamiesiems. Pokalbio su tyrėju S. G. savo kabinete neprisimena. Dėl to, kad jis nesikreips į teismą dėl suėmimo paskyrimo, tyrėjas S. G. rodė nepasitenkinimą. Telefonu jam tyrėjas G. tik pasakė, kad yra sulaikyti du asmenys, jis visada visiems norėdavo skirti tik suėmimą, todėl jis rezervuotai žiūrėdavau į tokius dalykus. Telefonu jis S. G. pasakė, kad gerai suimsime, bet kai jis pažiūrėjo atvežtą bylą, pamatė, kad nėra kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindų, todėl nutarė į teismą kreiptis dėl namų arešto, kuris tuo atveju irgi buvo pakankamai griežta kardomoji priemonė, nes duomenų apie narkotikų platinimą šioje byloje nebuvo. S. G. pateiktą bylą jis turėjo skaityti, tiksliai neatsimena, tačiau mano, kad kitaip nebūtų galėjęs eiti į teismą dėl kitos kardomosios priemonės paskyrimo, šiuo metu faktinių bylos aplinkybių neprisimena, tačiau tik įstatymas nulėmė tai, kad į teismą kreipėsi dėl švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas. Prokuratūroje šeštadienį buvo ir G. M. , jis buvo užėjęs pas jį tuo metu, kai jie bendravo su S. G. . Neatsimena ar S. G. jau buvo jo kabinete, kai įėjo G. M. , ar ne, neatsimena ir tai ar buvo toks momentas, kad visi trys - jis, G. ir M. buvo susitikę jo kabinete. Gali tik patvirtinti, kad 2005 vasario 26 d. G. M. buvo atėjęs, tačiau ar tuo metu buvo G., neatsimena.

Akistatos metu nebuvo pasakyti jo žodžiai, kad jis sutinka su tuo, ką sakė tyrėjas S. G. , o buvo pasakyta, kad „galbūt G. ir prisimena, aš negaliu prisiminti tų aplinkybių“, tačiau buvo užrašyta, kad jis (R. V. ) tvirtina G. parodymus. Teiginys, kad G. pasitikiu, todėl manau, kad jis geriau atsimena įvykius, susijusius su narkotikų bylos tyrimu ir sako tiesą apie jo ir savo atliktus veiksmus, nėra jo (R. V. ) žodžiai, tai prokuroro J. L. žodžiai. Be to, liudytojas R. V. parodė, kad jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą atliko prokuroras J. L..

Kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme neigė padaręs bet kokius neteisėtus veiksmus, nei prokurorui R. V. , tuo labiau per jį tyrėjui S. G. , nei prokurorui D. J. jokių neteisėtų nurodymų nedavęs, jiems netrukdė atlikti su bylos tyrimu susijusių pareigų, o bylą iš (duomenys neskelbtini) VPK (duomenys neskelbtini) pareikalavęs tik jo vadovaujamo skyriaus statistinių rezultatų pagerinimui. Tačiau, teismas, vertindamas byloje ištirtų įrodymų visetą, šiuos kaltinamojo G. M. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, kuri neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje ištirti įrodymai – liudytojo S. G. parodymai, iš dalies liudytojo D. J. ir R. V. parodymai, archyvinės baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiaga, telefoniniai pokalbiai, vykę su D. K. ir pastarojo su A. K. , užfiksuoti ikteisminio tyrimo metu, pilnai patvirtina, jog G. M. , D. K. sukursčius, piktnaudžiavo tarnyba ir atlikęs aukščiau aptartus veiksmus, sutrukė ikteisminio tyrimo pareigūnui S. G. , prokurorams R. V. , D. J. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas.

Kaip nustatyta byloje, 2005 metų vasario 25 dieną, penktadienį, užkluptas darant nusikaltimą, LR BPK 140 str. tvarka, buvo sulaikytas A. K. ir kartu su juo važiavęs A. K. . Jie abu buvo uždaryti į areštinę. Apie tai sužinojęs sulaikytojo A. K. brolis D. K. , nedelsdamas, tą pačią dieną, kreipėsi pagalbos į savo draugą, užimantį prokuroro pareigas, G. M. , prašydamas “ištraukti brolį”. Jis suprato, kad tik G. M. , užimdamas prokuroro pareigas, gali sužinoti konkrečias bylos aplinkybes ir tuo pačiu padėti sulaikytam su narkotinėmis medžiagomis jo broliui A., sušvelninti jo teisinę padėtį. G. M. , sutikęs “pasižiūrėti” bylą, ėmėsi aktyvių veiksmų – tą patį vakarą paskamino advokatei I. R. , prašydamas ginti A. K. (nežiūrint į tai, kad D. K. turėjo galimybę kreiptis pats į advokatus dėl brolio A. gynybos baudžiamojoje byloje), kitos dienos rytą – vasario 26 d. šeštadienį – atvyko į darbo vietą – į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą, kur pas jam pavaldų (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorą R. V. domėjosi A. K. atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu ir, nežiūrint į tai, kad pastarasis jau buvo sutaręs su bylą tyriusiu tyrėju S. G. , kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo A. K. ir jo bendrininkui A. K. , jis davė nurodymą prokurorui R. V. spręsti klausimą dėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo įtariamiesiems. Tą pačią dieną teismo nutartimi A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Jau pirmadienį - 2005 02 28 dieną telefonu G. M. pareikalavo iš policijos perduoti bylą tolimesniam tyrimui į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyrių, ir kitą dieną – 2005 03 01 šį reikalavimą pateikė oficialiu paties pasirašytu raštu. Ikiteisminio tyrimo medžiaga jau 2005 03 02 buvo perduota į G. M. vadovaujamą skyrių, kurioje savo rezoliucija G. M. pavedė ikiteisminį tyrimą atlikti savo pavaduotojui, prokurorui D. J. , kuris, kaip nurodė savo parodymuose, tyrimą atliko nesiaiškindamas aplinkybių dėl galimo tikslo narkotikus platinti, - netyrė iš ko, už kiek, kokiu tikslu A. K. pirko narkotines medžiagas, neatliko įtariamųjų akistatų, nenustatinėjo kitų asmenų. Nors jis, susipažinęs su bylos medžiaga, buvo susidaręs nuomonę, kad įtariamųjų veikas galima kvalifikuoti ir pagal LR BK 260 str. 1 dalį, ir pagal LR BK 259 str. 1 dalį, tačiau atsižvelgė į skyriaus vyriausiojo prokuroro G. M. išsakytą nuomonę dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 259 str. 1 dalį. Be to jam buvo žinoma ta, aplinkybė, kad įtariamasis A. K. yra G. M. draugo D. K. brolis.

Svarbu pažymėti tai, kad nežiūrint, jog 2005 04 28 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, pripažinęs kaltais A. K. ir A. K. pagal LR BK 25 str. 2 d. 259 str. 1 dalį, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, negali būti teigiama, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas visapusiškai, pilnai ir objektyviai, kaip to reikalauja Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio nuostatos. Tai patvirtina ir pati bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 02 25 dieną 14.45 val. sulaikius A. K. ir A. K. , tyrėjo S. G. buvo atlikta visa eilė procesinių veiksmų – atliktos asmenų kratos, pas kuriuos rasta didelis kiekis plastikinių maišelių (28 ir 60), apžiūrėtas automobilis, kuriame rastos svarstyklės su narkotinių medžiagų pėdsakais, ant svarstyklių rasti ir paimti rankų pėdsakai, kaip vėliau nustatyta – palikti A. K. ir A. K. , atliktas automobilyje rastų medžiagų tyrimas, kuriuo nustatyta, jog tai nakotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, pateikti įtarimai pagal LR BK 260 str. 1 d., asmenys apklausti įtariamaisiais. Įtariamasis A. K. apklausos metu parodė, kad apie 30 gramų kanapių ir jų dalių įsigijo Vilniuje, grįžęs į (duomenys neskelbtini) kartu su savo draugu A. K. , įsigytus narkotikus pasvėrė ir supakavo po 1 gramą į atskirus plastikinius maišelius, iš kurių dalį narkotikų perdavė A.. Įtariamasis A. K. apklausos metu šiuos parodymus patvirtino ir parodė, kad už iš A. K. gautus narkotikus sumokėjo jam 20 litų. Be to, kaip parodė įtariamieji, šias narkotines medžiagas planavo vežtis pas draugus, į vakarėlį. Šiuos parodymus įtariamieji patvirtino ir teismo posėdyje, atsakydami į prokuroro klausimus, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – namų arešto paskyrimo. Taigi, visos šios aplinkybės leido pagrįstai manyti, įtariamųjų veiksmuose esant požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 dalyje – neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas turint tikslą jas platinti. Tačiau, prokuroro G. M. nurodymu perdavus bylą tolimesniam ikiteisminiam tyrimui atlikti į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyrių, šios ikiteisminio tyrimo pradžioje nustatytos reikšmingos įtariamųjų veiksmams teisiškai vertinti aplinkybės, buvo visiškai ignoruojamos. Ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras, nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją LR BPK 189 str. pagrindu apklausti įtariamuosius A. K. ir A. K. , manant, kad įtariamieji bylos nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus ar pasinaudoti teise atsisakyti juos duoti, nors tokį prašymą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pasirašęs ikiteisminio tyrimo pradžioje – 2005 02 28 tyrimą konroliavęs prokuroras R. V. (t.9,b.l.173,174). Nebuvo atliekami kiti proceso veiksmai – nebuvo tiriamos aplinkybės kada, iš ko ir kokiu tikslu, už kokią sumą įtariamasis A. K. įsigijo narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kaip ir nebuvo tikslinamos jų dalies perleidimo A. K. aplinkybės. O, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo apsiribota tik įtariamojo A. K. 2005 03 16 papildoma apklausa, kurios metu jis pakeitė savo anksčiau duotus parodymus ir paaiškino, kad į Vilnių įsigyti narkotinių medžiagų važiavo su A., nors ankstesnėje apklausoje teigė, kad važiavo vienas, manydamas, kad dėl to jo atsakomybė bus mažesnė. A. K. jam 20 litų davė ne už narkotines medžiagas, o už kelionės į Vilnių išlaidas. Kanapes pirko už bendrus pinigus, vartoti asmeniškai. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme jis nesakė, kad už 20 lt pardavė A. žolės, o sakė, kad jis jam davė 20 lt., tačiau gal būt nesuprantai paaiškino už ką A. jam davė 20 litų (t.9,b.l.100). Po to, praėjus beveik mėnesiui - 2005 04 12 įtariamuoju papildomai apklaustas A. K. , kuris taip pat pakeitė savo parodymus ir parodė, kad važiavo kartu su A. K. į Vilnių pirkti narkotinių medžiagų, kokią sumą sumokėjo už narkotines medžiagas A., jis nežino. Kitą dieną, jiems pasvėrus kanapes, jis sau pasiėmė 1 gramą kanapių, A. davė 20 litų už kelionę į Vilnių (t.9,b.l.129). Nors iš šių parodymų turinio, galima būtų teigti, kad įtariamieji pakeisdami parodymus, juo tarpusavyje suderino (ką jie padaryti turėjo realią galimybę, būdami laisvėje), tačiau ir juose esant esminiams prieštaravimams, kaip antai, A. K. teigia, jog narkotines medžiagas jie abu su A. K. pirko už bendrus pinigus, A. K. – nežino kiek A. K. mokėjo už neva Vilniuje įsigytus narkotikus, ir kt., prokuroras neatliko įtariamųjų akistatos, siekdamas pašalinti jų parodymuose esančius prieštaravimus, kaip ir nesiaiškino kitų tyrimui reikšmingų aplinkybių, o įtariamiesiems (2005 04 12, 04 19 dienomis t.9,b.l.101,130), pranešė apie įtarimus pagal LR BK 25 str. 2 d. 259 str. 1 dalį kaip neteisėtas narkotinių priemonių įgijimas, laikymas, gabenimas neturint tikslo jas platinti, neatsižvelgdamas į tokią reikšmingą aplinkybę, jog įtariamieji, netgi, papildomoje apklausoje teigdami, jog narkotines medžiagas įsigijo bendrai, davė prieštaringus parodymus. Pažymėtina ir tai, kad atliekant ikieisminį tyrimą buvo remtasi išskirtinai tik pačių įtariamųjų parodymais, duotais papildomos apklausos metu. Šie parodymai nebuvo vertinami byloje surinktų įrodymų viseto kontekste, kaip to reikalauja LR BPK nuostatos, t.y. visiškai nebuvo atsižvelgta į jų pirminius parodymus, pas įtariamuosius rastų daiktų reikšmę, kvalifikuojant įtariamųjų veiksmus – į kiekį (20, 68) plastikinių maišelių, svarstykles, įtariamųjų rankų pėdsakus ant svarstyklių ir kt.), kas taip pat reikšminga sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą bei įrodinėjant tikslą platinti narkotines medžiagas. Visos šios aplinkybės, teismui leidžia daryti išvadą, kad G. M. , būdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju prokuroru, vykdydams savo bičiulio D. K. neteisėtus prašymus ir veikdamas jo interesais, tyčia, priešingais prokuroro tarnybos ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo interesais, susitarė su advokate I. R. dėl įtariamojo A. K. gynybos šioje byloje, davė neteisėtus nurodymus skyriaus prokurorui R. V. kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės – namų arešto paskyrimo įtariamajam A. K. , po to pareikalavo iš (duomenys neskelbtini) VPK (duomenys neskelbtini) viršininko perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriam pats vadovavo, gavęs ikieisminio tyrimo medžiagą, pavedė tolimesnį ikiteisminį tyrimą atlikti jam pavaldžiam prokurorui, jo pavaduotojui D. J. , nurodė jam įtariamojo A. K. ir jo bendrininko A. K. veiką kvalifikuoti pagal LR BK 259 str. 1 dalį, bylą baigti baudžiamuoju įsakymu ir teismui siūlyti skirti A. K. 35 MGL, A. K. 30 MGL litų dydžio baudą. 2005 04 28 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą, jis, veikdamas kaip aukštesnysis prokuroras, 2005-05-11 rezoliucija “Sutinku“ patvirtino prokuroro išvadą dėl baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-04-28 priimto teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo pagal LR BK 25 str. 2 d. 259 str. 1 d. A. K. ir A. K. buvo nuteisti baudomis, teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo pat metu, bendraudamas su D. K. , pranešė jam iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinomas aplinkybes, informavo jį ir apie tyrimo eigą, bei apie tai, jog planuojamą ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu ir net kokią konkrečią baudą bus siūloma skirti jo broliui A. K. , t.y. 35 MGL (4375 litų) dydžio baudą. Šios nustatytos aplinkybės yra pilnai įrodytos kaltinamojo D. K. , liudytojų A. K. , D. J. parodymais.

Svarbu pažymėti ir tai, kad nors teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. V. neigė gavęs skyriaus vyriausiojo prokuroro G. M. nurodymą nesikreipti į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo A. K. , o prašyti teismo pastarajam paskirti kardomąją priemonę – namų areštą, tačiau ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti tokiam nurodymui buvus. Tai visiškai patvirtina liudytoju apklausto tyrėjo S. G. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kur jis parodė, kad su prokuroru buvo sutarta dėl kreipimosi į teismą skirti įtariamiesiems A. K. , A. K. kardomąją priemonę – suėmimą; šeštadienio rytą, net nesusipažinęs su jam pateikta tyrėjo ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokuroras R. V. , pasakė, kad į teismą kreipsis dėl namų arešto paskyrimo, be to, jam įėjus į prokuroro R. V. kabinetą, jame buvo skyriaus vyriausiasis prokuroras G. M. . Liudytojas R. V. , nors tik iš dalies teisme tvirtindamas savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šių liudytojo S. G. nurodytų aplinkybių nepaneigė. Tuo pačiu pažymėtina, kad liudytojo R. V. teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės, jog jį apklausęs prokuroras J. L., neteisingai užrašė jo duodamus parodymus, darė jam psichologinį spaudimą, negali būti objektyviu kriterijumi, kuris paneigtų liudytojo S. G. parodymus. Kaip nustatyta, pats liudytojas R. V. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, apklausos metu užėmė aukštas prokuroro pareigas – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroras, todėl esant bet kokiems Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimams atliekant jo, kaip liudytojo apklausą, jis tikrai turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo kaip tokius pažeidimus užfiksuoti (pareikšti pastabas dėl apklausos ir t.t.). Tačiau byloje tokių duomenų nėra, kaip ir nėra teismui pateikta kitokių objektyvių duomenų, kurie leistų vertinti liudytojo S. G. parodymus, kaip neatitinkančius tikrovės, o liudytojo R. V. parodymus – kaip duotus prokuroro psichologinio spaudimo įtakoje. Liudytojo R. V. nurodyta aplinkybė, jog tuo metu, kai jis buvo apklausiamas liudytoju šioje byloje, Generalinėje prokuratūroje buvo jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas ir dėl to jis, nuogaustaudamas dėl jam gresiančių drausminių nuobaudų, buvo priverstas duoti neatitinkančius tikrovės parodymus, teismo vertinama kritiškai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad liudytoju R. V. šioje byloje buvo apklaustas 2007 09 26-27 dienomis (t.7,b.l.51-53, 54-55), tarnybinis patikrinimas prokuroro R. V. atžvilgiu buvo atliekamas 2007 08-09 mėnesiais, tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2007 09 12 (t.6 ,b.l.16-28). Tuo tarpu akistata tarp jo ir liudytojo S. G. įvyko 2007 11 05 (t.7,b.l.56-57), t.y. jam jau nedirbant prokuratūros sistemoje, kurioje, kaip minėta, jis tvirtino S. G. duotus parodymus.

Liudytojo S. G. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausiant jį liudytoju, akistatos su R. V. metu) bei teisme yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, tuo labiau juos patvirtina ir archyvinės baudžiamosios bylos medžiaga (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei iš (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros pateikta šios baudžiamosios bylos kontrolės byla, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to, liudytojo S. G. parodymus iš dalies patvirtina ir paties liudytojo R. V. bei kaltinamojo G. M. parodymai, kurie nepaneigė, kad 2005 02 26 ryte (šeštadienį) buvo susitikę ir kalbėjosi (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros patalpose iki ateinant tyrėjui S. G. . Be to, kaip matyti ir iš prokuroro R. V. 2005 02 26 prašymo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl kardomosios priemonės – namų arešto paskyrimo įtariamajam A. K. , turinio (t.9, b.l.85-86), jame išdėstyti tik formalūs kardomosios priemdonės skyrimo pagrindai, visiškai nėra motyvuota, kodėl įtariamajam tikslinga paskirti, būtent, tokią kardomąją priemonę kaip namų areštas. Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad prokuroras R. V. , vykdydamas (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo bei (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro G. M. , kaip aukštesniojo prokuroro, neteisėtus nurodymus, nesikreipė į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo įtariamajam A. K. ir tuo pačiu prašė teismo pastarajam paskirti namų areštą. Be to, ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad prokuroras D. J. , vykdė aukštesniojo prokuroro G. M. nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinti aplinkybių, susijusių su įtariamojo A. K. neteisėtų narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, gabenimu, tikslu jas platinti, jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 25 str. 2 d. 259 str. 1dalį bei kreipėsi į teismą su prašymu bylą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Tokie kaltinamojo G. M. veiksmai atitinka LR BK 228 str. 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimo subjektas yra specialusis – tai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Valstybės tarnautojo sąvoka yra išaiškinta BK 230 straipsnyje, pagal šią normą prokuroras pripažįstamas nusikalstamų veikų valstybės tarnybai subjektu. Valstybės tarnautojo sąvoka pagal baudžiamąjį įstatymą nesutampa su jo sąvoka pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Be valstybės tarnautojų, pagal Valstybės tarnybos įstatymą nusikalstamų veikų valstybės tarnybai subjektai yra ir asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos (….) institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus. Prokuroras, kaip nurodyta LR Konstitucijos 118 str. 1 dalyje, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, o Prokuratūros įstatymo 11 straipsnyje apibrėžta, kad prokuroras – tai valstybės pareigūnas, kurio statusą nustato LR Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys. G. M. (duomenys neskelbtini) LR Generalinio prokuroro įsakymu buvo priimtas į tarnybą (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroru (t.5,b.l.3). (duomenys neskelbtini) dieną davė Lietuvos Respublikos prokuratūros pareigūno priesaiką (t.5,b.l.4). (duomenys neskelbtini) dienos LR Generalinio prokuroro įsakymu, G. M. perkeltas į (duomenys neskelbtini) apygardos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pareigas (t.5,b.l.5), kurias ėjo iki (duomenys neskelbtini) dienos (t.5,b.l.11). Taigi, kaltinamasis G. M. atitinka specialiojo subjekto sąvoką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingais tarnybos interesais, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. M. , piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro autoritetu, tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 1 d. (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja (...) prokuroras), bei visa eile jam kitais įstatymais bei norminiais aktais suteiktais įgaliojimais, teisėmis bei pareigomis, tokiais kaip LR BPK 164 str. 1 d. (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), LR BPK 170 str. 3 d. (prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus), išskirtine prokuroro teise, numatyta LR BPK 172 str. 2 d. 1 p. (ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus), taip pat piktnaudžiaudamas procesiniais aukštesniojo prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 str. 2 d. 2 d. (apygardos prokuratūros prokurorui vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas), be to, piktnaudžiaudamas apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo procesiniais bei organizaciniais įgaliojimais ir teisėmis, įtvirtintomis 2003 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-108 patvirtintų “Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų“ 44.2 p. (apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas gali pavesti apygardos prokuratūros prokurorui bet kokioje baudžiamojoje byloje atlikti ikiteisminį tyrimą ar organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti tos apygardos kontroliuojamoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje); taip pat piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinėmis ir organizacinėmis teisėmis ir įgaliojimais, įtvirtintais 2005 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prokurorų veiklos sričių nustatymo“ 1.4.1 p. bei 1.4.4.p. (apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. M. vadovauja (duomenys neskelbtini) skyriui ir įgyvendina šio skyriaus nuostatuose nustatytas funkcijas; organizuoja, vadovauja ir analizuoja (...) (duomenys neskelbtini) organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos veiklą, atliekant ikiteisminį tyrimą;), be to, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojo – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinėmis ir organizacinėmis teisėmis bei įgaliojimais, įtvirtintais 2003 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nuostatų“ 4.1.1.p. (organizuoja ir kontroliuoja apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklą); 4.1.7.p. (vykdydamas procesines funkcijas ir įgaliojimus, nepažeisdamas kompetencijos pasiskirstymo principų ir nuostatų nusikalstamų veikų tyrimo procese, vykdo visus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytus prokuroro įgaliojimus (...); 4.1.8.p. (organizuoja (duomenys neskelbtini) VPK (duomenys neskelbtini) (...) ikiteisminio tyrimo kontrolę); 4.1.9.p. (siekdamas užtikrinti kuo išsamiausią ir objektyviausią bylos ištyrimą, bet kurią bylą perima iš (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro ir perduoda kitam šio skyriaus prokurorui); 4.1.10. p. (turi teisę reikalauti iš ikiteisminio tyrimo organų susipažinti bei patikrinti baudžiamąsias bylas, (...) reikalingas įgyvendinant (duomenys neskelbtini) uždavinius;) 4.1.17 p. (vykdo kitas baudžiamojo proceso kodekso, Prokuratūros įstatymo, Generalinio prokuroro patvirtintų prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), ONKT departamento vyriausiojo prokuroro, apygardos vyriausiojo prokuroro leidžiamų norminių aktų, kitų įstatymų ir norminių aktų, šių nuostatų suteiktas pareigas ir funkcijas); 5.1.p., 5.2.p., 5.3.p. (ONKT skyriaus prokurorai gali atlikti ikiteisminį tyrimą bet kokios kategorijos baudžiamosiose bylose; ikiteisminį tyrimą atlieka apygardos vyriausiojo – ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro sprendimu; pagrindas paimti baudžiamąsias bylas į ONKT skyrių ikiteisminio tyrimo atlikimui – duomenų buvimas, kad nusikaltimus rengiamasi daryti ar jie yra padaryti nusikalstamų susivienijimų, organizuotų grupių, jų narių (...);), taip pat piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojo –(duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinėmis ir organizacinėmis teisėmis bei įgaliojimais, įtvirtintais 2003 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikiteisminio tyrimo, atliekamo (duomenys neskelbtini) zonos (duomenys neskelbtini) (..) paskirstymo bei kontrolės tvarkos“ 2 p., 2.1p. (apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas - ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras gavęs pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ( ....) priima sprendimą kas atliks ikiteisminį tyrimą; jeigu apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas – ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras nusprendžia, kad visą ikiteisminį tyrimą atliks ONKT skyriaus prokuroras, praneša apie tai ikiteisminio tyrimo įstaigai ir nurodo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą;), pažeidė konstitucinius prokuroro tarnybos principus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d. - jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 3 d. įtvirtintą principą, jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo; sulaužė Prokuratūros įstatymo 30 str. 1 d. numatytą Lietuvos Respublikos prokuroro priesaiką, kurią Lietuvos valstybei davė (duomenys neskelbtini); pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. numatytą prokuroro pareigą užtikrinti teisėtumą; pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 str. 1 d. ir 2 d. numatytas prokuroro pareigas sprendimus priimti savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaujantis įstatymais ir principu, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 str. 2 d., 3 d., 4 d. įtvirtintą jam pavaldžių prokurorų nepriklausomumo, atliekant savo funkcijas, principą ir draudimą duoti prokurorui įstatymuose nenustatytų pavedimų ir kitaip kištis į prokurorų veiklą, be to, draudimą mėginti paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 3 p., 5 p., 6 p., 7 p. numatytas prokuroro pareigas nešališkai atlikti savo funkcijas; pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ir pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso; nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymo 3 str. numatytas asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.1.3.p. įtvirtintą teisingumo principą (prokuroras privalo be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis tik teisės aktų normomis priimti sprendimus, susijusius su įtariamųjų, kaltinamųjų ar nukentėjusiųjų teisėmis ir teisėtais interesais), 5.3.1.p. ir 5.3.3.p. įtvirtintą nešališkumo principą (prokuroras privalo su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai; nusišalinti nuo pareigos ar sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra arba tenka vertinti artimų asmenų interesus); 5.4.1 p. ir 5.4.2. p. įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų; prokuroras privalo nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą), 5.6.1 p. įtvirtintą konfidencialumo principą (prokuroras privalo nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios), taip pat Lietuvos prokurorų etikos kodekso 9 p. (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai). Taigi, išdėstyti teisės aktai buvo pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad G. M. , žinodamas, kad yra sulaikytas jo pažįstamo D. K. , su kuriuo palaikė draugiškus nuolatinius santykius, bendravo šeimomis, brolis, be to, jis tuo metu pats tyrė ir baudžiamąją bylą, kurioje D. K. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t.8,b.l.74-133), ne tik, nenusišalino nuo šios bylos kontrolės ar proceso veiksmų, priklausančių jam pagal savo užimamas pareigas, bet priešingai, vykdydamas D. K. prašymą “ištraukti brolį”, ėmėsi aktyvių neteisėtų veiksmų, kuriais sutrukdė visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištirti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, prokuroras G. M. , pasinaudojęs savo tarnybine padėtimi ir piktnaudžiaudamas tarnyba, pažeidė aukščiau išvardintų norminių aktų reikalavimus ir padarė piktnaudžiavimą, numatytą LR BK 228 str. 1 dalyje. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika yra laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad prokuroras nusikalstamus veiksmus padarė pasinaudodamas tarnybine padėtimi, todėl būtinas šio nusikaltimo požymis ir padariniai – didelės žalos padarymas siejamas su valstybės neturtiniais interesais susijusia žala. Tokia žala atsiranda kai yra pakenkiama įstatymo saugomoms ir ginamoms vertybėms – tai pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens geras vardas, diskredituojamas insititucijos prestižas bei sutrikdoma jos veikla. Todėl, vertinant Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, kurios įpareigoja prokurorą nešališkai, objektyviai, laikantis tik įstatymo atlikti jam priskirtas funkcijas, negalima sutikti su kaltinamojo G. M. teiginiais, jog jokia žala valstybei nebuvo padaryta. Juk svarbu pažymėti tai, kad G. M. , tenkindamas D. K. prašymus ir atlikdamas veiksmus, atitinkančius LR BK 228 str. dispozicijoje nurodytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, veikė ne kaip privatus asmuo, o kaip prokuroras ir dar užimantis aukštas pareigas prokuratūros sistemoje – (duomenys neskelbtini). Be to, kad G. M. tyčia pažeidė aukščiau paminėtų įstatymų ir norminių aktų reikalavimus, draudžiančius daryti poveikį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui bei veikė prokuroro tarnybai priešingais interesais, įrodo tai, kad tai nebuvo vienkartinis veiksmas, bet tai tęsėsi pakankamai ilgą laiką – jis suprato, kad taip elgdamasis pažeidė įstatymus ir sulaužė duotą prokuroro priesaiką, kuria pasižadėjo būti ištikimas Lietuvos Respublikai, negailėti jėgų nusikalstamumui ir kitiems teisės pažeidimams įveikti, sąžiningai atlikti savo pareigas, visada saugoti gerą prokuratūros pareigūno vardą (t.5,b.l.4). Be to, vertinant G. M. nusikalstamus veiksmus didelės žalos prasme, svarbu pažymėti ir tai, kad G. M. jam žinomas ikiteisminio tyrimo aplinkybes pranešdavo su tyrimu nesusijusiam asmeniui D. K. , tokiu būdu jas paviešindamas (nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos įtariamasis A. K. per savo brolį D. K. buvo kviečiamas atvykti pas prokurorą, įtariamojo brolis D. K. buvo informuojamas apie planuojamą bylos baigtį, veikos kvalifikavimą ir net numatomą siūlyti teismui skirti bausmę – baudą, nurodant jos konkretų dydį). Šios aplinkybės įrodo, kad išties buvo diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas ir pažemintas prokuratūros autoritetas. Kaltinamajam G. M. veikiant priešingais baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) interesais buvo apsunkintas nusikaltimą padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, sutrukdyta normali teisėsaugos institucijų ir prokuratūros veikla. G. M. , atlikdamas nusikalstamus veiksmus ir trukdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro veiklai, padarė institucijai, kurioje dirbo, ir organizacinės žalos – buvo sutrukdyta (duomenys neskelbtini) VPK (duomenys neskelbtini) veikla tiriant nusikalstamą veiką – tyrėjui S. G. , sutarus su bylą kontroliuojančiu prokuroru R. V. , kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo įtariamiesiems A. K. ir A. K. ir tokiu būdu siekiant užkirti kelią, jiems būnant laisvėje, trukdyti procesui – nustatyti kitus, su nusikasltama veika susijusius asmenis, tarpsusavyje suderinti parodymus ir kt. – G. M. nurodžius prokurorui R. V. į teismą dėl suėmimo paskyrimo įtariamiesiems nesikreipti, buvo sutrukdyta ikiteisminio tyrimo sėkmei, vėliau, G. M. reikalavimu – perdavus bylą į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini), buvo sutrukdyta ir šio skyriaus prokurorų veikla – R. V. nesikreipė pagal turimą jau paruoštą prašymą į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl įtariamųjų apklausos, o tyrimą atliekantis G. M. pavaduotojas, prokuroras D. J. buvo įtakotas vyriausiojo prokuroro nurodymų neplėtoti tyrimo, išsamiai nesiaiškinti visų reikšmingų aplinkybių, apsiribojant veikos kvalifikavimu pagal švelnesnę baudžiamąją atsakomybę numatanatį BK straipsnį. Taigi, šiuo aspektu taip pat buvo padaryta didelė žala valstybei. Pažymėtina ir tai, kad D. K. interesus tenkino apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras, įrodo, kad buvo trukdoma ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuratūros veiklai ir tai darė ne pašalinis asmuo, o aukštas prokuratūros pareigūnas, iškilus viešumon šiems faktams, krito visuomenės pasitikėjimas prokuratūra kaip valstybės institucija, dėl ko buvo pažemintas prokuratūros autoritetas bei padaryta didelė žala valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu šis kaltinimas nebuvo įrodytas. Kaltinamasis G. M. neigė bet kokią gautą iš D. K. naudą. Jis parodė, kad juos siejo draugiški santykiai, jie draugavo šeimomis, draugystė tęsėsi ilgą laiką, ji prasidėjo dar gerokai anksčiau nei D. K. paprašė jo pagalbos sulaikyto brolio A. byloje. Su D. K. kartu vykdavo į žvejybą ant Kuršių marių ir 2003 ir vėlesniais metais, jo parduotuvėje jokiomis nuolaidomis pats asmeniškai niekada nėra naudojęsis, o kokiomis nuolaidomis naudojosi jo žmona ir dukra, net nežino. Kartu su D. K. šeima atostogauti į Nidą, buvo pakviesti paties D. K. , grįžęs iš Nidos D. yra sumokėjęs už poilsį 500 litų. Be to, pripažino, kad tuo metu kai buvo remontuojamas jo automobilis, jis yra naudojęsis D. K. automobiliu, kurį beje, pasiūlė pats D.. Visai tai buvo tik draugiški santykiai, jis, D. K. duodamas teisinius patarimus dėl jo brolio bylos, neturėjo tikslo gauti iš pastarojo kokios nors naudos. Be to, G. M. teisiamajame posėdyje neigė gavęs iš D. K. 50000 litų, kaip yra nurodyta jam pareikštame kaltinime.

Kaltinamasis D. K. iš esmės patvirtino kaltinamojo G. M. parodymus, išskyrus tik tą aplinkybę, jog jis 2005 metais buvo paskolinęs G. M. 50000 litų, tačiau, kaip parodė teisme, tai buvo paskola, kuri buvo suteikiama iš draugiškumo, o ne kaip atlygis už jo naudai brolio byloje atliktus veiksmus. Kaltinamasis D. K. iš dalies tvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuo pačiu, paneigdamas, jog skolindamas pinigus – 50000 litų G. M. , jis tai suprato kaip atlygį G. M. už pagalbą baudžiamojoje byloje. Jis teismui paaiškino, kad tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokoluose yra nurodyta, jog tai suvokė kaip atlygį, duodamas pinigus – tai tik prielaida, kuri buvo įtakota jį apklaususio prokuroro užduodamų klausimų, tokių kaip „ar tu jautiesi dėkingas, jei tau žmogus padaro ką nors gero“, į ką jis atsakė teigiamai. Teisme kaltinamasis D. K. kategoriškai patvirtino, kad tikslo atsilyginti G. M. neturėjo, o 50 000 litų jam paskolino. Dėl taikomų nuolaidų jo parduotuvėje, D. K. parodė, kad parduotuvėje visiems nuolatiniams klientams yra taikomos nuolaidos 20 ir daugiau procentų, todėl tokios nuolaidos ir buvo suteiktos G. M. žmonai, kuri niekada neturėjo jokių išskirtinių nuolaidų. Be to, G. M. niekada jo parduotuvėje drabužių nepirko ir jokiomis nuolaidomis nesinaudojo. G. M. su šeima kviesdavo atostogauti į Nidą, be to, kartu su juo važiuodavo į žvejybą ant Kuršių marių tik iš draugiškų paskatų, tikslo atsilyginti jam niekada neturėjo. Be to, G. M. su šeima, atvažiavęs atostogauti į Nidoje esantį jų butą, visada atsiveždavo maisto produktų, apmokėdavo sąskaitas kavinėse, G. M. dukra prižiūrėdavo jų dukrą, be to, jis už poilsį Nidoje jam yra davęs ir 500 litų, kurių jis iš draugo nenorėjo priimti; tokiu būdu jie taip pat išlaidas dalindavosi ir važiuodami į žvejybą – pirkdavo maistą, sliekus, kitus reikmenis; o už paskolintą automobilį G. M. atsilygindavo, pripildamas automobilio baką degalų ir dar dovanodamas brangaus alkoholio. Kaltinamasis D. K. teisme pabrėžė ir tai, kad jam niekada nebuvo kilusi mintis už bendrą poilsį su draugų šeima imti pinigus.

Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 str. 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 str. 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar panašiais ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir kt.), - taip teismams yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrinime dėl „Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai“ (Teismų praktika Nr.26, 30 punktas, psl.322). Taigi, piktnaudžiavimo sudėtį apibrėžiantys objektyviai požymiai turi būti padaromi turint konkrečių tikslų, t.y. siekį turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad G. M. , darydamas savo draugo D. K. sukurstytą piktnaudžiavimą tarnyba, turėjo tikslą, kaip nurodyta kaltinime, palaikyti gerus, draugiškus santykius ir jam materialiai naudingus santykius su pasiturinčiu verslininku D. K. ir tokiu būdu gauti kitokios asmeninės naudos. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jų ir jų šeimų tarpusavio draugiški santykiai jau buvo susiformavę gerokai anksčiau iki 2005 02 25 dienos, kai D. K. kreipėsi į G. M. pagalbos dėl brolio bylos, tuo labiau, kad tie santykiai buvo abipusiai lygiaverčiais, jie dalindavosi pramogų išlaidomis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad G. M. turėjo tikslą palaikyti gerus, draugiškus ir jam materialiai naudingus santykius su D. K. ; be to, byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai leistų tvirtinti, kad G. M. , piktnaudžiaudamas tarnyba gavo iš D. K. ir turtinės naudos – kaip matyti iš D. K. parodymų, G. M. niekada nesilankė jo parduotuvėje, tuo labiau nesinaudojo jokiomis joje taikomomis nuolaidomis, o jo žmona ir dukra naudojosi nuolatinio pirkėjo nuolaidomis, neišskiriant jų iš kitų klientų, todėl nėra pagrindo teigti, kad G. M. gavo iš D. K. materialino pobūdžio paslaugų, padėjusių nepagrįstai sutaupyti; kaip ir neįrodyta tai, kad jis, 2005 m. sausio – kovo mėnesiais D. K. padengiant išlaidas, du kartus dalyvavo žvejyboje ant Kuršių marių ledo. Čia svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinime teigiama, kad jis siekdamas turtinės naudos, atliko piktnaudžiavimą tarnybą baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nustatyta, D. K. brolis buvo sulaikytas 2005 02 25, o kaltinime teigiama, kad šiomis paslaugomis, kaip siekiu gauti turtinės naudos, G. M. naudojosi jau nuo 2005 metų sausio mėnesio. Be to, byloje neįrodyta, kad nuo 2005-07-25 iki 2005-07-30 bei nuo 2005-08-19 iki 2005-08-22 nemokamai su šeimos nariais poilsiavo D. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), poilsio metu naudojosi D. K. apmokamomis pramogomis ir paslaugomis; nuo 2005-08-16 iki 2005-08-22 nemokamai naudojosi D. K. priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotu automobiliu „VW Sharan“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šių aplinkybių nei D. K. , nei G. M. nepatvirtino, kaip jau nurodyta, jie abu parodė, kad poilsiaudami, išlaidomis dalindavosi bendrai, D. K. G. M. kviesdavo kartu pramogauti tik iš draugiškų paskatų; be to, D. K. iniciatyvą dėl bendros žūklės, poilsio Nidoje, automobilio paskolinimo, be jų pačių parodymų, patvirtina ir byloje užfiksuoti jų tarpusavio bei jų šeimos narių telefoninių pokalbių turinys (t.13, b.l. 63-69, 70-72, 79-87, 90-91, 97-99), iš kurių akivaizdžiai matyti, kad juos siejo tarpusavio draugiški santykiai, o ne santykiai, iš kurių vienas asmuo (G. M. atlikęs tam tikras „paslaugas“) naudojosi kaip atlygiu už tai kito asmens, šiuo atveju D. K. , teikiamomis nemokamomis pramogomis. Tai patvirtina ir liudytojų I. A. , D. Č. parodymai. Byloje nėra ir kitų objekyvių duomenų, kurie leistų patvirtinti tokio siekio buvimą G. M. padarant piktnaudžiavimą tarnyba.

Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu nėra įrodyta, kad G. M. , siekdamas turtinės naudos, 2005 m. vasaros pabaigoje kreipėsi į D. K. , prašydamas 50.000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų ir 2005 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos - rugsėjo mėnesio pradžios laikotarpiu, nuošalioje vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone, iš D. K. , šiam suvokiant, jog pinigus G. M. duoda kaip atlygį už jo naudai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus veiksmus, gavo 50.000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų sumą“. Kaip minėta, kaltinamasis G. M. šias aplinkybes neigia, o kaltinamasis D. K. tvirtina tai, kad jis 2005 metais 50 000 litų G. M. paskolino, kitų objektyvių duomenų, kurie leistų tai patvirtinti byloje nėra. Todėl teismas vertina D. K. parodymų patikimumą.

Ikiteisminio tyrimo metu, D. K. apklausos protokoluose yra užfiksuota, jog G. M. prašomus pinigus – 50 000 litų, grynais pinigais, litais, 100 litų kupiūromis, G. M. perdavė kitą dieną savo automobilyje, nuošalioje (duomenys neskelbtini) miesto vietoje, tiksliai jos jau nepamena ir jos nurodyti negalės. 50 000 litų G. M. jam nuo jų perdavimo dienos, 2005 m. vasaros-rudens laikotarpiu, iki šiol nėra grąžinęs. Todėl iš visų šių aplinkybių: to, kad su G. M. nebuvo sutarta, kada jis jam tuos pinigus iš viso grąžins; nesudarė paskolos sutarties; tarp jų net nebuvo kalbos apie grąžinimo terminus, palūkanas; kad juos perdavė G. M. prašymu nuošalioje vietoje, automobilyje, be to, kad nuo to laiko jis nė neužsiminė apie ketinimą šiuos pinigus grąžinti, nesitarė apie jų grąžinimo sąlygas, jis suprato, jog šie jo G. M. perduoti 50 000 litų yra atlygis už jo jam suteiktas paslaugas tiriant ir priimant sprendimus jo automobilio “VW Tuareg” vagystės ir mano brolio A. K. narkotikų įsigijimo ir laikymo baudžiamosiose bylose (t.2, b.l.14).

Kaip nekartą minėta, teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. tvirtino, kad 50000 litų G. paskolino, sakydamas, kad “imk, kai galėsi atiduosi”. Jis dabar supranta, kad gal tai ir galėjo būti atlygis už G. pagalbą baudžiamosiose bylose, bet skolindamas pinigus taip negalvojo, skolino iš draugiškumo. Apklausos metu, prokuroras jo klausė ar jis jaučiasi dėkingas žmogui, jei šis padaro jo naudai ką nors gero, į ką jis ir atsakė teigiamai, tačiau, skolindamas G. pinigus, apie tai tikrai negalvojo ir tikslo atsilyginti jam neturėjo. Savo parodymus jis davė buitine kalba, o prokuroras juos užrašė vartodamas juridinius terminus, bet ne jo žodžiais, kaip jis kalbėjo, todėl ir galėjo atsirasti parodymuose neatikslumų. Be to, kaltinamasis D. K. teisme taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, negalėjo prisiminti kada konkrečiai skolino pinigus G. M. , tačiau prokurorui nurodžius datas kada G. M. įsigijo automobilį, pirko žemės sklypą, vykdė namo statybas, jis paaiškino, kad tai galėjo būti nurodomas laikotarpis. D. K. teismui negalėjo nurodyti iš kokių šaltinių jis buvo gavęs skolinamas G. M. pinigų sumas. D. K. taip pat paaiškino, kad šios bylos tyrimo eigoje buvo susitikęs su G. M. , kuris jo klausė kodėl jis apkalba jį, jog pastarajam skolino pinigus, tačiau ištikrųjų taip buvo, o apklausų metu prokuroras padėjo jam prisiminti kai kurias datas, jo parodymus užrašė nepažodžiui, o vartodamas teisinius terminus.

Kaip matyti iš kaltinamojo D. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, jie yra pakankamai prieštaringi – jis nepatvirtino teisme, kaip nurodyta įtariamojo apklausoje, jog duodamas pinigus G. M. jis suvokė, kad tai duoda kaip atlygį už pastarojo pagalbą baudžiamosiose bylose, teigė, kad tai yra tik dabartiniu metu daromos jo prielaidos, jis gi, negalėjo teismui nurodyti šių pinigų kilmės, kaip ir negalėjo paneigti, kad jo duodamus parodymus koregavo jį apklausęs prokuroras, jis paaiškino, kad jo parodymai užrašyti ne pažodžiui, ne jo vartotais išsireiškimais, o prokuroro „įvilkti“ į teisinę kalbą. Be to, jau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad negali prisiminti vietos, kurioje buvo neva perduoti pinigai G. M. , todėl nėra pagrindo vertinti ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.2,b.l. 32-36), kaip patvirtinančio aplinkybes, kad jis G. M. perdavė 50 000 litų kaip atlygį už jo pagalbą baudžiamosiose bylose. Pažymėtina ir tai, kad jeigu ir vertinant D. K. parodymus apie tai, kad jis yra paskolinęs 50000 litų G. M. , tačiau tai negali patvirtinti aplinkybės, kad šie pinigai buvo perduoti G. M. kaip atlygis už jo neteisėtus veiksmus A. K. byloje. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad G. M. 2005 02 25-04 20 piktnaudžiaudamas tarnyba, D. K. sukursčius, galėjo tikėtis ar tuo labiau žinojo, kad jam už tai bus materialiai atsilyginta 2005 vasaros-rudens laikotarpiu. Tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o prielaidomis ir spėliojimais nuosprendis negali būti grindžiamas. Be to, pažymėtina ir tai, kad abu kaltinamieji teisme patvirtino, kad D. K. anksčiau nekartą buvo skolinęs pinigų sumas G. M. , kurias jis jam gražindavo. Tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, D. K. sugyventinė D. Č. (t.7,b.l.185). Todėl, byloje esant tik prieštaringiems kaltinamojo D. K. parodymams apie 50 000 litų perdavimą kaip atlygį G. M. už jo neteisėtus veiksmus jo A. K. byloje, ir nenustačius jokių kitų objektyvių aplinkybių apie šio fakto buvimą, bei kitų aukščiau aptartų aplinkybių, kuriomis kaltinimas grindė kvalifikuojančius piktnaudžiavimo požymius siekis turtinės ir kitokios asmeninės naudos, iš pareikšto kaltinimo D. K. ir G. M. yra pašalinama tai, kad „ jam - G. M. , 2005-02-25 - 2005-05-11 laikotarpiu atlikus šiuos D. K. prašytus veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jis gavo kitokios asmeninės naudos – palaikė gerus, draugiškus ir jam materialiai naudingus santykius su pasiturinčiu verslininku D. K. , o taip pat gavo ir turtinės naudos - iš D. K. gavo materialinio pobūdžio paslaugų, padėjusių nepagrįstai sutaupyti: 2005 m. laikotarpiu, naudodamasis 20 procentų nuolaida pirko dėvėtus rūbus D. K. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini); 2005 m. sausio – kovo mėnesiais D. K. padengiant išlaidas, du kartus dalyvavo žvejyboje ant Kuršių marių ledo; nuo 2005-07-25 iki 2005-07-30 bei nuo 2005-08-19 iki 2005-08-22 nemokamai su šeimos nariais poilsiavo D. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), poilsio metu naudojosi D. K. apmokamomis pramogomis ir paslaugomis; nuo 2005-08-16 iki 2005-08-22 nemokamai naudojosi D. K. priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotu automobiliu „VW Sharan“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, jis – G. M. , siekdamas turtinės naudos, 2005 m. vasaros pabaigoje kreipėsi į D. K. , prašydamas 50.000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų ir 2005 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos - rugsėjo mėnesio pradžios laikotarpiu, nuošalioje vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone, iš D. K. , šiam suvokiant, jog pinigus G. M. duoda kaip atlygį už jo naudai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus veiksmus, gavo 50.000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų sumą“ ir kaltinamojo D. K. veika yra perkvalifikuojama iš LR BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d. į 24 str. 5 d. 228 str. 1 dalį, o kaltinamojo G. M. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš LR BK 228 str. 2 dalies į 228 str. 1 dalį. Be to, neįrodžius kvalifikuoto piktnaudžiavimo požymių, iš kaltinimo G. M. yra pašalinama ir tai, kad jis piktnaudžiaudamas tarnyba pažeidė Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymo 3 str. nuostatą .,nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; bei pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.9.2. punkte įtvirtintą atsakomybės principą (prokuroras privalo nepriimti paslaugų, nuolaidų, dovanų ar kitokio prielankumo, jeigu tai daroma pažeidžiant šio kodekso, kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tuo siekiama paveikti prokurorą ar išvengti atsakomybės).

II nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimu

Apklaustas kaltinamuoju D. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad eilinio susitikimo su G. kavinėje (duomenys neskelbtini) metu, jis pastarajam pasakojo, kad jo įmonėje vyko mokesčių inspekcijos patikrinimas, medžiaga perduota FNTT, pradėtas tyrimas pagal LR BK 220 str., kad jam daromas spaudimas, jog tyrimas atliekamas jau du metus. Jis kaip draugui pasipasakojo savo problemas. G. sakė, kad pasižiūrės, jog sąmoningai nebūtų daromas spaudima, kad nebūtų priskaičiuoti nereikalingi mokesčiai. Susitikimų metu G. jam minėjo, nežiūrint į tai, kad tas pačias aplinkybes jis buvo sužinojęs ir iš tyrėjos I. B. , kad byloje yra daromi užklausimai į užsienį dėl neatitikimų buhalterinėje apskaitoje, sakė apie galimybę užbaigti bylą susitaikius. Šie pokalbiai su G. vyko 2006 m. vasarį G. namuose, kovo mėnesį kai kartu žvejojo Nidoje ir kitose vietose. Jis pats prašė G. pažiūrėti, kad nebūtų daromas spaudimas jo įmonei. Ši finansinė byla baigėsi jo įmonės nenaudai, buvo priskaičiuota 808 000 litų, iš kurių vėliau grąžino 640 000 litų. Ši byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Šioje byloje duotuose parodymuose jis prašė įrašyti tai, kad sutinka baigti bylą baudžiamuoju įsakymu vien dėl to, kad pasibaigtų visi tikrinimai, kurie vyksta jau tris metus, ir neleidžia normaliai dirbti, tačiau ši frazė nebuvo įrašyta. Baudžiamasis įsakymas liko neapskųstas dėl apskundimo termino praleidimo, kadangi jis laiku nepasikonsultavo su teisininkais. Be to, kaltinamasis parodė, kad jis nesutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jog jis nurodė G. M. atlikti tam tikrus veiksmus byloje. Jis nieko G. nenurodė ir negalėjo nurodyti kokius veiksmus atlikti, kadangi jis visiškai nežino teisinių dalykų, o tuo labiau nurodyti asmeniui, dirbančiam prokuratūroje, nieko negalėjo. Jis tik paprašė G. padėti iš draugiškų paskatų. Tai buvo tik draugiška pagalba ir tai nereiškia, kad jis liepė baigti bylą vienaip ar kitaip, o paskui siekė už tai atsilyginti. Apie atsilyginimą iš viso nebuvo kalbos. Ikiteisminio tyrimo metu yra užrašyti parodymai, kad logiškai mąstant, jis manė, kad tai yra atlygis, bet taip ištikrųjų nebuvo. Kaltinamasis D. K. taip pat parodė, kad jis, savo iniciatyva, nupirko du mobiliojo ryšio telefonus, kuriais jie su G. naudojosi tik tarpusavyje tuo metu kai vyko finansinės bylos tyrimas. Jis žinojo, kad G. M. turi nesutarimų su STT pareigūnais, jis pats jam apie tai buvo pasakojęs, todėl, nenorėdamas, kad G. dėl to atsirastų papildomų problemų, jis ir nupirko tuos telefonus. Be to, jis įtarė, kad jo telefoniniai pokalbiai yra pasiklausomi, toks įspūdis jam susidarė tuo metu, kai buvo atliekamas mokestinis patikrinimas jo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Jam, kaip įmonės vadovui, buvo daromas didelis spaudimas iš valstybinių insitucijų, tačiau konkrečiai jų įvardinti nenori. Jis buvo nupirkęs dvi SIM korteles, kurias jie su G. buvo pametę. Vėliau jis nupirko naują SIM kortelę, kurią nuvežė G. į namus, kur jie kalbėjo buitiniais klausimais. Be abejo, buvo užsiminta ir apie finansinės bylos tyrimą, kadangi visiškai normalu, kad tuo metu kai yra iškelta baudžiamoji byla, apie tai norisi pasikalbėti su tos srities specialistu. G. klausė kaip sekasi toje byloje, o jis jam pasakojo kaip vyksta tyrimas, negalvodamas, kad šis imsis kažkokių veiksmų šioje byloje. Jis mano, kad G. tai darė tik iš draugiškumo. Jie bendravo per daug artimai, kad būtų galima atskirti asmeninę draugystę ir pareigas, tuo labiau, kad tai nebuvo naudos siekimas. Tuo metu (tiksliai laiko neatsimena) jis paskolino G. 24 000 litų automobilio įsigijimui, nes jam trūko pinigų. Jis niekada neabejojo ir neabejoja G. sąžiningumu. Pardavęs savo seną automobilį, G. jam grąžino 10 000 litų. Kadangi jis turėjo pakankamai pinigų, todėl likusios pinigų sumos jis iš G. nereikalavo ir manė, kad kai jis turės galimybę, tada tuos pinigus ir grąžins.

Be to, 2006 metų vasarą mokesčių inspekcija FNTT pateikė jo mokestinio patikrinimo medžiagą dėl piniginių lėšų judėjimo asmeninėje sąskaitoje, esančioje “Snoro” banke. Apie tai jis kalbėjo su G., kuris sakė, kad jei nebus pakankamai įrodymų, bus galima atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vėliau G. jam pasakė, kad viskas yra suderinta ir parodė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nutarimo kopiją. Po to, vieno iš susitikimų metu, G. jam pasakė, kad į prokuratūrą buvo atėjusi jo verslo partnerių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) byla prijungimui prie UAB (duomenys neskelbtini) bylos, tačiau jie nutarė tą bylą išvežti į Kauną, ir kad jis pats (G. M. ) asmeniškai ją nuvežė į Kauną. Jis paaiškino, kad jeigu būtų prijungta ta byla, tai būtų “sunkesnis” straipsnis, kadangi būtų sunkesnis nusikaltimas. Jis minėjo, kad Kaune yra draugas ar tai grupiokas, sakė pasižiūrės, kad nebūtų daromas spaudimas. Vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovų yra E. D. , kuriam jis (D. K. ) sakė, jeigu reikės pagalbos, tai yra žmogus, kuris galėtų pasižiūrėti tą bylą. E. D. žinojo, kad jis artimai bendrauja su G., tačiau jam pasakė, kad jokios pagalbos nereikia, kadangi yra juristai ir tegul dirba savo darbą. Jis perdavė G., kad pagalbos nereikia. Kito susitikimo metu G. prašė paklausti E. D. dėl pagalbos bylose, tačiau jis pastarojo neklausė, nes žinojo jo poziciją. Iki G. pasakojimo jis nieko nežinojo apie tai, kad į prokuratūrą yra atsiųsta medžiaga dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prijungimui prie baudžiamosios bylos, iškeltos UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tuo labiau, jis neprašė G. jokios pagalbos dėl šios medžiagos. Jei G. atliko kokius nors veiksmus, tai darė tik savo iniciatyva.

Be to, paaiškino, kad nesieja G. M. šeimos poilsio Nidoje, leidimo pasinaudoti savo automobiliu, žvejybos Nidoje ir kitų kartu turėtų pramogų su G. pagalba. Jei G. nebūtų domėjęsis tomis bylomis, jis vis tiek jam būtų skolinęs pingus, važiavęs kartu į žvejybą, leidęs nemokamai atostogauti Nidoje. Kaltinamasis D. K. teisme taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, negalėjo prisiminti kada konkrečiai skolino pinigus G. M. , tačiau prokurorui nurodžius datas kada G. M. įsigijo automobilį, pirko žemės sklypą, vykdė namo statybos darbus, jis paaiškino, kad tai galėjo būti nurodomas laikotarpis. D. K. teismui negalėjo nurodyti iš kokių šaltinių jis buvo gavęs skolinamas G. M. pinigų sumas. D. K. taip pat paaiškino, kad šios bylos tyrimo eigoje buvo susitikęs su G. M. , kuris jo klausė kodėl jis apkalba jį, jog pastarajam skolino pinigus, tačiau ištikrųjų taip buvo, o apklausų metu prokuroras padėjo jam prisiminti kai kurias datas, jo parodymus užrašė nepažodžiui, o vartodamas teisinius terminus.

Apklaustas kaltinamuoju G. M. parodė, kad su D. K. jie susipažino 2003 m. pavasarį per jų bendrą pažįstamą H. V. , kuris dirbo UAB (duomenys neskelbtini), su kuriuo jis pažįstamas nuo 1998 metų kai kartu žvejojo Uostadvaryje. Vėliau keletų kartų yra kartu su H. ir D. K. vykęs į žvejybą. Tolimesnis jų bendravimas peraugo į draugišku santykius, nes ir jo dukra su D. žmona pradėjo bendrauti, kartais visi susitikdavo. 2005 m. pavasarį, kavinėje D. jam pasakojo, kad jo verslas yra sąmoningai žlugdomas, kad jo įmonė susijusi su E. D. įmonėmis, kurios yra Kaune, ir kad per tų įmonių kažkokią tai veiklą, jis turi problemų, nes jo įmonėje keletą metų atliekami mokesčių inspekcijos patikrinimai dėl importuojamų rūbų neva mažesnės kainos. Jam (G. M. ) šiek tiek buvo žinoma apie E. D. veiklą Kaune, todėl jam buvo gaila D. K. . Be to, tai, kad D. galėjo turėti tokias grynųjų pinigų sumas, yra visiška netiesa, net, kaip apklausoje akcentuojama ,,kasdieninėm išlaidom“, tai yra absoliuti nesąmonė. Automobilius jis pirkdavo lizingo būdu, rengdavosi dėvėtų rūbų parduotuvėse, kartais prašydavo ir už kavą sumokėti. Kadangi, kaip minėta jis matė, kad D. yra skriaudžiamas, jis nusprendė atlikti improvizuotą tyrimą ir pradėjo juo naudotis ne materialine prasme, nesiekdamas kažkokios materialinės naudos ir panašiai, o tiesiog norėdamas gauti daugiau informacijos, t.y klausdavo D., kaip sekasi, kas naujo ir jis jam pasakodavo. Ne jis (G. M. ) jam, o D. K. jam pasakojo apie Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnus, tokius kaip Z. ir kiti. Įvardijo, kad tai yra jų didžiausio konkurento, (duomenys neskelbtini) grupės, įsakymas, kad tam įsakymui įvykdyti, siekiant sužlugdyti visą dėvėtų prekių verslą, yra sumokėti 2 milijonai litų ir panašiai. D. K. sakė, kad informaciją gauna per E. D. . D. jam atnešė lapuką, ant kurio buvo užrašytos pavardės tokių pareigūnų, kurių neįvardins teisme, nes tai palies labai didelį ratą ir aukštas pareigas užimančius pareigūnus, kurie neva tai dalyvauja komisijoje ar grupėje, sudarytoje Vyriausybės, kuri tiria UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, tačiau jis tas pavardes užsirašė. D. jo klausė kas jam gresia, ar reikia samdyti advokatą ir panašių dalykų, tačiau jis į tai sakydavo, kad nieko nereikia daryti, tegul tyrimas vyksta sava eiga. Po antro ar trečio pokalbio su D. apie UAB (duomenys neskelbtini), jis susitiko su A. U. , kuris yra (duomenys neskelbtini) vadovas, su kuriuo kalbėdami įvairiomis temomis, jo paklausė ar teko ką nors girdėti apie UAB (duomenys neskelbtini) bylą. Jis pasakė, kad toks tyrimas yra atliekamas, bet ten dar nieko nėra aišku, nes tai susiję su tarptautiniais susirašinėjimais, teisinės pagalbos prašymais ir panašiai. Tai nebuvo kažkokia konkreti kalba, nes per dieną tokių pokalbių su įvariais pareigūnais daug būdavo. Nei jis, nei A. U. tam neteikė ypatingo dėmesio, juo labiau neužsiminė apie kažkokius interesesus šioje byloje. Po kažkurio laiko jis vėl susitiko su D., kuris suteikė informacijos, kurią, kaip jis sakė, gavęs iš bylą tyrusios pareigūnės I. B. . D. su savimi atsinešė nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teisę į jo įmonės nekilnojamąjį turtą, t.y. į parduotuvę. Jis pasakė, kad areštavo turtą, klausė kas dabar bus. Jis pažiūrėjęs atsakė, kad viskas priklausys nuo tyrimo eigos ir bet kuriuo momentu prokuroro spendimu turto areštas gali būti panaikintas arba ne. Dar pajuokavo, kad visko būna, prokurorai kartais pamiršta pratęsti areštą, tai gal pamirš. D. pasakė, kad I. B. ruošia teisinės pagalbos prašymus į Airiją ir panašiai. Praėjus apie pusę metų, jis pradėjo įtarinėti, kad D. jam sako ne visą tiesą, nes iš A. U. žinojo, kad “nelabai čia kvepia kažkokiu dideliu užsakymu”. Jis D. paklausė, kaip yra iš tikrųjų. Jis nenoriai pasakė, kad pati esmė ne pačių rūbų gabenimas, bet atsiskaitymas už rūbus, be to, įtariama, jog dalį pinigų jie sumokėdavo airių pardavėjui grynais, kad ten yra E. D. žmonos reikalai, į kuriuos jis nenori kištis. Ši informacija jam pasirodė įdomi, o dar labiau tapo įdomu, kai 2007 metais, pareiškus šioje byloje įtarimus, jis (G. M. ) sužinojo, kad ši byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Paraleliai šitiems įvykiams, jis iš vieno asmens sužinojo, kad STT jo atžvilgiu atlieka operatyvinį tyrimą. Tai jį sudomino, kadangi tarp jo ir (duomenys neskelbtini) vadovo U. nuolat buvo trintis, kuri pasireiškė dėl U. kišimosi į prokuratūros veiklą ir realiai atliekamo darbo, susijusio ne tiek su ikiteisminiu, kiek su opratyviniu tyrimu. Tuo laikotarpiu D. K. atsivežė du telefonus, motyvuodamas tuo, kad jis žinąs, jog jų telefonai paklausomi ir sakė, kad nenori, kad jis turėtų problemų, po to, jie su D. bendravo pastarojo atvežtais telefonais ir kitais jų turimais telefonais. Tuo laikotarpiu, vieną dieną į jo kabinetą atėjo prokuroras G. M. , su kuriuo santykiai nebuvo patys geriausi, ir atsinešė kompaktinius diskus bei pasakė, kad turi įrašus, kurių negali perklausyti, paprašė juos pažiūrėti. Paaiškino, kad tai yra telefoniniai pokalbiai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), o jis pastarajam atsakė, kad jam tos įmonės yra girdėtos. Įdėjus kompaktus į kompiuterį, atsidarė neaiškūs failai, todėl jam pasakė, kad niekuo negali padėti. Tada, dalyvaujant G. M. , jis paskambino A. U. , paklausė kas čia per kompaktai, šis atsakė nieko nežinąs. Dėl to prokuroro G. M. veiksmai jam sukėlė įtarimą, tai vertino kaip provokaciją. Vėliau vyriausiojo prokuroro J. P. kabinete bendru sutarimu, buvo nuspręsta bylą perduoti į Kauną, šiuo klausimu J. P. skambino į Generalinę prokuratūrą prokurorui B. ir teiravosi kodėl ši medžiaga buvo persiųsta į (duomenys neskelbtini). O dėl to, kad jis vežė bylą į Kauną yra tik sutapimas, kadangi jis savo uošvei turėjo nupirkti vaistų Kauno klinikų vaistinėje. Todėl, kai buvo priimtas sprendimas bylą perduoti į Kauną, jis J. P. pasakė, jog ryte važiuoja ir tegul jam iš FNTT atneša medžiagą. I. B. atvežė dėžę su medžiaga. Kitą rytą prokuratūros transportu jis nuvažiavo į Kauną. Prieš tai dar paskambino J. A. , kuris iš tikrųjų yra jo grupiokas, ir pasakė, kad užeis atsigerti kavos. Nuvažiavus į prokuratūrą, jis pasakė vairuotojui bylą nunešti į raštinę. Nuo tada tą bylą pamiršo ir jokio sąlyčio su ja daugiau neturėjo. Su J. A. išgėrė kavos, jam pasakė, kad atvežė ,,perliuką“, bylą sudaro penki lapai ir dėžė kompaktinių diskų, kad jie turės darbo. Dar jam pasakė, kad būtų atsargus, nes apie šią bylą “rezgami visokie tinklai”. J. A. nieko neprašė ir negalėjo prašyti.

Liudytoja I. B. parodė, kad 2006 metais dirbo (duomenys neskelbtini) FNTT prie VRM tyrėjos pareigose. Kaltinamąjį G. M. pažįsta, kadangi jis buvęs (duomenys neskelbtini) prokuroras, o kaltinamasis D. K. vienoje jos tiriamoje byloje buvo įtariamuoju. 2006 metų pradžioje jai buvo perduota medžiaga ikiteisminio tyrimo atlikimui dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos, byla buvo pradėta pagal LR BK 220 str. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo D. K. . Tyrimo metu buvo renkami duomenys, išreikalauta buhalterinė apskaita, paskirta revizija. Bylą kontroliavo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroras A.. G. M. kartais taip pat pasidomėdavo šia byla, ji jam sakė, kad paskirta revizija, atliekami kiti veiksmai. Ji manė, kad G. M. domisi ta byla todėl, kad gal planuoja perimti tyrimą, kaip kartais jų praktikoje būdavo. Jam informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) bylą suteikė dėl to, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojas ir ji tikėjosi, kad jis suteiks teisinės konsultacijos. Tuo pačiu metu, ji atliko ikiteisminį tyrimą ir kitoje byloje dėl pinigų plovimo, kurią kontroliavo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini), dėl šios bylos tyrimo ji konsultuodavosi su skyriaus (duomenys neskelbtini) prokuroru G. M. . Vėliau tais pačiais metais (laiko neatsimena) į FNTT (duomenys neskelbtini) skyrių buvo atsiųsta medžiaga dėl pinigų judėjimo D. K. sąskaitoje, esančioje “Snoro” banke. Viršininkas A. U. jai davė nurodymą priimti sprendimą, be to, išsakė savo nuomonę, kad toje medžiagoje nėra nusikalstamos veikos, tačiau liepė pačiai peržiūrėti medžiagą ir priimti atitinkamą sprendimą. Jos nuomonė buvo tokia, kad reikia atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl ji per tris dienas priėmė tokį nutarimą ir medžiagą išsiuntė į prokuratūrą. Tuo metu, kai dar ji nebuvo priėmusi sprendimo, G. M. domėjosi kada ji planuoja priimti sprendimą, į ką ji atsakė, kad skuba, turi daug darbo. Jis dar paklausė jos ar ji žino procesinius terminus. 2006-07-19 telefoninio pokalbio metu tarp jos ir G. M. minimas ,,atkazas“ reiškia nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. O 2006-07-21 telefoninio pokalbio metu su G. M. , jis jos prašė padaryti vieną nutarimo kopiją, po ko, ji padarė nutarimo kopiją ir perdavė G. M. . Ji dar klausė G. M. ar jie planuoja perimti UAB (duomenys neskelbtini) tyrimą. Ji ir savo viršininkui A. U. sakė, kad G. M. domisi šia byla, galbūt perims tyrimą, tai sakė ir prokurorui A. A. ir (duomenys neskelbtini) prokurorui G. M. . Jai gal ir kilo įtarimas, kad G. M. gali būti suinteresuotas ta byla, ypač po to, kai jai prokuroras G. M. pasakė, kad mažiau su juo (G. M. ) bendrautų, kadangi byla domisi ne tik G. M. , bet ir rimtesnės institucijos. Vėliau jos priimtas nutarimas buvo panaikintas, o medžiaga atsiųsta prijungimui prie UAB (duomenys neskelbtini) bylos.

Liudytojas A. U. parodė, kad nuo 2000 metų dirba (duomenys neskelbtini) viršininku. Kaltinamąjį G. M. pažįsta, juos siejo tarnybiniai santykiai. Žino, kad jo vadovaujamame skyriuje buvo tiriama D. K. byla, bet asmeniškai su juo jam neteko bendrauti, jį pirmą kartą pamatė teisme. Jam yra žinoma, kad jo skyriuje 2006 metais buvo tiriama UAB (duomenys neskelbtini) byla, kurios tyrimą atliko tyrėja I. B. , ši byla nebuvo niekuo ypatinga, apie šią bylą jis kalbėjo su G. M. , tačiau konkrečių aplinkybių teismo posėdyje liudytojas prisiminti negalėjo. Todėl teisme buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.7, 96-98), kur jis parodė, kad ikieisminis tyrimas UAB (duomenys neskelbtini) byloje nebuvo eilinis – buvo jaučiamas susidomėjimas šiuo tyrimu iš valstybinės mokesčių inspekcijos, buvo netgi pasitarimai, kuriuose dalyvavo centrinio VMI aparato darbuotojai. 2006 m. liepos mėn. iš VMI buvo gauta medžiaga, liečianti asmeniškai D. K. , procesinio sprendimo priėmimui. Jis tyrimą pavedė tyrėjai I. B. , kuri priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą apskundė VMI ir nutarimas buvo panaikintas bei medžiaga grąžinta prijungti prie UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos.

Liudytojas G. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) prokuroru nuo 2006 metų. Kaltinamąjį G. M. pažįstu, kadangi juos siejo tarnybiniai santykiai. 2006 m. sausio mėnesį iš Generalinės prokuratūros buvo gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 220 str. ar 221 str. Ši byla buvo perduota ikiteisminio tyrimo organizavimui (duomenys neskelbtini) FNTT skyriui, kadani jo vadovaujamas skyrius tiesiogiai kontroliavo FNTT skyrių. Ikiteisminį tyrimą atliko tyrėja I. B. , o atsakingas buvo prokuroras A. A. . Tyrimo metu jam tyrėja I. B. yra sakiusi, kad UAB (duomenys neskelbtini) byla domisi prokuroras G. M. . Tų pačių metų vasaros pradžioje taip pat iš Generalinės prokuratūros buvo gauta byla, susijusi UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikė Kaune, veikla. Byla taip pat buvo iškelta pagal BK 220 str., ji ikiteisminio tyrimo atlikimui taip pat buvo perduota (duomenys neskelbtini) apskrities FNTT skyriui. Šios bylos buvo kaip ir skirtingos, tačiau Generalinės prokuratūros nutarime buvo motyvuojama, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) užpirkdavo prekes, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė jų perpardavinėjimu, išvežimu iš Lietuvos. UAB duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) byla buvo daugiau operatyvinė, kurią atliko Muitinės kriminalinė tarnyba. Joje buvo daugiau atskiri dokumentai, o pačios baudžiamosios bylos nelabai ir buvo. Ją sudarė keli dokumentai ir dėžė su operatyvine medžiaga. UAB (duomenys neskelbtini) byloje buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į Angliją ir Airiją, tačiau ilgai atsakymų nebuvo gauta, todėl bylos tyrimas nebuvo atliekamas, buvo laukiama atsakymų. Vėliau buvo gauti atsakymai iš Airijos, kad deklaracijose buvo pateikti neteisingi UAB (duomenys neskelbtini) duomenys, kadangi įvežant prekes į Lietuvą buvo pateikiamos mažesnės kainos nei iš tikrųjų perkant užsienyje. Tada jie pradėjo svarstyti, kad šioje byloje yra ne tik BK 220 str., bet ir kontrabandos požymiai. Po to, kai buvo gauta medžiaga dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), po kelių dienų jam paskambino FNTT skyriaus viršininkas A. U. , pokalbio metu jie diskutavo apie galimybę gautą bylą perduoti Kauno apygardos prokuratūrai ar FNTT skyriui, nes įmonės registruotos Kaune, jokie procesiniai veiksmai (duomenys neskelbtini) atlikti nebuvo. Po šio pokalbio jis užėjo į kabientą pas G. M. paklausti ar jis neturi Operatyvinės veiklos įstatymo. Tuomet jis G. M. pasakė apie gautą UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bylą. G. M. į tai atsakė, kad šiek tiek žino šį dalyką, kad UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) lyg priklauso (duomenys neskelbtini) asociacijai ar kitai asociacijai, kad šitos bylos yra (duomenys neskelbtini) užsakymas, nes jie konkuruoja, todėl mokesčių inspekcijos rankomis norima susidoroti su šia asociacija. Vėliau jis (G. M. ) dėl galimo bylos, susijusios UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikla, perdavimo į Kauną kalbėjo su (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroro J. P. . Tuo klausimu buvo konsultuotasi ir su (duomenys neskelbtini) prokuroru Z. B. , kuris iš pradžių sakė, kad apsvarstys šį klausimą, kadangi jis negalėjo pasakyti, kodėl būtent į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą buvo atsiųsta ši byla. Kitą dieną iš Generalinės prokuratūros buvo gautas atsakymas, kad galima UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bylą į Kauną. Tuo metu, kai jis (G. M. ) buvo kabinete pas vyriausią prokurorą J. P. , kuris pasiūlė jam užeiti. Išgirdęs jų pokalbį, G. M. pasakė, kad žino šį reikalą, ir vėl papasakojo tą pačią istoriją apie (duomenys neskelbtini). Vyriausiasis prokuroras J. P. pasakė, kad yra gautas sutikimas perduoti bylą į Kauną. Tada G. M. pasakė, kad rytoj važiuoja į Kauną ir gali nuvežti bylą. Grįžtant iš J. P. kabineto G. M. jam pasakė, kad Kaune yra jo kursiokas, kuriam pasakys, kad „labai nesistengtų“, kadangi byla yra „nesąmoninga, neverta prie jos dirbti, ji ramiai numirs“. Tų pokalbių metu G. M. nei karto nepaminėjo D. K. , nieko nesakė, kad jį pažįsta. Tačiau jam buvo kilę įtarimų dėl šių bylų tyrimo, todėl jis paklausė tyrėjos I. B. ar kas nors domisi šia byla, kuri jam ir pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) byla domisi G. M. , jis klausė ar gauti atsakymai iš Anglijos ar Airijos, kadangi nuo tų atsakymų priklausė veikos kvalifikacija ir bylos baigtis. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bylą perduoti į Kauną buvo nutarta bendru sutarimu, t.y. jie visi tarėsi dėl tokio sprendimo priėmimo – jis kalbėjo su A. U. , po to - su J. P. , G. M. , o J. P. - ir su (duomenys neskelbtini) prokuroru Z. B. .

Liudytojas K. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigose. Skyrius, kuriame jis dirba, kontroliuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus FNTT vykdomą ikiteisminį tyrimą. 2006 metais apie UAB (duomenys neskelbtini) bylą jam nebuvo žinojo, bylos aplinkybes sužinojo kai šioje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kai jis buvo apklaustas liudytoju. Jam yra žinoma, kad FNTT (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo tiriama medžiaga dėl D. K. piniginių lėšų judėjimo banko ,,Snoras“ sąskaitoje. 2006 ar 2007 metų vasarą (tikslaus laiko neatsimena) skyriaus vyriausiajam prokurorui G. M. atostogaujant, jis pastarąjį pavadavo. Tuo laikotarpiu pas jį buvo užėjęs kolega G. M. , kuris pasakė, kad bus tokia medžiaga, kurios turi atsisakyti FNTT ir prašė atidžiau pasižiūrėti, sakė, kad joje yra verslininkas, kurį nori neteisėtai apkaltinti. Vėliau tokia medžiaga buvo gauta, joje nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priėmusi tyrėja I. B. . Kiek atsimena medžiagą, joje buvo nustatyti keturi asmenys, kurie pervedė pinigus į D. K. sąskaitą ir, atrodo, už jį buvo pasirašę mokestinius pavedimus. Jis paskaitė gautą medžiagą, patvirtino nutarimą ir grąžino FNTT (duomenys neskelbtini) skyriui. Nutarimas jam nesukėlė jokių abejonių, jis pritarė nuomonei, kad reikia atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prieš priimant šį nutarimą, jam tyrėja I. B. sakė, kad yra tokia medžiaga ir reikia pateikti nutarimą. Ji norėjo pateikti tik nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, bet jis pareikalavo pateikti visą medžiagą. Ji minėjo ir prokurorą G. M. , tačiau konkrečiau aplinkybių neprisimena.

Kaltinamųjų D. K. ir G. M. tarpusavio bei kitų asmenų bendravimą nagrinėjamo nusikalstamo epizodo laikotarpiu patvirtina ir byloje užfiksuoti jų telefoniniai kontaktai. 2007-09-07 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo – panaudojant technines priemones specialia tvarka vykdant D. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, užfiksuoti kontaktai ir telefoniniai pokalbiai tarp D. K. ir G. M. (mobiliojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų asmenų: 2006-01-21, 10:41:05 D. K. į G. M. naudotą mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiųsta SMS žinutė „ Sveikas G., gal kavos“; 2006-01-21, 11:03:39 iš G. M. naudoto mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. atsiųsta SMS žinutė „ sveikas.As kaime. Davai pirmadieni); 2006-01-21, 11:08:52 D. K. į G. M. naudotą mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiųsta SMS žinutė „kadi grysit? jei siandien vakare lauksiu pirtyje, jei rytoj noreciau pavaisinti kava kad ir vakare: )“; 2006-01-21, 11:10:30, iš G. M. naudoto mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. atsiųsta SMS žinutė „nebent ryt vakare kavos. Parasysiu ryt, kai grizinesiu“ (t.14,b.l.12); 2006-01-22, 11:57:58 tarp G. M. ir D. K. vykęs pokalbis, kurio metu D. K. kviečia G. M. pas save, „kavos išgerti“, o šis sutinka „ pusvalandžio - valandos bėgyje“ atvažiuoti (t.14,b.l.13); 2006-01-23, 08:59:41 vykęs D. K. pokalbis, kurio metu pašnekovei nurodo „B. klauso“, o šis pašnekovei nurodo, jog „ čia toks D. K. patrukdė“, “pas jus turėjau devintą valandą, bet biškį vėluosiu porą minučių“; (t.14,b.l.14); 2006-01-23, 15:01:27, iš G. M. naudoto mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. atsiųsta SMS žinutė „sveikas. D. nuo A. turiu knyga.Gal kavos?“ (t.14,b.l.16).

2007-10-12 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo – 2006-01-22, 2006-01-23, 2006-02-10 atlikto D. K. operatyvinio sekimo, panaudojant technines priemones bendra tvarka, metu užfiksuoti šie faktai: 2006-01-22, apie 13 val. 00 min. - 13 val. 02 min, prie stebimo D. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sustojo automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. M. . Iš automobilio išlipo G. M. ir G. M. , kurie įėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų. 15 val. 15 min. D. K. operatyvinis sekimas baigtas. G. M. ir G. M. liko name, esančiame (duomenys neskelbtini).

2006-01-23, 06 val. 06 min. D. K. automobiliu „VW Phaethon“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir 09 val. 07 min. nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą, kuriame yra FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) skyriaus administracinės patalpos. Iš jo išėjo2006-01-23, 09 val. 20 min.

2006-01-23, 15 val. 23 min. D. K. šiuo automobiliu įvažiavo į viešbučio (duomenys neskelbtini) kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į minėtą viešbutį, jo viduje nebuvo sekamas.

2006-01-23, 15 val. 59 min iš viešbučio (duomenys neskelbtini) išėjo G. M. ir 16 val. 00 min. nesekamas nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve.

2006-01-23, 16 val. 01 min. iš viešbučio (duomenys neskelbtini) išėjo D. K. , įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link.

2006-02-10, 17 val. 59 min. D. K. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu 18 val. 15 min. atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur kartu su kieme buvusiu G. M. nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų (13 t., b.l. 101- 105; 106-136;).

2007-09-17 automobilio Mercedes CLS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, jog šio automobilio daiktinėje tarp kitų daiktų rastas ir paimtas ir mobiliojo ryšio telefono aparatas “Nokia 3120“ ir jame esanti SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 1-2;)

2007-11-06 UAB „Omnitel“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3,b.l.7).

2007-10-31 LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atlikus iš 2007-09-17 apžiūros metu rasto mobiliojo ryšio telefono aparate „Nokia 3120“ paimtos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą, joje rastos dvidešimt penkios 2006-09-11, 09:21:11 – 2006-10-06, 10:41:47 laikotarpiu gautos ir perskaitytos SMS žinutės. Visos žinutės siųstos iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l.12-20).

2007-11-10 LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atlikus 2007-09-17 apžiūros metu rasto mobiliojo ryšio telefono aparato „Nokia 3120“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą, kataloge „gautieji“ yra rasta šimtas dešimt 2006-10-06, 11:25:27 – 2007-09-10, 18:35:01 laikotarpiu gautų iš mobiliojo ryšio telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) SMS žinučių (t.3, b.l.25-29).

2007-11-06 UAB „Omnitel“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. naudotas telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudotas tik su rastu 2007-09-17 per D. K. automobilio apžiūrą mobiliojo ryšio telefono aparatu „Nokia 3200“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, šiuo raštu pateikta D. K. naudoto telefono abonento Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-05-10, 11:29 iki 2007-09-10, 18:35 kontaktų išklotinės. Jose nurodyta, jog šiuo laikotarpiu minimas telefono abonentas kontaktavo tik su telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 79-80).

2007-11-19 UAB „Omnitel“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. naudotas išankstinio mokėjimo paslaugos telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pajungtas 2006-09-10, o išankstinio mokėjimo paslaugos telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) – 2006-09-11 (3 t., b.l. 84).

2007-11-19 UAB „Omnitel“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsiųstoje 2007-05-28, 09:24 – 2007-2007-09-10, 14:34 laikotarpio mokėjimo paslaugos telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų išklotinėje nurodyta, jog šis abonentas minimu laikotarpiu kontaktavo tik su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. 2007-09-17 per D. K. automobilio apžiūrą rastu abonentu) (t. 12 b.l.145, 152).

2007-11-19 UAB „Omnitel“rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo 2007-05-19 mobiliojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas mobiliojo ryšio telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. 2007-09-17 per apžiūrą G. M. kabinete paimtame mobiliojo ryšio telefono aparate „Nokia 1110i“) (t.12, b.l. 145).

2007-12-05 LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš šio abonento tarp kitų abonentų 2007-07-02, 13:33:25 buvo siųsta SMS žinutė ir į mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) (t.6, 94-95, 99).

2008-01-08 STT (duomenys neskelbtini) valdybos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šiuo abonentu naudojasi A. M. , G. M. žmona. Tai patvirtina ir 2007-12-10 (duomenys neskelbtini) pedagogų švietimo centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3b.l. 75).

Tai, kad G. M. naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ryšiui su D. K. palaikyti patvirtina ir užfiksuotos SMS žinutės 2007 11 07 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t.14,b.l.143-156, 157-158).

Be to, kaip matyti iš 2007-09-17 kratos protokolo, kratos metu pas G. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp kitų daiktų buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas “Nokia 6510“ su jame esančia SIM kortele, kurios abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.6, b.l.6-13).

Kaltinamasis D. K. parodė, kad jis kreipėsi į G. M. kaip į teisinį išsilavinimą turintį draugą, kuris galėtų jam suteikti teisinių konsultacijų dėl ikiteisminio tyrimo, atliekamo jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Jis buvo įsitikinęs, kad jo įmonei daromas spaudimas iš valstybinių institucijų, todėl prašė G. M. pasidomėti, kad nebūtų priskaičiuota per daug mokesčių valstybei bei nebūtų daromas spaudimas. Be to, jis parodė, kad tokių prašymų – kaip nutraukti bylą susitaikius ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo lėšų judėjimo “Snoro” banke, jis G. M. nepateikė, kadangi teisinių dalykų jis nesupranta ir tokių terminų nevartoja, be to, jis neprašė G. M. kaip nors įtakoti ir ikiteisminį tyrimą UAB (duomenys neskelbtini) byloje atliekančių pareigūnų. Šiuo laikotarpiu jie su G. M. , kaip ir anksčiau, palaikė nuolatinius draugiškus santykius.

Tačiau, bylos medžiaga liudija kitokias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad 2006 01 05 iš LR Generalinės prokuratūros buvo gauta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą ikiteisminio tyrimo organizavimui (t.10, b.l.10), kurį organizuoti vyriausiasis prokuroras J. P. pavedė (duomenys neskelbtini) prokurorui G. M. , o šis – skyriaus prokurorui A. A. . 2006 01 10 prokuroro A. A. pavedimu šį ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjams (t.10,b.l.12), o FNTT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas A. U. ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti tyrėjai I. B. (t.10,b.l.11), kurį ji ir atliko nuo 2006 01 11 dienos. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 220 str. 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo D. K. , vykdė prekybinius sandorius su tiekėjais iš Vakarų Europos šalių, o atliekant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenų patikrinimą nustatyti šių duomenų neatitikimai duomenims, gautiems iš UAB (duomenys neskelbtini) partnerių - užsienio valstybių įmonių.

Kaip matyti iš liudytojų I. B. , G. M. , A. U. parodymų, UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu domėjosi (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojas, (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras G. M. . Tyrimo eigoje, G. M. nekartą buvo susitikęs su FNTT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku A. U. , kurio klausė apie tyrimo eigą, apie atliekamus proceso veiksmus, apie galimybę ikiteisminį tyrimą nutraukti BK 38 str. pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius). A. U. jam žinomus ikiteisminio tyrimo duomenis perdavė, jis gi, pastarajam nurodė, kad baigiama atlikti revizija, kad UAB (duomenys neskelbtini) priskaičiuota apie pusę milijono litų nesumokėtų mokesčių valstybei, kaip ir paaiškino tai, kad tik D. K. sumokėjus priskaičiuotus mokesčius būtų galima spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu. Visas šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė liudytoju apklaustas A. U. . Kaip nustatyta, šiuos duomenis, G. M. perdavė D. K. . Liudytoja I. B. parodė, kad G. M. jos taip pat klausė apie UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, aiškino jai, kad vyksta nešvari konkurencinė kova tarp įmonių, tokias aplinkybes ji buvo girdėjusi ir iš įtariamojo D. K. . Todėl ji apie tai pasakė, skyriaus vyriausiajam prokurorui G. M. ir tyrimą kontroliuojančiam prokurorui A. A. , kad šie pakalbėtų su prokuroru G. M. ir išsiaiškintų situaciją. Tokį pokalbį buvus patvirtino ir liudytoju apklaustas G. M. .

Be to, kaip nustatyta byloje, 2006 07 11 iš VMI prie FM į FNTT (duomenys neskelbtini) skyrių prijungimui prie UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo, buvo gauta mokestinio patikrinimo medžiaga, kurioje nurodyta apie galimai neteisėtus D. K. piniginių lėšų judėjimus jo asmeninėse sąskaitose, esančiose banke “Snoras” (t.10, b.l.130-131). FNTT skyriaus viršininkas A. U. procesinį sprendimą šioje medžiagoje pavedė priimti tyrėjai I. B. , kuri, kaip nustatyta, 2006 07 20 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t.10, b.l.132-133). Laikotarpiu kai buvo gauta ši medžiaga į FNTT skyrių, t.y. po liepos mėn. 11 dienos, šia medžiaga taip pat domėjosi prokuroras G. M. – apie ją klausė skyriaus viršininko A. U. , domėjosi ar tyrėja I. B. nepriėmė nutarimo atsisakyti pradėti ikteisminį tyrimą. I. B. taip pat parodė, kad jai skyriaus viršininkas sakė, kad šia medžiaga domisi (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojas G. M. , sakė, kad pastarasis prašė jam paskambinti. Ji paskambino G. M. , kuris klausė kada ji planuoja priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skubino tai daryti, be to prašė, priėmus nutarimą, jo nuorašą, atnešti jam į prokuratūrą, ką ji ir padarė - 2006 07 21 nutarimo kopiją nunešė G. M. . Visus šiuos nurodymus ji vykdė kaip aukštesniojo prokuroro. Be to, iš liudytoju apklausto K. G. parodymų matyti, kad tuo metu, kai jis pavadavo atostogaujantį (duomenys neskelbtini) prokurorą G. M. , (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojas G. M. jam sakė, kad iš FNTT “ateis” tokia medžiaga su nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį turi priimti tyrėja I. B. ir prašė įdėmiai tą medžiagą pasižiūrėti, nes kaip G. M. nurodė “tas verslininkas nekaltas”. Po to, kai jis gavo iš FNTT medžiagą su priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jis suprato, kad tai yra ta pati medžiaga, apie kurią kalbėjo G. M. . Jis susipažino su gauta medžiaga ir nutarimą patvirtino rezoliucija “sutinku”, nes nieko neteisėto nutarime neįžiūrėjo. Po to, 2006 metų rugpjūčio mėnesį jam į mobiliojo ryšio telefoną skambino G. M. ir klausė ar jis gavo tą medžiagą, apie kurią jie buvo kalbėję. Iš pokalbio turinio, jis suprato, jog G. M. domėjosi ar jis nepanaikino tyrėjos I. B. priimto nutarimo. Liudytojas K. G. taip pat parodė, kad jam tyrėja I. B. yra sakiusi, kad ta medžiaga domisi prokuroras G. M. . 2006 07 20 tyrėjos I. B. priimto ir G. M. pastarosios įteikto nutarimo nuorašą, G. M. 2006 m. liepos pabaigoje vieno iš susitikimų su D. K. metu, jam parodė, paaiškindamas, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas, medžiaga nebus prijungta prie UAB (duomenys neskelbtini) bylos. Šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis D. K. .

Kaip jau minėta anksčiau šiame nuosprendyje, teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesais, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, G. M. ne tik piktnaudžiavo tarnyba, bet ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus - viršijo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro procesinius ir organizacinius įgaliojimus, numatytus 2005 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) prokuroro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prokurorų veiklos sričių nustatymo“ 1.4.1 p. bei 2006 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prokurorų veiklos sričių nustatymo“ 1.3 p., pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojas G. M. vadovauja (duomenys neskelbtini) skyriui ir įgyvendina tik šio skyriaus nuostatuose nustatytas funkcijas ir neturi teisės kuruoti pagal minimų įsakymų 1.2.5 p., kito (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojo veiklos sričiai priskirtų (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorų, pagal (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro 2005 m. sausio 6 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam“, 1.2.2.p. organizuojančių ir vadovaujančių FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų atliekamiems ikiteisminiams tyrimams, taip pat viršijo (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojo – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinius ir organizacinius įgaliojimus, įtvirtintus 2003 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintuose „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriaus nuostatuose“ 3.1.p – 3.1.17 p., 4.1.1. p., 4.1.7.p., t.y. neturėdamas teisės rinkti informacijos apie FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) skyriaus atliekamus ikiteisminius tyrimus, o taip pat ir organizuoti bei vadovauti FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) skyriaus ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamiems ikiteisminiams tyrimams, pažeidė kompetencijos pasiskirstymo principus ir nuostatas nusikalstamų veikų tyrimo procese, ir tokiu būdu, atlikęs kaltinime išdėstytus ir nuosprendyje aptartus veiksmus, pažeidė konstitucinius prokuroro tarnybos principus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d. - jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 3 d. įtvirtintą principą, jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo; sulaužė Prokuratūros įstatymo 30 str. 1 d. numatytą Lietuvos Respublikos prokuroro priesaiką, kurią Lietuvos valstybei davė (duomenys neskelbtini); pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. numatytą prokuroro pareigą užtikrinti teisėtumą; pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 str. 2 d., 3 d., 4 d. įtvirtintą prokurorų nepriklausomumo, atliekant savo funkcijas, principą ir draudimą duoti prokurorui įstatymuose nenustatytų pavedimų ir įpareigojimų ar kitaip kištis į prokurorų veiklą, be to, draudimą mėginti paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 3 p., 5 p., 6 p., 7 p. numatytas prokuroro pareigas nešališkai atlikti savo funkcijas; pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ir pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso; nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymo 3 str. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., numatytas asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.1.3.p. įtvirtintą teisingumo principą (prokuroras privalo be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis tik teisės aktų normomis priimti sprendimus, susijusius su įtariamųjų, kaltinamųjų ar nukentėjusiųjų teisėmis ir teisėtais interesais), 5.2.1 p. įtvirtintą padorumo principą (prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai), 5.3.1.p. ir 5.3.3.p. įtvirtintą nešališkumo principą (prokuroras privalo su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai; nusišalinti nuo pareigos ar sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra arba tenka vertinti artimų asmenų interesus); 5.4.1 p. ir 5.4.2. p. įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų; prokuroras privalo nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą), 5.6.1 p. įtvirtintą konfidencialumo principą (prokuroras privalo nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios), taip pat Lietuvos prokurorų etikos kodekso 9 p. (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai).

Visi šie G. M. veiksmai pilnai atitinka piktnaudžiavimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, požymius. Tuo labiau, jie paneigia ir paties kaltinamojo G. M. parodymus apie neva jo siekį nustatyti valstybės tarnautojus galimai piktnaudžiaujančius tarnyba UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime. Šios aplinkybės, paneigia ir kaltinamojo D. K. parodymus, jog jis į G. M. šiame ikiteisminiame tyrime kreipėsi tik dėl teisinių konsultacijų. Byloje užfiksuoti jų tarpusavio kontaktai (telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės) ir tai, kad buvo jų slaptiems kontaktams naudojami atskiri telefono aparatai, buvo nustatytos sutartinės frazės tokios kaip “gal kavos” ir panašiai, SMS žinutėse jie vienas į kitą kreipdavosi moteriškais vardais, - visa tai patvirtina neteisėtų veiksmų buvimo faktą bei tai, kad jie abu suvokė, kad elgiasi neteisėtai, norėjo taip elgtis ir siekė D. K. palankaus rezultato – norėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nutrauktas, gauta iš VMI medžiaga neprijungta prie šios ikiteisminio tyrimo medžiagos ir tokiu būdu būtų palengvinta D. K. teisinė padėtis, tuo pačiu abu siekė, kad ši neteisėta veika nebūtų išaiškinta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors liudytojai A. U. ,I. B. , K. G. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog kaip aukštesnysis prokuroras G. M. jiems jokių nurodymų nedavė ir tuo pačiu netrukdė atlikti su bylos tyrimu susijusių pareigų. Tačiau, kaip matyti iš priimtų procesinių dokumentų turinio (2006 07 20 nutarimo atsisakyti pradėti ikteisminį tyrimą – t.10.b.l.132-133) bei vėliau priimtų – 2006 09 20 priimto (duomenys neskelbtini) prokurorės D. M. nutarimo, kuriuo buvo panaikintas 2006 07 20 nutarimas (t.10,b.l.139-140), pakarotinai priimto tyrėjos I. B. 2006 09 26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t.10,b.l.143-144) bei prokuroro G. M. 2006 10 10 nutarimo panaikinti 2006 09 26 nutarimą (t.10,b.l.145), tokie nurodymai tiek A. U. , I. B. , tiek ir K. G. buvo. 2006 07 20 tyrėjos I. B. priimtame nutarime nėra nurodyta jokių baudžiamojo kodekso straipsnių pagal kuriuos nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jų neįvardinus buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, kaip ir neanalizuotos faktinės medžiagoje nurodytos aplinkybės, pažeidžiant BPK 168 straipsnio nuostatos. Nežiūrint į tai, tokio turinio nutarimą savo parašu patvirtinto FNTT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas A. U. , o vėliau – 2006 07 31 ir kontroliuojantis apygardos prokuroras K. G. .Tai, kad neteisėtai ir nepagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir gautą medžiagą dėl D. K. piniginių lėšų judėjimo banke AB “Snoras” patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2008 04 28 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. šiame 2000-08-11 - 2002-07-12 epizode dėl pinigų judėjimo AB „Snoro bankas“ esančiose D. K. sąskaitose pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija )(t. 2, b.l. 77-88). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pilnai įrodyta, kad šiais veiksmais, kuriuos G. M. atliko piktnaudžiaudamas tarnyba - (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojo – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro tarnybine padėtimi, aukštesniojo prokuroro procesiniais įgaliojimais ir teisėmis bei viršijęs (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojo – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro įgaliojimus, jis gi, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei - FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjai I. B. , kuri nuo 2006-01-10 iki 2007-09-17 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko ikiteisminį tyrimą bei turėjusiai teisę 2006-07-11-2006-07-21 laikotarpiu priimti procesinius sprendimus 2006-07-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesinio sprendimo priėmimui atsiųstoje medžiagoje dėl pinigų judėjimo 2000 – 2002 m. laikotarpiu AB bankas „Snoras“ esančiose D. K. sąskaitose bei (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorui K. G. , kuris nuo 2006-07-11 iki 2006-07-31 vadovavo ir organizavo ikiteisminį tyrimą šioje byloje bei atliko prokuroro kompetencijai priskirtus proceso veiksmus, kas atitinka LR BK 231 str. 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Be to, G. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2006-09-11 (duomenys neskelbtini) prokuratūroje ikiteisminio tyrimo sujungimui su baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų padaryto LR BK 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo gavus baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo tiriamos UAB (duomenys neskelbtini) partnerių - UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 220 str. 1 d., jis – G. M. , piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotojo – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro tarnybine padėtimi ir autoritetu, veikdamas D. K. interesais, 2006-09-22 (duomenys neskelbtini) prokuratūroje vykusio pasitarimo metu įtikino prokurorus, turinčius teisę priimti procesinius sprendimus dėl šių ikiteisminių tyrimų sujungimo - (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį prokurorą J. P. bei (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąjį prokurorą G. M. , jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas ikiteisminio tyrimo organizavimui į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūrą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis – G. M. , perdavimui į (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrą gavęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-09-22 - 2006-09-25 laikotarpiu susipažinęs su joje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, duomenis apie jas 2006-09-25 - 2006-10-01 laikotarpiu Panevėžyje bei Neringoje, Nidoje vykusių susitikimų metu perdavė D. K. , kuriam nurodė, jog šioje byloje yra slapto telefoninių pokalbių pasiklausymo medžiaga bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu perimti faksimilinių pranešimų tekstai, nurodė, jog nesujungiant šių dviejų ikiteisminių tyrimų jis palengvino D. K. teisinę padėtį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat nurodė, jog imsis priemonių, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų vilkinamas ir ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, už šių veiksmų atlikimą užuominomis pareikalaudamas iš D. K. materialinio atlyginimo.

Kaltinamasis G. M. teisme neigė kaip nors įtakojęs ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą iš (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūrą. Jis parodė, kad dalyvavo pasitarime pas vyriausiąjį prokurorą J. P. kai jis kartu su (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju prokuroru G. M. sprendė klausimą dėl galimo bylos perdavimo į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūrą, kur minėjo tai, kad jam yra žinomos aplinkybės apie vykstančią konkurencinę kovą tarp įmonių, užsiimančių drabužių prekyba. Bylą perduoti į (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta bendru sprendimu, o vežė jis ją į (duomenys neskelbtini) tik dėl to, kad ten turėjo vykti ir asmeniniais reikalais. Be to, G. M. pripažino, kad nuvežęs bylą į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūrą, prieš tai sutaręs telefonu, buvo susitikęs su savo studijų draugu, prokuroru J. A. , tačiau pastarajam jokių prašymų dėl atvežtos bylos neišsakė. Liudytoju apklaustas J. A. parodė, kad jis tikrai bendravo su G. M. kai šis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūrą, minėjo, kad atvežė bylą, tačiau jokių prašymų dėl tolimesnio jos tyrimo jam nereiškė.

Liudytojas G. M. parodė, kad FNTT skyriaus viršininkas siūlė perduoti gautą bylą į (duomenys neskelbtini) m. apylinkės prokuratūrą pagal teritorinį priklausomumą, jis šį klausimą derino su vyriausiuoju prokuroru J. P. , kuris tam neprieštaravo. Be to, ir liudytoju apklaustas J. P. teisme patvirtino šias aplinkybes, nurodydamas, kad sprendimas perduoti bylą į (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrą buvo priimtas bendru sutarimu ir tik telefonu gavus (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro Z. B. pritarimą. Be to, jo pavaduotojo G. M. išsakytos mintys apie neva vykstančią įmonių konkurencinę kovą, negalėjo nulemti ir nenulėmė bylos perdavimo iš (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūrą.