Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant prokurorui S. P., kaltinamajai R. B. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi 1994-11-30 Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2013-06-04 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d., 215 str. 1d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmė atlikta 2014-05-06, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė

R. B. būdama nepilnametė, veikdama kartu su nenustatytu asmeniu, nenustatytam asmeniui būnant Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, 2012-09-29 12 val. 15 min. paskambinus G. A. į namų telefoną (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir atsiliepusiai G. A. prisistačius ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus budėtoju, pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad tiriama ekonominė byla, kurioje įtariama nesąžininga banko darbuotoja, o jos vardu yra paimta 8000 litų paskola ir pervesta kitam asmeniui, po ko suklaidinta G. A. padiktavo savo elektroninės bankininkystės duomenis, kuriuos iš nenustatyto asmens gavusi ji, t. y. R. B., 2012-09-29 12:19 val. būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama G. A. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, juos suvedė AB ,,Swedbank“ tinklalapyje www.swedbank.lt ir taip save pristatė kaip G. A., po ko ji G. A. sąskaitoje buvusius 1360 litų pervedė M. V., kurios duomenis jai pateikė nenustatytas asmuo, M. V., nežinančiai apie nusikalstamą veiką 2012-09-29 atvykus prie AB ,,Swedbank“ bankomato, esančio Lyros g. 13, Šiauliuose, bandžius išsigryninti, pinigų neišgrynino dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, nes sąskaita jau buvo užblokuota, taip R. B. neteisėtai panaudojo G. A. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 1360 litų, priklausančius nukentėjusiajai G. A..

K. R. B. pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2012m., gali būti kad rugsėjo mėnesį, jai paskambino vyriškis, gali būti, kad D. O., anksčiau prašęs pervesti 100 Lt jo vardu. D. O. padiktavo jai G. A. banko prisijungimo duomenis, prisijungimo numerį, slaptažodį ir kodą iš elektroninės bankininkystės kodų kortelės. Šiuos kodus suvedus ji pervedė 1360 Lt į D. O. nurodytą M. V. sąskaitą. Šios moters ji nepažįsta. D. O. žadėjo jai duoti 200 Lt, tačiau ji jokios naudos iš pinigų perdavimo neturėjo. G. A. taip pat ji nepažįsta. To įvykio metu naudojosi namuose, adresu, esančiu kompiuteriu, mamos R. B. gaunamomis interneto paslaugomis. Įvykio metu suvokė, jog daro nusikalstamą veiką, jos daryti niekas nevertė. D. O. niekada nėra mačiusi.

Kaltinamajai pilnai pripažinus kaltę ir pareiškus pageidavimą, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius LR BPK 291 str. numatytus reikalavimus ir nekylant abejonių dėl nusikaltimo padarymo, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. (LR BPK 273 str.)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. B. visiško pripažinimo, jos kaltė padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., visiškai taip pat įrodyta:

Nukentėjusiosios G. A. parodymais, iš kurių nustatyta, kad jai 2012-09-29 apie 12.15 val. į namų telefoną paskambino vyriškis, prisistatė Ekonominių nusikaltimų tyrimo budėtoju, pasakė, kad tiria ekonominę bylą, kurioje įtariama nesąžininga banko darbuotoja, ir jos, t.y. G. A. vardu paimta 8000 Lt paskola, pervesta kitam asmeniui. Jai paaiškino, kad reikia užblokuoti jos banko sąskaitą, sakė, kad sujungia su banku. Pyptelėjus kažkokiam signalui atsiliepė moteris, kuri prisistatė banko darbuotoja ir paprašė padiktuoti atbuline tvarka jos elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, tą ji ir padarė. Pasibaigus pokalbiui po kokių 20 minučių ji paskambino policijai ir pranešė apie šį įvykį, pareigūnas jai paaiškino, kad skubiai reikia užblokuoti sąskaitą. Nuvykusi į banką Swedbank sužinojo, kad iš jos šio banko sąskaitos pervesta 1360 Lt į M. V. sąskaitą. 2012-10-12 į jos sąskaitą pinigai buvo grąžinti iš M. V. sąskaitos, ji nežino, kieno iniciatyva tai buvo padaryta. Pinigai jai grąžinti, todėl ji civilinio ieškinio byloje nereiškia. /1 t., b. l. 1-2, 18-19/.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 96-1-128-12 gauta telefoninių pokalbių tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (veikęs Alaytaus m.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis G. A.) stenograma, iš kurios matyti internetinės bankininkystės slaptažodžių išgavimas apgaule / 1 t., b. l. 75-93/.

Mobilaus ryšio operatorių pateiktais duomenimis nustatyta, kad, G. A. 2012-09-29 11.50 val. nusikaltimo įvykio metu skambino mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu neregistruotam vartotojui. / 1 t., b. l. 43-48/.

Mobilaus ryšio operatorių pateiktais duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu naudotas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė Alytaus m., Ulonų g. 39 esančioje celėje / 1 t., b. l. 52, 55-58/.

G. A. banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2012-09-29 iš G. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pervesta 1360 Lt. / 1 t., b. l. 24/.

Banko „Swedbank pateiktais duomenimis nustatyta, kad, prie G. A. sąskaitos 2012-09-29 12.19.20 val. buvo jungtasi IP (duomenys neskelbtini)/ 1t., b. l. 27-29/.

Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus duomenimis nustatyta, kad, 2012-09-29 12.19.20 val. IP 78.61.70.90 buvo suteiktas AB „Teo LT“ interneto paslaugų abonentui L. B., adresu (duomenys neskelbtini)/ 1 t., b. l. 37/.

L. R. B. parodymais nustatyta, kad ji su AB „Teo LT“ nuo 2007 metu sudariusi sutartį ir naudojasi interneto paslaugomis. 2012-09-29 internetu galėjo naudotis jos dukra R. B., kuri naudojasi kompiuteriu ir internetu / 1 t., b. l. 70-72/.

L. M. V. parodymais nustatyta, kad 2012m. rugsėjo mėnesį jos sugyventinis T. J., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jos paprašė sąskaitos numerio, sakė, kad draugas jam turi pervesti pigų. Ji sąskaitos numerį jam davė. 2012-09-29 T. J. paskambino, pasakė, kad bus pervesti pinigai. Ji nuėjo iki bankomato, esančio Šiauliuose, Lyros g. 13, tada jai vėl paskambino sugyventinis T. J., sakė, kad reikia nueiti iki bankomato ir paimti pinigus, laukti namuose, kol atvažiuos jų paimti. Bankomato kvite matė, kad jos sąskaitoje yra 1361 Lt. Tačiau bankomatas neišdavė pinigų, todėl ji nuėjo į banką, esantį Šiauliuose, Aido g. 8, klausė, kodėl ji negalinti paimti pinigų. Banko darbuotoja paaiškino, kad pinigus turi grąžinti į pervedusio pinigus asmens sąskaitą, kadangi sąskaita buvo užblokuota. Banke prie jos priėjo policijos pareigūnai, sakė, kad pinigai į jos sąskaitą pervesti neteisėtai. Po apklausos, praėjus kelioms dienoms ji savo sąskaitą atblokavo ir pinigai automatiškai buvo grąžinti į G. A. sąskaitą, iš kurios pinigai ir buvo pervesti. / 1 t., b. l. 66/.

L. T. J. parodymais nustatyta, kad jis nuo 2012-06-19 iki 2012-10-18 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Viename kambaryje gyveno 14 nuteistųjų. R. B. ir G. A. jis nepažįsta. Kartu kalintis A. paprašė „suvairuoti“ sąskaitą, nes draugas iš Alytaus turi jam pervesti pinigų. Jis, t.y. T. J., susisiekė su M. V., tačiau jos sąskaitos numerio negavo. Telefoną, iš kurio skambino M. V., gavo iš kalinčio R. P.. Vėliau iš M. V. sužinojo, jai skambinėjo kiti kaliniai. / 2t., b. l. 11/.

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios R. B. nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Iš kaltinamosios parodymų ir nukentėjusios G. A. paaiškinimo matyti, kad su nukentėjusiąja bendravo nenustatytas asmuo, kuris apgaule, nurodydamas, kad jis yra Ekonominių nusikaltimų tyrimo budėtojas ir tiria ekonominę bylą, kurioje įtariama nesąžininga banko darbuotoja, ir jos, t.y. G. A. vardu paimta 8000 Lt paskola, pervesta kitam asmeniui. Jai paaiškino, kad reikia užblokuoti jos banko sąskaitą, sakė, kad sujungia su banku ir jai reikia atbuline tvarka padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Šiuos duomenis nukentėjusioji telefonu diktavo R. B., kuri atlikinėjo finansines operacijas, nurodytas šio nenustatyto asmens. Šias aplinkybes įrodo ne tik pačios kaltinamosios parodymai, bet ir nukentėjusios nurodomos aplinkybės, liudytojos parodymai, sąskaitų išrašai, pažymos apie IP adreso priklausomybę R. B. bei telefonų, kontaktavusių su nukentėjusiosios ir kaltinamosios naudojamais telefonų numeriais skambučių išklotinės, telefoninių pokalbių stenograma. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. B. veiksmai kartu su nenustatytu asmeniu buvo nukreipti siekiant įgyti svetimą turtą. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad R. B. veiksmai, kai ji gavusi ir panaudojusi nukentėjusiosios duomenis, jos vardu pervedusi M. V. nukentėjusiajai priklausančius pinigus, t. y. jais disponavo, pripažintini apgaulingais veiksmais, kurių pagalba ji užvaldė svetimą turtą. Ši apgaulė buvo esminė, todėl pagrįstai kaltinamosios veika šioje dalyje kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį. Įvertinus tai, kad užvaldytas turtas viršija 3 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžių sumą, bet neviršija 250 MGL dydžių sumos, pagrįstai veika apgaule užvaldant nukentėjusiosios turtą kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (BK 190 straipsnio 1 dalis).

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už atlikimą vienos ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Šių straipsnių prasme neteisėtu duomenų įgijimu, perdavimu ir finansinės operacijos atlikimu yra pripažįstami tik tokie veiksmai, kai tai daroma prieš asmens, teisėtai disponuojančio elektronine mokėjimo priemone, valią. Kaltinamosios, nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, t.y. elektroninės bankininkystės vardas, slaptažodis ir skaičių kombinacijos iš bankų išduotos kodų kortelės, asmens duomenys, kurie yra pakankami finansinei operacijai inicijuoti, gauti iš nukentėjusiosios panaudojant apgaulę, todėl pripažintina įrodytu, kad jie gauti neteisėtai. Tokiu būdu jos veika šioje dalyje kvalifikuotina kaip nusikalstama veika, numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje, t.y. finansinių operacijų atlikimas neteisėtai panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

K. R. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog ji prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o jos atsakomybę sunkinančia aplinkybes laikytina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė veikdama bendrininkų grupėje.

K. R. B. už padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Bausmės rūšis nustatytina atsižvelgiant į tai, kad nustatyta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimasis, taip pat nustatyta sunkinanti atsakomybę aplinkybė - nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Bausmė skiriama ir auklėjamojo poveikio priemonės parenkama atsižvelgiant į R. B. asmenybę, ji teista, tačiau iki šių nusikalstamų veikų padarymo teista nebuvo, nedirbanti. Atsižvelgiama skiriant bausmę į nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, bei pobūdį, nustatyta, kad ji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 215 straipsnio 1 dalis) priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kita ( BK 182 str. 1 d.) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorė, iš nusikalstamos veikos nepraturtėjo, veikos nesukėlė sunkių pasekmių. Bausmę atlikusi. Įvertinus šias aplinkybes, BK 90 straipsnyje nustatytus bausmių ypatumus nepilnamečiams, jai skirtinos sankcijoje numatytos bausmės mažesnės nei sankcijoje nustatytas jų vidurkis, nes, įvertinus aukščiau aptartą kaltinamosios asmenybę ir jos padarytas veikas, teismas sprendžia, kad tokia bausmė bus pakankama, atitiks šio asmens amžių ir socialinę brandą, padės jai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 2 d. teismas

nusprendžia

R. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Paskirtas bausmes subendrinti remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. B. paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams,

Taikyti BK 92 str. ir R. B. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą