Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1071-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
2S-1071-178/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01605-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
E. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. P., UAB ,,Architectura Humana“, B. M.
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-1071-178/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01605-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 116.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7483-727/2009 pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui J. M. dėl įpareigojimo pertvarkyti palėpę, tretieji asmenys E. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. P., UAB ,,Architectura Humana“, B. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti palėpę (duomenys neskelbtini); atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę likviduoti savavališkos statybos padarinius pačiam, naudojantis tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalba, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas: atsakovas įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti palėpę, (duomenys neskelbtini), perkeliant palėpėje įrengtą atitvarinę sienelę; atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovui suteikta teisė šiuos veiksmus atlikti pačiam, naudojantis tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalba, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas.

Atsakovas pateikė prašymą atidėti 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo vykdymą iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. Nurodė, kad sunku įvykdyti teismo sprendimą šaltuoju žiemos periodu, bute gyvenama, o ginčo pastogėje įrengtame kambaryje gyvena ir mokosi sūnus, kuriam gruodžio-sausio mėnesį vyksta žiemos sesija. Tretysis asmuo E. D. taip pat vykdo savo gyvenamosios patalpos rekonstrukciją, todėl su juo buvo sutarta atitvarinę sienelę perkelti bendromis pastangomis. Tai atsakovui leistų išvengti papildomų išlaidų dėl atitvarinės sienelės apšiltinimo. Savo numatytų darbų E. D. nepradėjo, teismo nustatytas terminas sprendimui įvykdyti jau suėjo.

Ieškovo teisių perėmėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovas neįrodė CPK 284 straipsnio. 1 dalyje numatyto išimtinio atvejo įsiteisėjusio ir vykdytino sprendimo atidėjimui, atsakovo nurodyta motyvacija tam nėra pakankama ir nėra pagrįsta.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė dėl prašymo spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo E. D. prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad prašymas grindžiamas melagingomis aplinkybėmis ir nepagrįstai siejamas su E. D. planais tvarkyti savo turtą savo paties nuožiūra, jokių susitarimų dėl bendro pastogės tvarkymo nėra, teismo sprendimo atidėjimas pažeistų ir jo interesus, nes sprendimais konstatuota, jog J. M. užėmęs dalį trečiojo asmens nuosavybės.

Kiti proceso dalyviai nuomonės dėl pareiškimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartimi prašymas atmestas.

Teismas nurodė, kad prašymas grindžiamas formaliais ir labai subjektyviais pagrindais. Atsakovui teismo nustatytas įpareigojimas tapo žinomas 2010 m. rugsėjo 13 d., todėl objektyviai buvo galima imtis priemonių jam įvykdyti, nelaukiant šaltojo sezono, pagaliau ir jam esant, galima ir būtina vykdyti sprendimą, kuris yra privalomas. Šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas, ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuris turi būti vykdomas besąlygiškai ir priverstinai. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo privalu atsižvelgti ir į kitos šalies interesus, išlaikyti tam tikrą visų ginčo šalių interesų pusiausvyrą bei užtikrinti jų gynybą. Tenkinant šį prašymą tai nebūtų padaryta. Atsakovas nepagrįstai sieja jam tenkančios sprendimo vykdymo pareigos atlikimą su E. D. planais tvarkyti savo turimos nuosavybės dalį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad tarp jo ir E. D. yra susitarimas dėl bendro pastogės tvarkymo. Tokius atsakovo teiginius teismas vertino kaip sudarančius pagrindą manyti, jog jis sąmoningai vengia vykdyti sprendimą, ignoruoja ir kito bendraturčio teises, dėl kurių pažeidimo statant sienelę nukrypstant nuo projekto, yra pasisakyta sprendimuose. Teismas nerado CPK 284 straipsnyje numatytų objektyvių pagrindų ir sąlygų sprendimo įvykdymo atidėjimui, todėl atsakovo prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu E. D. iš tiesų bando iškilusį ginčą išspręsti taikiai. Šias aplinkybes patvirtina E. D. atstovo 2010 m. gruodžio 14 d. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2322-450/2010, nes E. D. ir atsakovas siekia susitarti taikiai. Taigi, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nesąžiningai vilkina teismo sprendimo vykdymą.

2. Teismas nevertino atsakovo argumentų ir įrodymų, kad ginčo palėpėje gyvena atsakovo sūnūs, kuriems yra nustatytas neįgalumas. Taigi, dėl atsakovo sūnų sveikatos būklės palėpės rekonstrukcija žiemos metu nėra įmanoma.

3. Pagal CPK 284 straipsnio 2 dalį prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo turi būti sprendžiamas teismo posėdyje žodine tvarka. Teismas šią nuostatą pažeidė, nes klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Taip buvo pažeista atsakovo teisė į teisingą teismą, nes jis neteko galimybės išdėstyti savo poziciją atsikirsti į kitų šalių atsiliepimuose išdėstytus argumentus. Kadangi nagrinėjant atsakovo prašymą buvo pažeisti betarpiškumo ir žodiškumo principai (CPK 14, 15, 284 str.), tai skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Ieškovo teisių perėmėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2010 m. rugsėjo 13 d.) iki šaltojo sezono pradžios įvykdyti teismo sprendimą, nes sprendimo įvykdymas nereikalauja daug laiko ir sąnaudų, sprendimu nustatytas 3 mėnesių terminas buvo pakankamas sprendimui įvykdyti. Taigi, teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo.

Tretysis asmuo E. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, jame nurodytos aplinkybės (dėl taikaus atsakovo ir trečiojo asmens susitarimo bei atsakovo sūnų gyvenimo sąlygų) neatitinka tikrovės ir nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Sprendimo vykdymas (sienelės perstatymas) neužtruktų daug laiko, tačiau atsakovas jį prašė nukelti 8 mėnesiams, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą. Toks sprendimo atidėjimas pažeistų E. D. interesus.

Kiti proceso dalyviai nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų, išskyrus galimybę jas peržengti esant viešajam interesui, ir tikrinant absoliučių sprendimo(nutarties) pagrindų (ne)buvimą.

Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinos faktinės bei teisinės atskirojo skundo bei skundžiamos teismo nutarties aplinkybės.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas klausimas dėl CPK 284 straipsnio nuostatų taikymo - Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo vykdymo atidėjimo. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas konstatavo, jog apelianto nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje civ.b. Nr. 3K-3-594/2006 yra nurodęs, jog „sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai“. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, jog <...> teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas <...> išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Atsižvelgiant į šias teisminės praktikos taisykles teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, pagrįstai nutarė prašymą atmesti.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad bando spręsti ginčą su E. D. taikiai. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek atsiliepime pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme E. D. prašė(o) apelianto prašymą atmesti (t. 2 b.l. 116-119, 158-161). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į atskirąjį skundą E. D. pagrįstai nurodo, jog bet kuriuo atveju sprendimas, kurio vykdymo atidėjimo siekia apeliantas, yra priimtas byloje, kurioje ieškovas yra ne E. D., o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, taigi, susitarimas su E. D. per se nereikštų susitarimo su ieškovu.

Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų ar aplinkybių vertinimu pirmosios instancijos teisme. Kaip minėta, teisminėje praktikoje nurodyta, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra susijęs su išimtinėmis aplinkybėmis, be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtina atsižvelgti ir į kitos šalies interesus. Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimas byloje įsiteisėjo dar net ne šaltuoju metų laiku, tuo tarpu apeliantas ne tik jo neskubėjo vykdyti, bet ir prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pateikė baigiantis terminui, per kurį sprendimas turėjo būti įvykdytas. Apelianto sūnūs jau yra pilnamečiai, be to, pertvarkymo darbai turi būti atliekami palėpėje, jų trukmė normaliai atliekant darbus neturėtų būti ilga. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sąlygotų sprendimo vykdymo atidėjimą, ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai nagrinėtini teismo posėdyje žodinio proceso tvarka – įstatymas nenumato šių klausimų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (CPK 153 str. 2 d.), o iš 284 straipsnio 2 dalies prasmės matyti, kad jie turi būti sprendžiami žodinio proceso tvarka. Apeliantas nurodo, kad dėl to, jog prašymas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, jis netekęs galimybės išdėstyti savo atsikirtimus, teikti paaiškinimus. Tačiau ir atskirajame skunde jis nurodo tik tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismo nagrinėtame prašyme, naujų esminių argumentų nenurodo. Todėl toks procesinės normos pažeidimas neduoda pagrindo manyti, kad apelianto prašymas išspręstas neteisingai, o būtent tik tai sąlygotų priimtos nutarties naikinimo galimybę (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atnaujinti vykdymo veiksmus antstolės D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0012/11/00737, sustabdytus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi.

Priteisti iš J. M. 31,80 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus