Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. T., jos atstovams advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui ir advokatui Henrikui Mackevičiui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, 41⁴ straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaliningrado sr., Sovietsko m., LR pilietė, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti pagal individualios veiklos pažymą, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015-02-26 atliekant operatyvinį patikrinimą adresu Šilutės pl. 14, Klaipėdos m., esančioje „Grožio mokykloje“, kurioje mokymus pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 124047 vykdo I. T., nustatyta, kad I. T., leisdama pavaduojant ją E. D. vesti kirpėjų mokymus 2015 m. sausio 7, 14, 21, 28 d. ir 2015 m. vasario 11 d., mokėdama po 20 eurų per dieną (iš viso sumokėjo 100 eurų), suteikdama reikalingas mokymams darbo priemones savo nuomojamose patalpose, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2 d., 3 d. reikalavimų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą ir šitą veiklą vykdo nuo 2012 metų. Ji dirba kirpėja, veda seminarus, taip pat mokina būsimus kirpėjus. Kadangi jai reikia išvažiuoti į įvairius seminarus, ji paprašė savo kolegės – E. D., paslaugos, kad ją pavaduotų jai nesant. Darbo sutartis su kolege nebuvo sudaryta, kadangi E. D. taip pat dirba pagal individualios veiklos pažymą ir ją pavaduoja tik jai nesant darbe. Už paslaugas yra sumokama iš karto tą pačią dieną, išrašius sąskaitą faktūrą, 20 eurų už dieną. Metų gale, VMI pateikiant pajamų deklaraciją yra sumokami mokesčiai. Taip pat su E. D. 2014-12-29 buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl įsipareigojimo atlikti mokymo paslaugas. Dėl apmokėjimo už paslaugas ji skambino į darbo inspekciją ir jai pasakė, kad viskas yra teisėta ir teisinga. 2015-02-13 ji elektroniniu paštu iš VMI gavo pranešimą apie planinį patikrinimą ir reikalavimą VMI pateikti dokumentus už 2010-2014 metus. Visi prašomi dokumentai buvo pateikti VMI. Už 2015 metus VMI pareigūnai neprašė pateikti jokių dokumentų, todėl patikrinimo metu ji neturėjo visų reikiamų dokumentų už 2015 metus. Dirbant pagal individualios veiklos pažymą ir teikiant skirtingas paslaugas, kvitai už gaunamus pinigus yra išrašomi pagal skirtingus kodus, todėl E. D. išrašytos sąskaitos faktūros (dėl apmokėjimo už mokymo paslaugas) pagal eilės numerį eina iš eilės. Už kirpimo paslaugas kvitukai jau eina kita numeracija. Tokia pat tvarka dokumentai pildomi ir jos pačios buhalterinėje apskaitoje. Ji nurodė, kad E. D. dirbo individualiai pagal išduotą individualios veiklos pažymą, kad tai nebuvo nelegalus darbas ir prašo jos atžvilgiu administracinę bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Liudytoja E. D. paaiškino, kad I. T. yra jos draugė, ji dirba „Grožio mokykloje“. I. T. paprašė, kad kartas nuo karto, kai jos nebus darbe, išvažiuos į seminarą, ar bus užsiėmusi kitais reikalais, kad ją pavaduoti. Paklausus kaip bus viskas įforminta, I. T. pasakė, kad ji dirbs pagal individualios veiklos pažymą, o už darbo dieną bus apmokėta pagal tą pačią dieną išrašytą sąskaitą faktūrą. Už atidirbtą dieną buvo sumokama 20 eurų. Grožio mokykloje jos pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ji dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. I. T. nesant ji teikdavo švietimo paslaugas. Paslaugos buvo teikiamos grožio mokykloje, būdavo naudojamos mokyklos, t.y. I. T. mokymo priemonės – dažai, lakai, plaukų formavimo priemonės. Patikrinimo metu ji atsakė į pareigūnų klausimus ką ji veikia grožio mokykloje bei pateikė visus su savimi turėtus dokumentus, t.y. individualios veiklos pažymą, sąskaitas faktūras (kvitus). Pajamų išlaidų žurnalo pareigūnams nepateikė, nes jo neprašė. Visos operacijos yra registruojamos minėtame žurnale.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad kai dirbo Klaipėdos AVMI, 2015-03-06 I. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nelegalaus darbo ir neapskaityto darbo užmokesčio. Buvo gauta informacija, kad I. T. grožio mokykloje yra apskaitomos ne visos gautos pajamos. Dvi dienas vyko į „Grožio mokyklą“, esančią Šilutės pl. 14, Klaipėdos m. Atvykus bandė aiškintis kokie žmonės yra patalpose ir ką jie ten veikia. Buvo išsiaiškinta, kad minėtas patalpas I. T. nuomojasi per pusę su kitu asmeniu. Patalpose buvo pora studenčių bei buvo aptikta besidarbuojanti E. D., kuri paaiškino, kad nesant I. T., t.y. jai išvykus į seminarą, ar kitais reikalais, ji ją pavaduoja. E. D. nurodė, kad I. T. esant reikalui pavaduoja nuo gruodžio mėnesio, o pati I. T. paaiškino, kad E. D. ją pavaduoja (teikia mokymo paslaugas) nuo š.m. sausio mėnesio. E. D. už patalpų nuomą nemoka. Abi moterys tą dieną nepateikė jokios sutarties bei už paslaugas apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. I. T. nurodė, kad jei E. D. dirba pilną darbo dieną, tai jai sumoka kažkokią pinigų sumą, kokią jis nepamena, o jei dirba nepilną darbo dieną, tuomet nieko nemoka. I. T. paaiškino, kad E. D. nurodo kokią dieną dirbti, suteikia jai darbo priemones. Dėl visų šių nurodytų aplinkybių buvo nuspręsta, kad E. D. dirba nelegaliai. Kitą dieną buvo pateikta bendradarbiavimo sutartis ir apmokėjimo kvitai. Patikrinimo metu E. D. nepateikė jokių dokumentų, sakė, kad jie yra namuose. I. T. pateikė dokumentus už paskutinį mėnesį, t.y. už vasario mėnesį, tai buvo apmokėjimai už kursus ir kirpimo paslaugas. Kadangi I. T., jei nesant, E. D. suteikė savo nuomojamose patalpose darbo vietą, priemones mokymui – kosmetikos priemones, buvo nurodytas darbo laikas, todėl I. T. veikoje buvo įžvelgti administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d. požymiai (nelegalus darbas). Kadangi operatyvinio metu, tiek I. T., tiek E. D. pačios nurodė, kad buvo mokama už pavadavimą, todėl nors vėliau ir buvo pateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (už darbą iš individualios veiklos), tačiau nustačius nelegalaus darbo požymius, I. T. veikoje buvo įžvelgta ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41⁴ str. 3 d. požymiai. VMI surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, I. T. pateikė visus reikiamus dokumentus, t.y. bendradarbiavimo sutartį su E. D., apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. I. T. pateikė apie keturis pajamų išlaidų žurnalus. Nepamena, ar žurnaluose buvo užfiksuota, kad I. T. E. D. 2015 m. sausio – vasario mėnesiais sumokėjo 100 eurų. E. D. pajamų išlaidų žurnalas nebuvo tikrinamas, kadangi buvo atliekamas ne E. D., o I. T. patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. D. turi individualios veiklos pažymą ir kad pajamas iš I. T. gavo kaip iš individualios veiklos. Pranešus I. T. apie planuojamą patikrinimą, jos buvo paprašyta pateikti dokumentus už 2010-2014 metus, už 2015 metus iš anksto pateikti dokumentų nebuvo reikalaujama.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad 2015 m. vasario 26-27 dienomis atliko operatyvinį patikrinimą „Grožio mokykloje“, esančioje Šilutės pl. 14, Klaipėdos m., nustatyti nelegalius darbuotojus. Matė, kad minėtoje kirpykloje dirbo I. T. ir E. D., buvo mokiniai. Vėliau visą medžiagą tyrė vyriausiasis specialistas E. K., o ji buvo kaip liudytoja, kad tomis dienomis tikrai toje kirpykloje dirbo minėtos moterys. E. K. tikrino dokumentus, kokius konkrečiai, nežino, ji buvo kaip stebėtoja ir tik vėliau susipažino su surinkta medžiaga, kad galėtų pasirašyti operatyvaus patikrinimo pažymą.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė L. M. paaiškino, kad I. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už E. D. nelegalų darbą bei E. D. išmokėto ir neapskaityto darbo užmokesčio. Byloje nustatyti duomenys, kad tiek I. T., tiek E. D. vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymas. Jų veiklos yra analogiškos, tiek kirpyklų ir soliariumų veikla, tiek kitas, niekur nepriskirtas švietimas. Iš jų parodymų matyti, kad studentų apmokymą vykdė I. T. ir pajamas už jų mokymą gaudavo I. T.. Minėtos veiklos vykdymui ji leido ją pavaduoti E. D. 2015 m. sausio 7, 14, 21, 28 ir vasario 11 d. Kad I. T. ir E. D. buvo darbo santykiuose, įrodo tai, jog E. D. I. T. naudai atliko mokymus, naudojosi I. T. nuomojama darbo vieta, jos darbo priemonėmis, darbo laikas buvo nustatomas kartu su I. T., jai paprašius, tomis dienomis, kai pati I. T. negalėjo dirbti bei E. D. buvo mokamas darbo užmokestis už atliktą darbą. Individuali veikla, pagal individualios veiklos pažymą vykdoma savarankiškai. Tačiau jei asmuo pagal individualios veiklos pažymą pats savarankiškai nesugeba vykdyti veiklos, jis gali samdyti žmogų pagal darbo sutartį. Tokiais atvejais asmuo turi gauti darbo užmokestį, būti socialiai draustas. Šiuo atveju matyti, kad E. D. dirbo I. T. naudai, tačiau nebuvo įforminta darbo sutartis, kaip numato LR darbo kodeksas. Gautas E. D. darbo užmokestis turėjo būti apskaitytas I. T. buhalterinės apskaitos dokumentuose. Mano, jog pakanka įrodymų, kad I. T. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, 41⁴ straipsnio 3 dalyje ir pripažinti ją kalta.

Administracinėn traukiamo asmens atstovas advokatas Henrikas Mackevičius paaiškino, kad nėra tokio įstatymo, kuris draustų vienam asmeniui, turinčiam individualios veiklos pažymą, padėti dirbti kitam asmeniui turinčiam individualios veiklos pažymą. Nėra jokių įrodymų, kad E. D. pas I. T. dirba pastoviai, turi būti pastovumas, nuoseklumas. Turim įrodymus apie penkis kartus. Ar galima kalbėti apie darbą, kuris atliekamas 2015 m. sausio 7, 14, 21, 28 d. ir vasario 11 d., kitomis dienomis E. D. nedirba. Turim atskirti atlygintinus santykius nuo darbo santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 06 11 nutartis byloje Nr.2AT-19-2013 pasisakyta, kad "tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t.y., tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nele­galaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirba­mas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių". Tai, ar konkrečiu atveju fizinių asmenų teisiniai santykiai gali būti kvalifikuo­jami kaip darbo teisiniai santykiai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes. I. T. ir E. D. niekada nesiejo teisiniai santykiai, kurie atitiktų darbo teisinių santykių požymius – buvo sudaryta paslaugų sutarties požymius atitinkanti atlygintinė sutartis tarp dviejų subjektų, vykdančių veiklą pagal individualios veiklos pažymas. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas nėra draudžiamas jokiais įstatymais ir nepažeidžia niekieno interesų. I. T. ir E. D. pasirinko vykdyti veiklą pagal galiojančių įstatymų reikalavimus (abi vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymas). Tai, kad vienam iš asmenų buvo reikalinga pagalba, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo būtinas darbo sutarties įforminimas. Tai, kad E. D. iš tiesų vykdo individualią veiklą, patvirtina jos pateikta individualios veiklos pažyma. Nelegalus darbas, kaip administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas keliais aspektais – darbuo­tojui nėra taikomos įstatymuose numatytos garantijos, nesumokamos įmokos į VSDFV biudžetą ir mokesčiai į Valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, kadangi E. D. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, o iš I. T. gautus pinigus apskaitė įstatymų nustatyta tvarka, nebuvo nuslėpti mokesčiai ar Valstybinio socialinio draudimo įmokos, E. D. naudojosi įstatymuose nustatytomis garantijomis. Taigi, jokia pavojinga veika šiuo atveju nebuvo atlikta. Nenustačius, kad E. D. buvo, ar turėjo būti laikoma I. T. darbuotoja, atmestini ir protokole reiškiami kaltinimai dėl darbo užmokesčio neapskaitymo. Pažymėtina, kad Klaipėdos AVMI surinko visus dokumentus, kurie patvirtina, kad E. D. įstatymų nustatyta tvarka išrašė buhalterinės apskaitos dokumentus – sąskaitas-faktūras.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla I. T. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2.896 eurų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. CK numatyta galimybė gyventojams sudaryti įvairias sutartis, dėl kurių fiziniai

asmenys gali panaudoti savo darbą. Dažnai civilinės sutartys yra sudaromos gyventojams užsiimant individualia veikla. Šios veiklos sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesine ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Teismų praktika nėra vienoda tais atvejais, kai reikia atriboti nelegalų darbą nuo civilinių sutarčių, individualios veiklos. Manoma, kad asmens darbas be verslo liudijimo, neįsteigus įmonės turi būti įforminamas darbo sutartimi. Iš esmės neigiama, kad darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ne tik darbo teisinių santykių forma, tačiau ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, pagal civilinę sutartį.

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t.y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

Iš visumos surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia kaltę, jog E. D. buvo jos darbuotoja. I. T. ir E. D. niekada nesiejo teisiniai santykiai, kurie atitiktų darbo teisinių santykių požymius. Nustatyta, kad tarp dviejų subjektų, vykdančių veiklą pagal individualios veiklos pažymas (b.l. 53-55), buvo sudaryta paslaugų atlygintinė sutartis (b.l. 19). Darbo laikas iš anksto nustatytas nebuvo. E. D. teikė paslaugas tik tuomet kai I. T. dėl įvairių priežasčių pati negalėjo dirbti, t.y. jai paprašius ir E. D. sutikus. E. D. dirbo pagal individualios veiklos pažymą (b.l. 52), sutikdama suteikti paslaugas savo noru, todėl nebuvo nustatyta, kad ji dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Ji dirbo savarankiškai, nepriklausomai nuo I. T., t.y. nebuvo pavaldi jos paslaugas perkančios I. T. vidinei tvarkai, nebuvo nustatytas darbo laikas. Taip pat nustatyta, kad E. D. dirbo I. T. suteiktoje nuomojamoje darbo vietoje ir su I. T. suteiktomis darbo priemonėmis. Tačiau vien šių sąlygų nepakanka, kad I. T. veikoje būtų nustatyti nelegalaus darbo požymiai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remian­tis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu su­rinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už ku­rią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina va­dovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini trau­kiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr.N575-2791/2009, N575-1326/2010).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas), šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.). I. T. neneigia sumokėjusi E. D. už penkias darbo dienas 100 eurų, tačiau tai buvo sumokėta ne už darbą, o už suteiktas paslaugas. Už suteiktas paslaugas E. D. tą pačią dieną išrašydavo sąskaitas faktūras (b.l. 20-22), kurias I. T. apmokėdavo ir išlaidas įtraukdavo į pajamų/išlaidų žurnalą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d., 41⁴ straipsnio 3 dalį, I. T. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 41³ str. 1 d., 41⁴ straipsnio 3 dalį, I. T. atžvilgiu, nenustačius administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.