Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-2925-611/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2A-2925-611/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04067-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB „Ekskomisarų biuras“
Ieškovas
UAB „Panevėžio autobusų parkas“
Kategorijos
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2925-611/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04067-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 110.6.; 121.14; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ieškinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi, civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 48 098,71 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, 1443 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt už advokato pagalbą apmokėti. Nurodo, kad ieškovui pagal 2002-05-21 sutartį Nr.4-0521 buvo teikiamos Panevėžio autobusų stoties ir autobusų parko teritorijos apsaugos paslaugos mokant po 12,80 Lt su PVM už kiekvieno saugos darbuotojo darbo valandą, o pagal 2005-11-23 sudarytą keleivių kontrolės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ autobusuose sutartį Nr.11/23 buvo teikiamos keleivių kontrolės paslaugos, mokant po 5,72 Lt su PVM už atliktą kiekvieno autobuso keleivių patikrinimą. Ieškovas 2011 m. lapkričio – 2012 m. sausio mėnesiais supaprastinto atviro konkurso būdu atliko keleivinio transporto kontrolės bei saugos paslaugų pirkimą. Pirkimo nugalėtoju buvo pripažinta UAB „Dorsimus“, kuri autobusų stoties ir autobusų parko teritorijos apsaugos paslaugas būtų teikusi už 7,28 Lt su PVM už kiekvieno saugos darbuotojo darbo valandą, o keleivių kontrolės paslaugas – už 3,91 Lt su PVM už atliktą kiekvieno autobuso keleivių patikrinimą. Ieškovas sutartį dėl naujų įkainių už paslaugas galėjo sudaryti dar 2012-02-10, tačiau atsakovas pateikė ieškinį Panevėžio apygardos teismui dėl supaprastinto atviro viešojo konkurso pasiūlymų eilės rezultatų panaikinimo. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas 2012-02-29 nutartimi įpareigojo ieškovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse „Keleivinio transporto kontrolės ir saugos paslaugų pirkimas“ iki bus išnagrinėtas ieškinys dėl šio pirkimo pasiūlymų eilės pirkimo dalyse miesto maršrutiniais autobusais besinaudojančių keleivių kontrolės paslaugos bei turto ir komercinės veiklos autobusų stotyje apsaugos ir autobusų parko teritorijos apsauga. Atsakovo ieškinys Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje buvo atmestas, laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Minėtą sprendimą atsakovas apskundė, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1795/2012, kuria atsakovo skundas buvo atmestas, o sprendimas paliktas nepakeistas. Nuo 2012-02-10 iki 2012-07-03 ieškovas buvo priverstas pirkti paslaugas už didesnę kainą nei pasiūlė konkursą laimėjusi bendrovė, todėl ieškovas patyrė 48 098,71 Lt nuostolius. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, jog jis pralaimėjo bylą. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-411/2010. Ieškovas neprivalo aiškinti konkurse antrą vietą užėmusiam asmeniui, kodėl samdo pirmąjį, tai yra perkančios organizacijos teisė vertinti. UAB „Dorsimus“ kokybė ieškovą tenkino daugiau kaip 10 metų. Sutartis su ja buvo sudaryta neterminuota ir buvo galiojanti, todėl ji nebuvo nei pratęsta, nei sudaryta nauja. Konkursas buvo paskelbtas, nes to pareikalavo ieškovo steigėja, Panevėžio savivaldybė. Atsakovui apie konkurso rezultatus buvo pranešta 2012-01-20. 2012-02-13 atsakovas buvo informuota, jog jo pretenzija atmesta. Gavus atsakovo pranešimą dėl kainų pagrindimo, vasario 14 d. jam buvo atsakyta, kad komisija prašymo netenkino, nurodė, jog tai konfidenciali informacija. Atsakovas pateikė ieškinį vien dėl to, jog sužinotų tą informaciją. Nuostoliai atsirado ne dėl to, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise, o dėl to, kad jam pasinaudojus savo teise, ieškovas patyrė nuostolius.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2011-11-16 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 90 ir CVP IS buvo paskelbta, kad perkančioji organizacija, ieškovas, supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo keleivinio transporto kontrolės bei saugos paslaugų pirkimą. Šiame konkurse dalyvavo ir savo pasiūlymą pateikė ir atsakovas, tačiau konkursą laimėjo neįprastai mažą kainą pasiūlęs dalyvis – UAB „Dorsimus“. Todėl atsakovas 2012-02-29 pateikė Panevėžio apygardos teismui ieškinį ieškovui dėl konkurso pasiūlymų eilės rezultatų panaikinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai ginčijant pasiūlymo eilės panaikinimą bei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo teisėti siekiant ginti savo teisėtą interesą, todėl ieškovo nuostolių atlyginimo reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Konkurso laimėtojo kainos pagrindimas buvo pateiktas tik po to, kai atsakovas pareiškė pretenziją dėl to, kad ieškovas nepaisė savo pareigos nustatytos įstatyme pareikalauti mažiausios kainos pagrindimo. Atsakovas pagrįstai kreipėsi teisminės gynybos, nes buvo tiesiogiai suinteresuotas perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūra: atsakovas su savo pateiktomis konkurso kainomis tiekėjų eilėje buvo antras ir pagrįstai manė, kad konkursą laimėjęs asmuo negalės tinkamai vykdyti perkamų paslaugų tiekimo dėl to, kad jo pateikta kaina buvo pernelyg maža. Teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir argumentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo, tai yra atsakovas, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėjo pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas galėjo paskelbti viešąjį konkursą šioms paslaugoms įsigyti tuo laikotarpiu, kol vyks teisminis procesas tarp ieškovo ir atsakovo. Kad visuomenei keleivių kontrolės, turto, komercinės veiklos autobusų stotyje apsaugos ir autobusų parko teritorijos apsaugos paslaugų teikimas nenutrūktų, ieškovas kaip apdairus juridinis asmuo, susipažinęs su rinkoje naudojamomis keleivių kontrolės paslaugų kainomis, turėjo paskelbti naują viešąjį pirkimą, o ne pirkti paslaugas iš anksčiau paslaugas teikusio subjekto pagal ankstesnes sutartis, kuriose nustatytos pernelyg didelės kontrolės paslaugų kainos. Be to, laikinosios apsaugos priemonės nekliudė ieškovui pratęsti esamos paslaugų pirkimo sutarties su buvusiu ir naują konkursą laimėjusiu tiekėju, numatant, kad paslaugos bus teikiamos už kainą, kurią tiekėjas nurodė paskutiniame viešajame konkurse. Ieškovo pateiktos keleivių kontrolės sutartys sudarytos 2002 m. ir 2005 m., o viešasis pirkimas dėl šių paslaugų paskelbtas tik 2011 m. Galima daryti išvadą, kad ieškovas visiškai neracionaliai naudojo lėšas, pirkdamas keleivių kontrolės paslaugas ir pažeisdama VPĮ 3 str. nurodytą viešųjų pirkimų tikslą. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, jog paslaugų tiekėja UAB „Dorsimus“ ir ieškovas kaip perkančioji organizacija nebuvo sąžiningi ir tinkamai vykdantys savo pareigas. Apeliacinis skundas buvo pateiktas iš dalies dėl trūkumų pirmosios instancijos teismo motyvacijoje, iš dalies dėl perkančios organizacijos, ieškovo, nepakankamų veiksmų siekiant išsiaiškinti trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrindimą. Iš šių Lietuvos apeliacinio teismo išvadų yra akivaizdu, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingas už ieškovo patirtas papildomas išlaidas. Tiek ieškovas, nevykdydamas pareigos tinkamai įvardinti pateiktus viešojo pirkimo pasiūlymus, tiek paslaugų tiekėja UAB „Dorsimus“, elgdamasi nesąžiningai ir nepateikdama visų pasiūlymo skaičiavimų, sudarė sąlygas, kuomet atsakovas buvo priverstas skųsti viešojo konkurso rezultatus ir teisme aiškintis konkursą laimėjusio dalyvio paslaugų kainos pagrindimą. Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai nurodė, kad nauji ir iš esmės pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys tiekėjos UAB „Dorsimus“ paslaugų kainą buvo pateikti tik 2012-06-26, o laikinosios apsaugos priemonės panaikintos 2012-06-28. Jeigu šie įrodymai būtų pateikti dar ikiteisminio ginčo ar pirmosios instancijos teismo proceso metu, tai atsakovė būtų įsitikinusi kainos pagrįstumu ir ginčo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ 24049,36 Lt nuostolių, 6 % dydžio metines palūkanas, 721,50 Lt žyminio mokesčio ir 750 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš ieškovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 605 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba, atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“.

Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė pakankamai duomenų, įrodančių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatyto draudimo sudaryti viešojo pirkimo sutartis paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse jis patyrė nuostolius, kadangi turėjo mokėti už paslaugas pagal ankstesnėse sutartyse numatytas kainas. Atsakovas šių pateiktų ieškovo nuostolių apskaičiavimų neginčijo, tačiau nurodė, jog dėl atsiradusios žalos yra kaltas ir pats ieškovas, kadangi po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis galėjo paskelbti viešąjį konkursą šioms paslaugoms įsigyti tuo laikotarpiu, kol vyks teisminis procesas, o ne pirkti paslaugas iš anksčiau paslaugas teikusio subjekto pagal ankstesnes sutartis, kuriose nustatytos pernelyg didelės kontrolės paslaugų kainos. Be to, laikinosios apsaugos priemonės nekliudė ieškovui pratęsti esamos paslaugų pirkimo sutarties, numatant, kad paslaugos bus teikiamos už kainą, kurią tiekėjas nurodė paskutiniame viešajame konkurse. Taip pat atsakovas nurodė, jog ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą sąlygojo paties ieškovo veiksmai, kadangi itin mažos kainos pagrindimas buvo pateiktas tik 2012-06-26.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundė, neteikė reikalavimo dėl nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo. Be to, ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus ginčo metu ir nedėjo visų įmanomų pastangų, kad byla būtų išspręsta kuo greičiau ir visi atsakovo keliami klausimai būtų atsakyti. Šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas pats iš dalies prisidėjo prie nuostolių atsiradimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. apeliantas buvo priverstas konkursui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, nes tiek perkančioji organizacija, tiek konkursą laimėjęs dalyvis elgėsi nesąžiningai ir pažeidinėjo LR Viešųjų pirkimų įstatymą. Ieškovo veiksmai sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nebuvo galimybių įsitikinti, ar konkurso laimėtojo pasiūlymas yra tinkamas ir jis tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą. Jei nebūtų buvę ieškovo viešųjų pirkimų pažeidimų, ieškovui nebūtų pritaikytos ir laikinosios apsaugos priemonės.

2. Perkančioji organizacija netinkamai išnagrinėjo apelianto pateiktas pretenzijas dėl konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlyme numatytos neįprastai mažos kainos. Pats ieškovas kaltas ir jo veiksmai sąlygojo būtinybę apeliantui savo pažeistoms teisėms apginti kreiptis į teismą. Nežiūrint į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas yra kaltas dėl nuostolių atsiradimo, nes neva buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ieškovas dėl patirtų nuostolių kaltas tik iš dalies, nes pažeidė Viešųjų pirkimų vykdymo tvarką.

3. Ieškovo paslaugų pirkimo sutartys buvo vykdomos nuo 2002 m. ir nuo 2005 m. ir visiškai nesirūpino galimybėmis sudaryti naujas sutartis už mažesnes paslaugų pirkimo kainas. Tik pareikalavus steigėjui buvo paskelbtas konkursas ir jei niekas neverstų, ieškovas ir toliau pirktų paslaugas tokiomis pat kainomis. Tačiau ieškovui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones dėl jo paties kaltės, ieškovas pasijuto patyręs žalos, nes negalėjo nusipirkti paslaugų pigiau.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. viešųjų pirkimų komisija ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių tam, kad įsitikintų, ar konkursą laimėjusi UAB „Dorsimus“ galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį.

2. Tvirtina, kad neįprastai mažos kainos institutas yra tiesiogiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu, nes siūloma žymiai mažesnė kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta, sukelti pagrįstų abejonių tokio tiekėjo sugebėjimu laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį ar įtarimų dėl elgesio (veiksmų) galimo nesąžiningumo. Be to, pati perkančioji organizacija sprendžia, ar kaina yra neįprastai maža.

3. Iš VPĮ nustatyto reglamentavimo išplaukia nuostata, jog pareiga viešuosiuose pirkimuose tikrinti neįprastai mažą kainą ir atmesti pasiūlymą dėl jos nepagrindimo visgi yra suformuluota alternatyviųjų, bet ne imperatyviųjų viešųjų pirkimų procedūras reguliuojančių teisės aktų normų: tuo atveju, kai pateiktame pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina, perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti iš tiekėjo raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kurie sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad apeliantas Panevėžio apygardos teismui pateikė ieškinį dėl supaprastinto atviro viešojo konkurso pasiūlymų eilės rezultatų panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse iki bus išnagrinėtas apelianto ieškinys. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu minėtoje byloje atmetė apelianto ieškinį, taip pat panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo Lietuvos apeliacinis teismas atmetė. Ieškovas nurodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patyrė 48 098,71 Lt dydžio nuostolius, kuriuos reikalauja priteisti iš atsakovo.

Laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti kreditoriaus interesus tik laikinai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti patikrintas teismo procese, t.y. skolininko teisės apsaugomos teise reikalauti, kad teismas jo ir kitos šalies ginčą išspręstų galutinai. CPK 146 str. 2 d. reglamentuoja, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas ar netaikymas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Šios sąlygos suponuoja atsakovo (nagrinėjamos bylos atveju ieškovo) teisę į nuostolių atlyginimą pagal CPK 146 str. 2 d., jam pateikiant naują ieškinį po ginčo, dėl kurio buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo. Įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškinį dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo.

Atsakovas apeliaciniu skundu tvirtina, kad buvo priverstas prašyti konkursui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, nes ieškovas elgėsi nesąžiningai ir pažeidinėjo LR Viešųjų pirkimų įstatymą. Su šiais apelianto teiginiais bylą nagrinėjanti kolegija sutikti negali. Sprendžiant ieškinio reikalavimą atlyginti laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytus nuostolius, būtina aiškinti CPK 146 str. 2 d. nurodytą ieškinio atmetimo sąlygos prasmę šios normos taikymui. Kaip jau buvo minėta, Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė apelianto ieškinį ieškovui. Ieškinio atmetimas kaip nuostolių priteisimo sąlyga pagal CPK 146 str. 2 d. reiškia, kad ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas sąžiningai, buvo nepagrįstas. Išvadą apie ieškinio nepagrįstumą lemia teismo sprendimas jį atmesti. Ieškinio atmetimas taip pat lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas, atsakovas gali patirti nuostolių, todėl aktualus ir jų atlyginimo klausimas. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 146 str. 2 d. taikymo praktiką, yra nurodęs, kad naudodamasis CPK 146 str. 2 d. įvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2009; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-246/2012). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas pateikė PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias mokėjo už suteiktas paslaugas UAB „Dorsimus“ nuo 2012-02-29 iki 2012-07-31 (t. 1, b.l. 41-58) ir nuostolių apskaičiavimą, pagal kurį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuo 2012-02-10 iki 2012-07-03 dėl kainų, numatytų buvusiose ir naujose sutartyse, skirtumų patyrė 48 098,71 Lt nuostolių (t. 1, b.l. 23). Kolegijos vertimu duomenų, patvirtinančių ieškovo susidariusius nuostolius, pateikta pakankamai.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į paties ieškovo veiksmus, kuriais jis prisidėjo prie patirtų nuostolių padidėjimo ir šiuo veiksmus įvertino tinkamai, todėl pagrįstai ir teisingai taikė CK 6.248 str. 4 d., įtvirtinančią, jog dėl žalos atsiradimo esant ir kreditoriaus kaltei, atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, pagrįstai ieškovo prašomus nuostoliu sumažindamas per pusę iki 24 049,36 Lt dydžio. Dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog dėl patirtų nuostolių kaltas yra pats ieškovas ir todėl jie negali būti priteisiami iš atsakovo, yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegijos atmetami. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių esmę ir tikslus, taip pat faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, tinkamai taikė aukščiau minėtą CK 146 str. 2 d., pagrįstai pripažino ieškovo reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo patirtus nuostolius. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą laiko nepagrįstu.

Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacine tvarka apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1210 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurios, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistinos ieškovui iš apelianto (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Panevėžio autobusų parkas“ iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski