- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-113-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41852-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. P., D. V., F. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams R. P., D. V., F. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. B. 2014 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu , kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 2 003 EUR žalos - 3 EUR turtinės žalos ir 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimą ir sudarytus nepatogumus bei trukdymą ginti ieškovo ir jo artimųjų teises Lietuvos teritorijoje, sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir teisėjui D. V., Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai R. P., Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teisėjai F. V..
Pagal formuojamą teismų praktiką visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu, todėl teismas ieškovui pasiūlė patikslinti ieškinį, nurodant, jog atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Be to teismas nustatė, kad ieškinyje nėra aiškiai suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, t.y. nėra aišku, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir koks konkretus reikalavimas grindžiamas. Ieškovas prašo priteisti 3 EUR turtinę žalą, kurią patvirtina pašto kvitas siųsti atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties panaikinimo, ieškinio siuntimas į civilinę bylą Nr. 2-35086-2014 ir šio ieškinio dėl žalos atlyginimo siuntimas registruotu paštu. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad visi ieškiniui pagrįsti įrodymai yra civilinėje byloje Nr. 2-35083-872/2014, kurią prašė prijungti prie šios civilinės bylos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo nurodomoje byloje pateikti įrodymai dėl 3,35 Lt pašto išlaidų, patirtų siunčiant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo dėl 2014 m. rugpjūčio 4 d nutarties, o kito byloje esančio kvito kopija nėra susijusi su procesinių dokumentų siuntimu į minėtą administracinę bylą ar civilinę bylą Nr. 2-35083-872/2014. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškovas prašo priteisti jam padarytą neturinę žalą, kurią vertina 2 000 EUR suma, sprendė, jog pagal ieškovo reikalavimą ir ieškinio turinį nėra aišku, iš ko jis kildina prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą, kuo ji pasireiškė (kokius konkrečius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ar pan. patyrė ieškovas), kaip įvertintas neturtinės žalos dydis, kaip ji siejama su teisėjų veiksmais ieškovo nurodomose bylose. Taip pat ieškinyje ieškovas nenurodė aplinkybių dėl atsakovo minimos diskriminacijos jo atžvilgiu bei tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovas prie ieškinio pridėjo voko kopijas, kurios nėra tinkamai patvirtintos, todėl ieškovui nustatė terminą pateikti teismui prie ieškinio pridedamų dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas. Kadangi ieškovas ieškinyje nurodė, kad gina savo ir artimųjų teises ir interesus, teismas ieškovą įpareigojo pateikti paaiškinimus, ar ieškinį teikia tik savo vardu, ar taip pat atstovaudamas ir kitų asmenų interesus bei ar turi tam įgaliojimus.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog teismas šališkai nutarė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir iš atsakovo atstovų tarpo pašalino teismą ir teisėjus. Pažeistos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos, yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai ir nukrypta nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Tame pačiame teisme dirbantys teisėjai yra gerai pažįstami, nuolat bendrauja, dėl ko procesinio sprendimo turiniui gali turėti įtakos įvairios subjektyvaus pobūdžio nuostatos ar kriterijai. Nutartyje nustatyta, kad nėra aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, neaišku kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir koks reikalavimas grindžiamas. Tačiau ieškovo reikalavimas yra aiškus ir konkretus - dėl žalos atlyginimo, padarytos neteisėtais šalinamų iš atsakovo atstovų tarpo teisėjų veiksmais, kurie labai aiškiai nurodyti ieškinyje. Ieškinio priėmimas tyčia vilkinamas. Įrodymų nepateikimas ar nenurodymas ir kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, nėra pagrindas ieškinio priėmimo stadijoje atsisakyti priimti ieškinį ir taikyti trūkumų šalinimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas, teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad turtinę ir neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo ir teisėjo D. V., Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos R. P., Vilniaus miesto apylinkės teismo ir teisėjos F. V. veiksmų, minėtiems asmenims atsisakius išnagrinėti apelianto skundą administracinėje byloje (Nr. I-9222-208/2014), vilkinant administracinės bylos nagrinėjimą (I-7114-37/2014), nustačius ieškinio trūkumus apelianto inicijuotoje civilinėje byloje (Nr. 2-35083-872/2014) bei siunčiant apeliantui procesinius dokumentus. Dėl nurodytų teismų galimų neteisėtų veiksmų pateiktu ieškiniu apeliantas prašė priteisti bendrą 2003 EUR žalą. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apelianto 2014 m. gruodžio 1 d. teismui pateiktą ieškinį bendrų ir papildomų - formos bei turinio reikalavimų aspektu, skundžiama nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys yra su trūkumais, todėl nustatė terminą jiems pašalinti.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jis be kita ko, įpareigotas patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, nurodyti, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius ieškovo jau patirtus nuostolius prašoma kompensuoti, tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo jį pašalinti ieškinio trūkumus, nes pateiktame ieškinyje yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, prašoma priteisti suma, suformuluotas reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka, atkreipdamas dėmesį, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.).
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo ieškinio netikslumus, kurie reikšmingi, nustatant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikštus reikalavimus, todėl įpareigojo ieškovą per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Apelianto pateikto ieškinio turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškinio trūkumą dėl neaiškiai nurodyto ieškinio faktinio pagrindo, nes iš pateikto ieškinio turinio nėra neaišku, koks priežastinis ryšys tarp visų apelianto įvardintų teismų ir teisėjų galimų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant administracines ir civilinę bylas ir apelianto prašomos priteisti bendros 2003 EUR žalos atlyginimo. Tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 135 str. 1 d. 2 p.; 12 str.); nenurodžius šių aplinkybių, neaiškios bylos nagrinėjimo ribos; pagal pateiktą ieškinį nagrinėjant bylą būtų apsunkinta priešingų šalių teisė teikti atsikirtimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turi būti pašalinti ieškinio trūkumai.
Be to vienu iš ieškinio trūkumų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos įstatymų numatyta tvarka (CPK 114 str. 1 d.). Pažymėtina, kad iš ieškovo neturi būti reikalaujama pateikti patvirtintas kopijas teismų procesinių sprendimų, kuriuos teismas gali nesudėtingai gauti pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, tuo tarpu kiti teismui pateikiami dokumentai, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus.
Atskirajame skunde rašoma ir apie teisėjo, sprendusio apelianto ieškinio priėmimo klausimą, šališkumą - nušalinimą nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, nes pateikto ieškinio faktinį pagrindą sudaro ir to paties teismo bei jame dirbančių teisėjų neteisėti veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teisėjo nušalinimo klausimai turi būti sprendžiami CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl apelianto keliamos konkretaus teisėjo galimybės nagrinėti tą ar kitą bylą klausimais, taip pat neturi įgalinimų spręsti ir dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Nepagrįstas ir atskirojo skundo teiginys, kad skundžiama nutartis naikintina ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų tarpo pašalino apelianto atsakovais įvardintus teismus ir teisėjus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d.). Vadinasi, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant administracinę ar civilinę bylą, gali būti pareikštas tik valstybei. CK 6.272 straipsnio 2 dalies norma, reglamentuojanti minėtos žalos atlyginimą, yra imperatyvi, todėl ieškinys negali būti reiškiamas teismui ar teisėjui, kurie atsakovais šiame procese būti negali. Dėl minėto teisinio reglamentavimo apeliantui pagrįstai buvo pasiūlyta patikslinti atsakovą, kuriam reiškiami reikalavimai (CPK 45 str.). Tokiu atveju apelianto pareikštas ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai (CK 6.272 str.) dėl galimų neteisėtų Vilniaus apygardos administracinio teismo ir teisėjo D. V., Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos R. P., Vilniaus miesto apylinkės teismo ir teisėjos F. V. galimų neteisėtų veiksmų (neveikimo) bus nagrinėjamas šioje byloje, jam tinkamai ištaisius ieškinio trūkumus.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Kadangi dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pasibaigė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovui A. B. nustatytinas naujas terminas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai jas taikė, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2015 m. kovo 20 d. (įskaitytinai) pašalinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams.