Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-16 · Administracinė byla Nr. eI2-4546-535/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-16
Bylos Nr.
eI2-4546-535/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09883-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
P. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM
Kategorijos
Administracinė byla Nr.eI2-4546-535/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09883-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. Z. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti 2023-11-15 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 23S205193 bei priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris turėjo Lenkijos išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023-04-24 iki 2026-04-24. Pareiškėjui 2023-11-17 įteiktas sprendimas „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“ Nr. 23S206290, sprendime nurodant, kad dėl jo yra įtrauktas įspėjimas atsisakyti leisti atvykti į nacionalinį registrą, tačiau joks sprendimas, kuriuo pareiškėjui būtų uždrausta atvykti į Lietuvą nebuvo įteiktas. Užsieniečio atstovas 2023-11-22 raštu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas suteikti jam informaciją/sprendimus, kurių pagrindu asmeniui uždrausta atvykti/įtrauktas įspėjimas į nacionalinį registrą dėl atsisakymo leisti atvykti (įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimą dėl draudimo atvykti/grąžinimo, jei tokie yra). 2023-11-28 Migracijos departamentas (toliau ir – Atsakovas) pareiškėjo atstovams atsiuntė raštą, pateikė pareiškėjo atžvilgiu priimtą 2023-11-15 sprendimą Nr. 23S205193, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos .

LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. – VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio sprendimo turiniui.

Ginčijame Sprendime nurodoma, kad 2023-10-13 atsakovas gavo informaciją iš VSAT, kad 2023-05-26 VSAT priėmė sprendimą Nr. 23S75747, kuriuo minėtam užsieniečiui atsisakyta leisti atvykti kertant sieną, neįleidimo priežastis – turi netikrą, suklastotą, padirbtą vizą ar leidimą laikinai gyventi (žr. Sprendimo 1 l.), Sprendime nurodant, kad VSAT tikrinimo metu nustatyta, kad leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje yra visiška klastotė. Iš nurodyto seka, kad esminė priežastis, lėmusi sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvą priėmimą yra informacija, gauta iš VSAT apie Lenkijos išduoto leidimo gyventi suklastojimą.

Pareiškėjas nesupranta priežasčių, kodėl jam Lenkijos išduotas leidimas gyventi apskritai gali būti laikomas/ pripažintas suklastotu. Taigi, iš ginčijamo Sprendimo turinio nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjo leidimas gyventi, išduotas Lenkijoje, pripažintas suklastotu. Nagrinėjamu atveju, ginčijame Sprendime nėra nurodytos konkrečios priežastys ir aplinkybės, kodėl jo turimas leidimas laikinai pripažintas suklastotu, kas nesuderinama su gero administravimo principu. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, netinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, neveikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Taigi, skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas bei nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad 2023 m. gegužės 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinė atliko pareiškėjo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi (Lenkijos) turi klastojimo požymių. Pareiškėjui 2023 m. gegužės 26 d. surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. 23M75747. Neįleidimo priežastis - turi netikrą, suklastotą, padirbtą vizą ar leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamentui patikrinus pareiškėjo duomenis, nustatyta, kad pareiškėjui nacionalinė viza ar leidimas gyventi išduoti nebuvo. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. spalio 4 d. dirbo UAB „Nermeka“, nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dirbo UAB „Denverus“. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 16.1 p., šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, nes atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą, vizą ar leidimą gyventi, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamame sprendime turėjo būti nurodytos priežastys, kodėl pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi buvo laikomas suklastotu. Migracijos departamentas pagal kompetenciją nevertina ar dokumentas yra suklastotas. Teisės aktai nenumato tokių Migracijos departamento funkcijų. Informaciją, kad pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi turi klastojimo požymių Migracijos departamentas gavo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kas yra nurodyta ginčijamame sprendime.

Mano, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT su pareiškėjo skundu nesutinka, paršo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 26 d. 06 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos kaip keleivis atvyko į Šumsko pasienio kontrolės punktą, kur tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos pareigūnams patikrinus šio trečiosios šalies piliečio asmens dokumentus buvo nustatyta, jog jo pateiktas Lenkijos Respublikos leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiška klastotė: dokumentas neatitinka nustatyto pavyzdžio, apsauginis tinklelis atliktas rašaliniu spausdintuvu, pagamintas ne iš polikarbonato, imituotas lazerinis graviravimas, nėra mikroteksto, imituota UV apsauga.

Įvertinus šiuos specialisto išvados duomenis pareiškėjui buvo surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. 23S75747 (neįleidimo priežastis (D) – turėjo netikrą, suklastotą, padirbtą vizą ar leidimą gyventi), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) išimtas, šio asmens duomenys suvesti į Migracijos departamento duomenų registrą „MIGRIS“ o pareiškėjas sugrįžo į Baltarusijos Respubliką (priedai Nr. 2, 3, 4, 5 ir 6).

Remdamasis šiais įrašais minėtame duomenų registre, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 23S205193 uždrausti pareiškėjui nuo 2023 m. m. lapkričio 15 d. trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į Lietuvos Respubliką atvykstantiems ir išvykstantiems iš jos užsieniečiams taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos, t. y. tarnybos struktūrinių padalinių pareigūnai.

Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, trečiosios šalies piliečiui, be kitų būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų, yra privalu turėti galiojantį kelionės dokumentą (6 straipsnis 1 dalis a) punktas) ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas).

Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalies a) punkto i) papunktyje numatyta, kad turi būti patikrintas trečiosios šalies piliečio tapatybės ir pilietybės bei kelionės dokumento autentiškumas ir tinkamumas kirsti sieną.

2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą, 1 straipsnyje nurodyta, kad I priede yra išvardinti trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą.

Šio Reglamento I priede numatyta, kad Baltarusijos Respublikos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Baltarusijos Respublikos piliečiams būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint – galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

Tarnybos pareigūnai pasienio tikrinimo metu taip pat vadovaujasi 2022 m. spalio 28 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirta valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2019) 7131 (toliau – Šengeno vadovas). Šis dokumentas yra skiriamas visų Šengeno valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti, vykdant asmenų kontrolę prie sienų. Valstybės narės šį Šengeno vadovą turi naudoti kaip pagrindinę praktinę priemonę atliekant savo sienų kontrolės užduotis.

Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“, 2.1 papunktyje numatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas – patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas.

Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio 9 punkte „atsisakymas leisti atvykti“ nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams turi būti atsisakyta leisti atvykti šiais atvejais:

jie neturi galiojančių kelionės dokumentų (a);

jie turi netikrą (suklastotą / padirbtą) kelionės dokumentą (b);

jie neturi galiojančios vizos, jeigu jos reikalaujama, leidimo gyventi arba ilgalaikės vizos, kurią išdavė Šengeno valstybė (c);

jie turi netikras (suklastotas / padirbtas) vizas ar leidimus gyventi (d);

jie neturi tinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (e);

jie jau praleido 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį) erdvėje be vidaus sienų kontrolės arba Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ar Rumunijos teritorijoje (f);

jie neturi pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui ir būdui arba lėšų grįžti į kilmės arba tranzito šalį (g);

jie yra asmenys, dėl kurių SIS arba nacionalinėse duomenų bazėse paskelbtas perspėjimas dėl draudimo atvykti (h);

jie kelia grėsmę vienos ar daugiau Šengeno valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (i).

Toks pats baigtinis priežasčių, dėl kurių būtina atsisakyti leisti atvykti trečiosios šalies piliečiui sąrašas yra ir „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ blanke, kuris nustatytas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje.

Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio 16 punkte „Suklastotų dokumentų žymėjimas“ nustatyta, kad jeigu atlikdamas patikrinimus kertant sieną sienos apsaugos pareigūnas aptinka dokumentą, kuris yra suklastotas, jis turėtų atsisakyti leisti trečiosios šalies piliečiui atvykti ir pažymėti dokumentą, kaip numatyta Šengeno sienų kodekse. Taip pat nurodyta, kad sienos apsaugos pareigūnas turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią tolesniam suklastoto dokumento naudojimui. Tam tikslui pasiekti jis paprastai turėtų konfiskuoti dokumentą.

Sienos kontrolės nuostatai, patvirtinti tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Sienos kontrolės nuostatai) reglamentuoja sienos stebėjimo ir patikrinimų kertant valstybės sieną planavimą, organizavimą ir vykdymą tarnybos struktūriniuose padaliniuose, įgyvendinančiuose tarnybos funkcijas pasienio ruože, teritorinėje jūroje, jūrų, oro uoste ir (ar) kitoje nustatytoje teritorijoje.

Sienos kontrolės nuostatų 6 skirsnyje „Patikrinimas kertant sieną autokelių pasienio kontrolės punktuose“ numatyta, kad pareigūnas (-ai), vykdantis (-ys) užduotį „Dokumentų tikrinimas“, privalo: Šengeno teisyno nustatyta tvarka nuodugniai patikrinti trečiųjų šalių piliečius (236.2 papunktis); kilus įtarimui, kad tikrinamas dokumentas yra suklastotas ar priklauso kitam asmeniui, nedelsdamas informuoti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnįjį (236.4 papunktis); priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti, asmeniui atvykti ar išvykti, apie aptiktą pagal duomenų bazes ir registrus paieškomą asmenį, transporto priemonę, daiktą ar suklastotą, negaliojantį, netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą, taip pat apie nustatytus teisės pažeidimus pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam (236.5 papunktis); dokumentus tikrinti vadovaujantis Dokumentų tikrinimo instrukcija, patvirtinta Tarnybos vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-705 „Dėl asmenų vykstančių per valstybės sieną, kelionės dokumentų žymėjimo ir dokumentų tikrinimo instrukcijų patvirtinimo“ (toliau – Dokumentų tikrinimo instrukcija, 236.7 papunktis).

Sienos kontrolės nuostatų 5 skirsnyje „Antros linijos patikrinimas“ numatyta, kad pareigūnas, vykdantis užduotį „Antros linijos patikrinimas“, privalo, naudojantis specialiomis duomenų bazėmis, informacinėmis sistemomis, techninėmis priemonėmis atlikti asmens kelionės ir kitų dokumentų, kurie sukėlė įtarimus, nuodugnius antros linijos patikrinimus (232.2 papunktis); atliekant nuodugnų dokumentų patikrinimą, vadovautis Dokumentų tikrinimo instrukcija (232.3 papunktis).

Dokumentų tikrinimo instrukcija nustato pagrindinius dokumentų tikrinimo reikalavimus. Joje nustatyta, kad tikrinant dokumentus būtina: apžiūrėti pateiktą dokumentą, nustatyti jo rūšį (3.3 papunktis); įsitikinti, ar egzistuoja dokumentą išdavusi šalis ar organizacija; jei dokumentas nepažįstamas ar nematytas, būtina taikyti nuodugnų dokumentų tikrinimą (3.4 papunktis); teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti dokumentą Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (3.9 papunktis); panaudojant technines priemones (lupą, ultravioletinę lempą ir pan.) patikrinti ir įvertinti dokumento išvaizdą, puslapių skaičių ir jų eiliškumą, esamus blanko, popieriaus, šrifto, rekvizitų pažeidimus, dokumento numerį, įskaitant perforaciją, spausdinimo būdus (pvz., ofsetas ar rašalinis, lazerinis spausdintuvas), rekvizitų užpildymo techniką, esamus popieriaus ir kitus apsaugos elementus (3.10 papunktis).

Nustačius asmenį, pateikusį klastotą kelionės dokumentą, vadovautis Tarnybos vado 2008 m. gruodžio 24 d. rašte Nr. (21)-14-5297 „Dėl klastotų dokumentų žymėjimo ir sulaikymo turint klastotus dokumentus“ (toliau – raštas dėl klastotų dokumentų) pateiktomis rekomendacijomis (7 punktas), jog suklastotą dokumentą pateikus trečiosios šalies piliečiui, suklastotas dokumentas paimamas, asmuo neįleidžiamas į šalį ir grąžinamas į valstybę, iš kurios atvyko (1.3 papunktis).

Nagrinėjamuoju atveju, 2023 m. lapkričio 11 d. 06 val. nustačius faktą, jog vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Šumsko pasienio kontrolės punkte atlikdamas pasienio tikrinimo procedūras pareiškėjas pateikė suklastotą Lenkijos Respublikos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybos pareigūnų pareiškėjui buvo surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną (D, t. y. turėjo netikrą, suklastotą, padirbtą vizą ar leidimą gyventi).

Atkreipia dėmesį, kad šis užsienietis minėto tarnybos pareigūnų 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo atsisakyti jam leisti atvykti kertant sieną Nr. 23S75747 teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, pretenzijų raštu tarnybai taip pat neteikė. Visa šio įvykio patikrinimo medžiaga nustatyta tvarka buvo patalpinta Migracijos departamento duomenų registre MIGRIS (priedai Nr. 7, 8 ir 9) ir akivaizdu, kad šioji valstybės institucija, įvertinusi ją duomenų visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, negalėjo nesivadovauti įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga, gavus grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinančių paminėtųjų valstybės institucijų išvadas kad pareiškėjas pateikė netikrą leidimą gyventi, priimti kitokį nei kad buvo priimtas sprendimas.

Pabrėžia, jog įstatymas nenumato jokių išimčių kad galėtų būti netaikomos šios imperatyvios įstatymo nuostatos.

Nagrinėjamuoju atveju tarnybos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka atliko pareiškėjo – trečiosios šalies piliečio pasienio tikrinimo procedūras ir nustatę, jog jo pateiktas Lenkijos Respublikos leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiška klastotė, priėmė vienintelį teisės aktų nustatytą teisėtą sprendimą - atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant valstybės sieną.

Mano, kad nagrinėjamuoju atveju vertinant pareiškėjo pateiktus argumentus turėtų būti atsižvelgta į jo pateiktų duomenų pakankamumą, jų nuoseklumą, teiginių logiškumą įstatymo viršenybės principo bei aktualios teismų praktikos aspektu.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus, nes asmuo buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-05-26 VSAT VPR Kenos pasienio užkardos Šumsko PKP į Lietuvos Respubliką neįleistas vykęs P. Z.. Pasienio patikrinimo metu jis pateikė leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023-04-24 iki 2026-04-24. Tikrinimo metu nustatyta, kad leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje yra visiška klastotė. 2023-05-26 VSAT priėmė sprendimą Nr.23S75747, kuriuo pareiškėjui atsisakyta leisti atvykti kertant sieną. Neįleidimo priežastis – turi netikrą, suklastotą, padirbtą vizą ar leidimą laikinai gyventi.

2023-10-23 šią informaciją gavo Migracijos departamentas.

Departamentas patikrino pareiškėjo duomenis Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose ir nustatė, kad jam nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza. Pareiškėjas nuo 2022-09-06 iki 2022-10-04 dirbo UAB „Nermeka“. Nuo 2023-08-22 iki dabar dirba UAB „Denverus“. Pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 133 str. 1d. , NAS taisyklių 15 p., Kriterijų vertinimo tvarkos 16.1 p. priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3m.), nes asmuo buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką.

Pagal Įstatymo 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos respubliką ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui. Atsakovas , įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, nes pateikė suklastotą leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje, jo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, todėl , vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.1 p. , pagal kurį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, nes atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą, vizą ar leidimą gyventi, nustatė 3 m. draudimo atvykti laikotarpį. Teismas vertina šį laikotarpį kaip proporcingą, atitinkantį Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus. Migracijos departamentas gavo informaciją iš VSAT, jog pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi turi klastojimo požymių ir tai pagrįstai nurodė ginčijamame Sprendime. VSAT konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas Lenkijos Respublikos leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiška klastotė: dokumentas neatitinka nustatyto pavyzdžio , apsauginis tinklelis atliktas rašaliniu spausdintuvu, pagamintas ne iš polikarbonato, imituotas lazerinis graviravimas, nėra mikroteksto, imituota UV apsauga. Įvertinus šiuos specialisto išvados duomenis, pareiškėjui buvo surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr.23S75747 (neįleidimo priežastis (D) – turėjo netikrą, suklastotą, padirbtą vizą ar leidimą gyventi), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu leidimas gyventi išimtas, pareiškėjo duomenys suvesti į „MIGRIS“ sistemą, o pareiškėjas sugrįžo į Baltarusijos Respubliką. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, rėmėsi VSAT įrašais minėtame duomenų registre.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, nepažeidė VAĮ 10 str. nuostatų, todėl skundžiamas Departamento 2023-11-15 sprendimas Nr. 23S205193, laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjo skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo P. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja i Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė