- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- N-444-1676-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ir I. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimo I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 15 d. vairuodamas keturratį motociklą elgėsi neatsargiai ir pavojingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas priešpriešine eismo juosta sąmoningai trukdė kitų transporto priemonių eismą, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nedavė kelio artėjančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais specialiaisiais garso signalais ir švyturėliais, nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustoti. Protokole pažymėta, jog I. M. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 17, 125 ir 191 punktų reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo I. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam 3200 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir dviem mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvykio aplinkybes ir I. M. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole, schemoje, nuotraukose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, paaiškinimuose, eismo įvykio vietos schemoje, išraše iš duomenų bazės apie asmenį nurodyti faktai. Pažymėjo, jog bylos metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad I. M., vairuodamas keturratį motociklą, nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nurodė, jog neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje bei kitiems byloje esantiems duomenims. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, jog jis nematė įjungtų mėlynų ir raudonų žybčiojančių švyturėlių bei negirdėjo specialaus garso signalo ir raginimo sustoti, teismas vertino kaip gynybinę I. M. poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje, teisenas I. M. atžvilgiu teismas nutraukė, nenustatęs šių pažeidimų sudėties, kadangi byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog I. M. kėlė grėsmę eismo saugumui. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę.
Šalies argumentai
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir grąžinti teismui bylą nagrinėti iš naujo. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai I. M. atžvilgiu nutraukė teiseną už administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje padarymą. Atkreipia dėmesį, jog surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodyti KET pažeidimai, įrodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo pavojingai. Taip pat pažymėjo, jog teismas nepagrįstai nutarime konstatavo, kad I. M. vairuodamas keturratį motociklą, manevruodamas važiuojamoje kelio dalyje netrukdė policijos pareigūnams jį aplenkti, bet mėgino apvažiuoti gatvės duobes, kadangi tai visiškai prieštarauja policijos pareigūnų parodymams. Nurodo, jog KET draudžia kliudyti lenkti paskui važiuojančiam automobiliui ir važiuojamoje dalyje esančios duobės nesuteikia pirmumo nei vienai transporto priemonei. Pažymi, kad pavojingas transporto priemonės vairavimas priskiriamas prie šiurkščių administracinės teisės pažeidimų, kadangi pavojus kyla ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.
I. M. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog nepadarė jokių pažeidimų, galėjusių jį paskatinti bandyti išvengti policijos pareigūnų patikrinimo. Pažymi, jog nuo pat pradžių teigė, kad iš paskos važiuojančio policijos automobilio iš karto nepastebėjo, kadangi buvo su šalmu, o transporto priemonės variklis labai triukšmingas. Teigia, jog kaltu yra pripažintas vien remiantis policijos pareigūnų R. M. ir G. L. parodymais, kurie skundžiamame nutarime įvertinti kaip nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems bylos duomenims. Abejoja, jog liudytojų M. G. ir M. P. parodymai patvirtina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. I. M. taip pat abejoja ir policijos pareigūnų nešališkumu, kadangi policijos automobilis, dėl policijos pareigūno nesilaikymo KET 190 punkte nurodytų specialiųjų transporto priemonių vairuotojams keliamų reikalavimų, atsitrenkė į jo vairuotą keturratį motociklą, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, dėl šio įvykio policijos pareigūnui R. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog Institucijos apeliaciniame skunde remiamasi vien policijos pareigūnų teisme išsakytais parodymais, kurie prieštarauja jų pačių rašytiems tarnybiniams pranešimams. I. M. nuomone, Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas.
Nesutikdama su I. M. apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vadyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog administracinių teisės pažeidimų padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, liudytojų parodymais. Institucija teigia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, jog jis negirdėjo ir nematė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, turėtų būti vertinami kaip gynybos pozicija, nes jis ir kito keturračio vairuotojas buvo persekiojami ir stabdomi pakankamai ilgą laiko tarpą, o motociklų vairuotojai ne kartą buvo atsigręžę policijos pareigūnų pusėn, matė, kad yra persekiojami. Šią aplinkybę patvirtina ne tik policijos pareigūnų parodymai bet ir liudytojų M. G. bei M. P. rašytiniai paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
I. M. apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu I. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, išsamiai išanalizavo šioje situacijoje taikomas teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas dėl I. M. kaltės padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 257 straipsnis įpareigoja organą ar pareigūną, nagrinėjantį bylą, įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Šios įrodymų vertinimo tvarkos pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Nors apeliantas nuo pat pradžių neigė, jog policijos pareigūnai jį stabdė, tačiau jo kaltė padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais duomenimis.
Apeliaciniame skunde I. M. teigia, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė vadovaudamasis vien policijos pareigūnų parodymais, kurių objektyvumu jis abejoja. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtina ir nepaklusimą teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti tiesiogiai mačiusių liudytojų M. G. ir M. P. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog jie matė, kaip policijos ekipažas įsijungęs garsinį signalą bei švyturėlius nusivijo du keturračius (b. l. 19, 20). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir pats neneigia, jog iš jo paskos važiavo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais (b. l. 14), kurį jis pamatę norėdamas daryti posūkį. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnų nurodomas keturračio persekiojimo kelias sutampa su keliu, kuriuo važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir šiame kelyje buvo ne vienas posūkis, kuomet I. M., važiuodamas transporto priemone, kurioje nėra galinio vaizdo veidrodėlių, turėjo apsidairyti ir pamatyti, jog jį persekioja policijos automobilis. Policijos pareigūnų parodymai sutampa su byloje surinktais kitais įrodymais, todėl abejoti, jog I. M. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, pagrindo nėra. Kitų byloje apklaustų bei pateikusių rašytinius paaiškinimus liudytojų parodymai nėra vertinami, kadangi jie tiesiogiai nematė KET pažeidimo fakto, o atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas I. M. suformuluotas dar ir dėl to, kad jis, vairuodamas keturratį motociklą elgėsi neatsargiai ir nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, be priežasties važiavo ne prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sąmoningai trukdė kitų transporto priemonių eismą, nedavė kelio artėjančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais specialiaisiais signalais, t. y. iš chuliganiškų paskatų, manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, važiuodamas priešpriešine eismo juosta kėlė realų pavojų žmonių ir eismo saugumui.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad I. M. veika nelaikytina chuliganišku vairavimu. Byloje esančiuose policijos pareigūnų R. M. ir G. L. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad dirbdami ekipaže, pareigūnai pastebėjo, jog užsidegus žaliam šviesoforo signalui didindami greitį nuvažiavo du keturračiai motociklai, vienas jų buvo be valstybinio numerio ženklo ir šio keturračio vairuotojas pakėlęs motociklą ant galinių ratų į posūkį įvažiavo paguldydamas transporto priemonę ant kairuojo šono, vėliau abu keturračiai motociklai padidinę greitį nuvažiavo, pastebėjus tokį pavojingą vairavimą, įjungę garso signalus keturračius motociklus policijos pareigūnai pradėjo persekioti, o juos prisivijus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, blokuodamas jiems kelią, trukdė jį aplenkti. Iš esmės tokias pačias aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, papildomai pažymėdami, jog taip pavojingai vairuodami jei galėjo sukelti eismo įvykį (b. l. 61, 62). Policijos pareigūnų paaiškinimai ir parodymai nuoseklūs, logiški, todėl pagrindo jais nesiremti nėra, be to pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog jis važiavo iš paskos keturračio motociklo, kuris kėlė grėsmę aplinkiniams, gerai nepažinodamas apylinkių (taip teigia pats I. M.) jis nepamesdamas šio vairuotojo iš akių sekė iš paskos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodęs, jog gatvių, kuriomis buvo persekiojami keturračiai motociklai, danga yra prastos būklės dėl ko I. M. galėjo manevruoti važiuojamoje kelio dalyje, o ne trukdyti policijos pareigūnams jį aplenkti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo net nenurodė tokios aplinkybės. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas, nuolat keičiant važiavimo kryptį yra nesuderinamas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. KET 191 punkte įtvirtinta transporto priemonės vairuotojo pareiga nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms. Iš byloje surinktos medžiagos akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik nedavė kelio specialiajai transporto priemonei, bet ir blokavo jai kelią pavojingai vairuodamas kelyje. Taigi I. M. savo vairavimu padarydamas kelis KET pažeidimus iš eilės kėlė pavojų kelyje, privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti savo judėjimo kryptį, kas atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje dispoziciją.
Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nesunkindamas apelianto padėties ir pripažindamas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltu dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui negrąžina, tačiau skundžiamą nutarimą pakeičia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
I. M. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ir apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimą pakeisti, nutarimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
I. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir dviem mėnesiams.
I. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 400 (keturių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.
I. M. galutinai subendrinus nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį paskirti 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir dviem mėnesiams.
Nutartis neskundžiama.