Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Irina Serafin, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-10-14 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausme laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2021-05-06;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-08-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausme bauda 40 MGL (2000 Eur);

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022-10-06 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-08-11 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, bausme laisvės apribojimu 8 mėnesiams ir bauda 38 MGL (1900 Eur). Bausmę atliko 2023-07-10. Turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

Ž. G. 2024-10-01, apie 20.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,59 promilių girtumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui su nepilnamete podukra K. I., jis tyčia pastarajai vieną kartą kumščiu sudavė į kairės pusės veido sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai nepilnametei podukrai K. I. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kairiojo skruosto srities sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamojo Ž. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo parodymais (b. l. 30-33, 162-165), nukentėjusiosios K. I. parodymais (b. l. 137-139), liudytojos I. G. apklausos protokolu (b. l. 5-10), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 22-24), kitų objektų apžiūros protokolu (garso ir vaizdo įrašais) (b. l. 88-90, 114).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

4. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 50,10 Eur sumai (b. l. 122-123) Ž. G. atlygino (b. l 141-142), todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

6. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius), kaltinamasis ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 184-191), administracine tvarka 3 metų laikotarpyje baustas, baudos sumokėtos (b. l. 195-199), dirba (b. l. 192-194).

7. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš griežtesnių bausmė rūšių – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismas daro išvadą, kad bausmė areštas 60 parų, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad jo nusikalstamas elgesys kartojasi, nusikalstama veika padaryta prieš nepilnametį šeimos narį, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

8. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, remiantis BK 64¹ straipsniu bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.

9. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

10. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti Ž. G. skirtinos arešto bausmės vykdymą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netaikant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant pareigas, kurios teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti. Pažymėtina, kad jam šioje byloje pirmą kartą skiriama arešto bausmė BK 75 straipsnio prasme. Byloje nėra duomenų, kad Ž. G. atžvilgiu yra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Jo padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais. Jis dirba. Taigi kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Ž. G. elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, kad, Ž. G. nesilaikant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba turės pareigą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

11. Atidedant Ž. G. arešto bausmės vykdymą 9 mėnesiams (arešto bausmės atidėjimo termino vidurkis – 7,5 mėnesio) be intensyvios priežiūros įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar gydymu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktai) bei, siekiant teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, Ž. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

12. Kaltinamajam BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme (b. l. 177-179).

13. Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis) (b. l. 175).

14. Kaltinamajam Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 180-183), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

15. Ž. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-10-01 21.05 val. iki 2024-10-03 08.58 val. (b. l. 54-56, 60-61). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu Ž. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę areštą 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. G. paskirti galutinę bausmę areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti Ž. G. paskirtos bausmės arešto 40 parų vykdymą 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę Ž. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024-10-01 21.05 val. iki 2024-10-03 08.58 val. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai.

Ž. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.