Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. V. prašymą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos bei jam paskirta galutinė subendrinta bausmė- 500 MGL 18830 Eur dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirtas 49 294,15 Eur turto konfiskavimas šią sumą išieškant iš V. V.. Panevėžio valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai priteisiant iš V. V. 6358,61 Eur, BUAB “X“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo UAB „Y“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai priteisiant iš V. V. 122210 Eur.

2. Nuteistasis prašo konstatuoti, kad baudžiamojoje byloje suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir tokiu būdu atleisti jį nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės-18830 Eur baudos ir 49294,15 Eur turto konfiskavimo įvykdymo.

2.1. Pareiškime nurodo, kad ne dėl nuteistojo kaltės bausmės virš devynerių metų neįvykdyta, o neįvykdyta bausmė negali atlikti savo paskirties.

2.2. Anot pareiškimo, visą laikotarpį nuo nuteisimo V. V. dirbo, nesislapstė, tačiau nei bauda, nei turto konfiskavimas nebuvo įvykdyti ar pradėti vykdyti. Be neįvykdytos bausmės nuteistąjį taip pat slegia didelės skolos tretiesiems asmenims, jis jokio turto neturi, dėl ko nori siekti fizinio asmens bankroto. Prie pareiškimo pridedamos darbo užmokesčio pažymos su išskaičiuotomis sumomis pagal vykdomuosius raštus patvirtina, kad iš jo darbo užmokesčio nuolat išieškomos sumos kreditoriams, tačiau per devynis metus nei karto nebuvo pradėtos vykdyti išskaitos nuosprendžiu paskirtų baudų ir turto konfiskavimo išieškojimui.

2.3. Nurodo, kad nuteistasis nėra skolingas VMI ar Sodrai, nuoširdžiai pasikeitė, nepažeidinėja įstatymų ir nori oriai ir garbingai auginti savo nepilnamečius vaikus, o per devynerius metus neišieškota bausmė apsunkina galimybę bankrutuoti kaip fiziniams asmeniui, kad sustabdyti savo, bei išlaikomų nepilnamečių vaikų finansinės būklės pablogėjimą.

2.4. Prašo įvertinti, kad jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs ir toliau ruošiasi gyventi pilnavertį bei sąžiningą gyvenimą.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo jo prašymą tenkinti.

4. Nuteistojo prašymas netenkinamas.

5. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

6. Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad 2015 m, gruodžio 15 d. V. V. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus V. V. apeliacinį skundą ( 13 t., b.l.92-117, 198-216). Nuosprendžiu V. V. buvo įpareigotas jam skirtą 18830 Eur baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vykdomasis raštas dėl 49 294,15 Eur konfiskavimo antstolės J. B. kontorai išsiųstas 2016 m. gegužės 12 d. ( 14; t.b.l.2). V. V. nuosprendyje nustatytu terminu laiku nesumokėjus baudos 2017 m. gegužės 22 d. antstolės J. B. kontorai išsiųstas vykdomasis raštas, o 2020 m. vasario 21 d. paklausimas dėl informacijos apie išieškojimo vykdymą ( 14 t.b.l.7-10). Teismo posėdyje apklausta antstolė patvirtino, kad vykdomuosius raštu priėmė vykdymui dėl turto konfiskavimo 2016 m. gegužės 16 d., o dėl bausmės 2017 m. gegužės 25 d. ir atliko vykdomuosius veiksmus, buvo priimti patvarkymai, siųsti raginimai nuteistajam sumokėti baudą. Nuteistajam dokumentų neatsiėmus nurodytais adresais, pranešimai įteikti viešo paskelbimo būdu, skolininko sąskaitos areštuotos, iš atlyginimo pirmąją eile išieškomas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, todėl negali daugiau išieškoti, nes būtų pažeidžiami įstatymai. Aptarti duomenys, priešingai nei teigiama pareiškime rodo, jog nuosprendis buvo perduotas vykdyti per įstatymo nustatytą terminą ir pradėtas vykdyti, o jo neįvykdymas yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, t.y. per mažų nuteistojo gaunamų pajamų iš kurių pirmiausia vykdomi pirmos eilės išieškojimai.

7. Nors Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu V. V. paskirta bausmė laiku neįvykdyta, tačiau taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo ieškinio senatį nėra jokio pagrindo. Kaip jau aptarta nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą BK 96 straipsnio 3 dalyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra skaičiuojami būtent tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis), toliau pradėjus vykdyti nuosprendį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai nebeskaičiuojami ir nuosprendžiu paskirta bausmė (taip pat ir bauda) privalo būti vykdoma iki kol bus visiškai įvykdyta. Antstolė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą priėmė 2016 m. gegužės 12 d. dėl turto konfiskavimo ir 2017 m gegužės 22 d. dėl baudos išieškojimo, taigi nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigėsi pradėjus nuosprendį vykdyti kai BK 96 straipsnyje nustatytas 3 metų senaties terminas nebuvo suėjęs. Pažymėtina, kad nei specialios BK ar Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-) BPK normos nenumato teismui galimybės sutrumpinti BK 96 straipsnyje nurodytus terminus konstatavus, kad nuosprendžiu skirtą bausmę atlikti jau yra netikslinga.

8. Teismas akcentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti; atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad BPK 352 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Iš antstolės paaiškinimų matyti, kad V. V. nesikreipė į antstolę, dėl jog būtų inicijuojamas procesas ir bauda keičiama kita bausme, kurią jis galėtų atlikti, nustatyta, kad jis nebendradarbiavo su antstole ir nesidomėjo vykdymo procesu bei alternatyvomis dėl bausmės atlikimo neturint galimybės ją atlikti nuosprendyje nurodytu būdu.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms ir teismo argumentams V. V. prašymas konstatuoti, kad suėjo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir atleisti jį nuo bausmės atlikimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. V. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniams teismui skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.