- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- I-279-394/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00100-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014-06-25 iki 2015-05-19, būdamas Šiaulių TI parašė prašymą Šiaulių TI direktoriui, kad jam išduotų būtinas higienos priemones. 2014 m. liepos mėn. jam buvo išduota 50 ml dantų pastos, dantų šepetukas, vienas vienkartinis skustuvas ir vienas ritinėlis tualetinio popieriaus. Už šių priemonių išdavimą jis pasirašė specialiame žurnale ūkio dalyje. Šios priemonės buvo išduotos pagal 2009-03-09 Teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-79, kuris reglamentuoja, kad suimtiems asmenims kas mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, 50 ml dantų pastos, vienkartiniai skustuvai iki 4 vnt. Išduotos dantų pastos valant dantis tik 3 kartus po valgio į dieną užteko lygiai 15 dienų. Taigi 50 ml dantų pastos niekaip neužtenka vienam mėnesiui, tualetinio popieriaus taip pat užtenka tik 14 parų. Tokiu būdu žmogus negali pilnavertiškai atlikti būtiniausių higienos procedūrų, iš burnos ir dantų eina nemalonus kvapas, apsineša ir genda dantys, didelė tikimybė susirgti įvairiomis ligomis. Šiaulių TI pareigūnai atlieka savo funkcijas pagal įstatymą, t.y. išduoda 50 ml dantų pastos, bet dėl per mažo kiekio žmogus negali atlikti būtiniausių procedūrų, patiria diskomfortą, emocinį ir psichologinį stresą.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant (2, 74 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai – teismo šaukimu (75 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (66-70 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, taip pat suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Detalesnė aprūpinimo higienos priemonėmis tvarka nustatyta Šiaulių TI direktoriaus 2013-07-01 įsakymu Nr. 1/01-154 patvirtintu Šiaulių TI daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašu. Šios tvarkos 9 punkte nustatyta, kad suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su aplinkybe, jog tariamai jam išduodavo per mažai dantų pastos ir tualetinio popieriaus, t.y. pareiškėjas neginčija dantų pastos ir tualetinio popieriaus išdavimo fakto, jis skundžiasi tik per mažu jo kiekiu. Pareiškėjui jo buvimo Šiaulių TI metu higienos priemonės (tame tarpe dantų pasta ir tualetinis popierius) buvo išduodamos pagal nustatytas higienos normas ir atsižvelgiant į pareiškėjo prašymus. Šiaulių TI pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo dantų pastos ar tualetinio popieriaus kiekio labai individualios ir negali būti pripažintos pateisinamomis.
Atsakovas pažymi, kad nesudarė pareiškėjui blogesnių kalinimo sąlygų nei kitiems nuteistiesiems ir mano, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijų darbuotojų neteisėtos veikos ir žalos fakto. Nenustačius neteisėtos veikos ir žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas A. Š. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo tinkamai aprūpintas asmens higienos priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).
LR Suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01) 44 straipsnyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios LR higienos normas (1 d.). LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 63 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos HN 76:2010 4.20 punktas nukreipia į LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (keista 2009-03-19 įsakymu Nr. 1R-79), pagal kurias suimtieji ir nuteistieji turi būti aprūpinami tualetiniu popieriumi (1 rulonas 1 mėn.), dantų šepetėliu (1 vnt. mėnesiui), dantų pasta (50 ml mėnesiui), vienkartiniais skustuvais (iki 4 vnt. mėnesiui).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-154 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašas (49-50 b. l.) reglamentuoja Šiaulių TI esančių suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis tvarką ir apskaitą. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, priimti į Šiaulių tardymo izoliatorių, nemokamai aprūpinami patalyne, rankšluosčiais, apranga, indais ir asmens higienos priemonėmis vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis normomis. Vadovaujantis Aprašo 9-11 punktais, suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Būrio viršininkas prašymą užregistruoja ir įteikia įstaigos direktoriui, jo nesant – jį pavaduojančiam asmeniui arba įgaliotam asmeniui (Aprašo 9 p.). Direktoriui priėmus sprendimą dėl aprangos ir asmens higienos priemonių skyrimo, prašymas perduodamas Ūkio skyriaus komendantui, kuris vizuoja ir įteikia prašymą sandėlio darbuotojui (Aprašo 10 p.) Ūkio skyriaus sandėlininkas pagal vizuotus suimtųjų ir nuteistųjų prašymus išduoda aprangą ir higienos priemones, apie tai pažymi Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje (Aprašo 11 p.).
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas A. Š. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014-06-25 iki 2015-05-21, beveik 11 mėnesių (34-41 b. l.). 2014-06-25 A. Š. buvo užvesta Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sąskaita Nr. 1804, kurioje buvo daromi įrašai apie jo aprūpinimą patalyne, indais ir asmens higienos priemonėmis nuo 2014-06-24 iki 2015-07-09 (45-47 b. l.). Pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu į Šiaulių TI direktorių su prašymais išduoti higienos priemones kreipėsi septynis kartus: 2014-07-07, 2014-08-07, 2014-11-12, 2014-12-30, 2015-02-02, 2015-02-27 ir 2015-03-27 (61-65 b. l.). Ant šių prašymų esančios pastabos „Gavau“ ir pareiškėjo parašai bei Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui higienos priemonės pagal jo prašymus buvo išduotos. Tačiau pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (keista 2009-03-19 įsakymu Nr. 1R-79) suimtiesiems tualetinis popierius (1 rulonas), dantų šepetėlis (1 vnt.), dantų pasta (50 ml) ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.) turi būti išduodami kas mėnesį. Tuo tarpu iš pareiškėjo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos matosi, kad per vienuolika (ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2015-05-21) buvimo Šiaulių TI mėnesių pareiškėjas minėtomis higienos priemonėmis buvo aprūpintas tik septynis kartus ir tik pagal jo prašymus: 2014-06-23 jam buvo išduotas 1 vnt. tualetinio popieriaus (be prašymo), 2014-07-09 jam buvo išduotas dantų šepetėlis, dantų pasta ir 1 vnt. skutimosi peiliukų, 2014-08-14, 2014-11-13, 2015-01-03, 2015-02-05, 2015-03-04 ir 2015-04-07 – po 1 vnt. dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų ir tualetinio popieriaus. Nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei Aprūpinimo normos nenumato, kad higienos priemonės turi būti išduotos tik esant asmens prašymui, tokia tvarka nustatyta tik Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos apraše, kur nurodyta, kad pageidaujantis gauti higienos priemones suimtasis (nuteistasis) rašo prašymą įstaigos direktoriui, o jam priėmus sprendimą dėl higienos priemonių skyrimo, prašymas perduodamas ūkio skyriaus komendantui, kuris įteikia prašymą sandėlio vedėjui (49-50 b. l.). Kadangi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas įsakmiai numato, kad suimtieji (nuteistieji) turi būti aprūpinami asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas, t.y. kas mėnesį, asmens prašymo nebuvimas negali būti kliūtis joms išduoti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Šiaulių TI veikė pažeisdama nurodytą teisinį reguliavimą, kadangi pareiškėjui per 11 jo buvimo Šiaulių TI mėnesių higienos priemones (dantų šepetėlį, dantų pastą, po 1 vnt. vienkartinių skustuvų ir tualetinio popieriaus) išdavė tik septynis kartus. Taigi nurodytu aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą (CK 6.271 str.). Pareiškėjas teigia, kad nei išduotos 50 ml dantų pastos, nei tualetinio popieriaus neužtekdavo visam mėnesiui, tačiau tokį dantų pastos ir tualetinio popieriaus kiekį mėnesiui numato Aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, todėl jo pretenzijos dėl per mažo kas mėnesį išduodamo dantų pastos ir tualetinio popieriaus kiekio nepagrįstos.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo nedidelis ir dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio nesukėlęs žalos pareiškėjo fizinei būklei. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju higienos priemonių kiekvieną mėnesį neišdavimas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl dantų pastos trūkumo genda dantys, tačiau šis jo teiginys deklaratyvus, nesusietas su juo pačiu, pareiškėjas nenurodo, kad konkrečiai jam dėl dantų pastos trūkumo sugedo dantys ir teko juos gydyti, o pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje (8-31 b. l.) nėra įrašų apie jo apsilankymus pas odontologą. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o neigiami išgyvenimai, nepatogumai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgiama ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
Atsižvelgus į šioje byloje nustatytą pažeidimo mastą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas, nors ir nežymiai, tačiau viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT 2016-02-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-697-624/2016 ir kt.), taip pat įvertinus bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, tai, kad pažeidimu pareiškėjo sveikatos sutrikdymo negalėjo būti ir nebuvo sutrikdyta, kad pareiškėjas prašomos priteisti 11 000 Eur neturtinės žalos dydžio nepagrindė, kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kurios kompensavimui priteistina 50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.