- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2014-01-10
- Bylos Nr.
- I-67-257/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Marytė Švažienė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė, Giedrė Stri, Giedrė Striaukie
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Marytės Švažienės ir Virginijaus Stankevičiaus,
nedalyvaujant atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. Ž. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą panaikinimo ir reikalavimo sumokėti 310,00 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą panaikinimo bei įpareigojimo priimti naują sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2013 m. rugsėjo 6 d. (spaudas ant voko) pareiškėja D. Ž. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-08-01 sprendimą Nr. SP-2496-(7.1216) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“; 2) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalavimą sumokėti 310,00 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; 3) įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti naują sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. Ž. nurodė, kad šiuo metu yra trečią kartą atleista iš darbo dėl straipsnio pasirodymo spaudoje, todėl prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad yra klaidinantis faktas, jog ji nori darbo užmokestį prisiteisti antrą kartą, ji prašė priteisti tik skirtumą tarp atlyginimų iki straipsnių pasirodymo ir po jų, o skirtumas yra priskiriamas turtinei žalai. Nurodė, kad straipsnis spaudoje pasirodė 2011 m. liepos 18 d. ir jos darbo krūvis iškart buvo sumažintas iki 3 valandų, o teismo nutartimi grąžinus ją į darbą, darbo jai buvo suteikiama 1-2 valandoms, buvo siuntinėjama į kitas seniūnijas, į teismus yra nešami ir rodomi straipsniai, kurie taip pat yra rodomi senyvo amžiaus žmonėms, yra šmeižiama. Nurodė, kad šiuo metu yra bedarbė ir jai būtina antrinė teisinė pagalba. Nurodė, kad patyrė turtinę žalą – išlaidas advokatui, nes pasirodžius straipsniams spaudoje tą pačią dieną kreipėsi į prokuratūrą ir sumokėjo pasamdytam advokatui, vėliau mokėjo kitiems advokatams, tačiau nė karto nebuvo užsiminta, kad galbūt procesą reikėjo pradėti civiline, o ne baudžiamąja tvarka. Jokių papildomų dokumentų negalėjo pateikti, nes neturėjo galimybės: su paskirta tarnybos advokate G.Striaukiene buvo susitikusi tik vieną kartą, susitikimo metu papasakojo esminius dalykus, advokatė pasiėmė teismų nutartis, kurias pareiškėja turėjo. Advokatė paaiškino, jog susipažins su jos pateiktais dokumentais ir birželio mėnesį galės su pareiškėja susitikti. Pareiškėja, kai bandė susisiekti su advokate, buvo informuota, kad advokatė bus po liepos 22 d., tačiau sužinojo, kad liepos 2 d. antrinės teisinės pagalbos tarnybos dokumentuose buvo nurodyta, kad ji pati nebendrauja su advokate. 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas sprendimas nutraukti jai teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad papildomai gali pateikti naują straipsnį, pasirodžiusį laikraštyje „Naujas rytas“, dėl kurio niekur negali įsidarbinti ir yra žeidžiama jos garbė bei orumas, turi nepilnametį sūnų, kuris taip pat kenčia dėl susiklosčiusios situacijos. Turtinę žalą reikštų tik dėl išlaidų advokatams, tai susiję tik su straipsnių pasirodymu spaudoje. 2000 Lt neturtinę žalą prašė priteisti dėl to, kad, kai buvo grąžinta į darbą, ji kitos dienos ryte vėl buvo atleista iš darbo. Dėl to kad buvo įdarbinta, darbo biržai turi grąžinti 2222 Lt. Kol yra skolinga darbo biržai, negali prašyti socialinės paramos, negali gauti jokių pajamų. Prašo panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-08-01 sprendimą, panaikinti reikalavimą sumokėti už antrinę teisinę pagalbą ir įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą teikti jai antrinę teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Ž. skunde (I t., b. l. 2-3) ir patikslintame skunde (I t., b. l. 48-50) nurodė, kad 2000 Lt neturtinė žala priteista dėl neteisėtų atleidimų patirtų išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų ir sveikatos sutrikdymo, o ne dėl šmeižto. Nurodė, kad UAB „Gelvora“ įsiskolinimas atsirado tik todėl, kad pasirodžius neigiamai informacijai apie ją, buvo neteisėtai atleista iš darbo ir negalėjo vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. Prašė priteisti tik delspinigius, kurie atsirado dėl straipsnių autorės kaltės. Delspinigius priskyrė prie turtinės žalos. Nurodė, kad mokėjimo kvitai advokatams už teisinės pagalbos teikimą, pagrindžiantys turtinę žalą, buvo pateikti 2013-05-21 susitikimo su advokate G. Striaukiene metu. Nurodė, kad šių metų liepos 30 d. vėl atleista iš darbo prastovos metu dėl darbdavio kaltės. Dėl neteisėto atleidimo kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ir šiuo atveju patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nurodė, kad su antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma nesutinka, nes jos susidarė ne dėl jos kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (II t., b. l. 14). 2013-11-13 atsiliepimu (II t., b. l. 2-5) prašo bylą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateiktame atsiliepime (II t., b. l. 2-5) nurodė, kad tarnyba 2013 m. balandžio 18 d. gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos, susijusios su pareiškėjos garbės ir orumo gynimu. Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2013 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi išteisino N. P. ir P. S. pagal LR BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Buvo pripažinta civiline ieškove, todėl nori apginti savo pažeistas teises ir interesus. Jai buvo padaryta žala, todėl nori, kad ji būtų atlyginta. Po jos garbę žeminančių straipsnių ji nebegali susirasti darbo, žmonės yra prieš ją nusistatę, nuolat susiduria su įvairiomis kliūtimis norėdama įsidarbinti. Pažeistas jos orumas ir garbė, o kalti asmenys liko nenubausti, nors jai buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Prašyme pareiškėja nurodė pageidavimą, kad jai antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatė Giedrė Striaukienė. Pareiškėja prašyme nurodė, kad yra patyrusi turtinę žalą, o atliekant pradinį reikalavimo vertinimą nenustačius Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 11 straipsnio 6 dalyje antrinės teisinės neteikimo pagrindų, tarnyba 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. SP-1365(7.1216) suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2013 m. liepos 2 d. tarnyba gavo advokatės Giedrės Striaukienės pranešimą, kuriuo advokatė informuoja tarnybą apie paaiškėjusias aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Advokatė pranešė, kad pareiškėja nėra patyrusi turtinės žalos, susijusios su jos garbės ir orumo pažeidimu, todėl vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 3 puntu, pareiškėja neturėjo teisės gauti antrinės teisinės pagalbos. Remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, antrinės teisinės pagalbos teikimas paaiškėjus, kad tokia pagalba neturėjo būti teikiama, turi būti nutrauktas. Nurodė, kad advokatė pranešime įvardijo nustatytas faktines aplinkybes, pagrindžiančias tai, kad pareiškėja nurodė neteisingą informaciją apie jos patirtą žalą, susijusią su garbės ir orumo pažeidimu. Tarnyba iš esmės išnagrinėjusi pareiškėjos reikalavimą bei visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos teise gauti antrinę teisinę pagalbą, priėmė sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą vadovaujantis VGTPĮ 4 straipsnio 2 punktu, 11 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad pareiškėja skunde mini, kad jos patirta turtinė žala yra skirtumas tarp atlyginimų prieš pasirodant ir po straipsnio, dėl kurio buvo pažeista pareiškėjos garbė ir orumas. Tačiau nenurodė, kaip tarp jos ir darbdavio susiklostę santykiai susiję su pareiškėjos garbės ir orumo gynimu. Kaip pareiškėja nurodė prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nukreiptas į straipsnio autorius, kurie buvo išteisinti dėl veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. Todėl nėra aiškus priežastinis ryšys tarp pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su atleidimu iš darbo, prastovomis bei žala, atsiradusia pažeidus pareiškėjos garbę ir orumą. Nurodė, kad pareiškėja skunde teigia, kad jos patirta turtinė žala yra UAB „Gelvora“ mokami delspinigiai. Pareiškėja nurodo, kad ją atleidus iš darbo ji negalėjo vykdyti skolinių įsipareigojimų, delsė juos apmokėti, dėl to turi mokėti delspinigius. Pareiškėja nurodo, kad delspinigiai atsirado dėl straipsnio autorės kaltės. Tačiau šis jos teiginys niekuo nepagrįstas, jei pareiškėja ir sugebėtų įrodyti priežastinį ryšį tarp jos skolos UAB „Gelvora“ ir sumažėjusių darbo pajamų, tai visiškai nėra aišku, kaip santykiai tarp darbdavio ir pareiškėjos susiję su pareiškėjos keliamu reikalavimu dėl garbės ir orumo pažeidimo. Nurodė, kad pareiškėja teigia, jog mokėjimo kvitai advokatams už teisinės pagalbos teikimą įrodo jai padarytą turtinę žalą. Tačiau kad ir kokie bebūtų pareiškėjos pateikti kvitai, pareiškėja nenurodė, kaip jie yra susiję su pažeistos garbės ir orumo gynimu. Be to, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priteisiamos konkrečioje byloje atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Todėl laiko, kad pareiškėjos pateikti mokėjimų kvitai gali būti susiję su jau nagrinėtomis ar nagrinėjamomis bylomis ginant kitas pažeistas ar tariamai pažeistas pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Be to, tarnybos turimais duomenimis, pareiškėjai 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. SP-3368(7.2740) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo byloje dėl veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., pirmosios instancijos teisme ir tarnybos 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. SP-4459 (7.3631) antrinė teisinė pagalba teikta toje pačioje byloje apeliacinės instancijos teisme. Kadangi pareiškėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kuri tiesiogiai susijusi su pažeistos garbės ir orumo gynimu, pareiškėja šioje byloje išlaidų nepatyrė, tad ji galimai su skundu teismui pateikė klaidinančius duomenis apie jos patirtą turtinę žalą (mokėjimo kvitai advokatams), susijusią su jos garbės ir orumo gynimu. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, tarnybos manymu, visi pareiškėjos nurodyti argumentai dėl patirtos turtinės žalos niekaip nesusiję su pareiškėjos garbės ir orumo gynimu. Pareiškėjos nurodyta turtinė žala yra kito ginčo nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja į tarnybą kreipėsi dėl žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau ji nepatyrė turtinės žalos, o visi jos paaiškinimai apie patirtą turtinę žalą yra be pagrindo ir teikiami siekiant nepagrįstai naudotis antrine teisine pagalba. Pareiškėja teismui teikė paaiškinimus, jog patyrė turtinę žalą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nurodė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-1538/2009 yra konstatavęs, kad VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 3 punktas nustato, kad teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Nurodyta aplinkybė yra savarankiškas įstatyme įtvirtintas pagrindas, kuriam esant antrinė teisinė pagalba neteikiama ir teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, remiantis įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-2729/2011 taip pat yra nurodęs, kad asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, taip pat asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Tuo atveju, jei asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, sąmoningai pateikia neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, antrinės teisinės pagalbos teikimas jam nutraukiamas. Vadovaujantis VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalimi, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos priežasties, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Sprendime pareiškėja yra informuojama, kaip buvo apskaičiuota susidariusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, tad sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui – sprendimas pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės tinkamai motyvuotos. Pažymėjo, kad pareiškėja neginčija antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio. Priimdama individualų administracinį aktą tarnyba vadovavosi VGTPĮ, atsižvelgė į tai, kad pareiškėja tarnybai sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie patirtą turtinę žalą. Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus (Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, nutraukimo motyvai bei teisės normos, kurių pagrindu buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka), todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei neturėtų būti naikinamas. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos D. Ž. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SP-2496-(7.1216) (I t., b. l. 53-55) panaikinimo, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalavimo sumokėti 310,00 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba) priimti naują sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktiniai duomenys, jog pareiškėja D. Ž. kreipėsi į Tarnybą su 2013 m. balandžio 17 d. prašymu (I t., b. l. 159-161) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2013 m. balandžio 22 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. SP-1365-(7.1216) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (I t., b. l. 51-52), kuriuo, be kita ko, nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai D. Ž. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus teisme ir atstovaujant pareiškėjos interesams civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirti advokatę Giedrę Striaukienę teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. 2013 m. liepos 2 d. Tarnyba gavo advokatės Giedrės Striaukienės pranešimą (I t., b. l. 117-118) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Tarnyba 2013 m. rugpjūčio 1 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SP-2496-(7.1216) (I t., b. l. 53-55), kuriuo, be kita ko, nutraukė nuo 2013 rugpjūčio 1 d. antrinės teisinės pagalbos teikimą D. Ž. ir nurodė pareiškėjai mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 310 Lt.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Šio įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-06-30 iki 2014-01-01) 11–12, 23 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, nutraukiama.
Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
VGTPĮ 23 straipsnis numato antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindus. Straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą.
VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos.
Minėta, jog pareiškėja D. Ž. kreipėsi į Tarnybą su 2013 m. balandžio 17 d. prašymu (I t., b. l. 159-161) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašyme (I t., b. l. 159-161) pareiškėja nurodė, kad 2013 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi išteisino N. P. ir P. S. pagal LR BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Buvo pripažinta civiline ieškove, todėl nori apginti savo pažeistas teises ir interesus. Jai buvo padaryta žala, todėl nori, kad ji būtų atlyginta. Po jos garbę žeminančių straipsnių ji nebegali susirasti darbo, žmonės yra prieš ją nusistatę, nuolat susiduria su įvairiomis kliūtimis norėdama įsidarbinti. Pažeistas jos orumas ir garbė, o kalti asmenys liko nenubausti, nors jai buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Prašyme pareiškėja nurodė pageidavimą, kad jai antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatė Giedrė Striaukienė. Tokiu būdu buvo išreikšta pareiškėjos pozicija dėl siekiamo teisinio rezultato ir apibrėžtos antrinės teisinės pagalbos teikimo ribos.
Analizuojant šioje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, matyti, kad pareiškėja D. Ž., kreipdamasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant iškelti civilinę bylą dėl garbės ir orumo gynimo ir tokiu būdu apginti tariamai pažeistas turtines ir neturtines teises, savo 2013 m. balandžio 17 d. prašymą (I t., b. l. 159-161) grindė abstrakčiais argumentais – nedetalizuoti dėl galimo garbės ir orumo pažeidimo kilę padariniai (nenurodyta, kaip pasireiškė žmonių nusistatymas, su kokiomis kliūtimis pareiškėja susiduria norėdama įsidarbinti), nenurodyta, kokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą patyrė. Pareiškėjai 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. SP-1365-(7.1216) suteikus antrinę teisinę pagalbą (I t., b. l. 51-52) vyko advokatės Giedrės Striaukienės ir pareiškėjos konsultacija 2013 m. gegužės 21 d. Tai patvirtina advokatės Giedrės Striaukienės statistinės ataskaitos Nr. ATS-67(04.2) (I t., b. l. 108-112). Po to advokatė Giedrė Striaukienė, įvertinusi pareiškėjos pateiktus įrodymus, pateikė Tarnybai 2013-07-02 pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo (I t., b. l. 117-118), kuriuo prašė, vadovaujantis VGTPĮ 23 str. 1 d. 1 p. ir 11 str. 6 d. 3 p., nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi pareiškėja nepateikė turtinę žalą įrodančių dokumentų. Atsakovė, gavusi advokatės motyvuotą pranešimą (I t., b. l. 117-118) ir spręsdama dėl teikiamos antrinės teisinės pagalbos pagrįstumo, vadovavosi VGTPĮ 4 str. 2 p., 11 str. 6 d. 3 p., 23 str. 1 d. 1 p., 24 str. 1 d., nutraukė pareiškėjai teikiamą antrinę teisinę pagalbą bei nurodė sumokėti 310 Lt sumą.
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, ar pareiškėja kreipdamasi į Tarnybą dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, patyrė turtinę žalą, taip pat susijusią su pareiškėjos garbe ir orumu. Pareiškėja nurodė, kad jos turtinė žala yra darbo užmokesčio skirtumas tarp atlyginimų iki šmeižiančių straipsnių pasirodymo ir po jų pasirodymo spaudoje. Taip pat nurodė, kad turtinė žala yra delspinigiai, atsiradę dėl įsiskolinimo UAB „Gelvora“, nes neteisėtai atleidus ją iš darbo nebegalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta turtinė žala nėra susijusi su pareiškėjos garbės ir orumo gynimu, bet yra susijusi su pareiškėjos neteisėtu atleidimu iš darbo, kadangi pareiškėją neteisėtai atleidus ir vėl priėmus į darbą galimai susidarė darbo užmokesčio skirtumas, o negaunant darbo užmokesčio pareiškėjai buvo apribotos galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja vieną kartą iš darbo neteisėtai atleista dėl darbdavio likvidavimo (tai patvirtina 2012-02-02 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas (I t., b. l. 133-136) ir 2012-05-29 Šiaulių apygardos teismo nutartis (I t., b. l. 137-142) ir kitą kartą iš darbo neteisėtai atleista dėl paslaugų gavėjo pareiškimo (tai patvirtina 2012-10-09 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas (I t., b. l. 144-146), tačiau ne dėl galimai šmeižiančių straipsnių pasirodymo spaudoje. Pažymėtina, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri buvo išmokėta atleidžiant iš darbo, o vėliau pareikalauta grąžinti, taip pat nelaikytina turtine žala, susijusia su pareiškėjos garbės ir orumo gynimu, kadangi tai susiję su pareiškėjos neteisėtu atleidimu iš darbo.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad patyrė turtinę žalą – išlaidas advokatui, nes pasirodžius straipsniams spaudoje tą pačią dieną kreipėsi į prokuratūrą ir sumokėjo pasamdytam advokatui, vėliau mokėjo kitiems advokatams. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Išlaidos dėl advokato suteiktos teisinės pagalbos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pareiškėja nepatyrė turtinės žalos, susijusios su pareiškėjos garbės ir orumo gynimu, todėl konstatuotina, kad atsakovė 2013 m. rugpjūčio 1 d. teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjai teikiamą antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi VGTPĮ 11 str. 6 d. 3 p. ir 23 str. 1 d. 1p. Tarnyba tinkamai įvertino advokatės pranešime nurodytas aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad nėra duomenų apie patirtą pareiškėjos turtinę žalą. Teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nutraukdama pareiškėjai teikiamą antrinę teisinę pagalbą pažeidė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką, principus ar kitas VGTPĮ nuostatas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato – jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Skundžiamu Tarnybos sprendimu (I t., b. l. 53-55), kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, taip pat buvo nurodyta pareiškėjai sumokėti 310 Lt. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kaip viešojo administravimo subjektą, priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti.
Aptariamu atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nurodydama pareiškėjai apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tokį reikalavimą motyvavo, nurodytą mokėtiną išlaidų sumą detalizavo ir jos apskaičiavimą pagrindė teisės aktų normomis ir atitinkamais įrodymais. Iš ginčijamo sprendimo yra aišku, kaip buvo apskaičiuota nurodyta teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, kaip buvo nustatytas advokatės sugaišto laiko teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai kiekis bei atlikto darbo pobūdis ir kt. Tai, kad reikalavimas sumokėti 310 Lt buvo motyvuotas, pagrįstas ir mokėtina suma detalizuota, patvirtina tai, jog skundžiamame sprendime (I t., b. l. 53-55) buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į advokatės Giedrės Striaukienės pateiktas statistines ataskaitas civilinėse ir administracinėse bylose Reg. Nr. ATS-75(04.2) (06 mėn.) (I t., b. l. 102-105) susipažįstant su dokumentais bei reikalavimo esme sugaištos 3 val. 30 min., ataskaitoje Reg. Nr. ATS-67(04.2) (05 mėn.) (I t., b. l. 108-112 ) nurodyta, kad 2013-05-21 sugaišta 1 val. 30 min. konsultuojant pareiškėją, bei 2013-05-31 2 val. 45 min. renkant įrodymus, t. y. iš viso 7 val. 45 min. Taip pat skundžiamame sprendime (I t., b. l. 53-55) nurodyta, jog vadovaujantis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2005, Nr. 54-1857), 4 punktu apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 40,00 litų. Tarnyba nustatė, kad išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai D. Ž. sudaro 310,00 litų. Todėl ši atsakovės 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SP-2496(7.1216) dalis, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti už patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.) ir gali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta, dėl ko nėra naikinama.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundžiamas sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu bei atitinkamai reikalavimas sumokėti 310,00 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl ši skundo ir patikslinto skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 88 str. 1 p.). Nepatenkinus pareiškėjos minėtų reikalavimų nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti priimti naują sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl ir ši skundo ir patikslinto skundo dalis atmestina.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261 -3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. Ž. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą panaikinimo ir reikalavimo sumokėti 310,00 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą panaikinimo bei įpareigojimo priimti naują sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.