- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-882-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00361-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei R
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B. (K. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei M. B. ir tretiesiems asmenims notarei R. J. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. B. prašė panaikinti G. M. (G. M.) 2004 m. spalio 11 d. sudarytą testamentą kaip neatitinkantį testatoriaus valios, nes palikėjas testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisių įforminimo tikslu, kad ieškovas K. B. ir ieškovo sesuo atsakovė M. B. priėmė S. M.) (S. M.) palikimą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Namas).
Nurodo, kad Namas nuo 1937 metų priklausė ieškovo seneliui S. M.. Šiame name ieškovas bei jo sesuo dvynė M. B. gyveno nuo gimimo. 1981 metais mirė motina, tėvas išėjo gyventi pas kitą moterį ir ieškovas su atsakove liko gyventi su seneliu S. M. ir močiute Z. M.. (duomenys neskelbtini) mirė S. M., (duomenys neskelbtini) mirė Z. M.. Po jos mirties ieškovas ir atsakovė liko gyventi Name kartu su motinos broliu G. M.. Namas visada buvo laikomas bendra ieškovo ir atsakovės bei G. M. šeimų nuosavybe, jie kartu gyveno, bendrai išlaikė, mokėjo mokesčius ir remontavo, ginčų dėl nuosavybės nekilo. G. M. mirė (duomenys neskelbtini). Name liko gyventi ieškovo ir atsakovės šeimos. Ieškovas laikė, kad jis su M. B. yra įpėdiniai pagal įstatymą ir faktiškai paveldėjo Namą, todėl bendrai jį išlaikė ir mokėjo mokesčius. Iki 2011 m. nekilo ginčų, kam priklauso Namas. 2011-09-30 kilo konfliktas, kai dėl atsakovės kaltės susidarė įsiskolinimas už sunaudotą elektros energiją. Tada atsakovė pareiškė, kad Namą paveldėjo viena ir pateikė G. M. testamento kopiją bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. M. po savo tėvo S. M. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti turtą.
Ieškovas nurodo, kad dėl ligos G. M. sunkiai suvokė, kur yra ir su kuo bendrauja. Testamentas surašytas maždaug savaitę iki mirties. Tuo metu G. M. buvo leidžiami narkotikai ir jis beveik nieko nesuvokė. G. M. 1987-02-11 pareiškimu Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui pasisako apie savo ketinimą dalį namo įregistruoti sesers vaikų vardu.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad nesutikimo su ieškiniu motyvai yra nurodyti civilinėje byloje Nr. 2-1582-608/2005.
Trečiasis asmuo R. J. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad G. M. testamentą sudarė būdamas veiksnus ir suvokdamas savo veiksmų reikšmę bei pasekmes, laisva valia, be prievartos ar suklydimo. 2004-10-11 testamentas buvo pasirašytas Namuose. Dėl testatoriaus veiksnumo notarei nekilo abejonių, notarinis veiksmas atliktas pagal testatoriaus tikrąją valią.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš K. B. valstybės naudai priteisė 15,60 Eur pašto išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 papildomu sprendimu iš ieškovo K. B. valstybės naudai priteista 96,88 Eur išlaidos už ekspertizę.
Teismas nustatė, kad G. M. 2004-10-11 testamentu visą turtą paliko atsakovei M. B.. Ieškovas yra palikėjo G. M. sūnėnas. Ieškovas CK 5.16 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą, galėtų paveldėti turtą, todėl jis turi teisę ginčyti testamentą.
Teismas nerado įrodymų, kad testamente neišreikšta tikroji testatoriaus valia. G. M. nebuvo pripažintas neveiksniu. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas nepatvirtina, kad testatorius testamento sudarymo dieną dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismo ekspertizės akte pateikta tik tikėtina eksperto išvada, kad testamento sudarymo dieną G. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, tačiau išvadoje nurodyta, jog testamentas surašytas likus trims dienoms iki G. M. intoksikacijos simptomų, kurie galėjo sąlygoti testatoriaus negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Iki testamento sudarymo testatoriui buvo skiriamas tik vienas opioidinis analgetikas. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad vieno opioidinio analgetiko vartojimas negali įtakoti asmens gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. G. M. nediagnozuotas psichikos sutrikimas. Tik nuo 2004-10-14, t. y. praėjus trims dienoms nuo testamento paskirta du ir daugiau opioidinių analgetikų. Liudytojų N. B. ir V. B. parodymai nepatvirtina, jog testatorius testamento sudarymo momentu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Liudytoja N. B. yra ieškovo sutuoktinė, o liudytojas V. B. testatoriaus ligos metu lankėsi tik epizodiškai. Testatoriaus parašo tikrumas testamente byloje nebuvo ginčijamas. Testamentą tvirtinusi notarė nurodė, kad testamento sudarymo metu testatorius atsakė į notarės užduotus klausimus.
K. B. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovas per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, paneigiamas bylos medžiaga, kuri patvirtina, jog visą palikimą priėmė tik atsakovė M. B.. Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, jai 2005-06-29 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Atsakovė kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad G. M. priėmė savo tėvo S. M. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Teismas sprendė, kad gyvenimas Name ir turto išlaikymas nėra būdingas nuosavybės teisių įgyvendinimui, nes pagrindą mokėti būsto išlaikymo išlaidas sudaro ir faktinis naudojimasis turtu kitais pagrindais – nuomos, panaudos ir pan. Tokių veiksmų atlikimas nepatvirtina ieškovo aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą sudarantį turtą ir pradėti jį valdyti kaip savo.
Testamentų registro duomenys patvirtina, jog G. M. palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas viešajame testamentų registre 2004-12-13, todėl preziumuojama, jog apie palikimo priėmimo faktą ieškovas turėjo sužinoti išviešinimo metu. Terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą pasibaigė 2005-12-13. Ieškovo pasyvus elgesys paneigia faktą, jog ieškovas per įstatymo nustatytą terminą priėmė G. M. palikimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. B. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apeliantas nurodo, kad sprendimas yra šališkas ir formalus. Teismas neobjektyviai vertino Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą. Šiame akte nurodyta, kad tikėtina, jog G. M. testamento sudarymo dieną dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertas nurodė, kad nepakanka informacijos kategoriškai išvadai, kadangi nėra duomenų, kiek kartų per dieną skirtas opioidinis analgetikas. Ekspertas nurodė, kad 2004-10-11 galėjo būti vėžinė intoksikacija. Medicininiuose dokumentuose vėžinės intoksikacijos simptomai fiksuojami tik nuo 2014-10-14, tačiau reiškiniai galėjo atsirasti anksčiau. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų N. B. ir V. B. parodymus ir neaišku kodėl rėmėsi notarės parodymais. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad egzistuoja didesnė tikimybė, kad G. M. testamento sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.
Apie testamentą ieškovas sužinojo tik 2011-09-30 kilus konfliktui su seserimi. Iki šiol atsakovė neįregistravo nuosavybės teisių į Namą Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsakovė M. B. ir tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl testamento kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Ieškinys pareikštas vadovaujantis CK 1.89 straipsniu, kuris įtvirtina, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu. Sprendžiant klausima, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, reikalinga atsižvelgti į asmens būseną bei į sudaryto sandorio turinį.
Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu itin nesudėtingos teisinės reikšmės sandorį – testamentą. Iš 2004-10-11 sudaryto testamento turinio matyti, jog juo visas turtas paliekamas M. B.. Testamente jokie sudėtingesni patvarkymai, kuriuos reikia apmąstyti ir priimti sprendimą, nėra duodami, jokia paliekamo turto dalis neišskiriama. Nesudėtingo sandorio esmės supratimui pakankamos mažesnės intelektualinės pastangos.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas neįrodė, jog testatorius testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės. Medicininiais dokumentais patvirtinta, kad prieš testamento sudarymą bei jo sudarymo metu G. M. sunkiai sirgo. Jam 2004-07-23 išduotas siuntimas į Lietuvos onkologijos centrą, 2004-08-02 esant skausmams paskirtas skausmą malšinantis opioidinis vaistas Tramadolis, nuo 2004-09-27 Tramadolis skirtas pastoviai po 0,1 g. Medicininiuose dokumentuose 2004-10-14 padarytas įrašas, kad grįžo iš Lietuvos onkologijos centro, diagnozė prostatos vėžys, IV stadija. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte aptariant surinktus duomenis apie testatoriaus sveikatą padaryta išvada, kad psichikos sutrikimo nepastebėta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. M. buvo skiriami vaistai, malšinantys skausmą ir veikiantys centrinę nervų sistemą bei įvertinus, kad 3 dienos po testamento sudarymo buvo padarytas įrašas dėl vėžinos intoksikacijos, duota prielaidinė išvada, kad G. M. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė CPK 218 straipsnio reikalavimus, keliamus teismo ekspertizės vertinimui ir teismo sprendime išsamiai paaiškino, kodėl laiko Teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytą išvadą nepakankama. Teismas nustatė nepaneigtą aplinkybę, kad testamento surašymo metu G. M. buvo skirtas tik vienos rūšies opioidas – Tramadolis. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pažymėta, kad vieno analgetiko skyrimas nesudaro sąlygų riboti gebėjimo savarankiškam valios išreiškimui. Pažymėtina tai, kad vaistas paskirtas nedidelėmis dozėmis. Kadangi vaistas receptinis ir priklauso opioidiniams analgetikams, tai esant ribotam prieinamumui galimybė viršyti paskirtą dozavimą yra nedidelė. Kitų rūšių skausmą malšinantys ir centrinę nervų sistemą veikiantys preparatai paskirti jau po testamento surašymo.
Viešai prieinamame vaisto aprašyme (http://www.vaistai.lt/kompensuojamas-vaistas/nerv%C5%B3-sistem%C4%85-veikiantys-vaistai/analgetikai/tramadol-krka-100mg-pailginto-atpalaidavimo-tablet%C4%97s-n30.html) rekomenduojama skirti didesnes dozes nei buvo paskirta G. M., o galimas šalutinis poveikis nėra ypatingas ir leidžiantis daryti prielaidą, kad įtakotų sugebėjimą suprasti ir valdyti veiksmus.
Iš medicininių dokumentų matyti, jog testatoriaus būklė blogėjo staigiai, dar 2004-08-02 Tramadolis jam paskirtas esant skausmui, nuo 2004-09-27 – pastoviai, o 2004-10-14 – papildomai analginas ir morfinas. Tokioje situacijoje svarbi kiekviena ligos diena, kadangi ligonio būklė yra kintanti. Vėžinė intoksikacija diagnozuota jau po testamento surašymo, ši būsena plačiau neaptarta. Išvados dėl tokios būklės įtakos asmens psichikai medicininiuose dokumentuose nepadarytos, o kiti byloje surinkti įrodymai testatoriaus sąmonės sutrikimo nepatvirtina. Tai, kad vėžinės intoksikacijos būklės galėjo atsirasti anksčiau ir turėti įtaką testatoriaus psichikai, pagal bylos medžiagą negali būti patvirtinama.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl to, kad testatoriaus sąmoningą būklę patvirtina tai, kad jis pats pasirašė testamente. Testamente padėtas G. M. parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, parašytas vardas ir pavardė, tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių.
Tai, kad testamento sudarymo metu G. M., sudarydamas testamentą veikė sąmoningai, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta notarė R. J.. Liudytoja nurodė, jog kiekvieną kartą sudarant testamentą, notaras paklausia asmens sąmoningumą rodančių klausimų, prieš tvirtindamas testamentą įsitikina, jog asmuo orientuojasi aplinkybėse. Nebuvo nei nustatyta, nei įrodinėjama, kad notarė turėjo interesą netinkamai atlikti savo pareigas. Liudytoja N. B. tvirtino, jog G. M. paskutines dvi savaites gulėjo nejudėdamas, tačiau tokie parodymai nesuderinami su tuo, kad G. M. pats pasirašė testamentą. Liudytojas V. B. ligonį matė, jog tik retkarčiais, neslaugė, buvo kartais prašomas padėti slaugoje. Liudytojas negalėjo aiškiai nurodyti, nuo kada G. M. pradėjo pažinti žmones.
Labai panašiomis aplinkybėmis nagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015 pasisakyta, kad remtis iš esmės vien ekspertizės akto išvadomis nėra pakankamo pagrindo, nes testatorius, kad ir kokia buvo jo sveikatos būklė, dažnai nesilankė sveikatos priežiūros įstaigose ir nėra pakankamai išsamių medicininių duomenų, leidžiančių konstatuoti jo būklę testamento sudarymo metu. Šioje byloje pateiktame Teismo psichiatrijos ekspertizės akte neduota tiksli išvada, ekspertas duodamą išvadą įvardino kaip prielaidą. Tai savaime sudaro pagrindą teismui analizuoti kitus įrodymus, kad būtų galima eksperto daromą prielaidą patvirtinti ar paneigti.
Analogiškai kaip ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015 pastebėtina, kad aplinkybė, jog testatorius testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo.
Atmesdamas ieškinį teismas rėmėsi ir CK 5.8 straipsnyje nurodyto vienerių metų ieškinio pareiškimo termino praleidimu kaip savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti. Aplinkybė, kad apie palikimo priėmimą buvo paskelbta Testamentų registre neleidžia palikimo priėmimo termino skaičiuoti nuo fakto išviešinimo dienos, kadangi asmuo neturi pareigos nuolat domėtis registrų informacija. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie jo sužinojimo apie testamentą datą nėra paneigtos, taip pat nebuvo ginčijamos, todėl vienerių metų terminas skaičiuotinas nuo ieškovo nurodomos datos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai ir visapusiškai įvertinta testatoriaus būsena sudarant ginčijamą testamentą, o teismo išvada dėl testatoriaus būsenos testamento sudarymo metu yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei priimtu sprendimu, todėl apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese neprašo priteisti, o ieškovui išlaidos nepriteisiamos, nes jo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.