- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-409-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23261-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- N. A., UAB „Ekotopija“
- Ieškovas
- G. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams N. A. ir UAB „Ekotopija“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų N. A. ir UAB „Ekotopia 4007,36 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teisėmis valdo garažą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018-09-13 garažas buvo užpiltas vandeniu iš virš garažo esančio buto Nr.104. Užpylimo faktas patvirtintas pastato administratoriaus UAB „Inservis“, kuris 2018-09-17 surašė Defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad bute Nr.104 trūko klozeto pajungimo žarnelė. Dėl garažo apgadinimų žalos atstatymo kaštų skaičiavimo buvo pakviestas specialistas T. M.. Pagal ataskaitą Nr. 180928 žalos, atsiradusios dėl užpylimo atstatymo kaštai (žala) sudaro 3704,11 Eur. Už atliktą darbą specialistui pagal sąskaitą-faktūrą MIC Nr. 00173 buvo sumokėta 180 Eur. Ieškovė patyrė žalą – nuostolius dėl drėgmės surinktuvo nuomos, kadangi reikėjo surinkti ir pašalinti iš garažo vandenį ir drėgmę. Pagal sąskaitą-faktūrą GTV Nr. 00129597 iš UAB „Gotas“ buvo išnuomotas Drėgmės surinktuvas „MASTER DH“ nuo 2018-09-14 iki 2018-09-26, už kurio nuomą sumokėta pagal sąskaitą 123,25 Eur. Atsakovė dėl netinkamos savo buto priežiūros sugadino ieškovei priklausantį turtą ir turi atlyginti žalą, nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Nors atsakovė N. A. tvirtina, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes patalpos, iš kurių buvo užpiltas garažas yra išnuomotos UAB „Ekotopia“, tačiau ieškinio rengimo metu buvo gautas 2019-02-26 išrašas iš VĮ „Registrų centras“, iš kurios matyti, kad nuomos sutartis su UAB „Ekotopia“ nebuvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Įrašas apie nuomos sutartį įregistruotas ir galioja nuo 2019-04-26, terminas nuo 2017-10-20 iki 2020-10-20. Tai leidžia padaryti išvadą, kad nuomos sutartis su UAB „Ekotopia“ VĮ „Registrų centras“ įregistruota tik po to, kai atsakovė N. A. gavo pretenziją apie padarytą žalą. Žalos nustatymo, apskaičiavimo principai teismų praktikoje analizuojami ne kartą, praktikoje pripažinta, kad žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė N. A. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė yra prekybos patalpų (toliau – Patalpos), savininkė. Atsakovė ir UAB „Ekotopia“ (toliau – Nuomininkas) 2017 m. spalio 18 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kuria Patalpos buvo išnuomotos (perduotos valdyti) Nuomininkui nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2020 spalio 20 d. Nuomos sutartis nekilnojamojo turto registre yra išviešinta. Atitinkamai, ieškovė yra žemiau Patalpų esančio garažo (toliau – Garažas) savininkė. Pagal Ataskaitoje pateiktus skaičiavimus žalos atstatymo kaštai siekia 3 704,11 Eur su PVM. Vėliau, t. y. 2019 m. vasario 28 d., ieškovės atstovas pateikė pretenziją, kuria paragino atsakovę atlyginti 3 884,11 Eur įvertintus nuostolius iki 2019 m. kovo 15 d. Atsakovė iki ieškinio ir jo priedų gavimo iš teismo objektyviai nežinojo apie ieškovės siųstą pretenziją, kadangi pretenzija buvo išsiųsta nuomojamų Patalpų adresu, kuriomis faktiškai naudojasi Nuomininkas, o ne atsakovė. Atsakovė nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti į pareikštą ieškovės reikalavimą, kadangi į tokį ieškovės reikalavimą turi atsakyti Nuomininkas. Būtent jis pagal Nuomos sutarties 7.3., 8.3., 8.4. p. perėmė vandens tiekimo įrangos (sanitarinių mazgų) valdymą prievolinės teisės pagrindu. Taip pat nurodė, kad ieškovės įrodinėjama žala nėra pagrįsta, kadangi nėra aiškus šios žalos apskaičiavimo metodas. Ataskaitoje nurodoma, kad sienų vidinių paviršių aptaisymo keraminėmis plytelėmis plotas sudaro viso 44.98 kv. m., kas savo ruoštu siekia 1 147,77 Eur išlaidų. Be kita ko, iš Ataskaitoje pateiktų nuotraukų negalima daryti pagrįstos išvados, kad plytelių atšokimą sąlygojo vandens nutekėjimas. Ataskaitoje nurodyta pasirinktų keraminių plytelių kv. m. kaina siekia ~ 12 Eur. Ši kaina yra didesnė negu įprasta rinkoje kaina už tokio tipo plyteles. Atitinkamai, visi šie paminėti argumentai patvirtina, jog ieškovės pateikta Ataskaita akivaizdžiai prieštarauja CK 6.38 str. 3 d. įtvirtintam ekonomiškumo principui, kuris savo ruoštu reiškia, kad prievolė turi būti vykdoma kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis, t. y. pačiu racionaliausiu būdu ir priemonėmis, kad nė viena prievolės šalis nepatirtų ir nepagrįstų ir nenumatytų išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų N. A. ir UAB „Ekotopia“ ieškovei G. P., 1838,70 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2265,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog jos garažas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto Nr. 104. Nė vienas iš atsakovų neįrodė, jog dėl vandens prasiveržimo iš negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų Nr. 104 yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, todėl atsakovė N. A., kaip negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų Nr. 104 savininkė, ir atsakovas UAB „Ekotopia“, kaip patalpų Nr. 104 valdytojas nuomos sutarties pagrindu, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų Nr. 104 tualeto patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose gali būti taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovus sieja būtent tokie veiksmai.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėjo garažo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius žalos atstatymo kaštų skaičiavimu (lokaline sąmata). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei apklausto liudytojo T. M. parodymus, padarė išvadą, kad ne visos sumos, nurodytos teismui pateiktoje Lokalinėje sąmatoje (toliau –Sąmata) yra pagrįstos. Sąmatoje (4 sąmatos punktas) nurodoma, kad išlaidos sienų vidinių paviršių aptaisymui keramikinėmis plytelėmis sudaro 1147,77 Eur. Pagal liudytojo T. M. parodymus, būtina keisti visas sienų plyteles, t. y. vidinių paviršių aptaisymas keraminėmis plytelėmis plotas sudaro viso 44.98 kv. m., nes nėra galimybės surasti tokios pat spalvos plyteles ir pakeisti tik atšokusias plyteles. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš teismui pateiktų garažo nuotraukų matyti, kad dalis garažo sienos iš viso keraminėmis plytelėmis neapklijuota, dalis sienų apklijuota skirtingų spalvų keraminėmis plytelėmis. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad tik kelios keraminės plytelės (apie 5) yra nežymiai atšokusios nuo sienos, jos nėra suskilusios ar kitaip pažeistos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad garažas nėra gyvenamoji patalpa, sprendė, kad kelios keraminės plytelės gali būti pakeistos už mažesnę kainą, todėl 1147,77 Eur suma mažintina iki 87,60 Eur (sąmatos 2 punktas). Teismas pažymėjo, kad garažas iki šiol nėra suremontuotas, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovų pridėtinės vertės mokestį, kuris pagal Lokalinę sąmatą sudaro 642,86 Eur, nes šios išlaidos ieškovės nėra patirtos ir net gi gali būti nepatirtos samdant remonto darbams darbuotojus, dirbančius pagal verslo liudijimus, nes tokie darbuotojai nėra PVM mokėtojai. Dėl tos pačios priežasties nematė pagrindo priteisti iš atsakovų socialinio draudimo išlaidas, kurios sudaro 377,92 Eur, paliekant kitas Sąmatoje darbo užmokesčiui skirtas lėšas. Teismas iš atsakovų ieškovei pagal Sąmatą priteisė 1535,45 Eur. Teismas taip pat sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų 180,00 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą, 123,25 Eur už drėgmės surinktuvo nuomą yra pagrįstas, nes šios išlaidos ieškovės patirtos dėl garažo užliejimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) N. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei G. P. solidariai iš atsakovių N. A. ir UAB „Ekotopia“ 1 838,70 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas ir toje sprendimo dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės N. A. atžvilgiu ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovė kategoriškai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl solidariosios atsakomybės taikymo, kadangi teismas nenurodė jokių tokios išvados pagrindimo motyvų. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad yra taikoma prezumpcija, jog šių objektų savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Teismų praktikoje yra nurodoma, jog ši prezumpcija gali būti paneigta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui.
6.2. Atsakovė neginčija, jog patalpos, iš kurių išsiliejęs vanduo sukėlė žalą po jomis esančiam garažui, priklauso jai kaip savininkei nuosavybės teise. Tačiau byloje taip pat yra nustatyta aplinkybė, jog atsakovė nuomos sutarties pagrindu yra perdavusi faktinį šių patalpų valdymą nuomininkui, o tai reiškia, jog nuomininkas patalpas valdo iš nuomos sutarties kylančių teisių pagrindu ir yra atsakingas už jų eksploatavimą, priežiūrą bei tvarkymą – nuomininkas yra patalpų valdytojas.
6.3. Nuomos sutarties 8.3. punkte nurodoma, kad Nuomininkas privalo savo sąskaita ir priemonėmis užtikrinti Patalpose esančių priešgaisrinių, šildymo, kanalizacijos, vandentiekio, elektros bei telefoninio ryšio linijų ir sistemų saugumą bei teisingą jų eksploatavimą. Nuomininkas taip pat įsipareigoja atlikti einamąjį buitinės technikos ir Patalpų remontą. Tuo tarpu Nuomos sutarties 8.4. punktu Nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita atlikti arba organizuoti Patalpų komunalinio ūkio priežiūrą. Į komunalinio ūkio sąvoką be kita ko įeina ir vandentiekio įrengimų (prietaisų) patalpose priežiūra.
6.4. Atsakovė, siekdama paneigti CK 6.266 straipsnyje nustatytą prezumpciją dėl savininko, kaip faktinio ir teisėto valdytojo, atsakomybės atlyginti nuosavybės teise priklausančių objektų sukeltą žalą, Nuomos sutartimi rėmėsi kaip pagrindiniu įrodymu byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl tarp atsakovių sudarytos Nuomos sutarties ir ja teisėtai bei faktiškai perkelto turto valdymo bei sutartimi nustatytos atsakovių atsakomybės. Be pagrįstų motyvų nevertindamas atsakovės pateiktos Nuomos sutarties kaip įrodymo, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą.
6.5. Teismų praktikoje nurodoma, jog tik tinkamai įvertinus nuomos sutarties sąlygas yra galima pagrįstai įvertinti kuris asmuo – nuomojamo daikto savininkas ar nuomininkas, yra atsakingas už dėl daikto kilusią žalą. Nuomos sutarties 7.3. punktu atsakovas ir Nuomininkas susitarė, jog atsakovas neatsako už žalą, padarytą trečiųjų asmenų turtui, jeigu ji kilo dėl avarijų ar veiklos sutrikimų Patalpų vandentiekio sistemoje.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir pripažinti atsakovės N. A. atstovės išrašytas sąskaitas-faktūras neatitinkančias protingumo, sąžiningumo kriterijų ir sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų solidariai žalą ir bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovės N. A. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
7.1. Apeliaciniame skunde atsakovės N. A. atstovė pateikė atskiras ištraukas iš LAT ir apylinkės teismų sprendimų, tačiau parinktos palankios apeliantei ištraukos iš sprendimų konteksto ir jos neatspindi visos bylos konteksto ir negali būti taikomos šioje byloje.
7.2. Apeliantė nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl turėtų būti pakeistas teismo sprendimas. Teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl solidarinės atsakomybės. Ieškinio paruošimo metu buvo gautas 2019-02-26 išrašas iš VĮ Registrų Centras, ir nuomos sutartis dėl patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Ekotopia“ nebuvo įregistruota VĮ Registrų Centras, įrašas apie nuomos sutartį įregistruotas ir galioja nuo 2019-04-26, t.y. padarytas tik po registruotų laiškų atsakovei N. A. išsiuntimo.
7.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Kadangi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žalos padarymo dieną nebuvo jokių duomenų, kad yra nuomos sutartis su UAB Ekotopija, tai atsakovė N. A. savo atsikirsimuose ir apeliaciniame skunde negali remtis šiuo faktu.
7.2. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo / sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo / sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. PVM ir socialinės išmokos yra sudedamoji žalos apskaičiavimo dalis. Todėl teismas nepagrįstai sumažino žalos dydį, atimdamas PVM ir įmokas Sodrai, kai byloje atsakovai nepateikė pagrįstų ir tinkamų įrodymų, leidžiančių nepriteisti šias išmokas. Pažymi, kad išrašytos sąskaitos-faktūros neatitinka pagrįstumo kriterijų ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų dėl dydžio ir atlikto atstovės darbo. Jokių įrodymų byloje nebuvo pateikta.
7.3. Teismas pažeidė CPK 98 str., nes įstatyme nustatyta, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
8. Teisme gauti atsakovės N. A. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodo, kad ieškovė atsiliepime negali formuoti savarankiškų prašymų dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydžio, bei ginčyti pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą. Ieškovės pateiktas atsiliepimas negali būti priimtas kaip pažeidžiantis imperatyvias įstatymo normas, o priešingu atveju, prašymai ir su jais susiję ieškovės argumentai turi būti palikti nenagrinėtais, nes bylos ribos apeliacinėje instancijoje yra nustatomos pagal apeliacinio skundo dalyką. Taip pat nurodo, kad ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, jog atsakovė negali remtis nuomos sutartimi su UAB „Ekotopia“ ir ją panaudoti prieš ieškovę, nes nėra duomenų, kad sutartis buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre žalos padarymo dieną. Dėl nuomos sutarties reikšmės, jos taikymo pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo veiksmų, kuriais pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, atsakovė aiškiai išdėstė savo poziciją apeliaciniame skunde ir jos pakartotinai neteikia. Tačiau atsakovė papildomai nori atkreipti dėmesį į tai, jog toks ieškovės argumentas prieštarauja pačios ieškovės pozicijai dėl žalos priteisimo solidariai abiejų atsakovių atžvilgiu. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė reikalavimą dėl žalos atlyginimo solidariai iš atsakovių remdamasi tarp atsakovių sudarytos nuomos sutarties pagrindu, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog nuomos sutartis negali būti panaudota prieš ieškovę siekiant nustatyti už žalą atsakingą subjektą. Tokiu būdu ieškovė siekia sukurti sau palankesnę procesinę padėtį nei atsakovės, nes solidarios žalos reikalauja remdamasi būtent nuomos sutarties pagrindu, tačiau nepripažįsta to paties įrodymo reikšmės atsakovės argumentų pagrindimui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
10. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo esant nekilnojamojo turto – buto sugadinimui, užliejus vandeniu iš aukščiau esančios patalpos.
11. Iš esmės apeliantė N. A. nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje dėl solidarios atsakomybės su atsakove (patalpų nuomininke) UAB „Ekotopia“ taikymo.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. P. yra garažo G-153, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Atsakovė N. A. yra negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Atsakovė N. A. ir atsakovė UAB „Ekotopia“ 2017 m. spalio 18 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Ekotopia“ išsinuomojo iš atsakovės N. A. negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018-09-13 garažas buvo užpiltas vandeniu iš virš garažo esančių negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų Nr. 104. 2018-09-17 Defektiniame akte Nr. 12-109 nurodyta, kad bute Nr. 104 trūko klozeto pajungimo žarnelė dėl ko vanduo, prasisunkęs pro statybines konstrukcijas, užliejo garažų boksą Nr. 153. Nustatyta, kad klozeto pajungimo žarnelė trūko dėl šarvo pynutės korozijos.
13. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, buto užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, atsakomybė asmenims turi būti taikoma bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė jos neveikimu – tinkamu jos nuosavybės teise priklausančiose patalpose santechnikos įrangos nepasirūpinimu.
14. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji solidariai su nuomininke atsakinga už ieškovės patalpoms padarytą žalą. Šį argumentą apeliantė grindžia tuo, kad ji nuomos sutarties pagrindu yra perdavusi faktinį šių patalpų valdymą nuomininkui. Pasak apeliantės Nuomos sutarties 8.3. punkte nurodoma, kad Nuomininkas privalo savo sąskaita ir priemonėmis užtikrinti Patalpose esančių priešgaisrinių, šildymo, kanalizacijos, vandentiekio, elektros bei telefoninio ryšio linijų ir sistemų saugumą bei teisingą jų eksploatavimą. Nuomininkas taip pat įsipareigoja atlikti einamąjį buitinės technikos ir Patalpų remontą. Tuo tarpu Nuomos sutarties 8.4. punktu Nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita atlikti arba organizuoti Patalpų komunalinio ūkio priežiūrą. Į komunalinio ūkio sąvoką be kita ko įeina ir Patalpų valymas bei šiukšlių šalinimas, vandentiekio, kanalizacijos įrengimų (prietaisų) Patalpose priežiūra; Patalpų elektros ir telefono įrengimų priežiūra ir aptarnavimas; perdegusių elektros lempų Patalpose keitimas. Apeliantės nuomone, šie punktai įrodo, kad ji visą patalpų priežiūrą buvo perdavusi nuomininkui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyti punktai reiškia, kad nuomininkas įsipareigojo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti jam perduotas patalpas ir patalpose esančią įrangą.
15. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į Nuomos sutarties 7 skyriaus (Nuomoto teisės ir pareigos. Atsakomybė) 7.2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad Nuomotojas įsipareigoja atlikti Patalpų bei jų inžinerinių (komunikacijos sistemų (tinklų) kapitalinį remontą (inžinerinių/komunikacijos tinklų keitimą, kai toks remontas yra būtinas, užtikrinant tokią Patalpų būklę, kuri būtų tinkama Nuomininkui naudoti Patalpas šioje sutartyje numatytais tikslais (paskirčiai) ir sąlygomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad klozeto pajungimo žarnelė trūko dėl šarvo pynutės korozijos, kas reiškia, kad suiro ant žarnelės esantis metalas. Sprendžiant, ar nuomininkas pagal atsakovų sudarytą nuomos sutartį privalėjo pakeisti lanksčiąją žarną, reikšmės turi ta aplinkybė, kad vandentiekio avarija įvyko praėjus metams nuo sutarties sudarymo dienos ir patalpų perdavimo nuomininkui dienos. Toks laiko tarpas iš vienos pusės yra pakankamai ilgas, per kurį įrenginio būklė gali esmingai pasikeisti, tačiau tai galima nustatyti tik žinant įrenginio būklę, buvusią nuomos sutarties sudarymo metu. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad lanksčioji santechnikos žarnelė privalo būti keičiama kasmet. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie nuomininko netinkamą santechnikos įrangos eksploatavimą. Kaip minėta, nuomininkas turėjo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti jam perduotus įrenginius, kas reiškia, kad jei yra matomi kokie nors išoriniai šios įrangos pažeidimai, apie tai informuoti nuomotoją. Tačiau byloje duomenų apie tai, kad nuomininkas turėjo pastebėti susidėvėjusią žarnelę, ar kad išoriškai buvo matomi kokie nors pažeidimai byloje tokių nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nematant jokių išorinių žarnelės pažeidimų ją pakeisti galima tik žinant kokio gamintojo žarnelė buvo sumontuota, koks naudojimo terminas jai buvo nustatytas. Apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji būtų informavusi savo nuomininkę apie vandentiekio žarnelės naudojimo terminus, ar įspėjusi apie žarnelės keitimo būtinybę. Šiuo atveju darytina labiau tikėtina išvada, kad žarnelė truko dėl susidėvėjimo pasibaigus jos galiojimo laikui, o atsakovų sudaryta sutartis vienareikšmiškai nepatvirtina, kas buvo atsakingas už santechnikos įrengimų pakeitimą ir ar santechnikos žarnelės susidėvėjimas neegzistavo patalpų perdavimo metu.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliante, kad 7.3 punktas įrodo, kad atsakomybė tenka nuomininkui. Nurodytame punkte nustatyta, kad Nuomotojas neatsako už Patalpose esančio Nuomininkui ar kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą ar praradimą, taip pat už žalą, padarytą nuomojamoms Patalpoms ar Nuomininko bei trečiųjų asmenų turtui arba Nuomininko verslui, ir kilusią dėl avarijų Patalpų elektros, vandentiekio, šildymo, kanalizacijos bei kitų sistemose ar jų veiklos sutrikimų, išskyrus atvejus, kai tokios avarijos ar sutrikimai kyla dėl Nuomotojo netinkamo savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo. Kaip minėta, šalių sudaryta sutartis vienareikšmiškai neįrodo, kuris iš atsakovų buvo atsakingas už santechnikos įrangos pakeitimą jai susidėvėjus. Priešingai, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad santechnikos dalis buvo paveikta korozijos ir nei viena iš atsakovių neužtikrino, kad ji būtų pakeista į naują. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o konkrečiau 7.2 punktą, kuriame ji buvo įsipareigojusi atlikti Patalpų bei jų inžinerinių (komunikacijos sistemų (tinklų) kapitalinį remontą (inžinerinių/komunikacijos tinklų) keitimą, kai toks remontas yra būtinas, užtikrinant tokią Patalpų būklę, kuri būtų tinkama Nuomininkui naudoti Patalpas šioje sutartyje numatytais tikslais (paskirčiai) ir sąlygomis.
17. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė N. A., kaip negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų Nr. 104 savininkė, ir atsakovas UAB „Ekotopia“, kaip patalpų Nr. 104 valdytojas nuomos sutarties pagrindu, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų Nr. 104 tualeto patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose gali būti taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovus sieja būtent tokie veiksmai.
Dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštų reikalavimų
18. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pripažinti atsakovės N. A. atstovės išrašytas sąskaitas-faktūras neatitinkančias protingumo, sąžiningumo kriterijų ir sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų solidariai žalą ir bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
19. Remiantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Šia teisės norma asmeniui, teikiančiam atsiliepimą į apeliacinį skundą, nėra suteikta teisė reikšti savarankiškus reikalavimus. Tuo atveju, jei ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, ji turėjo CPK nustatytais terminais ir tvarka paduoti apeliacinį skundą, jį apmokėjus nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. To nepadarius ji negali teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą dar pateikti ir savarankiškus reikalavimus nurodydama kaip turi būti pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškovė neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo ir savarankiško apeliacinio skundo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, o tai reiškia, jog ieškovė sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o pateikdama atsiliepimą, kurio turinys atitinka savarankišką apeliacinį skundą, ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytų priežasčių atsiliepime reiškiami savarankiški reikalavimai ir atitinkamai atsiliepimo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu žalos dydžiu bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.
Dėl procesinė bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą skundžiamoje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
21. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Iš pateiktų dokumentų (sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymo) nustatyta, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 700 Eur išlaidų. Pagal 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nustatyta, kad atsiliepime į apeliacinį skundą didesnė dalis argumentų susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuri apeliantės nebuvo skundžiama. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pareiškė savarankiškus reikalavimus, nors teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo nurodyti, ar sutinka su apeliaciniu skundu arba ne ir atitinkamai motyvuojamojoje dalyje turėjo pagrįsti savo atsiliepimo į apeliacinį skundą dalyką. Pažymėtina, kad ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, – todėl preziumuojama, kad jam CPK nuostatos ir procesinių dokumentų parengimo tvarka žinoma. Kadangi ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas piktnaudžiaujant procesinėmis normomis, t. y. beveik 90 proc. atsiliepimo argumentų neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, todėl ieškovei kompensuojama 100 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.