Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-541-71/2011

Teisėjas A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04237-2010-1

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant atsakovui G. Š., atsakovo atstovams advokatui Zigmui Burbai, advokato padėjėjai Irmai Bekerei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. apeliacinį skundą ir atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo ir kt. ir G. Š. priešieškinį byloje; byloje išvadą teikianti institucija –Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

e) per Tėvo dieną ir G. Š. gimtadienį, G. Š. turi teisę pasiimti vaiką nuo 10.00 val. iki 21.30 val., per A. Š. gimtadienį G. Š. turi teisę praleisti su vaiku 4 valandas.

f) abu tėvai pagal bet kurio reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką bei vietą. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, šis privalo nedelsiant pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai. Abu tėvai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius bei norus, ir savo galimybes. Tas iš tėvų, kuris pažeidė bendravimo su vaiku tvarką moka nuo šios tvarkos pažeidimo nukentėjusiam tėvui po 20 Lt baudą už kiekvieną tokio pažeidimo dieną iki jis bus pašalintas.

2. Nustatyti, jog atsakovui G. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso: krištolinis šviestuvas už 20000 Lt; du akvariumai 270 l su stalu, įranga, žuvimis ir augalais už 4000 Lt, 360 1 (tuščias) su stalu, įranga už 2000 Lt; kilimas (didelis rudas) už 200 Lt; spausdintuvas už 100 Lt; paveikslas Van Gogo už nežinoma, nes dovanotas; paveikslas: liūtas su pantera vertė nežinoma, nes dovanotas; du sieniniai veidrodžiai - vertė 6000 Lt; Skalbyklė BOSH - vertė 1200 Lt; šaldytuvas už 3000 Lt; indauja DORIS 8-2845 už 1920 Lt; komoda už DORIS 7-21489 – vertė 2880 Lt; Stalas N. Y 7-21490 - vertė 1065 Lt; Sofa LUKA-2 7-19117 už 1025 Lt; baldų komplektas AMBASADORIUS už 5245 Lt; įmontuojama orkaitė Neff U1422N0GB už 3800 Lt; indaplovė už 1000 Lt; mikrobangų krosnelė už 500 Lt; gartraukis NEFF už 900 Lt; dulkių siurblys Philips už 600 Lt; 4 keramikinės ir metalo vazos už 2500 Lt; užuolaidos, roletai, staltiesės už 6000 Lt; užtiesalas su 5 pagalvėm už 1000 Lt; buto signalizacija už 700 Lt; stacionarus kompiuteris „Pentium 4“ už 2500 Lt.

3. Bendros jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančius kilnojamuosius daiktus padalinti sekančiai:

a) V. Š. priskirti šiuos daiktus: virtuvės baldus už 19500 Lt; komodą po laiptas už 500 Lt; vonios, tualeto santechniką ir baldus už 5500 Lt; vaiko kambario baldus už 4000 Lt; drabužinę už 2500 Lt; batų dėžę už 900 Lt; vandens paskirstytoją už 320 Lt; monitorių su kolonėlėmis „Asus Vintage“ (neveikianti) už 50 Lt; televizoriaus pultelį su kortele KAON už 1000 Lt; spausdintuvą už 100 Lt; viso turto už 34370 Lt.

b) G. Š. priskirti šiuos daiktus: vaiko kambario baldus už 2700 Lt; fotelį už 700 Lt; filmavimo kamerą už 4000 Lt; 2 šviestuvus už 300 Lt; virtuvinis stiklinį stalą su 6 kėdėmis ir šviestuvu už 876 Lt; kilimas (pilką su dryžuotais raštais) už 100 Lt; lyginimo lentą už 200 Lt; viso turto už 8876 Lt.

c) Priteisti iš ieškovės V. Š. atsakovui G. Š. 12747 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ir iš ieškovės V. Š. atsakovui G. Š. visas jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas (4 t., 133-138 b. l.). Apeliantas nurodė, kad teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą, neįvertino bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, jog šalys turi įsigijusios du spausdintuvus po 100 Lt vertės. Teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei net 5361 Lt didesnę turto dalį, o atsakovui kompensacijos nepriteisė. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-07-07 papildomu sprendimu bendravimo su vaiku tvarką išdėstė nauja redakcija. Su šia tvarka atsakovas sutinka tik iš dalies. Pažymi, jog pradėjus vykdyti skundžiamu sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką išryškėjo jos trūkumai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą dėl sprendimo ir papildomo sprendimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., 142-149, 161-162 b. l).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti (4 t., 155-156b. l).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Ieškovės apeliacinis skundas dėl sprendimo atmestinas, o apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo tenkintinas iš dalies

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nusprendus, jog santuoka nutraukiama dėl atsakovo G. Š. kaltės, visos patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos turi būti vertintinos kaip patirta žala, susijusi su santuokos nutraukimu, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir žyminio mokesčio bei teismo išlaidų priteisimą.

Nagrinėjamos bylos atveju aktualus yra bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Visų pirma, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai aptarti ir detalizuotai reglamentuoti LR CPK normų. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, be to ir priešieškiniu pareikštus reikalavimus santuokos nutraukimo byloje. Suprantama, kad santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, o visi kiti šalutiniai ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, tačiau jie apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, tačiau ne bylinėjimosi išlaidas susijusias su santuokos nutraukimu. Teisėjų kolegija laiko, kad šio teismo priimto sprendimo įvertinimui įtakos turi visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymas vaikui dydis ir tvarka, bendro turto padalijimo variantai – ne tik ieškinio, bet ir priešieškinio kontekste), todėl tenkinus ieškinio pareiškimą ir priešieškinį iš dalies pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paliko šalims, o valstybės išlaidas priteisė iš šalių lygiomis dalimis.

Dėl išlaikymo dydžio proporcingumo

Apeliantės argumentas, kad vaiko išlaikymo dydis tėvams turėjo būti paskirstytas lygiomis dalimis – po 400 Lt, todėl teismas priteisdamas iš atsakovo G. Š. išlaikymą po 350 Lt nepagrįstai nustatė mažesnę prievolės dalį atsakovui, laikytinas nepagrįstu.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t. y., kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t. y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 400 Lt kas mėnesį. Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.). Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas priteistino išlaikymo vaikui dydį, tinkamai vertino tėvų turtinę padėtį, nurodydamas, kad ieškovė V. Š. dirba, gauna atlyginimą apie 1000 Lt, turi nekilnojamo turto, iš kurio gauna pelno, o atsakovas G. Š. nedirba, turto neturi, neturi sveikatos ar kitų problemų, kurios neleistų gauti tinkamo darbo. Šios byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai mažino iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį.

Dėl neturtinės žalos

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai sprendime prašomos neturtinės žalos dydį susiejo su jau priteistos žalos dydžiu baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog neturtinė žala, susijusi su teismo nuosprendžiu nustatytais neteisėtais G. Š. veiksmais, jau yra priteista, nuosprendis yra įsiteisėjęs, tad pakartotinai priteista negali būti. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas būtent nesiejo neturtinės žalos dydžio su jau priteistos žalos dydžiu baudžiamojoje byloje, o vertino neturtinę žalą santuokos nutraukimo byloje. Kolegija pažymi, kad priteistinos neturtinės žalos dydį lemia sutuoktinio kalti, santuokinės pareigas pažeidžiantys veiksmai, lemiantys santuokos nutraukimą, kai kitas sutuoktinis patiria neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; o nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją įvertina ir priteisia tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių (atsakovo) kaltės, tinkamai vertino ieškovės neturtinio pobūdžio praradimus santuokos metu, atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, todėl pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo argumento dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagal atsakovo pateiktą priešieškinį nenagrinėja ir dėl jo nepasisako, kadangi šis klausimas išspręstas priimant papildomą sprendimą, kuris šiuo argumentu apeliantės nėra skundžiamas.

Dėl televizijos pultelio su kortele Kaon

Apeliantė skundžia sprendimo dalį dėl turto padalijimo, kuria teismas, dalindamas jungtinę nuosavybę, laikė, kad ieškovei priteisiamo televizijos pultelio su kortele KAON kaina yra 1000 Lt. Teismo posėdyje atsakovas neprieštaravo, kad šis daiktas kainuoja 1 Lt, todėl prašo televizijos pultelio su kortele kaina nustatyti 1 Lt mažinant atsakovui mokėtiną kompensacija 500 Lt.

Dėl indaplovės

Atsakovo 2011-04-20 pareiškime išdėstyta pozicija dėl indaplovės, kurios vertė 1000 Lt, pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe (4 t., 13-15 Lt). Pirmosios instancijos teismas 2011-06-06 sprendime nurodė, kad virtuviniai baldai su akmeniniu paviršiumi už 19900 Lt buvo užsakyti po santuokos sudarymo, avansą už 9777 Lt sumą sumokėjo atsakovas G. Š., todėl jie, tiek įmontuojama technika pripažintini bendru sutuoktinių turtu (4 t., 81 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Konstatavęs, kad įmontuojama technika yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, teismas indaplovę turėjo padalinti tarp šalių, o ne paskirti ją atsakovo G. Š. asmeninėn nuosavybėn, ką padarė papildomu sprendimu. Kadangi teismo sprendimu virtuviniai baldai paskirti ieškovei, todėl teisėjų kolegija mano, kad indaplovė taip pat turėtų būti paskirta ieškovei. Indaplovė yra integruota į virtuvės baldus, taigi, yra neatskiriama baldų dalis, ją išėmus, bus sugadinti virtuvės baldai, jie praras savo išvaizdą. Atsakovas G. Š. taip pat pripažįsta, kad išmontavus indaplovę, pablogėtų bendras estetinis virtuvės baldų vaizdas, išmontavus indaplovę, siekiant ją naudoti pagal tiesioginę paskirtį, atsakovas turėtų gaminti kitus baldus, derindamas juos pagal indaplovę, dėl to jis patirtų papildomų išlaidų (4 t. 162 b. l.). Išmontuota indaplovė sudarytų problemų ne tik ieškovei, iš kurios ji būtų atimta, bet ir atsakovui, kuriam ši indaplovė atneštų tik papildomų išlaidų. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas šios indaplovės bent jau šiuo metu tikrai neturėtų kur panaudoti, nes neturi baldų į kuriuos ši indaplovė būtų įmontuota, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės argumentas, kad indaplovė pripažintina dalintina bendra jungtine nuosavybe, nes yra integruota į virtuvinį baldų komplektą, laikytinas pagrįstu. Vadovaujantis išdėstytu, apeliantės V. Š. prašymas pakeisti papildomo sprendimo dalį, kuria indaplovė pripažinta G. Š. asmenine nuosavybe, tenkintinas. Indaplovę, kurios vertė 1000 Lt, paskyrus ieškovei V. Š., atsakovui iš ieškovės priteistina 500 Lt kompensacija.

Atsakovo apeliaciniai skundai dėl sprendimo ir papildomo sprendimo atmestini

Dėl sutuoktinio kaltės

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad įstatymo nustatyta preziumcija yra atsakovo paneigta.

Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas LR CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 straipsniuose bei kituose straipsniuose ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Be to, LR CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pagal susiformavusios teismų praktikos nuostatas teismai, nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusiu 2010-07-12 teismo nuosprendžiu, atsakovas yra nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris padarytas dėl smurto prieš ieškovę, t. y. atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo byloje preziumuojama, todėl teigtina, kad prezumpcija dėl jo kaltės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta (LR CK 3.60 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovas turėjo įrodyti teismui, jog šalių santuoka iširo ne dėl jo kaltės, tačiau tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta. Vien apelianto deklaratyvūs teiginiai nepatvirtina ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl kolegija laiko, kad atsakovas nepaneigė jo kaltės prezumpcijos bei neįrodė, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas.

Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.). Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimai, nustatinėjami teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Taigi kiekviena iš šalių turėjo nurodyti faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadas dėl kito sutuoktinio kaltės ir jas įrodinėti įprastinėmis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atveju įrodinėjimo dalykas yra ne tik patys faktai, bet ir priežastinis ryšys tarp kalto sutuoktinio elgesio ir atsiradusių pasekmių – šeimos iširimo. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai: apie nuolatinius konfliktus tarp šalių dėl vaikų auklėjimo, ekonominius sunkumus žlugus verslui, ieškovės elgesį, jos šmeižtą ir melą, nepatvirtina apelianto nurodomų skyrybų priežasčių sąlygojusių šeimos iširimo faktą. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir konstatavo, kad atsakovas netinkamai elgėsi su sutuoktine, naudodamas smurtą, todėl pagrįstai santuoką nutraukė dėl atsakovo G. Š. kaltės.

Dėl neturtinės žalos

Apeliantas laiko, kad teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo, privalėjo atsižvelgti į sutuoktinio pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę, pasekmes, ieškovės charakterį, atsakovo turtinę padėtį bei į tai, kad baudžiamąja bylą pagal ieškovės pareiškimą nagrinėjęs teismas jau yra priteisęs ieškovei iš atsakovo 5000 litų neturtinės žalos už neva tai ieškovės patirtą smurtą šeimoje. Laiko, kad teismas turėjo priteisti atsakovui iš ieškovės 1000 litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių (atsakovo) kaltės, pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepažeidė teismų formuojamos praktikos principus tokios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovė įrodė savo išgyvenimus dėl patirto pažeminimo, emocinio skausmo, kuriuos sukėlė amoralus sutuoktinio elgesys. Byloje nustatyta, kad atsakovo G. Š. kalti veiksmai lėmė šalių santuokos nutraukimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ir pagrįstai priteisė ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija pasikartoja, kad pirmosios instancijos teismas, būtent nesiejo neturtinės žalos dydžio su jau priteistos žalos dydžiu baudžiamojoje byloje, o vertino neturtinę žalą santuokos nutraukimo byloje, todėl šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą atmeta.

Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl apeliacinio skundo reikalavimas iš ieškovės atsakovui priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisė didesnę turto dalį, o atsakovui kompensacijos nepriteisė. Laiko, kad teismas priteisė per mažą kompensaciją už langus ir remonto darbus. Teigia, kad ieškovė privalo kompensuoti atsakovo asmeninio turto praradimus.

Vadovaujantis LR CK 3.123 straipsniu, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Taigi teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečio vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (LR CK 1.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.). Teismas, skundžiamu sprendimu, padalinęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančius kilnojamuosius daiktus, ieškovei paskyrė daiktų už 37 670 Lt, o atsakovui už 33 435 Lt. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo G. Š. prašymą kompensuoti jo sumokėtą kredito dalį bei pusę V. Š. sumokėtą kredito dalį, kadangi, atsakovas įrodymų, jog kreditas buvo mokamas iš asmeninio atsakovo turto, nepateikė. Atsakovas argumentui pagrįsti, kad baldams įsigyti išleido 25 000 Lt asmeninių pinigų, įrodymų nepateikė. Sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą būtina atsižvelgti į tai, kad dėl santuokos iširimo kaltu pripažintas atsakovas, kad su ieškove liko gyventi nepilnametė duktė, be to didžioji dalis ieškovei priteistų daiktų yra būtini buityje, t.y. gyvenant normalų gyvenimą ir auginant vaiką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei didesnę turto dalį nepriteisiant atsakovui kompensacijos, laikytinas nepagrįstu.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis LR CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas byloje neįrodė, kad baldai ir buitinė technika pirkti iš asmeninių G. Š. lėšų, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

Apelianto argumentas, kad teismas priteisė per mažą kompensaciją už langus ir remonto darbus, laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu. Atsakovas G. Š. nurodė, kad jis iš asmeninių lėšų sumokėjo 2818,35 Lt už plastikinių langų įdėjimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei sumokėjo 1500 Lt už šio buto remontą, todėl prašė kompensuoti šias lėšas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už plastikinius langus buvo sumokėta 2004-04-29, t.y., tuo metu, kai šalys nebuvo santuokoje, po to, iki santuokos sudarymo, atsakovas G. Š. gyveno tame bute, tuo pačiu neatlygintinai naudodamasis juo. Teismas pagrįstai laikė, kad susitarimo su buto savininkė, ieškove V. Š., dėl kompensacijos asmeniniu turtu už padarytus pagerinimus, nebuvo. Remontas buvo atliktas, butas išnuomotas, todėl pajamomis sutuoktiniai naudojosi bendrai. Teisėjų kolegija vertina, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad plastikiniams langams šiuo metu yra virš 7 metų, o už juos prašoma priteisti kaip už naujus langus, plastikinių langų įdėjimu ir remontu, bei gautomis pajamomis, naudojosi ir pats G. Š., todėl priteista 500 Lt atsakovui kompensacija už padarytą remontą ir sudėtus plastikinius langus, yra tinkama. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 26 893 Lt kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės panaudojimą asmeninėms prievolėms dengti, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovo asmeninio turto praradimai yra kompensuoti.

Papildomu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvo pripažintas spausdintuvas, kurio vertė 100 Lt ir, padalinus turtą, paskirtas V. Š.. Tuo tarpu 2011-06-06 teismo sprendime buvo konstatuota, kad šis spausdintuvas yra asmeninė G. Š. nuosavybė. Sprendime taip pat nurodyta, kad šalys neginčija, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso spausdintuvas už 100 Lt (4 t., 81 b. l.). Atsakovui G. Š. pateikus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, šiame prašyme buvo nurodyta, kad teismas, spausdintuvą priskyręs asmeninei G. Š. nuosavybei, negalėjo šio spausdintuvo priskirti bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Atsakovas neprašė spausdintuvo paskirti ieškovei V. Š., todėl teismas visiškai nepagrįstai papildomame sprendime jį paskyrė V. Š., nurodydamas, kad tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (4 t., 101 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, papildomo sprendimo dalis dėl spausdintuvo priteisimo keistina ir jis paliktinas asmenine G. Š. nuosavybe, kaip ir konstatuota pirmosios instancijos teismo 2011-06-06 sprendime. Byloje nepateikta įrodymų, kad šalys turėjo ne vieną, o du spausdintuvus.

Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo

Apeliantui neaiškūs teismo argumentai, jog vaikas paliekamas gyventi su mama, atsižvelgiant į jo lytį ir amžių. Atsakovui nesuvokiama, kodėl jis negali auginti savo dukters. Teismo išvadą, jog vaikas paliekamas ieškovei todėl, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, laiko nepagrįsta.

Aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, savaime patvirtina, kad atsakovas neturi sąlygų bei finansinių galimybių sudaryti dukrai būtinas, reikalingas gyvenimo sąlygas. Tai, kad atsakovas dabar laikinai gyvena 3 kambarių bute su patogumais, o nedirbdamas galės daugiau laiko skirti dukrai, negali turėti esminės reikšmės, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, jog tikslinga palikti mergaitę gyventi su motina, atsižvelgiant į vaiko amžių ir vaiko lytį, todėl teismas pagrįstai sutiko su šia išvada, pažymėdamas, kad nepaneigus atsakovo G. Š. kaltės dėl santuokos nutraukimo – smurto naudojimo prieš ieškovę, tai yra viena iš priežasčių lemiančių vaiko palikimą gyventi su ieškove V. Š.. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės netinkamo savo sūnų iš pirmosios santuokos auklėjimo atmestini, kadangi abu vaikai yra pilnamečiai, be to, nepaneigta aplinkybė, kad šalių bendro gyvenimo pradžioje problemų su vaikais nebuvo. Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad motina daro neigiamą įtaką dukrai savo nepadoriu elgesiu: byloje, be paties atsakovo samprotavimų apie ieškovės nederamą elgesį, nėra jokių patvirtinančių įrodymų apie kosmetikos perpardavinėjimą, kaip ieškovės netinkamo elgesio faktą.

Atsakovas, skųsdamas teismo sprendimą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, taip pat nurodo, kad ieškovė manipuliuoja vaiku vengiant leisti bendrauti su tėvu, tačiau jokių objektyvių duomenų, jokių įrodymų apie tokią neigiamą įtaką byloje nėra. Pačios šalys pripažįsta, kad didžiausias ginčas byloje kyla dėl mažametės dukters, todėl akivaizdu, kad visi su dukterimi susiję klausimai šalių nėra sprendžiami civilizuotai, vaikui geriausiu būdu, todėl yra pagrindas išvadai, kad tėvų konfliktai dėl dukters neišvengiami. Esant tokiai šalių konfliktinei situacijai, apeliacinio skundo argumentai dėl vaiko manipuliavimo, negali būti pagrindu sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Tai, kad teismas, spręsdamas šalių dukters A. Š., gyvenamosios vietos klausimą, nustatė, kad mergaitė gyvens kartu su motina, parodo visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. Š. yra tik 4 metų amžiaus, todėl ji pati šiuo metu dar negali įvertinti jai saugios aplinkos ir galimybės saugiai augti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant nepilnametės mergaitės gyvenamosios vietos nustatymą, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šį klausimą ir neturėjo vadovautis tėvų lygiateisiškumo principu. Ta aplinkybė, kad duktė yra prisirišusi prie atsakovo, kaip tėvo, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys ir su juo bendrauja geranoriškai, nesuteikia atsakovui, kaip tėvui, jokių teisinių privilegijų, nes mergaitės ir jos tėvo teigiamo bendravimo pobūdis nesudaro teisinio pagrindo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu, kaip tėvu. Pasikeitus šalių faktinei situacijai, neužkertamas kelias įstatymų nustatyta tvarka spręsti mergaitės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą (LR CK 3.169 str.).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Apelianto argumentas, kad teismas priteisdamas vaiko išlaikymui kas mėnesį po 350 litų iki dukters pilnametystės, neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas yra bedarbis, benamis, neįvertino, kad jam skyrė mažesnę dalintino turto dalį be jokios kompensacijos, neatsižvelgė į ekonominę situaciją šalyje, kad jis yra registruotas darbo biržoje ir pajamų neturi dėl objektyvių priežasčių, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes, pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, neturintis sveikatos problemų, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali teikti priteisto išlaikymo dukrai. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna ir negali teikti teismo priteisto išlaikymo dukrai laiko nepagrįstais.

Apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo eigoje dukters A. Š. išlaikymui išleido: 910,47 Lt už darželį, 110,92 už darželiui būtinus raštinės reikmenis bei priemones, 2627,20 Lt už rūbus, avalynę, galanteriją, 9,81 Lt už vaistus, 79 Lt pramogoms, 943,32 Lt už vaiko daliai tenkančius komunalinius patarnavimus, todėl laiko, kad šios išlaidos turėtų būti įskaitomos į vaikui priteistą išlaikymą, o išlaikymas vaikui turėjo būti priteistas tik nuo 2011-07-01 iki jos pilnametystės. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad nurodytos išlaikymo išlaidos turėtų būti įskaitomos į vaikui priteistą išlaikymą, atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl išlaikymas šalių dukrai turi būti teikiamas nuo ieškinio pareiškimo teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2010-05-31. Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo teiginius, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo gaunamų pajamų lygis nėra aiškus, atsakovas vengia jį atskleisti. Tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo eigoje dukters išlaikymui skyrė tokias lėšas, nepaneigia jo galimybės teikti priteisto išlaikymo dydžio po 350 Lt kas mėnesį. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą dukrai nėra visiškai vienodos, ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė, todėl atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, laikytina, kad ieškovė turi galimybę teikti didesnę materialinio išlaikymo dalį. Tai reikštų konstatuoto preliminaraus 800 Lt dydžio vaikui teiktinų išlaidų mokėjimo paskirstymą abiem tėvams skirtingomis dalimis. Savo ruožtu, bylos duomenimis nenustačius atsakovo objektyvių nedarbingumo priežasčių bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, iš esmės atitinkantį jo poreikių patenkinimą. Įvertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nėra jokių teisiškai reikšmingų argumentų, jog priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių ar atsakovo galimybių, nepateikti įrodymai, kad atsakovas neišgali teikti savo dukrai 350 Lt dydžio išlaikymo, todėl mažinti teismo priteistą išlaikymo sumą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Įvertinus byloje surinktą įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, dukrai teismo priteistas išlaikymas yra ne per didelis nei reikalingas vaiko minimaliems būtiniems poreikiams tenkinti, tokį išlaikymą atsakovas teikti gali. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Apeliaciniu skundu atsakovas G. Š. prašo iš dalies pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. papildomą sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu nustatė bendravimo su vaiku tvarką, nustatydamas atsakovo G. Š. bendravimą su dukterimi A. švenčių dienomis: Kūčias, Kalėdas, Velykas, atostogų metu, išeiginėmis ir švenčių dienomis, o taip pat darbo dienomis ir savaitgaliais. Teismas nurodė, kad darbo dienomis atsakovas G. Š. turi teisę pasiimti dukrą A. du kartus per savaitę iki 4 valandų. Papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas tik išaiškino 2011-06-06 sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nekeisdamas jo turinio. Apeliaciniame skunde apeliantas G. Š. prašo nustatyti visai kitokią, nei prašė priešieškiniu, bendravimo su dukterimi A. tvarką, atsižvelgiant į V. Š. darbo grafiką: kai V. Š. dirba ilgiau nei iki 17 val., dukrą iš ugdymo įstaigos paima atsakovas ir sekančios dienos rytą nuvedą į ugdymo įstaigą, V. Š. įpareigotina iš anksto informuoti G. Š. apie jos užimtumą darbe. Pažymėtina, kad LR CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. G. Š. apeliaciname skunde nurodyti reikalavimai dėl bendravimo su dukterimi V. Š. darbo laiku yra nauji, pirmosios instancijos teismui jie nebuvo pareikšti. Vadovaujantis LR CPK 312 straipsnio norma, atsakovo argumentą dėl bendravimo su dukterimi nustatymo, atsižvelgiant į ieškovės darbo laiką, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė V. Š. apeliaciniame skunde prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl jos prašymas netenkintinas.

Atsakovas G. Š. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 560 Lt. Kadangi atsakovo G. Š. apeliaciniai skundai nebuvo patenkinti, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės V. Š. atsakovo naudai nepriteisiamos.

Ieškovei V. Š. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-08 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (4 t., 110 b. l.). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, iš ieškovės V. Š. priteistinas 150 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (ginčijama suma 5000 Lt).

Atsakovas G. Š., pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį (4 t., 126 b. l.), likusią žyminio mokesčio dalį prašė atidėti iki sprendimo priėmimo dienos. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-08 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (4 t., 125 b. l.). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, iš atsakovo G. Š. priteistinas 1616 Lt žyminis mokestis, už apeliacinį skundą (nuo ginčijamos sumos, t.y. 45249 Lt = 1357 Lt + 396 (neturtinio pob. reik. 3 X 132 Lt) = 1753 Lt, sumokėjo 137 Lt, todėl 1753 Lt – 137 Lt = 1616 Lt.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. papildomą sprendimą dalyje dėl spausdintuvo ir indaplovės padalinimo pakeisti sekančiai:

Nustatyti, kad atsakovui G. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso spausdintuvas (100 Lt vertės).

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausiusią indaplovę, 1000 Lt vertės, paskirti ieškovei V. Š.. Priteisti iš V. Š. G. Š. 500 Lt kompensaciją. Likusioje dalyje papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. Š. 150 Lt (šimtą penkiasdešimt litų) ir atsakovo G. Š. 1616 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiolika litų) valstybei nesumokėto žyminio mokesčio, paduodant apeliacinius skundus Šiaulių apygardos teismui.