- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-365-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Andžej Maciejevski (pran.), Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- V. L., L. L.
- Kategorijos
- 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovams V. L. ir L. L. dėl nesąžiningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. N. ieškininiu pareiškimu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti atsakovų V. L. ir L. L. veiksmus nesąžiningais ir priteisti jam iš kiekvieno atsakovo po 1,42 ha ploto žemės sklypus, esančius Gudakiemio k., Grendavės sen., Trakų r. sav.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui. Teismas nurodė, jog siekiant ieškovo reikalavimus patenkinti, turi būti nustatyta, kokiu pagrindu ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į dalį ginčo sklypų, konkrečius nuosavybės teisės įgijimo pagrindus nustato įstatymai (LR CK 4.47 str.). Pažymėjo, jog ieškinyje nebuvo aiškiai suformuluota, kokiu pagrindu ieškovas teigė įgijęs nuosavybės teisę į dalį ginčo žemės sklypų, tačiau iš ieškinio turinio ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad į ginčo žemės sklypus 1998 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės. Remiantis nustatytu teismas padarė išvadą, jog ieškovo nuosavybės teisė į dalį ginčo sklypų ieškinyje yra siejama su nuosavybės teisių atkūrimu (LR CK 4.47 str. 1 d. 12 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 18 str. str.). Todėl teismas, vertindamas ieškovo reikalavimus turi įvertinti ar ieškovui buvo atkurtos (turėjo būti atkurtos) nuosavybės teisės į dalį ginčo žemės sklypų. Pažymėjo, jog specialioji kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos administracinio teismo spręsti yra nurodžiusi, kad tokio pobūdžio ginčai yra teismingi administraciniam teismui. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatė, kad pagal teisines pasekmes ieškovas siekia atkurti (tuo pačiu ir įgyti) nuosavybės teisę į dalį buvusio savininko K. L. nuosavybės teise valdytą žemę. Nuosavybės teisės atkūrimo procesas yra reguliuojamas viešosios teisės normų, t.y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Minėto įstatymo pagrindu nuosavybės teisių atkūrimas (kartu ir pripažinimas) į buvusio savininko nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra sudėtinė šio proceso dalis, todėl jame kylantys ginčai yra nagrinėjami ne bendros kompetencijos, bet administraciniuose teismuose (ABTĮ 3 str. 1 d. 15 str. 1 d. 1, 2 p. p.). Remdamasis išdėstytu teismas konstatavo, kad ieškinys yra teismingas ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra žemės sklypas, į kurį prašoma pripažinti (pretenduojama atkurti) nuosavybės teises.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutartį. Mano, jog teismo priimta nutartis yra naikintina, kadangi pačioje fabuloje teismas pasisakė, kad ieškinys yra dėl žalos atlyginimo, tačiau buvo atmestas motyvuojant, kad ieškovo nuosavybės teisė į dalį ginčo sklypų ieškinyje yra siejama su nuosavybės atkūrimu. Apeliantas nurodė, jog jis neprašė atkurti nuosavybės teisių, o ieškinio objektas yra deliktinė žala ir ją prašo atlyginti natūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
LR CPK 137 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminus ir tvarką, 2 d. yra nustatyti pagrindai, kuriems esant, teismas atsisako priimti ieškinį. Tai reiškia, kad, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, kurios nurodytos LR CPK 137 str. 2 d., asmuo neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes yra nustatomos neigiamos prielaidos realizuoti procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme. Minėti pagrindai atsisakyti priimti ieškinį yra imperatyvūs, t.y. nustačius tokius pagrindus, teismas neturi teisės pasirinkti ir privalo atsisakyti priimti ieškinį, nes tokiu atveju, esant neigiamoms prielaidoms teisės kreiptis į teismą realizavimui, civilinės bylos iškėlimas ir jos nagrinėjimas teisme negalimas. Pagal LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. nuostatą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nagrinėjamu atveju Trakų rajono apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nurodydamas, jog ieškovas turi kreiptis su ieškiniu į administracinį teismą, kurio veiklos teritorijoje yra žemės sklypas, į kurį prašoma pripažinti (pretenduojama atkurti) nuosavybės teises, nes ieškovo nuosavybės teisė į dalį ginčo sklypų ieškinyje yra siejama su nuosavybės teisių atkūrimu.
Iš pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo matyti, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš abiejų atsakovų 2,84 žemės sklypą natūra, kurio vertė remiantis 1998-11-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 79-5027 ir Nr. 79-5028 yra 4940 Lt. Remiantis LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi. LR CPK 31 str. 1 d. nustatyta, jog ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum rei sitae). Tai yra išimtinis teismingumas, nes įstatyme įsakmiai nustatytas konkretus teismas, kuriame turi būti nagrinėjama byla.
Ieškovas pateikė ieškinį atsakovams V. L. ir L. L. dėl nesąžiningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovo reikalavimo esmė - neteisėti atsakovų veiksmai, kurie pasireiškė žala. Ieškovas nuosavybės teisių, kaip nurodė pirmos instancijos teismas, ieškiniu neprašė atkurti, neginčijo jokių administracinių teisės aktų. LR CK 1.98 str. 2 d. numatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog patirta žala yra susijusi su žemės sklypu ir jo buvimo vieta. Šioje byloje pareikštas reikalavimas priteisti iš abiejų atsakovų 2,84 ha žemės sklypą natūra atlyginant ieškovo patirtą žalą yra susiję su ieškovo turtinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, todėl ieškinys turi būti reiškiamas, remiantis išimtinio teismingumo taisyklėmis, be to, bendrosios kompetencijos teisme. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas siekia atkurti (tuo pačiu ir įgyti) nuosavybės teisę į dalį buvusio savininko K. L. nuosavybės teise valdytą žemę, kadangi ieškinys buvo paduotas dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado atsakovams nuslepiant dar vieną teisėtą paveldėtoją (ieškovo motiną). Šiuo atveju yra nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo, ieškovas konkrečiai nurodė žalos dydį, kokia forma jis nori ją gauti.
LR CPK 31 str. 1 d. nustato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas pareikštu ieškiniu kelia reikalavimus dėl daiktinių teisių į žemės sklypą, t.y. žalos atlyginimą natūra 2,84 ha žemės sklypu, esančiu Trakų rajone, Grendavės seniūnijos Gudakiemo kaime. Šis žemės sklypas yra Trakų rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Ieškiniu ieškovas prašo pripažinti jam daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypą), todėl ieškinys pagal išimtinio teismingumo taisykles teismingas Trakų rajono apylinkės teismui (LR CPK 31 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie žemės sklypo, į kurį pretenduoja ieškovas, vertę, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, turėtų šią aplinkybę išsiaiškinti, nes nustačius, kad sklypo dalies, į kurią pretenduoja ieškovas, vertė viršija 100000 Lt, byla taptų teisminga Vilniaus apygardos teismui (LR CPK 27 str. 1 p., 31 str.).
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal teismingumą perduodamas Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kadangi priėmimo stadijoje teismas nevertino ieškinio atitikimo jam keliamiems turinio ir formos reikalavimams ir tai gali padaryti tik pirmosios instancijos teismas (LR CPK 337 str. 3 p., 338 str., 329 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 str., 331 str., 336 str., 337 str., 339 str., teisėjų kolegija
n utarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir J. N. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.