Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-03-18 · Civilinė byla Nr. e2SP-3036-452/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
e2SP-3036-452/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Breskienė
Pareiškėjas
G. S., G. Š.
Civilinė byla Nr. e2SP-3036-452/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01374-2020-2
Procesinio dokumento kategorija 2.1.26(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2020 m. kovo 18 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. S. ir G. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami rašytinio proceso tvarka patvirtinti 2020 m. kovo 6 d. jų pasirašytą taikos sutartį. Nurodė, kad siekdami išvengti teisminių ginčų dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, laisva valia ir bendru sutarimu sudarė taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

2. Prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį tenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

4. Nagrinėjamu atveju G. S. ir G. Š. pateikė bendrą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, taigi abi sutarties šalys išreiškė suderintą valią susitarti taikiai. Šalių sprendimu sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina, tėvų teisės ir pareigos bendraujant su vaiku bei dalyvaujant jo auklėjime yra lygios. Sutartyje aptarta 200 Eur išlaikymo suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo skyrius prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta išvada pritarė šalių taikos sutartyje išdėstytam susitarimui. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad šalių 2020 m. kovo 6 d. sudaryta taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ar nepilnamečio vaiko interesams, nėra kitų sutarties negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių sutartis negalėtų būti tvirtinama (CPK 140 str. 3 d.).

5. Šalims išaiškinama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas ( CK 6.985 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 442 str. 14 p., 582str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti taikos sutartį, 2020 m. kovo 6 d. sudarytą G. S. ir G. Š., tokiomis sąlygomis:

1. Sutarties šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina G. S..

2. Sutarties šalys susitarė, kad G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-03-01 savo nepilnamečiui vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) teiks materialinį išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) eurų iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacija. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise – G. S..

3. Sutarties šalys patvirtina, kad ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, todėl šalys bendravimo tvarkos nenustato. Bendraujant su nepilnamečiu vaiku bei dalyvaujant vaiko auklėjime, šios nutarties šalys turi lygias teises ir pareigas.

Teismas išaiškina šalims, kad patvirtinus taikos sutartį, šalys praranda teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos CPK 294 str.), bei tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytina kaip vykdomasis dokumentas ir gali būti įvykdyta priverstinai (Lietuvos Respublikos CPK 584 str. 1 d. 4 p.).

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Breskienė