Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-559-425/2018

teisėja Loreta Šiškienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00729-2017-6

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-125-964/2018 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui R. V. dėl daiktų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. K. prašė teismo įpareigoti atsakovą R. V. per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti jam 6 šautuvus ir jų įrangą arba, šautuvų bei jų įrangos nebesant, priteisti 2 207,32 Eur sumą; priteisti iš atsakovo 299,70 Eur sumą už aviečių sodinukus, 1 004,30 Eur sumą už padangų tvarkymo ir transportavimo paslaugas.

Nurodė, kad 2015 m. kovo 17 d. N. K. padovanojo ieškovui nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), su teise atsakovui R. V. ir N. K. gyventi dovanotame turte. Ieškovas ketino įrengti dažasvydžio aikštelę ir joje teikti paslaugas klientams ir nusipirko 6 šautuvus su visa dažasvydžio komplektacija, kurią paliko dovanotame gyvenamajame name, kur gyvena atsakovas. Dažasvydžio aikštelei įrengti įsigijo didelį kiekį naudotų automobilių padangų. Be to, įsigijo ir pasodino dalyje žemės sklypo aviečių sodinukų, už kuriuos sumokėjo 299,70 Eur.

Paaiškino, jog dovanojimo sutartis teismui panaikinus, visas nekilnojamas turtas, kartu su šautuvais ir jų įranga, padangomis, avietėmis, atiteko atsakovui. Su atsakovu R. V. ieškovo santykiai nutrūko 2016 m. antroje pusėje ir ieškovas neturi galimybės atgauti nei pas atsakovą paliktų saugoti dažasvydžio šautuvų bei jų įrangos, nei už aviečių sodininkus išleistų pinigų, kurie dabar yra likę atsakovo valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2017 m. balandžio 28 d. ieškovas buvo įpareigotas iš anksčiau jam priklausančio žemės sklypo pašalinti suvežtas padangas, už ką ieškovas sumokėjo 1 004,30 Eur.

Teigė, jog dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų sudarant dovanojimo sutartis, nebegalėjo plėtoti savo verslo planų ir buvo priverstas utilizuoti pasiruošimo verslui pradėti metu suvežtas padangas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, ar laikyta pas atsakovą R. V., įranga yra tos prekės, kurios nurodytos jo pateiktuose pirkimo dokumentuose, šautuvų ir jų įrangos dingimo aplinkybės nenustatytos ir dėl jų nėra konstatuota atsakovo kaltė, todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti ieškovui šautuvus ir įrangą arba priteisti kompensaciją už juos atmetė.

Darė išvadą, kad nors ieškovas pateikė sąskaitą faktūrą, jog nusipirko 810 aviečių sodinukų, byloje nepakako duomenų konstatuoti, kad jie visi buvo pasodinti jo nurodytame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nenustatė, jog atsakovas atliko kokius nors konkrečius tyčinius veiksmus, kad jos būtų sunaikintos ar iškastos, ieškovo pateiktos nuotraukos neįrodė nei aviečių iškasimo, nei jų sunaikinimo fakto. Konstatavo, kad atsakovui nepavedus rūpinti aviečių sodinukais ir nenustačius jo tyčinių veiksmų dėl jų naikinimo ar kasimo, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovui nuostolius, grindžiamus sodinukų kaina sąskaitoje faktūroje.

Nustatė, jog duomenų padangoms buvus laikytoms teisėtai, nepateikta. Pažymėjo, kad Utenos RAAD Molėtų agentūros 2017 m. balandžio 28 d. privalomuoju nurodymu konstatuota, kad S. K. buvo neįvykdęs Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir neturėjo teisės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), laikyti 100 vnt. padangų. Sprendė, jog ieškovas nepasirūpino tinkamu padangų laikymu ir dėl to nėra atsakingas atsakovas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė nesant galimybei nustatyti šautuvų ir įrangos atitikimą ieškovo pateiktuose pirkimo dokumentuose nurodytoms prekėms. Paaiškina, jog šalių, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad visa įranga buvo sudėta ir supakuota būtent dėžėse, ką matė ir pats atsakovas. Atkreipia dėmesį, kad įsigyta įranga nebuvo panaudota.

Pažymi, jog tai, kad atsakovui nebuvo perduota įranga saugoti, nesudaro pagrindo teigti, jog ne atsakovas prisidėjo prie ginčo įrangos dingimo. Tvirtina, kad dėžės su įranga buvo likusios ir iki 2016 m. spalio mėnesio, kada ieškovo motina su atsakovu jau nebegyveno kartu, o ieškovas nuo to laiko pats daugiau nebuvo atvykęs į sodybą ir jokių savo daiktų iš sodybos nebuvo paėmęs. Paaiškina, jog tik kartą su liudytoju buvo nuvykęs pas atsakovą pasiimti dažasvydžio įrangą, tačiau dėžių nerado ir dėl ūmaus atsakovo būdo daugiau nebuvo nuvažiavęs.

Paaiškina, kad žemės sklypą grąžinus atsakovui, ieškovas nebegalėjo daugiau prižiūrėti aviečių. Atsakovui pasiūlius išsikasti avietes ir nuvykus į vietą, iš pasodintų 810 vienetų krūmelių buvo likę apie 15 vienetų, nes laukas buvo neseniai iškasinėtas.

Daro prielaidas, jog atsakovas sąmoningai, tyčia pateikė skundą Utenos RAAD Molėtų agentūrai dėl padangų, nes iki teismui panaikinus dovanojimo sutartis ir tarp šalių kilus ginčui kitose civilinėse bylose, nebuvo gavęs jokių pretenzijų iš valstybinių institucijų dėl padangų laikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 9 d. S. K. įsigijo prekių už bendrą 2 634 USD (2 207,32 Eur) sumą (b. l. 38-42). 2016 m. vasario 26 d. ūkininkas N. P. S. K. pardavė 810 vnt. aviečių sodinukų „Polka“ už 299,70 Eur (b. l. 37). 2017 m. balandžio 28 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. 10-KE-7, kuriuo S. K. turėjo iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti apie 100 vnt. panaudotų padangų, kurias jis turėjo pašalinti jas priduodant atliekų tvarkytojams ir pateikti atliekų pridavimo dokumentus (b. l. 46-47). Už padangų tvarkymo bei transportavimo paslaugas S. K. sumokėjo UAB „Ekobazė“ 1 004,30 Eur (b. l. 43-45).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertinant įrodymus, turi būti remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Būtina įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

Nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrįstumą įrodinėti tenka ieškovui, šiuo atveju apeliantui S. K. (CPK 12 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą bei pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, neturi pagrindo padaryti priešingas išvadas nei nurodyta skundžiamame sprendime (CPK 185 str.).

Kolegija pažymi, jog iš tiesų byloje nėra ginčo, kad šautuvai ir jų priedai buvo laikomi atsakovo dirbtuvėse, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nėra galimybių nustatyti, kad tie šautuvai yra būtent tos prekės, kurios nurodytos jų įsigijimo dokumentuose. Kadangi natūroje nebėra prašomų grąžinti daiktų ir nėra 2015 m. gruodžio 9 d. įsigytų prekių vaizdinės medžiagos (nuotraukų ar pan.), padaryti vienareikšmišką išvadą, jog tai buvo (ar labiau tikėtina, kad yra) tie patys daiktai, nėra pakankamo pagrindo (CPK 185 str.).

Apeliaciniame skunde apeliantas S. K. pateikia savo 2016 m. gruodžio mėnesį įvykusių įvykių, kai atvyko pas atsakovą R. V. atsiimti daiktų, įvertinimą, tačiau iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Kolegija atkreipia dėmesį, kartu ir pakartoja sprendime nustatytas aplinkybes, jog atvykus policijai į konflikto vietą, (duomenys neskelbtini), apeliantas pareiškimu nesikreipė į policiją ir nenurodė, jog neranda ir negali pasiimti jam priklausančių pakankamai didelės vertės dėžių su 6 šautuvais ir jų įranga. Tai, kad apeliantas, kaip aiškina apeliaciniame skunde, negalėjo fiziškai išnešti per trumpą laiką dėžių su šautuvais ir jų priedais minėto apsilankymo pas atsakovą metu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti grąžinti atsakovą šautuvus ir jų priedus ar sumokėti kompensaciją nepagrįstumo. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rudenį ieškovas S. K. kelis kartus su draugais buvo atvykęs į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) išsivežti jam priklausančių daiktų ir dalį daiktų įsivežė. Atsakovas R. V. tvirtina, kad šautuvus su priedais ieškovas iš sodybos 2016 m. spalio mėnesį išsivežė, nes jų sodyboje nebeliko. Byloje nėra jokių įrodymų, kokie daiktai ir kada ieškovo S. K. buvo išvežti iš atsakovui priklausančios sodybos, tuo pačiu ieškovas apeliantas neįrodė, kad prašomi išreikalauti 6 šautuvai su priedais 2016 m. pabaigoje liko atsakovui priklausančioje sodyboje ir atsakovas už šiuos daiktus yra atsakingas, kadangi atsakovas teigia priešingai, kad dėžes su šautuvais ieškovas išsivežė. Kitų objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad apeliantas S. K., neradęs pakankamai didelės vertės ginčo daiktų, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų jų ieškodamas, reiškė pretenzijas atsakovui R. V. dėl daiktų grąžinimo, kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl 6 šautuvų su priedais dingimo iš sodybos. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Tai, kad dažasvydžiui skirti šautuvai ir jų priedai nebuvo perduoti atsakovui R. V. saugoti patvirtina apelianto teikti paaiškinimai teismo posėdyje, jog dėžės su šautuvais buvo atvežtos 2016 metų vasarą pas atsakovą, kuris gyveno uzufrukto teise apeliantui priklausančiame gyvenamajame name ir naudojosi žemės sklypu bei jame esančiais statiniais (b. l. 19-31). Minėtas faktas leidžia daryti išvadą, jog apeliantas ginčo daiktus laikė jam pačiam asmeninės nuosavybės priklausančiame nekilnojamame turte, o sodybos dovanojimo sandorius teismui 2017-03-10 sprendimu pripažinus niekiniais, ieškovas apeliantas privalėjo pasirūpinti jam priklausančiais daiktais: juos pasiimti arba tinkamai perduoti saugoti kitam asmeniu, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais dėl 6 šautuvų ir jų priedų grąžinimo, apeliantas S. K. neįrodė, kad atsakovui R. V. buvo perduoti saugoti (pasauga – CK 6. 830 straipsnis) ginčo 6 šautuvai su priedais arba pagal susidariusią situaciją būtų galima pripažinti pareigą R. V. aptariamus daiktus saugoti ir grąžinti (CK 4. 95 straipsnis), o neišsaugojus, būti atsakingam už šių daiktų praradimą ir atlyginti vertę pinigais.

Dėl aviečių sodinukų

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti išlaidų už aviečių sodinukus, apeliantas iš esmės tvirtina, kad pasodintų aviečių krūmeliais rūpintis negalėjo, nes tuo metu žemės sklypo dalis, kurioje buvo pasodintos avietės, jau priklausė atsakovui, dėl atsakovo būdo nematė galimybių prižiūrėti avietes.

Bylos duomenimis, Molėtų rajono apylinkės teismas 2017-03-10 sprendimu pripažino niekinėmis R. V. ir N. V. ir N. V. ir S. K. dovanojimo sutartis ir dovanotą nekilnojamąjį turtą grąžino į atsakovo R. V. nuosavybę (b. l. 32-36). Šiuo atveju darytina išvada, jog iki minėto sprendimo įsiteisėjimo apeliantas dar valdė nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame buvo pasodintos avietės, todėl turėjo galimybę savo žemės sklype prižiūrėti avietes. Ieškovui apeliantui buvo žinomas teismo 2017-03-10 sprendimas, todėl jam buvo pakankamai laiko pasirūpinti aviečių sodinukais, juos išsikeliant iš sugražintos atsakovui sodybos teritorijos arba tartis su atsakovu dėl tolesnio aviečių sodinukų likimo. Aptartais įrodymais darytina išvada, kad ieškovas apeliantas nesinaudojo ar nesprendė klausimų dėl jam priklausančių aviečių likimo, aviečių tinkamos priežiūros..

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pateiktos nuotraukos nepatvirtina nei aviečių sodinukų iškasimo, nei jų sunaikinimo fakto. Darytina prielaida, kad keletą metų aviečių sodinukais nebuvo tinkamai rūpinamasi, todėl nežinoma kokia dalis aviečių sodinukų savaime sunyko ar buvo sunaikintos dėl kitų priežasčių. Tai, kad atsakovas neprieštaravo aviečių sodinimui, nepatvirtina jo pareigos prižiūrėti ir rūpintis apelianto pasodintomis avietėmis (CPK 185 str.). Darytina išvada, kad ieškovas apeliantas neįrodė, kad atsakovas R. V. yra atsakingas už ieškovui priklausančių aviečių priežiūrą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai padarė išvadą, kad atsakovas negali būti atsakingas dėl aviečių įsigijimo išlaidų kompensavimo ieškovui S. K.

Dėl išlaidų už padangų išvežimą ir utilizavimą

Apeliantas S. K. apeliaciniame skunde teigia, jog galimai atsakovas R. V. sąmoningai ir tyčia pateikė skundą dėl padangų laikymo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), dėl ko apeliantas patyrė išlaidas, susijusias su padangų išgabenimu ir utilizavimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skunde nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių atsakovui R. V. pateikus skundą dėl netinkamai laikomų padangų, (duomenys neskelbtini), nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisėto skundo pateikimo faktas negali būti pagrindas skundo teikėjo atsakomybei dėl pateiktu skundu sukeltų teisinių pasekmių pažeidėjo atžvilgiu.

Pažymėtina ir tai, jog Utenos RAAD Molėtų agentūros privalomasis nurodymas konstatavo netinkamą padangų laikymą, jis buvo skirtas būtent pačiam ieškovui apeliantui S. K. už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą, todėl perkelti šią atsakomybę atsakovui R. V. nėra jokio pagrindo (CPK 185 str.).

Remiantis nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. K. apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio pagrįstumo ir naikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Palikus nepakeistą skundžiamą sprendimą, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.