Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Š., Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį - galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir turto konfiskavimas.

2. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2009 m. birželio 19 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi gerai, greitai sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos gerai, greitai orientuojantis situacijoje, ramaus, nekonfliktiško būdo. Nuteistųjų bendrijoje nuteistasis stengiasi neišsiskirti, tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, bendraujant tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su administracijos atstovais, visada išlieka mandagus ir pagarbus, gerai verbalizuoja mintis, kalba sklandžiai ir aiškiai. Neformaliosios nuteistųjų bendrijos subkultūros elgesio tradicijos ir taisyklės nuteistajam E. Š. nėra svarbios, jų nesilaiko. E. Š. iki nuteisimo įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybės neturi. Iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi. Pataisos įstaigoje nedirba ir nesimoko. Nuteistasis kreipėsi į Valstybės įmonę dėl galimybės įsidarbinti, tačiau įdarbintas nebuvo. Nuteistojo vardu įstaigoje gauti penki vykdomieji patvarkymai dėl išieškojimo 9304,20 Eur. Iš nuteistojo išieškota 564,16 Eur. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovė prašė teikimą tenkinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

5. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

6. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuota laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (20 metų). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta nutarties 6 punkte, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

8. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam E. Š. nustatoma vidutinė 49 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką „OASys“, nustatyta vidutinė rizika - 75 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad statinių veiksnių svertinių taškų suma sudarė 20 balų, kas reiškia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius – 29 balai. Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir E. Š. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai.

9. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis buvo skatintas 4 kartus, už vidaus tvarkos reikalavimų pažeidimus baustas vieną kartą, tačiau iš viso vidaus tvarkos pažeidimus padarė 6 kartus, tik dėl kitų nebuvo skirtos nuobaudos, kas taip pat turi būti vertinama visų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje ir neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu laikyti kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, kad nors egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, tačiau yra nustatyti net 4 nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas vieną kartą), lėšų tvarkymas ( atlyginta nedidelė dalis priteisto ieškinio), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininku), mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius), kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis anksčiau yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas, šiuo metu supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip supranta, kad jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, jo ateities planams trūksta konkretumo. Be to, kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų neigia. Šių duomenų kontekste, įvertinus E. Š. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui šiuo metu dar nėra teisinio pagrindo.

10. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, žalos atlyginimo klausimą, priima sprendimą. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra teisėto pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.