- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-1686-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakytas priimti atsakovo apeliacinis skundas, ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Atsakovas R. J. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka bei prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad teismo sprendimo nuorašą gavo tik 2010 m. gegužės 8 d. ir apeliacinį skundą pateikė 2010 m. birželio 7 d. Teigė, jog pagal teismo nurodytą sprendimo apskundimo tvarką suprato, jog teismo sprendimas skundžiamas per 30 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą. Teismas sprendė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas be svarbių priežasčių, dėl paties atsakovo kaltės, nes atsakovo advokatas dalyvavo teismo posėdyje ir apie 2010 m. gegužės 5 d. priimtą teismo sprendimą žinojo, be to, teismo sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Pažymėjo, kad apelianto pateiktas apeliacinis skundas turėtų atitikti CPK 306 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. J. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Mano, kad teismas be pagrindo neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo, jog pagal CPK 270 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas teismas sprendime turėjo nurodyti ir sprendimo apskundimo termino pradžią, kadangi jos nenurodžius pripažintina netinkamu teisių išaiškinimo, kas pripažintina svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Apeliantas taip pat nurodo, kad pats dalyvauti teismo posėdžiuose negalėjo, nes šiuo metu atlieka bausmę kalinimo įstaigoje, o su atstovas pagal susitarimą atstovavo tik pirmosios instancijos teisme, todėl priėmus pirmosios instancijos teismui sprendimą, atstovo įgaliojimai pasibaigė. Teigia, jog teismui nurodžius pateikto apeliacinio skundo trūkumus, juos pašalins. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ir neteisėtai apribojo jo – atsakovo teisę paduoti apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutarties nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovo skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2010 m. gegužės 5 d. (b.l. 126-129), todėl įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2010 m. birželio 4 d. Atsakovas R. J. apeliacinį skundą padavė 2010 m. birželio 7 d. (spaudas ant voko b.l. 136).
Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo, netinkamai taikė termino atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 307 straipsnio 2 dalis) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą, kad jeigu terminas yra praleistas minimaliai, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl numatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, reikia įvertinti ar asmuo viso proceso eigoje ir apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai. Taip pat pagal teismų praktiką, svarstant dėl nežymiai praleisto termino teismo sprendimui apskųsti atstatymo, reikėtų vadovautis tuo, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti teisės apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Civilinio proceso šalies teisę į apeliaciją garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.7 (iš dalies pakeisto protokolu Nr.11) 2 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad kiekvienas asmuo, teismo nuteistas už nusikaltimą, turi teisę reikalauti, kad aukštesnė teisminė instancija peržiūrėtų jo kaltinamąjį nuosprendį ar bausmę. Europos Tarybos ministrų komiteto 1995-02-07 rekomendacijoje Nr.R (95)5 „Dėl apeliacinių sistemų tobulinimo" numatyta, kad apeliacinės procedūros turėtų būti prieinamos taip pat ir civilinėse ir komercinėse bylose, ne tik baudžiamosiose. Taigi, Konvencijoje įtvirtinta pareiga valstybei garantuoti asmenims teisę į apeliaciją civiliniame procese. Tokiu būdu teismui nepagrįstai atsisakius atnaujinti terminą, praleistą dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, apeliaciniam skundui paduoti, pažeidžiama Konvencijos garantuojama teisė į apeliaciją, o taip pat teisė į teisingą teismą ir teisė į teisminę gynybą.
Apeliantas pavėlavo paduoti apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo 3 dienas. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti formaliai buvo praleistas, tačiau atsižvelgiant į nedidelę praleisto termino trukmę, nurodytas objektyvias termino praleidimo priežastis, kolegijos vertinimu, toks termino praleidimas neturėtų apeliantui užkirsti kelio pasinaudoti apeliacijos teise.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti ar pareiškėjo nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra pakankamai svarbios. Įstatymas nenumato pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis, tai yra teismo diskrecijos teisė. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju teismas privalo vadovautis ir bendraisiais teisės principais. Vienas iš tokių principų yra įtvirtintas CK 1. 5 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai aiškindami ir juos taikydami, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą teismo nutartį panaikina, išsprendžia klausimą iš esmės, atnaujina atsakovui terminą apeliaciniam skundui dėl 2010 m. gegužės 5 d. teismo sprendimo pateikti (337 straipsnio 2 punktas), grąžina bylą pirmosios instancijos teismui spręsti atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 307 straipsnio 2 dalis), įvertinusi, kad nėra išspręstas apeliacinio skundo atitikimas CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinti atsakovui R. J. terminą apeliaciniam skundui dėl 2010 m. gegužės 5 d. teismo sprendimo pateikti, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą.