Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-16 · Civilinė byla Nr. 2A-56-460/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-07-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-16
Bylos Nr.
2A-56-460/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00575-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
Ieškovas
K. R.
Atsakovas
M. V.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-56-460/2014

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00575-2013-4)

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. sausio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-973-729/2013 pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui M. V. dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo bei atsakovo M. V. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2013-04-05 pateiktu ieškiniu prašo pakeisti 2008-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai V. V. dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Nurodė, kad iš atsakovo dukrai yra priteistas išlaikymas, mokamas po 200 Lt per mėnesį, tačiau paaugus vaikui tokio dydžio išlaikymo nepakanka net minimaliausiems jo poreikiams užtikrinti.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškovės reikalavimu nesutinka, kadangi jo materialinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo dienos nėra pagerėjusi, o tik pablogėjo, t. y. jis neturi tiek papildomų lėšų, kad galėtų skirti dukrai didesnį išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad jis šiuo metu nedirba, mokosi, yra registruotas darbo biržoje. Be sūnaus K. V., gim. (duomenys neskelbtini), jie su žmona K. V. susilaukė dar vieno sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini), todėl jis neturi galimybės teikti didesnį išlaikymą dukrai Viktorijai, nes jis neturėtų galimybės tinkamai užtikrinti bent minimalių poreikių tenkinimą sūnums.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-07-10 sprendimu ieškinį tenkino; nusprendė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5948-512/2008 iš atsakovo M. V. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai V. V. dydį ir iš atsakovo M. V. nuo 2013-04-08 priteisti išlaikymą nepilnametei V. V. mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės; nustatyti, kad priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio suma kas metai indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka; nusprendė nepilnametei dukrai V. V. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja palikti ieškovę K. R.; iš atsakovo M. V. priteisti 45,38 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai, priėmimo praėjo penkeri metai, šalių dukra jau yra paauglė, akivaizdu, kad ir jos poreikiai yra išaugę. Visa tai suformavo išvadą, kad teismo sprendimu priteista 200 Lt suma yra akivaizdžiai per maža, nes tokios sumos atsižvelgiant į šiuo metu esamą ekonominę situaciją ir išaugusius vaiko poreikius iš tiesų nepakanka pusei net pačių minimaliausių šalių dukros poreikių patenkinti. Pažymėjo, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. keturi žemės sklypai, į tą teismas neatsižvelgė, priimdamas 2008-07-18 sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad jo turtinė padėtis nuo 2008 metų, kai buvo dukrai priteistas 200 Lt išlaikymas, ne tik iš esmės nepasikeitė, tačiau iš viso nepagerėjo. Teigia, kad išlaikymas turi būti teikiamas proporcingai ir iš ieškovės, bet nei jis, nei ieškovė to padaryti negali. Tikina, kad jo turimi žemės sklypai jokios turtinės naudos šiuo metu neteikia. Pažymėjo, kad realiai jis iš transporto priemonių turi tik motociklą, kitos transporto priemonės tapo metalo laužu, tik jos nėra išregistruotos. Teigia, kad įsigijo verslo liudijimą vidaus darbams atlikti, tačiau pajamos nėra didelės.

Atsiliepimas

Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-10 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantas nurodo tas pačias faktines aplinkybes kaip ir 2008 metais. Teigia, kad dukrai reikia visiškai kito – didesnio išlaikymo, kadangi jai 15 metų. Pažymi, kad apeliantas po 2008 metų (kai buvo priteistas 200 Lt išlaikymas) įsigijo žemės sklypus bei transporto priemones. Tikina, kad apeliantas kratosi atsakomybės išlaikyti jų nepilnametę dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 7). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-07-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5948-512/2008 iš atsakovo M. V. nuo 2008-05-12 priteisė 200 Lt per mėnesį išlaikymą dukrai Viktorijai, mokamą periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (b. l. 5–6). Ieškovė niekur nedirba, ji nuo 2012-02-27 yra registruota darbo biržoje (b. l. 23), nuosavybės teise jai joks nekilnojamasis turtas ar automobiliai nepriklauso (b. l. 21, 25), ji serga alergine bronchine astma (b. l. 24), mokosi Klaipėdos S. Š. suaugusiųjų gimnazijoje (b. l. 25), yra socialiai remtina (b. l. 27), be dukros Viktorijos, augina mažametį sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Atsakovo žmona K. V. gauna motinystės pašalpą (b. l. 42).

Sodros duomenimis, atsakovas niekur nedirba (b. l. 41), jo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,2416 ha žemės sklypas, 0,1550 ha žemės sklypas, 0,1424 ha žemės sklypas ir 0,2800 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–20), jo vardu yra įregistruotos transporto priemonės: motociklas HONDA, VT750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLKSWAGEN GOLF VARIANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–54), be dukros Viktorijos, su žmona K. V. augina du sūnus: K. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), (b. l. 38–39), jis mokosi Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijoje – IV klasėje (b. l. 40), nuo 2013-02-28 registruotas darbo biržoje (b. l. 41).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas Klaipėdos apygardos teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija primena, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, jog šis apelianto prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų pateiktų įrodymų, nesiaiškino visų aplinkybių. Teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka) byla yra nagrinėjama iš esmės, t. y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis). Poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neišsiaiškino), nors jos galėtų būti reikšmingos ginčo išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, neištyrė visų pateiktų įrodymų, nesiaiškino visų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus turi galimybę nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir tokiam vertinimui atlikti nėra būtinas žodinis nagrinėjimas.

Atsižvelgdama į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl apelianto prašymas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (CPK 322 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-18 sprendimu priteisto išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo jos nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovas su tuo nesutinka.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės teisingai nurodė, jog išlaikymo dydis keistinas dėl to, kad pasikeitė valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat lemia didesnį piniginių lėšų poreikį. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovė prašo padidinti išlaikymą praėjus penkeriems metams, bylos nagrinėjimo metu šalių dukrai yra penkiolika metų, suprantama, kad jai reikalinga visiškai kitokio dydžio suma aprangai, iš esmės padidėjo mokymosi, turiningo laisvalaikio, maitinimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Vertinant anksčiau nurodytus reikšmingus bylos duomenis akivaizdu, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-18 sprendimu priteista 200 Lt suma šiuo metu yra akivaizdžiai per maža, nes tokios sumos atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją ir išaugusius vaiko poreikius iš tiesų nepakanka pusei net pačių minimaliausių šalių dukros poreikių patenkinti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Su tuo iš esmės nesiginčija ir apeliantas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

Teisėjų kolegija, atsiliepdama į apelianto argumentą dėl to, kad apylinkės teismas nepridėjo civilinės bylos Nr. N2-59548-512/2008 ir todėl neišsiaiškino visų aplinkybių, pabrėžia, kad atsakovas tokio noro pirmosios instancijos teisme net nebuvo išreiškęs. Aktualu pažymėti, jog teismas, nagrinėdamas bylą, turi galimybę naudotis, o šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, vertindamas faktinius bylos duomenis, naudojosi Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl negalima sutikti, kad apylinkės teismas neanalizavo civilinės bylos Nr. N2-59548-512/2008 aplinkybių ar jų nenustatė.

Pastebėtina, jog iš civilinės bylos Nr. N2-59548-512/2008 duomenų matyti, kad apylinkės teismas, 2008-07-18 sprendimu priteisdamas 200 Lt išlaikymą, ne iki galo išanalizavo apelianto turtinę padėtį, susijusią su nekilnojamuoju turtu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad apelianto turtinė padėtis keitėsi ir po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-18 sprendimo priėmimo.

Bylos duomenų visetas patvirtina, jog apeliantui 2008-01-29 buvo padovanoti trys žemės sklypai Pipirų kaime (b. l. 13–14, 15–16, 17–18), o, kaip minėta anksčiau, po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-18 sprendimo priėmimo apeliantas 2009-05-11 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo dar vieną žemės sklypą irgi Pipirų kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje (b. l. 19–20). Tai reiškia, kad apelianto turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, neabejotina, kad ji pagerėjo (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Negalima nepaminėti ir to, jog apeliaciniame skunde pats apeliantas tvirtina, jog įsigijo verslo liudijimą vidaus remonto darbams atlikti. Tokių duomenų anksčiau nebuvo pateikta. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pats apeliantas tvirtina, kad ne tik įsigijo verslo liudijimą, tačiau jau yra atlikęs užsakymų ir gavęs pajamų. Tai neabejotinai patvirtina, kad apelianto materialinė padėtis yra pasikeitusi ir ji yra pagerėjusi (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Apeliantas tikina, kad iš jo vardu registruotų transporto priemonių – 2003 metų gamybos motociklo HONDA, 1992 metų gamybos automobilio VOLKSWAGEN GOLF, 1997 metų gamybos automobilio VOLKSWAGEN GOLF VARIANT (b. l. 54) realiai naudojasi tik motociklu HONDA, o kitos transporto priemonės tapo metalo laužu, tačiau savo teiginiui patvirtinti jokių įrodymų nepateikė (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Įvertintina ir tai, jog apeliantas šioje byloje pateikia daug analogiškų argumentų dėl adaptacijos po grįžimo iš įkalinimo įstaigos, sunkumų įgyti specialybę kaip ir 2008 metais bylos nagrinėjimo metu. Taigi, apeliantas kaltina socialinius reiškinius, jų trukmę, tačiau manytina, kad jis pats per penkerius metus neįdėjo pakankamai pastangų tam, kad būtų užtikrintas ne tik jo su sutuoktine auginamų dviejų vaikų, tačiau ir jų su ieškove dukros tinkamas fizinis ir socialinis vystymasis.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad išlaikymas vaikui skiriamas kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada ateityje ir tai yra kiekvieno iš tėvų pareiga (CPK 3.192 straipsnis). Imperatyvus reglamentavimas įpareigoja ne tik ieškovę, tą ji daro tinkamai, priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis), tačiau ir atsakovą aptartas pareigas vykdyti tinkamai.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis mano, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vaiko poreikių padidėjimo faktą ir sprendė išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimą. Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad apylinkės teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatydamas vaiko poreikius, ar kad priteisiant didesnį išlaikymą buvo pažeistas išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas mano, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teisme iš jo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Atkreipia dėmesį, jog atsakovui civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai pakeitimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-04-22 sprendimu „Dėl antrinės pagalbos teisimo“ (b. l. 43–44) buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuria apmokama 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų dalis, todėl apylinkės teismas pagrįstai iš atsakovo ir priteisė pusę išlaidų: 36 Lt žyminio mokesčio bei 9,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 45,38 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-08-07 sprendimu „Dėl antrinės pagalbos teisimo“ (b. l. 88–89) buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuria apmokama 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina ir tai, kad ir ieškovei minėtos tarnybos 2013-02-22 (apylinkės teisme) (b. l. 28–29) ir 2013-08-26 (apeliacinės instancijos teisme) (b. l. 100–101) sprendimais nutarta apmokėti 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus tai, kad šalys 100 procentų atleistos nuo išlaidų valstybei, ieškovės prašymas priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė