- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-417-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- R. G., R.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadas teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-09-12 nutartimi iš atsakovo priteistą išlaikymą jų nepilnametei dukrai J. G., gim. 1995-02-17, iki 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad nutraukus santuoką su atsakovu, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Iš pradžių atsakovas mokėjo išlaikymą, vėliau padidėjus vaiko poreikiams, nuo 2008 m. su atsakovu buvo žodžiu susitarta dėl 300 Lt išlaikymo mokėjimo, jis tokią sumą kurį laiką mokėjo, tačiau nuo 2009 m. gegužės išlaikymo neteikė, tik 2009 m. gruodį sumokėjo 200 Lt, su dukra jau daugiau kaip du metus nebendrauja, ja nesirūpina. 200 Lt išlaikymas yra labai menkas, nepakankamas net gyvybiškai svarbiems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 1000 Lt, jokių kitų pajamų neturi, jai vienai išlaikyti dukterį yra sunku, nes dukrai yra 15 metų, jai reikia lavintis, sportuoti, pramogauti, gerai maitintis, keliauti, ji nori lankyti kažkada lankytą šokių būrelį, tačiau dėl pablogėjusios finansinės padėties ieškovė neturi galimybių mokėti už šokių lankymą. Nurodė, kad būtina pirkti dukrai drabužius, maistą, vaistus ir vitaminus (dukra serga paveldėta odos liga), knygas, kanceliarines prekes ir pan. Pažymėjo, kad kas mėnesį maistui dukrai išleidžia apie 500 Lt, drabužiams apie 150 Lt, pramogoms apie 100 Lt, knygoms ir kanceliarinėms prekėms apie 50 Lt, vaistams ir vitaminams apie 50 Lt, be to moka 300 Lt buto nuomos mokestį, turi apmokėti komunalinius mokesčius. Paaiškino, kad dukrai pirko uniformą už 300 Lt, apmokėjo kelionę į užsienį - apie 700 Lt.
Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, jis dirba pusę etato ir jo gaunamos pajamos sudaro apie 400 Lt per mėnesį, geriau apmokamo darbo surasti nepavyksta, todėl didesnes pajamas gaunanti motina turi prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą. Paaiškino, kad nuo 2005 m. nuolat mokėdavo 200 Lt išlaikymą dukteriai, pirkdavo papildomų daiktų, dovanų (kompiuterį), tik praradęs darbą 2009 m. gegužės – gruodžio mėnesiais nemokėjo išlaikymo, tačiau gruodį pervedė ieškovei pinigus. Nurodė, kad jokio išlaikymo įsiskolinimo neturi, kadangi ir taip mokėjo daugiau, negu priteista teismo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino, padidino iš atsakovo V. G. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai J. G. iki 400 Lt periodinių išmokų, mokant jį kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2010-01-21) iki vaiko pilnametystės. Be to, priteisė iš V. G. ieškovei R. G. 11,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą - 72 Lt žyminio mokesčio bei 11 Lt pašto išlaidų, iš viso - 83 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės J. G., gim. 1995-02-17, tėvai. Po šalių santuokos nutraukimo J. G. gyvena kartu su motina R. G., taikos sutartimi šalys susitarė, kad nepilnametės dukters išlaikymui nuo 2005 m. birželio mėnesio atsakovas mokės periodines kasmėnesines 200 Lt išmokas iki jos pilnametystės. Ieškovė dirba UAB „Cesta“ ir gauna apie 966 Lt dydžio darbo užmokestį, jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, iš esmės nuo 2009 m. gegužės mėnesio ieškovė viena išlaiko dukterį. Nustatė, jog atsakovas V. G. gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name Sužionių k., su sugyventine, dirba UAB „Sekmeda“ šaltkalviu ir gauna apie 370 Lt dydžio darbo užmokestį. Jokio nekilnojamojo turto atsakovas neturi, atsakovo vardu įregistruotos trys transporto priemonės, tačiau atsakovo teigimu, realiai šiuo metu jis turi vieną transporto priemonę – 1997 m. gamybos automobilį VW Passat, kurio vertė sudaro apie 6000 Lt, ir su kuriuo jis kiekvieną dieną važinėja į darbą į Vilnių apie 40 km pirmyn ir atgal bei naudoja automobilį asmeniniams poreikiams. Teismas įvertino iš esmės padidėjusius nepilnametės J. G. poreikius, nustatė, kad ji šiuo metu mokosi Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos aštuntoje klasėje, nėra socialiai remiama ir nemokamo maitinimo negauna, gyvena kartu su motina R. G. 48 kv.m. ploto vieno kambario tinkamai įrengtame ir apstatytame bute su visais patogumais, Nemenčinėje. Ieškovė moka už nurodyto buto nuomą 300 Lt mokestį per mėnesį, už komunalines paslaugas – apie 180 Lt, ryšio paslaugas – apie 50 Lt, minimalių vaiko poreikių tenkinimui išleidžia: maistui apie 500 Lt, drabužiams apie 150 Lt, pramogoms apie 100 Lt, knygoms ir kanceliarinėms prekėms apie 50 Lt, vaistams ir vitaminams (dukra serga odos liga) apie 50 Lt. Neseniai dukrai buvo perkama mokyklinė uniforma už 300 Lt, taip pat apmokėta kelionė su mokykla į užsienį - apie 700 Lt. Teismas nurodytas išlaidas įvertino adekvačiomis bei protingomis.
Įvertinęs šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nepilnametės J. G. poreikiai, lyginant su 2005 metais, padidėjo, todėl siekiant užtikrinti tiek minimalius, tiek kitus būtinus sklandžiam ir visapusiškam vaiko vystimuisi poreikius, būtinas išlaikymo padidinimas. Teismas įvertino, kad atsakovas V. G. yra jauno, darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, dirba, gauna darbo užmokestį, nuosavybės teise turi kilnojamąjį turtą - transporto priemonę, kurios eksploatavimo išlaidoms padengti (degalams, kasdienei 40 km kelionei į darbą, remontui ir pan.) sugeba surasti piniginių lėšų, jokių įsipareigojimų bankams ar kitiems asmenims bei kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų neturi. Konstatavo, kad 400 Lt suma, iki kurios prašoma padidinti priteistino dukrai išlaikymo dydį, ir kuri būtina išaugusios dukters išaugusiems poreikiams tenkinti, yra protinga ir nėra aiškiai per didelė.
Šalies argumentai
Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą, priteisiant iš jo nepilnametės dukros J. G. naudai materialinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės. Nurodo, kad priteisiamo išlaikymo dydis yra susijęs ir tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, todėl negali būti didesnis nei objektyviai leidžia tėvų materialinės galimybės. Teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai realiai negalės, kadangi jo dydis viršija atsakovo finansines galimybes. Atsakovo teigimu, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kurią teismai, spręsdami priteistino išlaikymo dydžio klausimą, be kita ko turi atsižvelgti bei įvertinti tėvų turtinę padėtį, jei ji pagal byloje esančius įrodymus laikytina sunkia. Pabrėžė, jog jo šeimos sunki turtinė padėtis atsirado dėl šiuo metu šalyje objektyviai susiklosčiusių ekonominių priežasčių, todėl aišku, kad gaunamų pajamų dydis priklauso ne nuo jo, o nuo įmonės, kurioje dirba, pajėgumo mokėti savo darbuotojams atitinkamo dydžio darbo užmokestį bei šiuo metu objektyviai egzistuojančių priežasčių darbo rinkoje. Nurodė, jog teismas, tinkamai neįvertinęs jo turtinės padėties bei priteisdamas sprendime nurodyto dydžio išlaikymą, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi tarp ieškovės ir atsakovo buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnametės dukters J. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 200 Lt dydžio periodines išmokas kas mėnesį iki dukters pilnametystės (b.l.3). Ieškovė prašė padidinti priteistą išlaikymą iki 400 Lt periodinėmis išmokomis.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta LR CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą) (LR CK 3.201 str.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.
Byloje nustatyta, jog ieškovė yra dirbanti UAB „Cesta“, jos mėnesio pajamos sudaro apie 1000 Lt (po mokesčių sumokėjimo), nekilnojamojo turto neturi (b.l.7, 12). Atsakovas dirba UAB „Sekmeda“ šaltkalviu, jo mėnesio pajamos sudaro apie 370 Lt (po mokesčių minusavimo) (b.l.29), nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi tris automobilius (b.l.48-49, 50). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateikta duomenų, jog kuri nors iš šalių yra nedarbinga. Atsakovas yra jaunas, darbingas asmuo, todėl turi objektyvią galimybę susirasti labiau apmokamą darbą. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo priteista 400 Lt suma vaikui nurodydamas, jog teismas negali iš tėvo priteisti didesnio išlaikymo nei jis objektyviai gali teikti, o atsakovas priteisto išlaikymo negalės teikti, nes jo turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus. Pagal teismų suformuotą praktiką priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi, norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo turi būti priteista ne mažesnė kaip 400 Lt suma. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo 2005-09-12 teismo nutartimi priteistas išlaikymas sudarė 200 Lt per mėnesį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Įvertinant tai, jog nuo priimto teismo sprendimo praėjo 5 metai, padidėjo išlaidos būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, atsirado papildomos išlaidos dukters lavinimui, užklasinei veiklai, taip pat vaiko sveikatai, iš atsakovo anksčiau priteistas išlaikymas negalėjo patenkinti net minimaliausių vaiko poreikių. Išaugus vaiko poreikiams, taip pat keičiantis minimaliam pragyvenimo lygiui, 1995-09-12 priteista vaikui išlaikymo suma realiai nebegali patenkinti vaiko net minimalių poreikių. Atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, rūpinimosi juo, nesidomi jo lavinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai padidino išlaikymo kasmėnesinį dydį iki 400 Lt. Įvertinus šalių dukters padidėjusius poreikius, šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, į padidėjusias pragyvenimo išlaidas dėl infliacijos, pirmos instancijos teismo priteista 400 Lt vaikui išlaikymo suma yra parinkta tinkamai ir todėl negali būti pripažinta nepagrįsta.
Jeigu vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas, tačiau atsižvelgiama į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, atsižvelgiama į atsakovo amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra 38 metų amžiaus, darbingas. Taigi atsakovas pajėgus dirbti ir gauti pajamas, kad būtų patenkinti atsakovo vaiko poreikiai. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikui tinkamą išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado labiau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Išlaikymo suma bet kuriuo atveju negali būti mažesnė nei reikia vaiko būtiniems poreikiams patenkinti ir vaiko interesai yra svarbesni nei atsakovo nurodomas objektyvios galimybės teikti tam tikrą išlaikymą argumentas, kurios, beje, atsakovas neįrodė. Esant tokioms aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju priteista iš atsakovo vaikui išlaikymo suma yra pagrįsta.
Pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku ir prisiimti visas su tuo susijusias pasekmes.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos 8,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. G. 8,40 Lt (aštuoni litai 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.