Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. K. ir E. K. priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka buvo įteikti ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2016-10-12 aktą Nr. A715-4082/16, kuriame nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo pavedimu civilinėje byloje dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, skyriaus specialistė E. K. apsilankė atsakovų namuose. Minėtu adresu atsakovai negyvena, susisiekus su V. K. telefonu paaiškėjo, kad atsakovas su šeima gyvena (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 10/324038. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.106 straipsnio 1 dalimi, patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.

Turto patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat gali būti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys (CK 4. 107 straipsnio 1 dalis). Turto patikėjimo teisės turinys, įtvirtintas CK 4.109 straipsnio 1 dalis) nurodo, jog valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Vadovaujantis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, patvirtintais Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 30-425, pagrindinis įmonės tikslas - administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis bei laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant savivaldybės interesams, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir k. t.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims.

Pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri sudaroma raštu, vadovaujantis savivaldybės institucijos sprendimu (CK 6.576 straipsnis, 6.577 straipsnis, 6.579 straipsnis). CK 6.576 straipsnis nurodo, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.579 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas.

1998 m. balandžio 6 d. SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ ir V. K. sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 6. Šios Sutarties pagrindu atsakovui jo darbo laikotarpiu buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vilniaus gyventojų registro duomenimis, gyvenamąją vietą nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), deklaruoja atsakovas ir jo šeimos narys E. K..

CK 6.585 straipsnyje įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuosavybės teise, perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu 1998 m. balandžio 6 d. sudaryta Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis viešame registre įregistruota nebuvo, todėl naujam turto savininkui (Savivaldybei) perėmus gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) valdymą, 1998 m. balandžio 6 d. sudaryta nuomos sutartis dėl minėtųjų gyvenamųjų patalpų negalioja. Taip pat pažymėtina ir tai, kad CK 4.262 straipsnyje įtvirtinta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, laikytina, jog atsakovas gyvenamosiomis patalpomis naudojasi ir jose gyvena tam nebeturėdamas teisinio pagrindo, todėl turi būti iškeldintas CK įtvirtinta tvarka.

Atsakovas prievolės tinkamai ir laiku mokėti už suteiktas paslaugas nevykdo, todėl įsiskolinimas už naudojimąsi patalpomis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. vasario 28 d. yra 683,64 Eur. Laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. įsiskolinimas yra 906,55 Eur, taip pat už termino praleidimą sumokėti nuomos mokestį yra paskaičiuoti 31,21 Eur delspinigiai. Delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis LR 1995-01-26 įstatymu Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Viso įsiskolinimo dydis už gyvenamųjų patalpų nuomą yra 1621,40 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl remiantis CPK 88 straipsniu ir 93 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo V. K. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 0,87 Eur už duomenų paiešką bei jų peržiūrą.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo V. K. priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1621,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 77,00 žyminio mokesčio (36,00 už turtinį reikalavimą ir 41,00 už neturtinį reikalavimą x 75 proc. (nes ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis)) valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 6 dalimis, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas”, juridinio asmens kodas 124568293, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1621,40 Eur skolos su delspinigiais už buto nuomą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1621,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 0,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 77,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.