Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-04-09 · Civilinė byla Nr. e2-891-555/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
e2-891-555/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00602-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-891-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00602-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.9.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui V. S.,

atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl piniginių sumų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės priteisti 121 936, 26 Eur įsiskolinimą; šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2009 m. sudaryta Koncesijos sutartis dėl Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo. 2009 m. balandžio 30 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu dėl koncesijos sutarties su ieškove projekto pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), Koncesijos sutartis buvo papildyta 72 punktu, kuriame įtvirtinta, kad jeigu savivaldybės taryba, nenurodydama pagrįstų motyvų, neatsižvelgs į ekonomiškai pagrįstus koncesininko (ieškovės) vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir vienašališkai nustatys vietinės rinkliavos dydį, nepadengiantį visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų, šių kaštų skirtumas bus dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. 2016 m. birželio 15 d. įvyko UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ valdybos posėdis, kurio metu, atsižvelgus į ieškovės finansinę padėtį, nuspręsta padidinti komunalinių atliekų 1 tonos sutvarkymo kainą, t. y. nuspręsta teikti rajonų savivaldybių taryboms sprendimų projektus, kuriais nuo 2016 m. liepos 1 d. būtų patvirtinta komunalinių atliekų 1 tonos sutvarkymo kaina 96,80 Eur (80,00 Eur be PVM). Įvykusiame valdybos posėdyje, dalyvavo ir atsakovės atstovas, kadangi jis yra vienas iš ieškovės akcininkų ir valdybos narių. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2016 m. liepos 12 d. sprendimu dėl 1 tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė patvirtinti 1 tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainą – 64,87 Eur su PVM ir nustatyti, kad šis sprendimas galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ieškovė už komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą liepos mėnesį, 2016 m. liepos 29 d. atsakovei išrašė sąskaitą-faktūrą, taip pat 2016 m. rugpjūčio 11 d. siuntė reikalavimą dėl komunulių atliekų tvarkymo kaštų apmokėjimo. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. atliko pavedimą pagal išrašytą sąskaitą-faktūrą, tačiau pervedė tik 41 195,04 Eur, t. y. pervesta suma nebuvo padengti visi ieškovės patirti kaštai surenkant ir tvarkant komunalines atliekas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2016 gruodžio mėn. vienašališkai taikė ir ieškovei apmokėjo savo paties nusistatytą kainą, todėl už šį laikotarpį susidarė 121 936,26 Eur įsiskolinimas. Ieškovė taip pat papildomai nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai kildinami ne iš 2016 m. liepos 12 d. savivaldybės tarybos sprendimo, bet iš prievolių nevykdymo pagal su atsakove pasirašytą Koncesijos sutartį, kuria ir buvo nustatyti principai, kaip bus kompensuojamos sumos, tuo atveju, jei vietinės rinkliavos dydis nepadengs visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų. Tuo tarpu atsakovės 2016 m. liepos 12 d. sprendimu nustatyta kaina nėra niekaip motyvuota, dar daugiau – šiuo sprendimu kaina tik nustatyta, o jokio motyvo dėl kainos pagrindimo nėra, todėl būtent atsakovė, nevykdydama pasirašytos Koncesijos sutarties, ją pažeidė ir yra atsakinga už kilusius padarinius.

Atsiliepimas

Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė papildomai nurodė, kad po 2016 m. birželio 15 d. įvykusio UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ valdybos posėdžio, ieškovė parengė sprendimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos – 80,00 Eur be PVM patvirtinimo, kuriam Jurbarko rajono savivaldybės taryba nepritarė. Į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą buvo kreiptasi pakartotinai su sprendimo projektu Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau taryba 2016 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė patvirtinti 1 tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainą – 64,87 Eur su PVM. Atsakovė teigia, kad norint, jog galimas kaštų skirtumas būtų dengiamas iš savivaldybės biudžetų lėšų, tai kaip tai numatyta Koncesijos sutarties 72 punkte, pirmiausia būtina konstatuoti, kad kompetentingas subjektas – šiuo atveju Jurbarko rajono savivaldybės taryba, priėmė sprendimą, kuriuo nenurodydama pagrįstų motyvų, neatsižvelgė į ekonomiškai pagrįstus koncesininko (ieškovės) vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir vienašališkai nustatė vietinės rinkliavos dydį, nepadengiantį visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų. Taigi, ieškovė nesutikdama su Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimu patvirtinti 64,87 Eur dydžio 1 tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainą, turėjo jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jis nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Šiuo atveju jokių neteisėtų atsakovės veiksmų nėra, kadangi atsakovė neturėjo teisės apmokėti ieškovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų visa apimtimi, nes tam turėjo teisinį pagrindą – galiojantį sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta komunalinių atliekų sutvarkymo kainą, ir kurį privalėjo vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti nepadengtų kaštų už komunalinių atliekų tvarkymą. Ieškovės teigimu, reikalaujama priteisti suma susidarė už 2016 m. liepos-lapkričio mėnesius, kai ieškovei pateikus duomenis apie atliekų sutvarkymo kainą, t. y. 80,00 Eur be PVM už 1 toną atliekų, Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas vietinės rinkliavos dydis 64,87 Eur su PVM už 1 toną atliekų, kuris nepadengė komunalinių atliekų sutvarkymo kaštų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, rinkliavą už komunalinių atliekų sutvarkymą nusistato savivaldybės.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybai 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimo tikslingumo“ pripažinus Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimą tikslingu ir pritarus Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimui be konkurso UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui“ bei Tarybai 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-101 „Dėl pritarimo sudaryti koncesijos sutartį su UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru“ pritarus Koncesijos sutarties su UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru“ dėl Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo projektui ir įgaliojus Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti Koncesijos sutartį, bylos šalys ieškovė UAB „Tauragės regionų atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija sudarė koncesijos sutartį, kuria Jurbarko rajono savivaldybės administracija suteikė ieškovei leidimą bei pavedė organizuoti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.

Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, savivaldybė už faktiškai sutvarkytą vieną toną komunalinių atliekų įsipareigojo mokėti koncesininkui (ieškovei) vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaštus, surenkamus iš savivaldybės Tarybos patvirtintos Vietinės rinkliavos dydžio rinkliavos įplaukų lėšų (Sutarties 66 punktas).

2009 m. balandžio 30 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl koncesijos sutarties su UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru projekto pakeitimo“ nuspręsta pakeisti Koncesijos sutarties su UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru dėl Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo projektą ir Sutartis buvo papildyta punktu, kuriame įtvirtinta nuostata „Jeigu Savivaldybės taryba, nenurodydama pagrįstų motyvų, neatsižvelgs į ekonomiškai pagrįstus Koncesininko Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir vienašališkai nustatys Vietinės rinkliavos dydį, nepadengiantį visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų, šių kaštų skirtumas bus dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų.“ Šio susitarimo esmė, teismo vertinimu, yra ta, kad rinkliava turi būti tokio dydžio, kad padengtų būtinuosius tos konkrečios viešosios paslaugos ar funkcijos kaštus.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 15 d. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ valdyba, posėdžio protokolu Nr. 16/05 (102), nusprendė teikti rajonų savivaldybių Taryboms sprendimų projektus, kuriais nuo 2016 m. liepos 1 d. būtų patvirtinta komunalinių atliekų 1 tonos sutvarkymo kaina 96,80 Eur (80 Eur be PVM). 2016 m. birželio 15 d. įvyko UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ valdybos posėdis, kuriame dalyvavo ir atsakovo atstovė, kaip viena iš UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ akcininkų ir valdybos narių bei kuriame valdyba nutarė teikti savivaldybių Taryboms sprendimų projektus, kuriais nuo 2016 m. liepos 1 d. būtų patvirtinta 1 tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina 80 Eur be PVM.

Minėta, kad 2016 m. liepos 12 d. Jurbarko rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą ,,Dėl vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos nustatymo” Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta patvirtinti vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainą – 64,87 Eur su PVM ir nustatyta, kad šis sprendimas galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus spręstina, kad ieškovė kreipėsi į savivaldybės tarybą tam, kad būtų pakeista vienos tonos atliekų sutvarkymo kaina bei teikė duomenis, pagrindžiančius atliekų sutvarkymo kainą, tačiau Jurbarko rajono savivaldybės taryba nesutiko su ieškovės teiktais skaičiavimais ir nusprendė vienos tonos atliekų sutvarkymo kainos nekeisti ir paliko tuo laiku galiojusią, nustatytą dar 2012 metais, vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainą. Tokiu būdu byloje įrodinėjama, kad savivaldybės nustatyta atliekų sutvarkymo kaina, nepadengia visų ieškovės patiriamų vienos tonos atliekų sutvarkymo kaštų.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 15 punktą savivaldybės biudžeto tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Atsakovė vykdo savivaldybės tarybos patvirtintą biudžetą. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006). Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija sutartiniuose santykiuose veikia kaip savarankiškas juridinis asmuo ir prisiima atsakomybę už savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą bei kitų savo veiksmų padarinius. Šalių sudarytoje sutartyje atsakovė prisiėmė prievolę dengti visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų skirtumą iš savivaldybės biudžeto lėšų tuo atveju, jeigu Savivaldybės taryba nustatys vietinės rinkliavos dydį, nepadengiantį visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų. Todėl atsakovės argumentai, jog ieškovė turi ginčyti Jurbarko rajono tarybos sprendimus dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo bei savivaldybės Tarybai nepriėmus sprendimo dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti sumokėti papildomą sumą už atliekų tvarkymą Jurbarko rajono savivaldybėje nepagrįsti.

Koncesijos sutarties 27 punkte ieškovei buvo suteiktas leidimas bei pavedimas organizuoti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir būti Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog atsakovės nustatomas vietinės rinkliavos dydis taikomas tik Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir turi padengti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių atliekų sutvarkymo kaštus.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė duomenis apie 2016 metais faktiškai patirtus vienos tonos atliekų sutvarkymo kaštus (74,02 Eur be PVM). Byloje nėra ginčijama, kad per šį laikotarpį ieškovė surinko ir sutvarkė 27 014 tonų atliekų, bei, kad joms surinkti ir sutvarkyti patyrė 1 999 695,695 Eur sąnaudas: išmokėjo darbo užmokestį, įmokas socialiniam draudimui, išlaidos transportui, kurui ir kt. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktais kaštais, savo nesutikimą argumentuoja tuo, jog ši kaina nurodoma bendra keturioms savivaldybėms, be to atsakovės vertinimu, byloje pateikta 2017 m. spalio 23 d. UAB „Ekonominė nauda“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus atlikus veiklos auditą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., patvirtina, kad „TRATC parengta tekstinio pobūdžio informacija – aiškinamieji raštai, metiniai pranešimai ir pan. yra didelės apimties, <...> tačiau dalis juose pateikiamų duomenų yra nereikšmingi, skandinantys esminius dalykus, nesusisteminti iki tokio lygio, kad būtų patogu tokios informacijos vartotojui, nesančiam finansų specialistu, sudaromos prielaidos tam, kad dalis duomenų gali būti netinkamai ar neteisingai įvertinti arba visai nesusilaukti dėmesio bei daroma išvada, kad ieškovės veikloje priimami sprendimai gali būti neracionalūs, nuostolingi, nepagrįstai didinti atliekų sutvarkymo kaštus, todėl neaiški ir neapibrėžta mokesčio (vietinės rinkliavos našta) negali būti perkeliama ant savivaldybės gyventojų pečių.

Teismo vertinimu, byloje atsakovės pateikta ataskaita nėra paneigiami ieškovės pateikti duomenys apie patirtas sąnaudas surenkant ir sutvarkant atliekas, atsakovė neginčija, kad teikiant atliekų surinkimo ir sutvarkymo paslaugas nebuvo būtinybės mokėti darbo užmokestį, ar ieškovės nurodytos sąnaudos nėra susijusios su teikiama paslauga. Kadangi ieškovė nevykdo jokios kitos veiklos ir negauna jokių kitų pajamų išskyrus kainą kurią ji gauna iš atsakovės už atliekų sutvarkymą, todėl spręsti, kad atliekų sutvarkymo ir šalinimo detalizavime nurodomos sąnaudos yra nesusiję su atliekų surinkimu ar jų sutvarkymu, nėra pagrindo. Ieškovės veikla susijusi tik su atliekų sistemos operavimu ir tvarkymu Tauragės regione, įskaitant Jurbarką, ieškovės įdarbinti darbuotojai tvarko ir renka viso regiono atliekas, atliekų surinkimui naudojamos tos pačios transporto priemonės, sąvartynai, veikla vykdoma vienose patalpose, todėl sutikti su atsakovės argumentais, jog reikia išskirti kokia dalis sąnaudų tenka Jurbarko rajono savivaldybėje surenkamoms atliekoms, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

Šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje. Byloje ieškovės pateiktas 2016 m. faktinių sąnaudų atliekų sutvarkymo ir šalinimo detalizavimas yra pakankama įrodinėjimo priemonę spręsti, kad ieškovė 2016 m. surinkdama ir sutvarkydama 1 toną atliekų faktiškai patyrė 74,02 Eur be PVM sąnaudas.

Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovės argumentais, jog papildomai į nurodytą kainą įskaičiuoti praėjusių metų nuostolius nėra pagrindo, kadangi pagal koncesijos sutarties nuostatas, atsakovė prisiėmė prievolę dengti visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų skirtumą iš savivaldybės biudžeto lėšų tuo atveju, jeigu vietinės rinkliavos dydis nepadengs visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų, kurie susidaro už atitinkamą paslaugų teikimo periodą. Taigi, praėjusių metų nuostoliai kaip sąnaudos turėjo būti įskaičiuojami į atitinkamų metų išlaidas ir dengiami iš tuo laikotarpiu sumokėtos vietinės rinkliavos.

Byloje pateikta pažyma, kad ieškovė 2016 m. liepos 29 d. atsakovei pateikė sąskaitą 61 471,88 Eur sumai, dalis šios sumos 41 195,04 Eur yra sumokėta, todėl nustačius, kad 2016 m. faktiškai patirtos 1 tonos sutvarkymo išlaidos sudarė 74,02 Eur be PVM (89,57 su PVM) įsiskolinimas už atitinkamą laikotarpį sudaro 15 685,50 Eur ((atliekų sutvarkymo kiekis (635,042) x 89,57 Eur (suma su PVM) – sumokėta suma (41 195,04 Eur). Taikant analogiškus skaičiavimo principus įsiskolinimas pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą sudaro 210 318,32 Eur, pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. 17 974,92 Eur, pagal 2016 m. spalio 31 d. sąskaitą 19 485,20 Eur ir pagal 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitą 19 502,37 Eur, viso per ginčo laikotarpį priteistina suma sudaro 94 326,31 Eur.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei prašant, jai iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 94 326,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. gegužės 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 77,36 procentais (94 326,31*100/121 936,26), bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė byloje yra sumokėjusi 1 783,00 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos dokumentas Nr. CBP-19689), todėl ieškovės ieškinį tenkinus 77,36 procentais, jai iš atsakovės priteistina 1 379,33 Eur žyminio mokesčio (1 783,00*77,36/100).

Ieškovė nurodo, jog nagrinėjant bylą ji turėjo 3 778,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (elektroninės bylos dokumentai Nr. DOK-36308; DOK-6904; DOK-8455). Pažymėtina, kad pagal ieškovės pateiktą 2017 m. rugsėjo 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija SVD Nr. 149 susidariusios 900,00 Eur išlaidos nėra pagrįstos, kadangi kartu su ja pateiktas 2017 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymas nepatvirtina jų realumo – iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra sumokėjusi advokatui V. S. 750,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtis: atstovavimas byloje Nr. e2-1491-459/2017 sąskaita SVD Nr. 150, t. y. ne pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija SVD Nr. 149, todėl šita suma ieškovės naudai iš atsakovės nepriteistina.

Taigi, byloje esantys įrodymai, patvirtina, jog ieškovė nagrinėjant bylą iš viso realiai patyrė šias išlaidas: 726,00 Eur pagal 2016 m. rugsėjo 27 PVM sąskaitą-faktūrą Serija SKP Nr. 1083, 726,00 Eur pagal 2017 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SKP Nr. 1223, 450,00 Eur pagal 2018 m. kovo 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Serija SVD Nr. 198 ir 975,00 Eur pagal 2018 m. vasario 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Serija SVD Nr. 191, iš viso 2 877,00 Eur.

Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Įvertinusi ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, spręstina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą (726,00+726,00) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos pagal 2018 m. vasario 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Serija SVD Nr. 191, kurias sudaro atstovavimas teismo posėdžiuose (975,00 Eur) bei bylinėjimosi išlaidos pagal 2018 m. kovo 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Serija SVD Nr. 198, kurias sudaro baigiamosios kalbos ir replikos parengimas (450,00 Eur), viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. pagal 2018 m. vasario 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Serija SVD Nr. 191 ieškovės atstovas atstovavimo dvejuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė apytiksliai sudaro 5 valandas, pasiruošimas teismo posėdžiams 1 valanda, todėl maksimalios išlaidos sudarytu 510,48 Eur (850,80*0,1*6), tuo tarpu išlaidos pagal 2018 m. kovo 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Serija SVD Nr. 198 sudarytų 340,32 (850,80*0,4). Taigi iš atsakovės ieškovės naudai galima priteistina suma būtų 2 302,80 Eur (340,32+510,48+1 452,00). Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkintas iš dalies, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1 781,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 302,80*77,36/100). Kartu su žyminiu mokesčiu ieškovės naudai priteisina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3 160,78 Eur (1 379,33+1 781,45).

Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija nurodo, jog nagrinėjant bylą ji turėjo 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikia jas pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos dokumentai Nr. DOK-7166, DOK-8444). Iš atsakovės pateiktos 2018 m. kovo 6 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija ADV Nr. 487/2018 matyti, kad atsakovės išlaidos sudaro konsultacijos, atstovavimas teisme, paaiškinimų surašymas ir kt., t. y. atsakovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos nėra konkrečiai detalizuotos už kokį konkrečiai procesinį veiksmą jos yra paskaičiuotos, tačiau teismas įvertinęs tai, kad byloje buvo teikiamas atsiliepimas, dublikas, kiti rašytiniai paaiškinimai, vyko penki teismo posėdžiai, taip pat tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra netgi mažesnės nei pagrįsta ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis, todėl šios atsakovės bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsižvelgus į tai, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 410,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 815,00*22,64/100).

Kadangi ieškovės ir atsakovės reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl įskaičius mažesnę dalį į didesnę, t. y. atsakovės naudai priteistiną sumą į ieškovės naudai priteistiną sumą, ieškovės naudai iš atsakovės iš viso priteistina 2 749,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 160,78-410,92).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkini iš dalies.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, j. a k. 179901854, iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, j. a. k. 188713933, priteisti 94 326,31 Eur sumą, 2 749,86 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (94 326,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas