Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „C.“, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 13 d., Vilniuje, Rodūnios kel. 2 esančiame Vilniaus oro uoste, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 5 punkto reikalavimus, numatančius, kad leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaiga, gavusi asmenų prašymus, o leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir jiems skirtus šaudmenis, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo savo rankiniame bagaže laikė keturis pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ šovinius, kurie yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, iki kol 2025 m. sausio 13 d., apie 23:55 val. Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo skyriaus darbuotojai, tikrindami J. J. rankinį bagažą, jame nurodytus šaudmenis rado ir paėmė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. J. nurodė, kad prieš 15 metų pas pusbrolį išgėrinėjo ir jis juos (šovinius) padovanojo. Juos įsidėjo į taip vadinamą rankinuką ir parsivežė į namus ir jis ten buvo, rankinukas nereikalingas buvo. Šovinius pasiėmė negalvodamas, jie tame „rankinuke“ ir prabuvo visą laiką, buvo pamiršęs apie tuos šovinius, kad juos turi. Kai važiavo į kelionę, paėmė rankinuką, kas ten buvo jame niekas netikrino ir niekas nežiūrėjo. Tas pusbrolis jau 4 metai kaip miręs, jei butų radęs šovinius – būtų gražinęs. Įvykis buvo oro uoste buvo 2025 m. sausio 13 d. Oro uoste surinko „rankinukus“ ir skaneryje pamatė šovinius. Anksčiau nurodė, kad „tašė“ kito asmens, nes susijaudino, pajautė stresą ir iš pradžių pasimetė, tokie dalykai būna tiktai vieną sykį gyvenime. Po parodymų oro uoste davimo, jį išleido ir su visa šeima vyko į kelionę. Žino, kad šovinių, šaunamųjų ginklų turėjimas yra draudžiamas, nėra medžiotojas ir jam niekuomet neteko kontaktuoti bei domėtis ginklais. Palaiko raštu išdėstytą prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Papildomai nurodė, kad galima laiduotoja buvo kartu oro uoste, ji smarkiai išsigando, pergyveno, stresavo, jos vertinimas neigiamas. Galima laiduotoja yra jo žmona, su kuria santykiai labai geri, gyvena kartu nuo 1986 metų, o pažystami nuo 1972 m. Žmona jį įtakoja gerai, barnių nebūna, klauso žmonos nuomonės, ji jam yra autoritetas. Žmona apie padovanotus šovinius nieko nežinojo, niekas nežinojo, sužinojo oro uoste. Kai grįžo iš kelionės ir viską atgamino kas iš kur, tai viską papasakojo. (b. l. 136-140)

Pranešus kaltinamajam, kad jo nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda pagal BK 253² straipsnio 1 dalį, kaltinamasis J. J. parodymų nekeitė, liko prie anksčiau pareikšto prisipažinimo.

Apklausta teisiamajame posėdyje galima laiduotoja V. J. paaiškino, kad yra kaltinamojo žmona, gyvena santuokoje 39 metus, neteista, nebausta (administracine tvarka), kaltinamąjį kontroliuoja, su vyru kartu priima sprendimus, vyras yra geras, darbštus, dirba sąžiningai, santykiai šeimoje yra labai geri, visas bėdas sprendžia kartu, už viską atsako abu kartu. Todėl prašo teismo pasitikėjimo, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Kaip vyras gavo šovinius neprisimena, sužinojo po įvykio, kai vyko į kelionę, tai viskas ir išaiškėjo apie tuos šovinius. Situaciją vertina labai blogai, buvo didelis šokas, labai išsigando, nes niekada vyras neturėjo nei šautuvo, nieko. Sunkiai išgyveno, pergyvena. Kaltinamasis po įvykio prisiminė iš kur tie šoviniai. Priimant sprendimus šeimoje visada vienas su kitu tariasi kaip spręsti problemas, pasitikėjimą, pagarbą turi vienas kitam, šitiek metų gyvena kartu, nesipyksta, praleidžia daug laiko kartu. Teigiamą įtaką darys, nes gerai abu sutaria, gerai gyvena, juo pasitiki, jis įsiklauso į jos nurodymus, nuomonę. Jie tariasi, aptaria visas bėdas, viską, sprendžia visus klausimus, problemas visas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 253² straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes. Šia sudėtimi siekiama apsaugoti šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, strateginės reikšmės prekių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką. Nusikaltimo dalykas – šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos ar strateginės prekės. Šio nusikaltimo pavojingos veikos – gabenimas ar siuntimas, padaromos vienų iš alternatyvių būdų, t. y. nepateikiant nusikaltimo dalyko muitinės kontrolei, arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, arba neturint leidimo, kai toks leidimas yra būtinas. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji, nereikalaujanti pavojingų padarinių atsiradimo. Nusikaltimo subjektas 16 metų sulaukęs asmuo. Veika kvalifikuojama pagal BK 253² straipsnio 1 dalį, kai asmuo veikia tiesiogine tyčia. Gabenimas suprantamas kaip bet koks dalyko (šaudmenų) transportavimas per valstybės sieną, tam panaudojant bet kokias transporto priemones, jį nešant, plukdant, skraidinant ar pan. Gabenimas, neturint leidimo, laikomas baigtu nuo muitinio patikrinimo pradžios. Dalyko (šaudmenų) gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo sudaro BK 253² straipsnio 1 dalies sudėtį ir tada, kai nėra daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio šios kontrolės išvengimo požymių.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šia sudėtimi siekiama apsaugoti disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis tvarką. Nusikaltimo dalykas – šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos. Šio nusikaltimo pavojingos veikos – gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas, padaromos kai asmuo neturi tam leidimo. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji, nereikalaujanti pavojingų padarinių atsiradimo. Nusikaltimo subjektas 16 metų sulaukęs asmuo. Veika kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kai asmuo veikia tiesiogine tyčia. Dalyko (šaudmenų) laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos (nuosavybės ribose, neutralioje vietoje ar kitur), suteikiantis kaltininkui galimybę daryti fizinį poveikį dalykui ir (ar) jo buvimo vietai. Laikymui nėra būtina, kad dalykas faktiškai priklausytų jį laikančiajam asmeniui. Laikymas yra trunkamoji veika, laikoma baigta nuo buvimo kaltininko žinioje nutraukimo, pvz., nuo jo aptikimo ir paėmimo momento.

Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia tai patvirtina kaltinamojo J. J. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 136-140, 78-80), galimos laiduotojos V. J. teisiamajame posėdyje duoti parodymai (b. l. 136-140), liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 32-35), bilieto informacija (b. l. 81), specialisto išvada (b. l. 60-63).

Pažymėtina, kad šaunamieji ginklai ir šaudmenys yra padidinto pavojaus šaltiniai, todėl šaunamųjų ginklų ir jais šaudyti skirtų šovinių apyvarta, disponavimas jais yra griežtai reglamentuota. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino žinantis, kad šovinių, šaunamųjų ginklų turėjimas yra draudžiamas, apgailestavo, kad laikė pusbrolio šovinius ir neatidavė policijai (b. l., 136-140, 78-80). Nepaisant to, J. J. laikė pusbrolio R. K. šovinius. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą pavojingą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad neturėdamas Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 5 dalių reglamentuoto leidimo, laikė keturis pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ šovinius, tokiu būdu keldamas pavojų visuomenei, ir norėjo juos laikyti. BK 253² straipsnio 1 dalyje numatyta sudėtis taip pat reikalauja tiesioginės tyčios, tačiau, atsižvelgiant į byloje surinktą informaciją, t. y., byloje nepaneigta, kad šovinius kaltinamasis gavo labai seniai, prieš 10-15 metų, kad apie šovinius pamiršo, kad apie šovinius nežinojo ir šeimos nariai (b. l. 78-80, 136-140), liudytojo J. P. parodymai, kad šoviniai buvo įdėti labai giliai, jų vizualiai nesimatė, juos buvo sunku išimti (b. l. 32-35), teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (b. l. 136-140), tiesioginės tyčios šovinių gabenimui per Lietuvos Respublikos sieną kaltinamasis J. J. neturėjo.

Remiantis pirmiau išdėstytu pripažintina, kad J. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojo proceso metu buvo gautas kaltinamojo J. J. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės V. J. atsakomybėn (b. l. 124). Taip pat V. J. prašymas perduoti kaltinamąjį J. J. jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 127).

BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai laiduotojui, kuriuo gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kurių patikimumas vertinamas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Kaltinamasis J. J. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 78-80), teisiamojo posėdžio metu, nekeitė parodymų ir prisipažinimo, kai teisiamojo posėdžio metu buvo išaiškinta nusikalstamos veikos kvalifikavimo pasikeitimo galimybė (b. l. 136-140), kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kritiškai ir neigiamai vertina savo veiksmus – nusikaltimo padarymą, savo artimajam – sutuoktinei sukeltus neigiamus jausmus, išgyvenimus, tokia pozicija kartojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Pastebėtina, kad BK 253 straipsnio sudėtis nenumato visuomenei pavojingų padarinių kilimo.

J. J. anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, dirbantis, vieną kartą (per 1 metus) baustas administracine tvarka, bauda apmokėta administracinio nurodymo terminais (b. l. 92-98), turi nuolatinius stiprius socialinius ryšius, teigiamai charakterizuojama darbovietėje (b. l. 125). Teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo įvykdyto nusikaltimo atsitiktinį pobūdį, kas leidžia manyti, kad kaltinamasis J. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė V. J. nurodė, kad juos sieja artimi ir ypatingi santykiai, jie nuolat bendrauja, kartu leisdamos laiką, sprendžia šeimos klausimus ir kylančias problemas, gerbia vienas kitą. J. J. pareiškė, kad sutuoktinė jo artimiausias žmogus, kuri visą laiką jį motyvuoja, į sutuoktinės nuomonę atsižvelgia, klausosi jos, sutuoktinė buvo labai sukrėsta įvykio, paprašė padaryti reikiamas išvadas. V. J. nurodė, kad žinia (apie įvykį) jai buvo labai netikėta ir šokiruojantį, nori pasirūpinti sutuoktiniu, padėti jam. Nuolatinis bendravimas, puikūs santykiai šeimoje, ilga šeimyninio gyvenimo patirtis, neabejotinai padės teigiamai įtakoti sutuoktinį. Teismo vertinimu tai parodo, kad tarp kaltinamojo ir galimos laiduotojos per ilgą laiką susiformavo glaudūs artimi ryšiai, kad V. J. turi didelį autoritetą J. J., kas, neabejotinai, padės laiduotojai daryti teigiamą įtaką ir užtikrinti sėkmingą laidavimą.

Teismas taip pat vertindamas V. J. asmenybę atsižvelgia į tai, kad ji yra neteista (b. l. 132), netraukta administracinėn atsakomybėn (b. l. 134), dirbanti (b. l. 128), teigiamai charakterizuojama (b. l. 128) ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes ir įrodymus sprendžia, jog V. J. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam J. J..

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. J. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą J. J. nutraukti. Įvertinus pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, leis nenutraukti socialinių ryšių, darbinės veiklos, nustatytinas dvejų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie bylos medžiagos pridėta CD laikmena – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. J., gimusi (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. J. atsakomybei, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą J. J. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu prie bylos medžiagos pridėta CD laikmena palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.