- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1245-125/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Kreditorius
- AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Skolininkas
- UAB „Klasco ekspedicija“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs kreditorės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pareiškimą skolininkui UAB „Klasco ekspedicija“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius pareiškimu kreipėsi į teismą, prašė teismo priteisti iš skolininko 3 876 189,48 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skolininko turto areštą. Šiuo pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-08 priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus pareiškimą tenkino, bei tos pačios dienos nutartimi kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, o jo nesant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštą, pareiškimo reikalavimo ribose – 3 876 189,48 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-29 nutartimi patikslino 2013-03-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodant, kad areštavus skolininkui UAB „Klasco ekspedicija“, į.k. 141852591, priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, iš jų leidžiama atlikti išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, taip pat atlikti privalomus mokėjimus VSDF, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Šalies argumentai
Skolininkė pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutarties, kuria atmestas skolininko UAB „Klasco ekspedicija“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, areštuojant konkretų skolininko UAB „Klasco ekspedicija“ turtą, ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti 2013-03-08 nutartimi civ. b. Nr. L2-4258-323/2013 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštą paskiriant konkretaus skolininko UAB „Klasco ekspedicija“ turto – piniginių lėšų – 3876189,48 Lt, esančių pas UAB „Metoil“, atžvilgiu. Skolininkė nurodo, kad priešingai nei teismas nurodė, jos reikalavimo teisė į UAB „Metoil“ 7 593 085,91 Lt yra galiojanti ir vykdytina. Be to nurodo, jog areštavus skolininkės pinigines lėšas, skolininkė nebegali vykdyti savo tiesioginės ūkinės-komercinės veiklos, taip kreditorinis įsiskolinimas didės ir tuo pačiu mažės galimybės išmokėti skolą kreditoriui šioje byloje.
Atsiliepimas
Kreditorė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir aplikti galioti 2013-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Kreditorė nurodo, jog teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones laikydamasis priemonių taikymo eiliškumo, nepažeisdamas ekonomiškumo bei šalių pusiausvyros principo. Nurodo, jog skolininkės argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo skolininko teises, yra nepagrįstas, kadangi skolininkės banko sąskaitose nėra piniginių lėšų. Be to kreditorė nurodo, jog skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama paslėpti ir sumažinti savo turimas pinigines lėšas. Dėl lėšų, esančių pas UAB „Metoil“, pagrįstumo kreditorė nurodo, jog reikalavimo teisės turėjimas nereiškia akivaizdžios ir neginčijamos nuosavybės teisės į tas lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo (skolininko) turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės nesprendžia ir dėl ieškinio pagrįstumo nepasisako. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (CPK 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).
Apeliacinis teismas, sutikdamas su kreditorės atsiliepimo motyvais, atmeta skolininkės atskirojo skundo argumentus. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali byloje dalyvaujančių asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Toks prašymas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to, teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
Vadovaujantis CPK 152 straipsnio nuostatomis, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, kuria išieškotojas gali nurodyti būtent iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Nagrinėjamu atveju, kreditorė nesutinka su laikinųjų apsaugos priemonių keitimu konkrečioms skolininkės piniginėms lėšoms, esančioms pas trečiąją asmenį ir toks nesutikimas laikytinas pagrįstas ir teisėtas. Spendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą turi būti vertinama, ar šis pakeitimas neįtakos teismo sprendimo įvykdymo, ar nepasunkins jo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad skolininkės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas jos reikalavimo teise UAB „Metoil“ 7 593 085,71 Lt sumai, nėra pagrįstas ir neužtikrina kreditorės reikalavimo patenkinimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad iki šiol UAB „Metoil“ nėra iškelta restruktūrizavimo byla ir nėra aiškus skolininkės reikalavimo teisės įgyvendinimas.
Taigi vadovaujantis šiomis nuostatomis bei bylos aplinkybėmis, teismas daro išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neužtikrins kreditorės pareikštų reikalavimų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.