Kauno apylinkės teismo įsakymas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-09892-2016, kurioje

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenamąją vietą deklaravęs Jonavos r. savivaldybėje, anksčiau teistas: 1) 1992-07-03 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 3 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pritaikius LR BK 25' str. lygtinai priverstinai įdarbinant; 2) 1994-08-25 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2000-04-06 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 4 m. laisvės atėmimo su 1/5 turto konfiskavimu. Pritaikius LR 2000-04-11 Įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p. bausmė sumažinta 1/5. galutinė bausmė 3 m. 2 mėn. 12 d. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d.; ir

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, neįgalus (I gr.), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. ir A. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. vasario 29 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini)., žiauriai elgėsi su gyvūnu, tai yra (Duomenys neskelbtini) namo Nr. 10 kieme, A. Ž., išvedęs pavedžioti augintinį – nenustatytos veislės šunį, A. G. paprašė jį užmušti bei perdavė jam piniginį atlygį – du eurus, o A. G. nusivedė šunį prie (Duomenys neskelbtini). namo Nr. 16, jį tyčia žalojo, siekdamas atimti gyvybę, dėl ko gyvūnas 2016 m. vasario 29 d. apie 22.30 val. žuvo, t.y. jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d.

Kaltinimas A. G. ir A. Ž., padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 310 str. 1 d., grindžiamas šiais duomenimis:

A. G. apklaustas įtariamuoju kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad (Duomenys neskelbtini) miestelyje yra vadinamas „Mažyliu“. A., kurio pavardės nežino, jo bendraamžį, gyvenantį (Duomenys neskelbtini) miestelyje name Nr. 13 pagal seną numeraciją, pažįsta tik iš matymo, tačiau susitikę pasisveikina. A dažnai sutikdavo (duomenys neskelbtini) miestelyje vedžiojant šunį, todėl žinojo, kad jis turi juodos spalvos mišrūną. 2016-02-20 apie 20 val. ėjo pro A namą. Pastebėjo, kad jis išėjo iš antrosios laiptinės ir už pavadėlio vedėsi savo šunį. Priėjus pasisveikinti, A pasiteiravo, ar gali „nugalabinti“, tai yra užmušti jo šunį, nes jis serga, nupliko. Ar sergantį augintinį vyras rodė veterinarui ir kodėl į jį nesikreipė dėl gyvūno užmigdymo, nesiteiravo, nes jam tai nerūpėjo. Be to, kai sutiko tai padaryti, A. pasakė, jog užmokės ir padavė du eurus. A. G. yra benamis, neturi jokių pajamų, todėl pinigai buvo labai reikalingi. Kokiu būdu šunį užmušti ir kur padėti nužudytą gyvūną, neaptarinėjo, nesitarė. A. tik pasakė, jog jis bus prie laiptinės, iš to suprato, jog jo lauks. Iš karto po pokalbio paėmė šunį už pavadėlio ir nusivedė prie plytinio apleisto, negyvenamo namo, kurio tikslaus adreso nežino, esančio už A. namo. Kadangi buvo jau tamsu, tikėjosi, jog niekas jo nepamatys. Be to, kadangi prie namo buvo krūvos plytų, šiukšlių, manė, jog bus tinkama vieta palikti nugaišusį gyvūną. Gyvūną į šią vietą atsivedė su tikslu jį užmušti. Laikydamas šunį už pavadėlio, užsimojo ir smūgiavo į sieną. Kuria kūno dalimi gyvūnas į sieną trenkėsi, nežino, nes nežiūrėjo. Šuniukas sukiauksėjo. Suprato, jog gyvas, todėl veiksmą pakartojo. Atsimušęs į sieną, gyvūnas krito ant žemės, nebesikėlė ir nebeskleidė jokių garsų. Pamanė, kad jį užmušė. Taip, gulintį ant kažkurio šono maždaug 1-1,5 metrų atstumu nuo namo sienos jį ir paliko, tik pasitraukdamas nusegė pavadėlį, kurį iš karto grąžino A.. Šuns gerai neapžiūrinėjo, netikrino, ar jis iš tiesų nebegyvas. Mano, jog gyvūnas nebuvo kruvinas. Kaip suprato, kažkurį šio įvykio epizodą, o gal tik pabaigą pastebėjo, o gal tik kiauksintį šunį išgirdo keli netoliese buvę jaunuoliai, kurių nepažįsta. Girdėjo, kaip vienas jų pasakė - „o, žiūrėk, šunį papjovė“. Tai išgirdęs, atsakė, jog gal dar ir koją nupjovė, nes norėjo valgyti, nors iš tiesų, žalodamas šunį, jokio įrankio nenaudojo. Taip atsakęs, iš įvykio vietos pasišalino, nuėjo prie A namo laiptinės, pasakė jam - „viskas“, atidavė pavadėlį ir nuėjo šalin. Pamena, kad įvykio metu buvo šalta ir lyg krito šlapdriba, tačiau kad bent vietomis būtų buvę sniego, to nepamenu. Vesdamas šunį prie apleisto namo su tikslu jį užmušti, nieko nesutiko ir niekam neaiškino, kad šunį vedžioja. A. šuns niekada anksčiau nevedžiodavo. Supranta, kad tokiu būdu žalodamas gyvūną, jį kankino ir siekė jo žūties, be to, kaip vėliau paaiškėjo, šuo iš tiesų nugaišo. Dėl savo poelgio labai gailisi (b.l. 60-61).

A. Ž. apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad namuose maždaug 3-4 metus augino juodos spalvos šunį, mišrūną. Pastebėjo, kad jau kurį laiką šuns kailis pliko, todėl pagalvojo, kad gyvūnas serga. Šeimos finansinė padėtis nėra gera, į veterinarą kreiptis neturėjo lėšų. A. G., vadinamą Mažyliu, pažįsta. Jis - benamis, kurį dažnai mato (duomenys neskelbtini) miestelyje. Nebendrauja, tik pasisveikina susitikę. Niekada anksčiau jo neprašė šuns pavedžioti. 2016-02-20 apie 20 val. išėjo iš namų į lauką – išvedė pavedžioti šunį. Kieme prie namo susitiko A. G.. Jį pamatęs, nutarė paprašyti šunį užmušti, nes pats to padaryti negalėtų – gyvūno gailėtų, o šuo sirgo, todėl pagalvojo, kad gali būti pavojingas aplinkiniams. Pasiūlė A. už darbą du eurus ir jis sutiko. A. paėmęs šunį už pavadėlio, kažkur nusivedė. Kaip ir kur augintinį užmuš, kur negyvą gyvūną padės, nesitarė. Kur link šunį A. G. nusivedė, nepastebėjo, nors liko stovėti prie namo laiptinės, nes norėjo pastarajam už atliktą darbą sumokėti pinigus. A. G. prie laiptinės grįžo po kelių minučių, atidavė šuns pavadėlį, pasakė, jog darbą atliko – suprato, kad užmušė šunį. Po trumpo pokalbio, sumokėjęs du eurus, grįžo namo. Apie 21.00 val. į jo namus atėjo kaimynystėje bute Nr. 207 ar 208 gyvenantis berniukas, kurio duomenų nežino ir pranešė, kad turi ateiti į (duomenys neskelbtini) lyg prie namo Nr. 11, tiksliai nežino – prie apleisto negyvenamo plytinio namo. Sakė, kad kviečia policijos pareigūnas. Atėjęs prie minėto namo, pamatė policijos pareigūnus ir būrelį žmonių, o prie pat namo sienos ant žemės, ant sulenktų kojų gulėjo jo šuo, galvą laikė kiek pakreipęs į šoną ir inkštė. Ar ant žemės, ar namo sienos buvo sutepimų krauju, nepastebėjo, kadangi buvo tamsu. Sniego tuo metu vietomis dar buvo, bet vietovė neapšviesta, todėl jokių sutepimų nematė. Kadangi manė, kad šuo užmuštas, pamatęs leisgyvį gyvūną ir prie jo susirinkusius žmones ir supratęs, dėl ko buvo pakviestas ateiti, suglumo, nežinojo, ką paaiškins, jei apie šunį kas nors pasiteiraus, todėl stengėsi kuo greičiau pasišalinti. Kažkas padavė rankšluostį (net negalėtų pasakyti, kas), į jį šunį suvyniojo ir parsinešė į namus. Namuose gyvūno neapžiūrinėjo, suvyniotą į rankšluostį ir paliko, todėl pasakyti, kurioje kūno srityje šuo buvo sužalotas, negali. Gyvūnas inkštė, todėl nenorėjo jam sukelti dar daugiau skausmo ir jo nejudino. Žino, kad jo kūnas buvo kruvinas, nes nešdamasis namo susitepė rankas, tačiau iš kur tiksliai kraujavo, negali pasakyti. Galva tikrai nebuvo sužalota, ji nebuvo kruvina ir šuo galvą laikė. Šunį augino netrumpą laikotarpį, todėl matydamas, kaip jis sužalotas ir suvokdamas, jog tokia jo būklė yra ir dėl jo kaltės, ėmė gailėtis dėl savo poelgio ir bandė telefonu surasti veterinarą, galintį padėti. Bet nepavyko. O maždaug 22.30 val. gyvūnas nugaišo. Įdėjo jį į maišelį, dar tą patį vakarą nuėjo prie Neries ir įmetė į upę, nes manė, kad žemė įšalusi ir užkasti jo žemėje nepavyks. Supranta, kad su savo augintiniu pasielgė labai žiauriai ir dėl to labai gailisi. Jam nustatytas neįgalumas dėl bendro susirgimo (cerebrinio paralyžiaus) (b.l. 37-38).

Liudytojos J. L. parodymais nustatoma, kad prie apleisto negyvenamo namo (duomenys neskelbtini)., atėjo pakviesta sūnaus L 2016-02-20 prieš 21.00 val. Jau buvo sutemę, o sūnus tebebuvo lauke su draugais, kai paskambinęs telefonu pranešė, kad kažkoks vyras peiliu sužalojo šuniuką. Iš kur vaikai žinojo šią aplinkybę, pasakyti negali. Tačiau vien tai, kad sūnus paminėjo peilį, ją išgąsdino, todėl nutarė nueiti ir pažiūrėti, kas nutiko. Kadangi buvo tamsu, iš namų pasiėmė prožektorių ir rankšluostį, kurio, manė, prireiks, jei reikės pakelti gyvūną. Atėjus į sūnaus nurodytą vietą, matė būrelį vaikų, kuriuos žino tik iš matymo. Vaikai buvo apspitę juodą šunelį, kuris tupėjo prie namo sienos, įsispraudęs į kamputį. Gyvūnas drebėjo, urzgė, nesileido paimamas. Kadangi jo kūnelis buvo gausiai suteptas krauju, bandė jį apžiūrėti, kad nustatyti, iš kur kraujavo. Bet tinkamai apžiūrėti, nepaėmusi į rankas, negalėjo. Atrodė, kad kraujavo iš kairiojo šono arčiau galinės kojos, bet tiksliai pasakyti negali, nes žaizdos dėl kailio ir gausaus sutepimo krauju nematė. Gyvūno galva, iš pažiūros, neatrodė sužalota, be to, ir nebuvo sutepta krauju. Kadangi vietomis prie apleisto namo, o ir toje vietoje, kur tupėjo šunelis, tebebuvo sniego, ant jo taip pat matėsi, greičiausiai, gyvūno kraujo. Pamačiusi sužalotą gyvūną, iš pradžių galvojo jį parsinešti į namus. Tačiau turi mažą vaiką, be to, namuose yra katinas, todėl pamanė, kad apie įvykį turi pranešti. O ir gyvūnas atrodė žinomas iš matymo, nes buvo mačiusi jį vaikštinėjant (duomenys neskelbtini) miestelyje. Kol skambino bendros pagalbos centrui numeriu 112, vaikai kažkokiu tai būdu surado šuns šeimininką, kurį žino iš matymo, duomenų nurodyti negali. Atvykus policijos pareigūnams, netrukus prisistatė ir šis asmuo. Jis atrodė kažkoks „pasimetęs“, nieko neaiškino ir neatrodė nustebęs dėl šuns sužalojimo. Kadangi turėjo rankšluostį, jį vyrui padavė, kad gyvūną įvyniotų ir parsineštų į namus ir, taip padaręs, vyras pasišalino. A. G. nepažįsta ar bent jau šie duomenys nėra girdėti. Vaikai, buvę prie sužaloto šunelio, kalbėjo, kad gyvūną sužalojo po (duomenys neskelbtini) vaikštantis benamis, kurio vardo ir pavardės ji nežino. Iš vaikų paaiškinimo suprato, kad kažkas iš jų lyg ir matė, kaip gyvūnas buvo žalojamas, todėl ir tvirtino, kad žalotas buvo peiliu. Apie tai, kad kas nors būtų matęs, jog šuo buvo žalojamas, jį mėtant į pastato sieną, girdėti neteko (b.l. 15, 16-17).

Liudytojo M. M. parodymais nustatoma, kad 2016-02-20 prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko „Mažylį“, kuris pasakė, kad vedžioja A. šunį. Pamanęs, jog taip būti negali, nusekė iš paskos. Prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 11 išgirdo šunį cypiant. Iš „Mažylio“ atliktų veiksmų, judesių, žiūrint per atstumą, atrodė, kad jis šuniui dūrė peiliu. Netoliese pamatė pažįstamus vaikinus, todėl nuėjo prie jų. Tarp sutiktų buvo L.. Kartu nuėjo prie „Mažylio“, bet pastarasis pabėgo. Šuo buvo labai kruvinas, bet dar gyvas. L. paskambino mamai, kuri netrukus atėjo prie jų ir iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 23).

Liudytojo A. L. parodymais nustatoma, kad 2016-02-20 apie 20.00 val. buvo kieme su draugu K. S., kai išgirdo netoliese cypiant šunį. Priartėję prie (duomenys neskelbtini). namo Nr. 16, (duomenys neskelbtini)., pamatė vyrą, laikantį prožektorių, o šalia jo buvo cypiantis šuo. Išsigandę pabėgo. Bėgdami namų link, sutiko M. M., kuris jų teiravosi apie kažkokį vyrą ir sakė, jog pastarasis nori šunį papjauti. Parbėgęs į namus, paskambino pažįstamam L. ir pranešė, ką matė, o po kelių minučių su L. susitiko kieme. Prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 16 matė kruviną šunį. L. paskambino mamai, kuri netrukus prie jų atėjo ir paskambino pagalbos numeriu 112. L. mama šunį norėjo paimti, bet jis nesileido. Atvykus policijos pareigūnams, atėjo šuns šeimininkas ir šunį pasiėmė (b.l. 25-26).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2016-02-23 apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini). namo Nr. 16, kieme, (duomenys neskelbtini) , pėdsakų nerasta, fotografuota (b.l. 10-13).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016-03-25 raštu Nr. 41D(K)-579. Apžiūros metu įrašo kopija perkelta į kompaktinę plokštelę, sudaryta pokalbio suvestinė (b.l. 20-21).

Įtariamojo A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad įtariamasis A. G. vietoje parodė, kur ir kaip padarė nusikaltimą, kas sutampa su kitais įrodymais byloje (b.l. 68-74).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų A. G. ir A. Ž. veika pagal LR BK 310 str. 1d. kvalifikuota tinkamai. Aukščiau ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje ( į tai nurodo jų vieninga tyčia, bendras tikslas, vaidmenų pasidalijimas), tyčia žiauriai elgėsi su gyvūnu ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 310 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamieji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3d.).

A. G. praeityje yra teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka (b.l. 78-82, 94), jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti, paskiriant alternatyvią bausmę – viešuosius darbus.

A. Ž. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (b.l. 47, 52). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgtina į kaltinamojo sveikatos būklę (20 proc. darbingas, b.l. 42). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti, paskiriant alternatyvią bausmę – baudą, nustatant ilgesnį jos sumokėjimo terminą.

Kaltinamiesiems iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės : A. G. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, A. Ž. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po to – jos panaikintinos (LR BPK 139 str. 3 d.).

Daiktiniai įrodymai – elektroninė laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme. Taikyti LR BK 64¹ str. , šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant A. G. per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d., ir nubausti jį bauda 9 MGL (338,94 Eur). Taikyti LR BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti - 6 (šešių) MGL - 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 euro centų) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam A. Ž., kad teismo paskirtą baudą privalo sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Paskirtą baudą mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801 ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka -priverstinai per antstolį.

Kardomąsias priemones kaltinamiesiems palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios : A. G. - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, A. Ž. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po to jas panaikinti.

Daiktinį įrodymą – elektroninę laikmeną (CD plokštelę), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamiesiems, jog jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.