Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovui S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. Š., S. P., institucija, teikianti išvadą byloje, viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras dėl sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. P. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko visiškai. Patvirtino, jog T. Š. nesupranta pinigų vertės, negali jų suskaičiuoti ir negali savarankiškai nueiti į parduotuvę apsipirkti. Paaiškino, kad paprašo pavalgyti maisto, tačiau pats nesugeba jo pasigaminti. Nesidomi ir nesupranta, jog reikia mokėti komunalinius mokesčius. Negeba išreikšti savo norų, kaip norėtų leisti laisvalaikį, ar kur norėtų nueiti. Pats nesupranta, jog reikia susitvarkyti kambarį, ar nunešti pavalgius indus į virtuvę. Patvirtino, kad atpažįsta artimuosius – mamą, brolį, tetą. Paaiškino, jog mėgino dirbti lengvą darbą, tačiau pasirodžius kitiems vaikams, sūnus nuėjo su jais žaisti ir darbo atlikti nesugebėjo. Nurodė, kad žiuri televizorių – patinka sportas, tačiau kas susiję su politika jo nedomina ir to nesupranta. Patvirtino, jog nuo 2010 metų, kai sūnus buvo pripažintas neveiksniu, jo būklė nepagerėjo. Vienintelis sūnaus turtas yra gaunama neįgalumo pašalpa, kuri yra pervedama į S. P. sąskaitą.

Suinteresuoto asmens T. Š. atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad skirti ekspertizę nėra tikslinga, kadangi T. Š. mama teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, pagrindžiančias T. Š. neveiksnumą visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jokių esminių psichikos pagerėjimų neįvyko. Byloje esantys įrodymai ir teismo posėdžio metu duoti suinteresuoto asmens paaiškinimai bei institucijos išvada sudaro pagrindą pareiškimą tenkinti visiškai – pripažinti T. Š. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir jo globėja bei turto administratore palikti S. P. Teigia, kad tokiu būdu būtų užtikrintas T. Š. saugumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2010 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1302-676/2010 T. Š. pripažintas neveiksniu, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5684-676/2010 jo globėja ir turto administratore paskirta mama S. P.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo 2016 m. sausio 1 d. (išskyrus šio įstatymo 72 straipsnio 5 dalis) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos CK nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuriuo T. Š. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas nustatytų sritis, kuriose T. Š. būtų pripažintas neveiksniu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 469 straipsnio 1 dalį, šios kategorijos bylose teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Iš civilinės bylos Nr. 2-1302-676/2010, kuriuo T. Š. pripažintas neveiksniu, medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-289 išvadose nurodyta, jog T. Š. psichinė būklė atitinka vidutinio protinio atsilikimo kriterijus (silpnaprotystė); dėl konkretaus mąstymo, primityvių emocijų, defektinio intelekto, blogų socialinių įgūdžių T. Š. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negli jų valdyti įgydamas civilines teises ir pareigas. Nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2055 m. gruodžio 2 d. T. Š. nustatytas 30 procentų darbingumas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad T. Š. psichinė būklė po 2009 metais atliktos ekspertizės pagerėjo. Šią aplinkybę patvirtina ne tik į bylą pateikti medicininiai dokumentai, bet ir suinteresuoto asmens S. P. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, bei institucijos pateikta išvada. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju nėra tikslinga atlikti ekspertizę, be to, skirti ekspertizę neprašė ir byloje dalyvaujantys asmenys.

Iš byloje esančios 2017 m. spalio 11 d. išvados „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ Nr. 10 matyti, kad T. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) ir pilietinių teisių (balsavimas rinkimuose). Minėtoje išvadoje taip pat nustatyta, jog T. Š. dėl ligos negali savimi pasirūpinti, sunku susitvarkyti su pinigais, nesupranta jų vertės, neskiria spalvų, nesusiformavę socialiniai įgūdžiai, sunkiai orientuojasi aplinkoje, laike, vienas niekur neišeina. Asmuo negeba suprasti informacijos ir priimti sprendimus, įvertinti aplinkybes, todėl jam reikalinga nuolatinė pagalba buityje bei priimant sprendimus.

Byloje esančioje 2017 m. spalio 11 d. bendroje informacijoje apie asmenį nurodyta, kad T. Š. negali savarankiškai priimti sprendimus nei vienoje srityje. Asmuo dėl ligos nesupranta pateikiamos informacijos, nesupranta vykstančių socialinių procesų aplinkoje, gali pasiklysti, todėl vienas niekur neišeina. Buityje reikalinga pagalba gaminant maistą ir tvarkantis.

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teismo posėdžio metu duotus suinteresuoto asmens S. P., T. Š. atstovo paaiškinimus ir institucijos pateiktą išvadą konstatuotina, kad T. Š. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose prieš tai išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Vadovaujantis CPK 469 straipsnio 3 dalimi teismas sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo T. Š. buvo pripažintas neveiksniu, todėl nustatytinos turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose T. Š. pripažintinas neveiksniu, t. y. T. Š. pripažintinas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Asmenį pripažinus neveiksniu tam tikrose srityse, jam nustatytina globa bei skirtinas globėjas ir turto administratorius (CK 2.10 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, 3.245 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja prašė nustatyti T. Š. globą ir jo globėja bei turto administratore palikti S. P. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad S. P. palikimas T. Š. globėja ir turto administratore neatitiktų globotinio interesų. S. P. yra T. Š. mama, todėl puikiai pažįstanti savo sūnų, ir žinanti jo poreikius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas – T. Š. nustatytina globa visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir jo globėja bei turto administratore paliktina mama S. P.. Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos civilinės bylos specifiką, t. y. jog byloje yra pateikti duomenys apie asmens sveikatą, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad yra pagrindas civilinėje byloje esančius medicininius duomenis, susijusius su T. Š. sveikatos būkle, pripažinti nevieša bylos medžiaga – šie dokumentai negali būti teikiami susipažinimui ir kopijavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2010 m. sausio 22 d. sprendimą, kuriuo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, papildyti ir nustatyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sričių, kuriose T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstamas neveiksniu, sąrašą:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- socialinių paslaugų (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- pilietinių teisių.

Nustatyti T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo globėja ir turto administratore paliekant S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Pripažinti nevieša bylos medžiaga byloje esančius medicininius dokumentus, susijusius su T. Š. sveikatos būkle, nustatant, kad šie dokumentai negali būti teikiami susipažinimui ir kopijavimui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.